2019-12-23 Nr. ANB-911-4-08-3-00123-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-65-697/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00123-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.20

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu nutraukta R. J. pradėta pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį administracinio nusižengimo teisena, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

2. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas: R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 1150 Eur dydžio bauda.

3. R. J. nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d. apie 11.38 val. kelio Nr. A1 302,5 km sustabdžius kelių transporto priemonių junginį – dviašį automobilį „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su triaše puspriekabe „Humbrau“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „S“ ir vairuojamą šios bendrovės vairuotojo D. Č., nustatyta, kad transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova sudarė 16,860 (± 0,2) tonos ir taip 5,36 (± 0,2) tonos viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą (11,5 tonos), nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (toliau – ir Techniniai parametrai), 25 punkte, ir vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiam transporto priemonių junginiui važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Tokiu būdu R. J., laikinai vadovaudamas UAB „S“ ir būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalį privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo šio UAB „S“ krovinio vežimo, kad vežant šį krovinį transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova neviršytų Techninių parametrų 25 punkte nustatytos maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą – toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos galiojantį leidimą. Kadangi vairuotojas D. Č. leidimo važiuoti maksimalias leidžiamas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu valstybinės reikšmės keliais neturėjo, taip R. J. pažeidė ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas įrodymus, nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, neįrodinėjo pareiškėjo kaltės, ją konstatavo. Teismas pažeidė pareiškėjo teises, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu. Pareiškėjas pažymi, kad jis negalėjo pareikšti nušalinimo, dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir apskųsti neteisėto bei nepagrįsto nutarimo. Bylą išnagrinėjo tik vienos instancijos teismas, todėl buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio reikalavimai.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties ir tik konstatavo pareiškėjo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo. Be to, šis teismas netinkamai taikė ANK 2 straipsnio 3 dalies, 5, 7, 8 straipsnių nuostatas, tik pakartojo apeliacinio skundo motyvus, išvardydamas įrodymus, tačiau jų nevertindamas.

5.3. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, vairuotojas D. Č. galėjo ir privalėjo užtikrinti, kad nebūtų perkrovos. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad vairuotojas D. Č. buvo apmokytas pakrauti krovinį, žinojo, kad netinkamas krovinio pakrovimas gali lemti ašių perkrovimą, ir iš automobilyje esančių prietaisų matė, kad yra neteisingai pakrautas krovinys, o pareiškėjas, kaip laikinas įmonės vadovas, neturėjo galimybės daryti įtakos vairuotojui. Teismas, konstatuodamas pareiškėjo kaltę, rėmėsi KTK 32 straipsnio 1 dalimi, kuri yra blanketinė norma, bei negaliojančiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“. Pareiškėjui taip pat kelia abejonių transporto priemonės su kroviniu svėrimas, jo paklaidos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad vairuotojas D. Č. buvo nubaustas už savo padarytus administracinius nusižengimus, tačiau pareiškėjas šios bylos procese nedalyvavo ir priimto nutarimo apskųsti negalėjo.

5.4. Juridinio asmens vadovui nereikia įsitikinti leidimo buvimu, jis, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, šią atsakomybės dalį perkėlė kitiems asmenims (šiuo atveju vairuotojui) ir taip savo pareigas įvykdė tinkamai. Todėl atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį taikymas ne tik pažeidimą padariusiam vairuotojui, bet ir tinkamai dalį savo įgaliojimų jam perdavusiam vadovui yra nelogiškas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio, 24 straipsnio nuostatoms, ANK 5 straipsnio, 12 straipsnio nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio, 109 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal ANK 459 straipsnį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, negali būti taikoma formalioji atsakomybė, kai pavaldaus darbuotojo padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jis jau yra nubaustas, automatiškai užtraukia atsakomybę ir atsakingam asmeniui. Teismas privalo išanalizuoti pažeidimo subjektyviąją, objektyviąją puses ir spręsti dėl asmens kaltės.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad pareiškėjas laikinai pavadavo įmonės vadovą, ir, esant nustatytoms išimtinėms aplinkybėms, nesvarstė galimybės taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neskirti jam administracinės nuobaudos. Šiuo atveju pareiškėjui paskirta sankcijoje nustatyta bauda yra neadekvati jo veikai.

5.6. Pareiškėjas kelia non bis in idem (draudimas bausti antrą kartą už tą pačią veiką) principo pažeidimo klausimą, teigdamas, kad ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyti pažeidimai sutampa dėl veikų sudėčių būdingų požymių, skirtumas tik tas, kad, nubaudus vairuotoją dėl administracinio nusižengimo, įmonės vadovas nebegali gintis, nes teismų sprendimai jau yra įsiteisėję.

6. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) Teisės skyriaus vedėjas Dainius Lipsevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pagal ANK 651 straipsnį bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo yra paremti jo subjektyvių įrodymų vertinimu. Reikšti nušalinimus pareiškėjas turėjo galimybę atsiliepime į apeliacinį skundą, be to, jo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nenurodyta nei konkrečių nušalinimo pagrindų, nei kokias konkrečiai Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas teises pažeidė teismas.

6.2. Pareiškėjas ginčija įrodymų vertinimą, tačiau tai yra apygardos (ir apylinkės) teismų nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neigimas nereiškia, kad buvo padaryta teisės taikymo klaida (esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas). Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo nurodomų pažeidimų nepadarė, visapusiškai išnagrinėjo bylą ir skundžiamame nutarime detaliai aprašė bei pagrindė pareiškėjo kaltę.

6.3. Šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, ar vairuotojas, dalyvaudamas pakrovimo procese, turėjo galimybę užtikrinti tinkamą krovinio paskirstymą ant ašių. Svarbiausia, kad asmens, kuris įmonėje vadovavo krovinių vežimo veiklai, taikytos priemonės nebuvo pakankamos. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes įgyvendinti teisės aktus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Teismai nustatė, kad varančiosios ašies perkrovimą lėmė neteisingas krovinio paskirstymas transporto priemonėje, svarstyklių duomenys, metrologinės patikros sertifikato numeris ir paklaidos buvo nurodyti administracinio nusižengimo protokole, todėl byloje nebuvo pagrindo pagrįstoms abejonėms kilti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad laikinai įmonei vadovavusio pareiškėjo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad būtų išvengta pažeidimo, jis nesiėmė visų galimų priemonių pažeidimui išvengti. Pareiškėjo kaltės klausimas vairuotojo D. Č. administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėjamas, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė administracinio nusižengimo aplinkybes ir šiuo atveju nutarimas D. Č. administracinio nusižengimo byloje prejudicinės galios neturėjo.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad praktika, kai nėra baudžiami laikinai įmonei paskirti vadovauti atsakingi asmenys, iš esmės eliminuotų galimybę tokių įmonių vadovus ar už krovinių ir keleivių vežimo veiklą atsakingus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn už tokius pažeidimus. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kiek laiko yra laikinai vykdomos pareigos, jos turi būti vykdomos kvalifikuotai, o to nedarant būtina prisiimti atsakomybę už pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai netaikė pareiškėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pareiškėjo argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo nepagrįsti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo tvarkos (ANK 651 straipsnio taikymo)

8. Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas, bylą dėl Institucijos apeliacinio skundo išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pareikšti nušalinimus, teisę į teisingą teismą. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

9. Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo pateiktas. Kadangi apeliaciniame skunde ir atsiliepime nebuvo nurodyta motyvuotų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o apygardos teismas nekonstatavo naujų byloje paaiškėjusių aplinkybių ar būtinybės vertinti naujus įrodymus, byla apeliacine tvarka pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismo sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka savaime nepažeidė R. J. teisių, nes šis savo poziciją išreiškė raštu pateikdamas atsiliepimą. Tai, kad tuos pačius įrodymus, kurie buvo tiriami ir vertinami apylinkės teismo, apygardos teismas įvertino kitaip, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeista R. J. teisė į teisingą teismą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam, teisė į gynybą visa apimtimi buvo užtikrintos apylinkės teisme, kur byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Šio proceso metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, jo metu R. J. davė paaiškinimus, buvo ištirti rašytiniai bylos įrodymai. Taigi apygardos teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo R. J. teisių nepažeidė ir nesutrukdė šiam teismui išsamiai bei objektyviai išnagrinėti bylą vertinant byloje surinktus įrodymus.

11. Pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas turi teisę pareikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Šiuo atveju apygardos teismui nusprendus bylą dėl Institucijos apeliacinio skundo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. turėjo teisę motyvuotą nušalinimą teisėjui pareikšti raštu, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Dėl ANK 459 straipsnio 6 dalies taikymo

12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra keliamas ANK 459 straipsnio 6 dalies taikymo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J. klausimas, nurodant, kad pareiškėjas nėra tinkamas atsakomybės už šį nusižengimą subjektas ir kad apygardos teismas neanalizavo pažeidimo sudėties bei pareiškėjo kaltės neįrodinėjo, ją konstatavo.

13. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl neteisingai apskaičiuotos transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrovos, kurie iš esmės reiškia nesutikimą su teismų šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, paliekami nenagrinėti.

14. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apygardos teismo nutarimą, konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas ir teismų nutarimuose nurodytas aplinkybes R. J. įstatymas – ANK 459 straipsnio 6 dalis – pritaikytas tinkamai, esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto apygardos teismo nutarimo priėmimui, nenustatyta.

15. Pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį (2017 m. spalio 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis kyla vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio, nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą.

16. Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuojant tokiomis transporto priemonėmis naudotis valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pateikus prašymą išduoti leidimą ir sumokėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų nustatyto dydžio mokestį.

17. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 25 punkte nustatyta didžiausia leidžiama naudojantis keliais pavienės varančiosios krovininio automobilio ir autobuso ašies apkrova – 11,5 tonos.

18. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. apie 11.38 val. kelio Nr. A1 302,5 km UAB „S“ vairuotojas D. Č., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, vežė krovinį transporto priemonių junginiu – dviašiu automobiliu „Volvo“ su triaše puspriekabe „Humbrau“, kurio varančiosios ašies apkrova sudarė 16,860 (± 0,2) tonos ir taip 5,36 (± 0,2) tonos viršijo Techninių parametrų 25 punkte nustatytą didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą (11,5 tonos).

19. Apygardos teismas konstatavo, kad R. J., būdamas UAB „S“ laikinas vadovas, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad bendrovės vairuotojui D. Č. vežant krovinį transporto priemonių junginio varančiosios ašies apkrova neviršytų maksimalios leidžiamos apkrovos, o viršijus nustatytą – toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint galiojantį leidimą. Šis teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsniuose nustatytų reikalavimų, iš naujo įvertinęs byloje esančių ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu patikrintų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų R. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymo pagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl R. J. laikino vadovavimo bendrovei bei paties vairuotojo neapdairumo jo atsakomybės už minėtą pažeidimą nepašalina. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl apygardos teismo neišsamaus, šališko bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo pripažįstant jį kaltu dėl ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo yra deklaratyvūs ir nepagrindžia prašyme nurodytų esminių ANK normų pažeidimų buvimo.

20. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jis pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nubaustas nepagrįstai, nes už transporto priemonės teisingą pakrovimą buvo atsakingas vairuotojas, šią atsakomybės dalį vežėja jam buvo delegavusi, todėl pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, savo pareigas įvykdė tinkamai. Šie pareiškėjo teiginiai pagrįsti iš dalies.

21. Kelių transporto kodekso, reguliuojančio keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą, 32 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

22. Iš tiesų, apygardos teismas nustatė, kad vežėja UAB „S“ teisės aktuose su krovinių vežimo sąlygomis nustatytas pareigas buvo delegavusi savo vairuotojams per jų pareigines nuostatas. Bendrovės vairuotojas D. Č. taip pat buvo supažindintas su šiomis nuostatomis, kuriose, be kita ko, reglamentuojamos vairuotojo pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu (įskaitant ir krovinio pakrovimą, jo tinkamą išdėstymą). Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes jis šių pareigų tinkamai nevykdė, pats pakraudamas transporto priemonę neteisingai išdėstė krovinį puspriekabėje (krovinį sukrovė labiau į puspriekabės priekį, gale palikdamas 2,5–3 metrus tuščios erdvės), dėl to varančiosios krovininio automobilio ašies apkrova 5,36 (± 0,2) tonos viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą, ir tokia transporto priemone važiavo neturėdamas tam leidimo. Kita vertus, apygardos teismas nustatė ir tai, kad vežėjos UAB „S“ veiklą organizuoja jos vadovas, kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti krovinį ir gabenti jį užsakovams. Dėl to šis teismas pagrįstai sprendė, kad R. J., būdamas bendrovės vadovas (kad ir laikinas) ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir bendrovės krovinių pervežimą) turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų. Bendrovės vairuotojas D. Č. šį reikalavimą pažeidė, todėl laikytina, jog bendrovėje taikomos kontrolės priemonės nebuvo pakankamos ir turi būti tobulinamos. Ši aplinkybė lemia ir R. J. atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį. Tokios praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017).

