2025-04-02 Nr. AB-5846-3-61-3-07234-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-412-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07234-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2-2053(2.11), 2024 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 2-2059(2.11) ir 2024 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 2-2151(2.11); 2) nutraukti neteisėtą VRK neveikimą neatsakant į 2024 m. spalio 27 d. pareiškėjo Z. V. prašymus rinkimų apygardos komisijoms Nr. 55 ir 71 ir įpareigoti atsakovą atsakyti į šiuos prašymus; 3) panaikinti VRK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP-167 patvirtinto Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą ir 12.4 papunktį ir atnaujinti terminą šiam reikalavimui pateikti.

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įvykdymo uždrausti atsakovui sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus.

Pareiškėjai paaiškino, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. posėdžio darbotvarkėje (https://www.vrk.lt/vrk-posedziai) įtrauktas klausimas dėl 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentų naikinimo, kurio projekte numatyta sunaikinti šios administracinės bylos nagrinėjimui svarbius rinkimų dokumentus, nes, sunaikinus dokumentus, kurių atsakovas nepateikė pareiškėjams, bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo šioje byloje arba pasunkės sprendimo vykdymas.

Atsakovas VRK pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjų prašymo nurodė su prašymu nesutinkantis ir prašė jo netenkinti. Atsakovo teigimu, VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-40 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo“ nusprendė sunaikinti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinus rinkimų dokumentus:

1) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų posėdžių protokolus;

2) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (apylinkių rinkimų komisijų sudarymo dokumentus, visą panaudotą ir nepanaudotą rinkimams organizuoti skirtą medžiagą, rinkimų komisijų narių ir darbuotojų pasižadėjimus saugoti asmens duomenis ir kt.);

3) apylinkių rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (galiojančius, negaliojančius ir visus anuliuotus rinkimų biuletenius, biuletenių šakneles, rinkėjų sąrašus, balsavimo paštu vokus, atvykimo lapelius, informacines korteles rinkėjams, rinkėjų prašymus balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašus, komisijų posėdžių protokolus ir kt.);

4) Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos pagalbinius rinkimų dokumentus (prašymus dėl asmens įrašymo į sistemos naudotojų sąrašą, informacinės sistemos rinkėjų sąrašų tvarkymo posistemės Rinkėjai sukurtų duomenų pašalinimo ir sunaikinimo aktus, pareiškimus „Dėl dvigubo balsavimo išvengimo“, informacinius pranešimus „Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius“);

5) Vyriausiosios rinkimų komisijos dokumentus, susijusius su einamaisiais rinkimais (kandidatų parašų rinkimo lapus ir kt.). VRK vertinimu, ginčas šioje administracinėje byloje yra ne dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo, tačiau dėl VRK atsakymų pareiškėjams teisėtumo ir pagrįstumo. VRK tvirtinimu, pareiškėjai, kaip rinkimų stebėtojai, jokių teisių ir pareigų neturi, nes jų rinkimų stebėjimo veikla yra pasibaigusi, taip pat yra pasibaigę ir Seimo rinkimai.

Tai reiškia, kad skundžiamų raštų panaikinimas jiems jokių teisinių pasekmių sukelti negali, todėl nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. VRK apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų nenaikina, pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą per 4 mėnesius privalo juos perduoti archyvui, kur jie ir toliau bus prieinami. Visi balsų skaičiavimo protokolų duomenys viešai skelbiami VRK interneto svetainėje vrk.lt. VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendime Nr. Sp-40 nėra numatyta sunaikinti balsų skaičiavimo protokolų, nes šie dokumentai yra archyvuojami.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjų G. U. ir Z. V. prašymo ir netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas pažymėjo tai, kad šioje byloje nėra skundžiamas VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. Sp-40, todėl pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra pernelyg nutolusi nuo pareiškėjų keliamo ginčo dalyko šioje byloje. Teismas nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam veikti užtikrinamas reikalingas finansavimas, todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai ateityje dėl neteisėtų atsakovo veiksmų galėtų patirti žalą, jų teises dėl tokios žalos atlyginimo užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įvykdymo uždrausti atsakovui sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus pagal suplanuotų sunaikinti rinkimų dokumentų aprašus, kuriuos pareiškėjai prašo teismo išreikalauti iš atsakovo.

Pareiškėjų teigimu, nutartį priėmė šališkas teismas, kadangi jis iš esmės sutiko su atsakovo argumentais dėl bylos esmės, nors byla iš esmės dar nebuvo nagrinėjama.

Pareiškėjai nurodo, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-40, be kita ko, nusprendė sunaikinti dokumentus, kuriuos pareiškėjai atsakovo prašė pateikti ir tuo atveju, jei teismas patenkins pareiškėjų skundą atsakovas bus įpareigotas juos pateikti. Pareiškėjų vertinimu, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai susijusi su šios bylos dalyku. Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendime Nr. Sp-40 nėra nurodyti konkretūs dokumentai, kuriuos ketinama sunaikinti, o atsakovas klaidina teismą, kad ketinami sunaikinti dokumentai nėra susiję su šia byla, pareiškėjai prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui suplanuotų sunaikinti dokumentų aprašus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atsakovui sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra pernelyg nutolusi nuo pareiškėjų keliamo ginčo dalyko šioje byloje, jie neįrodė šios priemonės taikymo būtinybės ir proporcingumo, todėl prašymą atmetė.

Pareiškėjai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-40 nusprendė sunaikinti dokumentus, kuriuos pareiškėjai atsakovo prašė pateikti ir tuo atveju, jei teismas patenkins pareiškėjų skundą, teismo sprendimo vykdymas bus neįmanomas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008; 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į VRK su 2024 m. spalio 14 d., 16 d. ir 27 d. prašymais, prašydami pateikti informaciją apie tai, kiek rinkimų biuletenių buvo atspausdinta daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, kiek jų buvo perduota rinkimų apygardų komisijoms, kodėl nebuvo perduoti visi biuleteniai, pateikti balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų gavimo perdavimo-priėmimo aktus ir šių dokumentų sunaikinimo aktus, balsų skaičiavimo protokolus. Šioje byloje pareiškėjai ginčija VRK atsakymus į minėtus pareiškėjų prašymus, VRK neveikimą, atitinkamų Aprašo nuostatų teisėtumą ir savo reikalavimams užtikrinti prašo uždrausti atsakovui sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus, prašymą grįsdami tuo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad VRK ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-40 nusprendė sunaikinti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinus dokumentus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas ir teismas, minėtas sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ABTĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir į anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcingai didelės apimties ir nėra susieta su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso principų ir nebūtų adekvatus siekiamam tikslui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo, nepagrindė to, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati, o ne per plati šios bylos ginčo dalykui, adekvati siekiamam tikslui, taip pat nepateikė pakankamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, kurios siekia pareiškėjai, padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ginčo esmės yra nepagrįstas, nėra nurodyta, kokie teismo nutarties argumentai leido pareiškėjams daryti tokią išvadą, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija teismo nutartyje neįžvelgė argumentų dėl bylos esmės, todėl pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini kaip deklaratyvūs, neatitinkantys nutarties turinio.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Nagrinėjamu atveju nenustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai tenkinti pareiškėjų prašymą dėl suplanuotų sunaikinti rinkimų dokumentų aprašų išreikalavimo iš atsakovo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis