a3c5d7b7-e82c-4a84-b3e1-c731286dbeb3 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.                                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-926-774/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-19301-2010-7                                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 30.10.(S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                              2011 m. balandžio 12 d.

           Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė RačiÅ«nienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieÅ¡kovams D. Ž., J. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui S. M., atsakovams R. V., D. V., jų atstovei advokatei I. K., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. Ž., J. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams R. V., D. V. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir n u s t a t ė :             IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ butu Nr. 4, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovams D.

V.. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu 4-2 13,92 kv.m, su teise pereiti per kambarį 4-1 9,69 kv.m. Ieškovams su dviem nepilnamečiais vaikais, nustatyti teisę naudotis kambariu 4-5 13,76 kv.m ir pereinamu kambariu 4-1 9,69 kv.m 4-3 2.87 kv.m.  Visiems bendrai paskirti naudotis : virtuve 4-4 9,93 kv.m bei koridoriais 4-6 2.61 kv.m. Priteisti iš atsakovų turėtas teismo bei advokato paslaugų išlaidas.Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinį palaikė.

IeÅ¡kovė D. Ž. ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad ginčas kilęs tarp jos ir atsakovų dėl naudojimusi jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, kurį jie įsigijo pagal 2008-04-18 sutartį iÅ¡ D. V., prisiėmė jos teises pagal sutartį su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos R. V.. Vėliau iÅ¡laikymas buvo pakeistas mokėti R. V. 800 litų piniginę iÅ¡mokÄ kiekvienÄ mėnesį iki gyvos galvos. PrieÅ¡ sutarties sudarymÄ , kaip ir kokiomis aplinkybėmis tiksliai neprisimena, tarėsi su atsakove D.

V., kad abu atsakovai gyvens viename 4-2/13,92 kv.m kambaryje, o jos Å¡eima naudosis likusiais buto kambariais. PasiraÅ¡ydami nurodytÄ sutartį, kad jų nusipirktame bute kartu su R. V. iki gyvos galvos gyvens D. V. suprato, kad prisiima rizikÄ ir suprato, kad atsakovai gyven visame 4-jame bute. Žinojo, kad R. V. nuolatinai gyveno 4-2/13,92 kv.m, o D. V. 4-5/13,76 kv.m kambaryje. Butu naudojasi bendrai: D. kambaryje yra vaikų kompiuteris, jų Å¡eimos Å¡aldytuvas. Atsakovai eina per jų pereinamÄ kambarį, virtuve naudojasi bendrai.

Atliko buto remonto darbus, pakeitė viso buto langus, iÅ¡betonavo dalį grindų, tačiau kilus konfliktams, remonto darbus sustabdė. Sudarydami 2008-04-18 sutartį galvojo, kad atsakovai gyvens viename kambaryje, kodėl nenurodė konkrečių kambarių, paaiÅ¡kinti negali. Nesutarimai prasidėjo 2010metais iki to laiko butu naudojosi bendrai, jų vaikai miegojo D. kambaryje, naudojosi tame kambaryje ir virtuvėje esančiais atsakovų baldais. Nagrinėjant bylÄ 2010 metais dėl jų iÅ¡keldinimo, su atsakovais sudarė taikos sutartį, kurioje taip pat numatė, kad atsakovams leidžia gyventi visame bute. Jie su dviem skirtingų lyčių nepilnamečiais vaikais gyvena viename mažame pereinamame kambaryje.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti ir nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .A. J. Ž. ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad neturi normalių gyvenimo sÄ lygų. Sudarant buto pirkimo sutartį žinojo, kad leis atsakovams gyventi visame bute, tačiau galvojo, kad taikiai gyvens kiekvienas savo kambariuose : atsakovai gyvens viename R. V. 4-2/13,92 kv.m kambaryje, jų Å¡eima likusiuose buto kambariuose. Å iuo metu butu naudojasi bendrai iÅ¡ dalies, į atsakovo R. V. kambarį stengiasi neiti, o D. V. kambariu, kuris yra be durų ir į kurį patenka iÅ¡ virtuvės, naudojasi vaikai ir jie, ten stovi ir Å¡eimos Å¡aldytuvas, tačiau visa Å¡eima miega mažame pereinamame kambaryje.

PrieÅ¡ atsikraustant atsakovai žadėjo gyventi viename kambaryje, tačiau kaip gyveno taip ir tebegyvena atskiruose kambariuose. Anksčiau vaikai miegojo D. kambaryje, kol nekilo konfliktas. Pradėjo daryti buto remontÄ , kurio nebaigė kilus konfliktams su atsakovais dėl naudojimosi kambariais nesutarimų. A. R. V. veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , bute lankosi svetimi asmenys, kurie pas atsakovÄ patenka per jų kambarį, tai sukelia nepatogumus ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ jų nepilnamečiams vaikams. Namo palėpėje paklojo medžio drožlių plokÅ¡tes, ten laiko sezoninius drabužius, įrengti gyvenamųjų patalpų palėpėje neketino.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .IeÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas S. M. savo atstovaujamųjų praÅ¡ymÄ palaikė. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų kyla konfliktai dėl naudojimosi buto gyvenamosiomis patalpomis, atsakovai nevykdo savo įsipareigojimo susiglaudinti į vienÄ R. V. kambarį. IeÅ¡kovų keturių asmenų Å¡eima gyvena viename 9 kv.m ploto kambaryje, atsakovai kiekvienas atskirai gyvena 14 kv.m ploto kambariuose. Tokia naudojimosi tvarka pažeidžia teisingumo, protingumo, buto gyventojų lygiateisiÅ¡kumo bei gyvenamojo ploto proporcingumo principus, ieÅ¡kovai negali užtikrinti savo skirtingų lyčių nepilnamečiams vaikams tinkamų ir pilnaverčių gyvenimo sÄ lygų.

IeÅ¡kovai, bÅ«dami ginčo buto savininkai turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises, nors ir nesusijusias su valdymo netekimu. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovams bylos vedimo iÅ¡laidas. A. R. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad nei raÅ¡tu, nei žodžiu su ieÅ¡kovais nesitarė, kad jiems nusipirkus butÄ , jis kartu su mama apsigyvens viename kambaryje, kadangi dėl ploto stokos tai yra neįmanoma. Jis su mama gyvena tuose pačiuose kambariuose, kaip ir iki buto pardavimo ieÅ¡kovams.

Virtuve naudojasi dalinai, ieškovai naudojasi tik mamos kambariu, nes ten yra dalis jų daiktų, į kambarį galima patekti iš virtuvės, kadangi ten durų nėra. Ieškovai jo kambariu nesinaudoja. Buto kambariai nerakinami. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylos vedimo išlaidas.A. D. V. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad gyventi dviese viename kambaryje nėra galimybės. Ji sutiktų gyventi mažajame pereinamame kambaryje ir užleisti ieškovams savo kambarį, tačiau su tuo ieškovai nesutinka.

IeÅ¡kovų vaikai du su puse metų gyveno kartu jos kambaryje, ten stovi ir ieÅ¡kovų baldai. IeÅ¡kovams iki atėjimo gyventi buto iÅ¡planavimas buvo žinomas, jie su tuo sutiko, kadangi ketino įsirengti palėpę ir ten gyventi. Tačiau dėl kilusių konfliktų remonto darbus nutraukė. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovų atstovė advokatė I. K. savo atstovaujamųjų praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovai nėra bendraturčiai, atsakovų teisė gyventi ieÅ¡kovų bute kilusi iÅ¡ sutarčių.

Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleisti ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai gera valia prisiėmė įsipareigojimÄ teikti atsakovui iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos ir leisti gyventi bute, tai įregistravo vieÅ¡Ä jame registre. 2008-04-18 sutartimi ieÅ¡kovai perėmė visus įsipareigojimus iÅ¡ D. V.. Atsakovai gyvena kambariuose 4-2 ir 4-5, nors nebuvo nurodytos sutarties Å¡alimi, t.y. pagal sudarytÄ sutartį trečiųjų asmenų naudai. Kambariu kartu su D. V. naudojosi ieÅ¡kovų vaikai, ieÅ¡kovai gera valia apsigyveno mažesniajame kambaryje.

Atsakovų teisę gyventi visame bute ieÅ¡kovai dar kartÄ Ä¯tvirtino 2010 metų taikos sutartyje, kuri buvo sudaryta ieÅ¡kovams netinkamai vykdant atsakovo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Bute gyvena pažeidžiami asmenys: ieÅ¡kovų nepilnamečiai vaikai ir neįgalÅ«s atsakovai. Atsakovų teisė gyventi bute kildinama iÅ¡ sutarčių, ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia reikalavimų dėl iÅ¡laikymo sutarties sÄ lygų pakeitimo ar nuginčijimo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Liudytoja A.

M. parodė, kad ieÅ¡kovai prieÅ¡ pirkdami butÄ ilgai svarstė dėl apsigyvenimo pas V., jiems su dviem vaikais tai buvo tinkamos sÄ lygos. IeÅ¡kovai darė remontÄ , vaikai gyveno D. kambaryje, brolis su žmona, pereinamajame kambaryje. PrieÅ¡ buto pirkimÄ asmeniÅ¡kai girdėjo, kaip D. sakė, kad vietos užteks visiems. Liudytojas A. Ž. parodė, kad padėjo broliui kraustytis. Butas buvo apleistas, ieÅ¡kovai tikėjosi normalių sÄ lygų, buvo neįmanoma gyventi. Brolis darė buto remontÄ , ketino kambarius pasidalinti, tačiau kaip, nežino.

L. R. B. parodė, kad ji yra ieÅ¡kovės motina ir R. V. pusseserė, anksčiau gyvenusi ginčo bute. Dukra pirko butÄ , nes ketino kartu su V. gyventi. Atsakovai gyvena ten pat, kur ir gyveno iki dukros atvykimo. Dukros vaikai gyveno kartu su atsakove viename kambaryje, ten ir miegojo. Kodėl dabar vaikai negyvena kartu su teta, nežino. Ar teta kalbėjo apie naudojimÄ si konkrečiomis patalpomis, nežino, tik ji siÅ«lė, kad vaikai bÅ«tų viename kambaryje. Robertas visada gyveno tame pačiame kambaryje.Liudytojas A.

B. parodė, kad D. ir J. buvo susitarę, kad už globÄ Robertui juos priims gyventi, tikslių aplinkybių nežino, nes susitarime nedalyvavo. Padėjo daryti bute remontÄ . Visa sesers Å¡eima gyvena pereinamÄ jame kambaryje. Liudytoja D. V. parodė, kad atsakovas yra jos buvęs vyras, kuris už iÅ¡laikymÄ perleido jai ginčo butÄ . Vėliau, jai neiÅ¡galint teikti iÅ¡laikymo, pasiÅ«lė atsakovei susirasti žmones, kurie užimtų iÅ¡laikytojo vietÄ . Anyta pasakė, kad ateis gyventi jos krikÅ¡to dukra, kuri galvojo iÅ¡sikelti antrÄ aukÅ¡tÄ ir ten gyventi, o atsakovai gyventų pirmajame aukÅ¡te. Toks buvo Žemaičių buto pirkimo tikslas.

Liudytoja E. R. parodė, kad ji gyvena su Å¡alimis tame pačiame name. PrieÅ¡ tris metus iÅ¡ pokalbio su D. V. sužinojo, kad pastaroji ketino priimti gyventi krikÅ¡to dukters Å¡eimÄ , kuri galvojo statytis antrÄ aukÅ¡tÄ . R. ir D. V. gyvena atskiruose kambariuose, kad jie ketino apsigyventi kartu viename kambaryje, jai nėra žinoma.IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad 2005-09-19 sutartimi R. V. perdavė D. V. nuosavybėn butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi Å«kinio pastato ir dalimi kiemo statinių, o D.

V. įsipareigojo iÅ¡laikyti buto perleidėjÄ R. V. iki gyvos galvos (b.l. 56-57).2008-04-18 sutartimi D. V. butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi Å«kinio pastato ir dalimi kiemo statinių ir dalimi žemės sklypo pardavė ieÅ¡kovams. Å ia sutartimi pirkėja D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. perėmė visas teises ir pareigas pagal 2005-09-19 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip pat D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. sutinka, kad Å¡iame bute, kartu su R. V. iki gyvos galvos nemokamai gyventų D.

V. ( b.l. 15-18). 2010-10-06 taikos sutartimi ieÅ¡kovai ir atsakovas susitarė, kad 2008-04-18 sutartimi nustatyta R. V. teisę į iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos natÅ«ra pakeisti į 800 litų piniginę iÅ¡mokÄ ir suteikė teisę R. V. nemokant nuomos mokesčio gyventi bute Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos ( b.l. 19). IeÅ¡kovų nuosavybės teise pagal 2008-04-18 sutartį įsigytas 52,48 kv.m bendro, 27,17 kv.m gyvenamojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), su prievolėmis: sÄ lyga turto perleidėjÄ R.

V. išlaikyti iki gyvos galvos (įrašas galioja nuo 2008-04-24) ir D. V. suteikta teise iki gyvos galvos gyventi bute (įrašas galioja nuo 2009-04-20) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 9-12).Ginčo butas susideda iš 3kambarių: 4-1/9,69 kv.m, 4-2/13,92 kv.m, 4-5/13,76 kv.m, atskiros virtuvės 4-4/9,93 kv.m, pagalbinių patalpų 4-3/2,87 kv.m, 4-6/2,61 kv.m (b.l. 13). A. R. V. ir D. V. yra neįgalūs ( b.l. 35,36). Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi buto gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo.

Ginčo šalys nėra buto Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju, ši nurodyta daiktinės teisės norma netaikoma, kadangi šalys nėra ginčo buto bendraturčiai. Kaip nuodyta anksčiau, atsakovų teisė gyventi ginčo bute kildinama iš sutarčių.

IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ydami 2008-04-18 sutartį, pagal kuriÄ D. V. butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi Å«kinio pastato ir dalimi kiemo statinių ir dalimi žemės sklypo pardavė ieÅ¡kovams, perėmė visas teises ir pareigas pagal 2005-09-19 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip pat D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. sutiko, kad Å¡iame bute, kartu su R. V. iki gyvos galvos nemokamai gyventų D. V. ( b.l. 15-18). Nustatyta, kad ieÅ¡kovai prisiėmė daiktinės teisės suvaržymus susijusius su jų nuosavybės teise įsigytu butu, t.y. su daiktu susietus įregistruotus įsipareigojimus ( b.l. 56-57,15-18, 9-12, CPK 4.9 str. 1-2p.).

Sutarties sudarymo procedÅ«ra reglamentuota Civilinio kodekso 6.162-6.187 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečiÄ sutartį. Sutartis yra jÄ sudarančių Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties Å¡alis , turėdama sutartinių santykių privalo elgtis sÄ Å¾iningai ( CK 6.158 straipsnio 1 dalis ). CK 6.189 straipsnyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Teismas nenustatė nurodytos sutarties negaliojimo pagrindų, jÄ sudarydamos Å¡alys susitarė dėl sutarties dalyko, jos kainos, iÅ¡laikymo teikimo trečiÄ jam asmeniui R. V., D. V. pagal 2005-09-19 sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nekilnojamojo turto suvaržymų, turto perdavimo ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų. IeÅ¡kovai gera valia sutiko, kad ginčo bute iki gyvos galvos gyventų R. V., 2010 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje Å¡iÄ sÄ lygÄ detalizavo, sutikdami, kad ginčo bute iki gyvos galvos gyventų ir D.

V.. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad sutartis, kaip Å¡alių valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiantis susitarimas, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tikruosius Å¡alių ketinimus, tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , o ne tik į raÅ¡ytinės sutarties gramatinį tekstÄ .

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009. Å ioje nutartyje, remiantis kitomis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; kt.), konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas, Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tai patvirtina tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, liudytojų parodymai, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, kad tikroji Å¡alis valia pasiraÅ¡ant 2008 m. balandžio 18 d. sutartį ir 2010 m. spalio 6 d. taikos sutartį buvo: ieÅ¡kovams įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ sutartyje Å¡alių laisva valia sulygta kaina ir sÄ lygomis, atsakovų - gauti iÅ¡laikymÄ ir teisę nemokant nuomos mokesčio gyventi ginčo bute iki gyvos galvos.

Teismas nenustatė nurodytų sutarčių sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, ar jos negaliojimo pagrindų, jÄ sudarydamos Å¡alys susitarė dėl esminių sutarties sÄ lygų. Tikruosius Å¡alių ketinimus patvirtina ir faktiniai Å¡alių veiksmai po buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr.2-14931-435/2010 medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai su atsakovais gyveno bendrai, kartu naudojosi ginčo butu, kartu maitinosi, pakeitė visų buto kambarių langus, pradėjo buto remontÄ (c.b.

Nr.2-14931-435/2010 b.l. 50-53, 98-110). Todėl atmestinas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio motyvas, kad 2008-04-18 buto pirkimo sutartimi buvo sutarta, jog atsakovai gyvens kartu, t.y. viename kambaryje. IeÅ¡kovai negalėjo teismui paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ios sÄ lygos neįrašė į pirkimo-pardavimo ar taikos sutartį ir neįrašė konkrečios naudojimosi butu tvarkos. Å ios aplinkybės nepatvirtino ir ieÅ¡kovo liudytojai, kurie tokiame Å¡alių susitarime asmeniÅ¡kai nedalyvavo. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai, kaip patys pripažino, prieÅ¡ buto pirkimÄ Å¾inojo buto iÅ¡planavimÄ , žinojo faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ tarp atsakovų naudojimosi butu tvarkÄ ir su tuo sutiko.

IeÅ¡kovai turėjo ir galėjo įvertinti faktinio savo gyvenimo su nepilnamečiais vaikais ir atsakovais sÄ lygas tokiame mažame, 52,48 kv.m bendro, 27,17 kv.m gyvenamojo ploto bute, tačiau ieÅ¡kovai su tokiomis sÄ lygomis sutiko. IÅ¡ nagrinėjamos bylos konteksto pažymėtina, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vienodai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis ). AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisės principais, bei CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarties vykdymo principais.

Ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovai nebuvo saistomi pareigos abiems kartu gyventi viename kambaryje, kadangi tokia sÄ lyga jiems neatsirado. IeÅ¡kovai nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad jie su atsakovais buvo žodžiu susitarę dėl faktinės naudojimosi ginčo butu tvarkos, kad atsakovai buvo pradėję kraustytis, t.y. susiglaudinti į kambarį 4-2/13,92kv. m, tačiau nepersikraustė. Å ių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, todėl teismas remtis liudytojų parodymais neturi pagrindo.

PrieÅ¡ingai, tiek Å¡alys, tiek bylos medžiaga patvirtina, nuo ieÅ¡kovų apsigyvenimo 2008m. liepos mėnesį iki iÅ¡laikymo formos pakeitimo 2010 m. spalio 6 d. taikos sutartimi, jokių ginčų dėl naudojimusi ginčo buto kambariais, nebuvo. Teismas sutinka, kad ieÅ¡kovų ir jų nepilnamečių vaikų sÄ lygos gyventi ginčo bute nėra tinkamos, tačiau atsakovai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, jų teisių į nuosavybę nepažeidė, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį su daikto suvaržymais ieÅ¡kovai sudarė savo pasirinkimu, gera valia ir niekieno neverčiami. Pažymėtina, kad savo pažeistas teise ieÅ¡kovai gali ginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais, numatytais Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje.

Ä®rodinėjimo pareiga tarp Å¡alių paskirstyta, remiantis CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo taisykle, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Atsakovai įstatymu nustatytÄ Â Ä¯rodinėjimo pareigÄ Ä¯vykdė, ieÅ¡kovai savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, ieÅ¡kinys atmestinas.               Teismui ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei D.

V. 600 litų už advokatės paslaugas (b.l.34)( CPK 98 str.). Atsakovės sumokėta 600 Lt suma už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1301 1 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Taip pat iš ieškovų valstybės naudai priteistina 20,26 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-268 str., 270 str.,              n u s p r e n d ž i a :              Ieškinį atmesti.             Priteisti iš ieškovų D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovės D.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 20,26 Lt ( DvideÅ¡imt litų 20 ct ) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, paÅ¡to iÅ¡laidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . TeisėjaValdonė RačiÅ«nienė