23. Pareiškėjo pateiktą gynybos versiją, kad jis neturėjo galimybių daryti įtakos transporto priemonės pakrovimui ir vairuotojo D. Č. veiksmams, motyvuotai atmetė apygardos teismas, pažymėdamas, kad tiek pats vairuotojas, tiek ir bendrovės atsakingas asmuo (šiuo atveju bendrovės vadovas) privalėjo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti, kad krovinio siuntėjas pasvertų krovinį, ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje, reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą ir pan.), kad transporto priemonės ašies (ašių) apkrova ir bendra masė atitiktų nustatytus reikalavimus. Be to, Kelių transporto kodekso nuostatos būtent vežėją įpareigoja tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Pareiškėjo teiginiai ir argumentai dėl paties vairuotojo D. Č. kaltės aplaidžiai vykdant savo pareigas, netinkamai pakraunant krovinį, nesudaro pagrindo šį atvejį vertini kaip išskirtinį ir bendrovės (vežėjos) vadovo atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nepanaikina. Į tokias aplinkybes atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą.

24. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat keliamas dvigubo nubaudimo klausimas, teigiant, kad UAB „S“ laikino vadovo R. J. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį pažeidė konstitucinius teisinės atsakomybės principus nulla poena sine lege ir non bis in idem, nes už tą patį administracinį nusižengimą jau buvo pripažintas kaltu ir nubaustas bendrovės vairuotojas D. Č..

25. Pareiškėjas teisus teigdamas, kad administracinių nusižengimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas nei asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem), nei nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenustatyta įstatyme (nulla poena sine lege). Tačiau, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad tokių pažeidimų šioje administracinio nusižengimo byloje nepadaryta. Minėta, kad atsakomybė už ANK 459 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą nustatyta vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017). Taigi apygardos teismas, pripažindamas, kad R. J. yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose ir materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.

26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismo išvada dėl R. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padaryta nepažeidus iš esmės materialiosios ir proceso teisės normų. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti šią apygardos teismo nutarimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

27. Pareiškėjas prašyme pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į teisingumo bei protingumo principus ir nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei visai neskirti administracinės nuobaudos.

28. ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

29. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

30. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

31. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, skirdamas R. J. administracinę nuobaudą pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, taip pat jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu R. J. savo kaltės nepripažino, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad iš esmės kaltę pripažįsta, nes tokia atsakomybė nustatyta įstatyme, tačiau nurodė, kad pažeidimą lėmė paties vairuotojo aplaidumas, ir prašė skirti jam minimalią nuobaudą. Šioje byloje teismai nustatė, kad R. J. pažeidimo padarymo metu laikinai pavadavo UAB „S“ bendrovės direktorių jo atostogų metu (4 darbo dienas). Be to, kaip minėta, nustatyta ir tai, kad bendrovės vairuotojas D. Č., būdamas instruktuotas ir supažindintas su reikalavimais dėl krovinių vežimo, pats pakraudamas transporto priemonę buvo aplaidus ir tinkamai neišdėstė krovinio puspriekabėje. Apygardos teismas į tokias nustatytas aplinkybes tinkamai neatsižvelgė ir, nepaisydamas ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių, nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybės, nevertino, ar administracinės nuobaudos paskyrimas R. J. atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo, jo asmens pavojingumą, proporcingumo bei teisingumo principus, ir formaliai motyvavo, kad šiuo atveju ir minimalios sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos – 1150 Eur dydžio baudos skyrimas R. J. pakankamai jį nubaus ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J. administracinės nuobaudos pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį taikymas neatitinka proporcingumo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti R. J. neskiriant administracinės nuobaudos. Dėl to skundžiamas apygardos teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. J..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. J., pripažintam kaltu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 1150 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos jam neskirti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis