2013-07-17 Nr. AB-3638-3-61-3-01396-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-578/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01396-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2013 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 1A-106 „Dėl M. K. skundo“, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1370/10000233160 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190922S (2012 m. lapkričio 20 d.) įregistruotos mokestinės prievolės“ ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 1370/10000233160 inter alia nusprendė vykdyti 25 118,00 Lt muito (A00), įregistruoto Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190922S (2012 m. lapkričio 20 d.), priverstinį išieškojimą. Nesutikdamas su šio sprendimo dalimi dėl muito priverstinio išieškojimo vykdymo, kreipėsi su skundu į Muitinės departamentą. 2013 m. kovo 25 d. Muitinės departamentas priėmė sprendimą Nr. 1A-106, kuriuo atmetė skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka pateikė šį skundą (sprendimas įteiktas 2013 m. kovo 28 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, bei nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2013 m. balandžio 29 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., 42 str. 1 d. 3 p., 149 str.).

Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, gavusi informaciją apie pareiškėjo 2013 m. vasario 4 d. pateiktą skundą Muitinės departamentui dėl Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190922S (2012 m. lapkričio 20 d.) įregistruotos mokestinės prievolės, ginčijamu sprendimu nusprendė, kad kol vyksta mokestinis ginčas, 128 171 Lt mokestinei prievolei (49 734 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (B00), 41 011 Lt PVM delspinigių (860) ir 37 426 Lt baudos (894)), įregistruotai Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190922S (2012 m. lapkričio 20 d.), priverstinio išieškojimo priemonės netaikyti, kol bus išspręstas mokestinis ginčas, tačiau dėl 25 118 Lt muito sumokėjimo (A00), įregistruoto Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190922S, priverstinio išieškojimo priemonių nesustabdė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1A-106 nepatenkino pareiškėjo skundo. Muitinės departamentas pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1370/10000233160 išnagrinėjo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas ginčija Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1370/10000233160 bei Muitinės departamento 2013 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 1A-106, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinės muitinės sprendimo buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, jog ginčas dėl sprendimų, susijusių su priverstiniu importo muito išieškojimo sustabdymu, nepriemokos sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu, nėra mokestinis ginčas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalies prasmę, todėl šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išankstinio mokestinių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, jam nėra taikomos – tokio pobūdžio ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarką nustato Muitinės įstatymo VIII skyrius. ABTĮ 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

ABTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Teismas akcentavo, kad Muitinės departamentas pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo nagrinėjo kaip išankstinė skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Muitinės įstatymas nenumato išimtinio bylų dėl Muitinės departamento sprendimų priskyrimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-61/2010 išaiškino, kad, sprendžiant bylų dėl muitinės įstaigų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Muitinės departamento priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Muitinės departamentas, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl teritorinių muitinių sprendimų (Muitinės įstatymo 89 str. 1 p.), pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritorinės muitinės, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams.

Teismo nuomone, kadangi teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne ginčijamas Muitinės departamento 2013 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 1A-106, o Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 1370/10000233160, ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Kauno teritorinės muitinės, kuri ir turi būti atsakovu, o Muitinės departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kauno teritorinės muitinės būstinė yra Kaune, Jovarų g. 3, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1370/10000233160 panaikinimo teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas išaiškino, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1370/10000233160 ir Muitinės departamento 2013 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 1A-106 gali paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui. Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nurodė, kad pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga, kuriai pavaldžios ir atskaitingos teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos. Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, Muitinės departamentas, be kita ko, nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl muitinės įstaigų sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti (Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1, 5, 9.9 p.). Skundų nagrinėjimo Muitinės departamente tvarka detalizuota Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintuose Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatuose. Apeliacine tvarka Muitinės departamente išnagrinėjus skundą dėl teritorinės muitinės veiksmų (neveikimo), priimamas vienas iš sprendimų: skundą atmesti kaip nepagrįstą; patenkinti skundą; skundą patenkinti iš dalies – panaikinti ar pakeisti teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimą (visą ar iš dalies) ir grąžinti skundą jai nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą; priimti naują sprendimą (28 p.). Pareiškėjas pažymi, kad skundu prašė teismą panaikinti būtent Muitinės departamento sprendimą ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui, jog jis priimtų vieną iš jo kompetencijai priskirtinų sprendimų. Jei teismo sprendimas būtų palankus ir skundas būtų perduotas nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui, tik po Muitinės departamento sprendimo būtų galima spręsti, ar Kauno teritorinės muitinės sprendimas sukels jam teisinių pasekmių. Negalima paneigti tos galimybės, jog Muitinės departamentas galėtų priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti teritorinės muitinės sprendimą (visą ar iš dalies) ir grąžinti skundą jai nagrinėti iš naujo ar priimtų naują sprendimą. Pagal suformuluotą skundo dalyką (prašymą panaikinti Muitinės departamento sprendimą ir perduoti skundą iš naujo nagrinėti Muitinės departamentui) teismingas teismas yra Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šiuo atveju ginčas kilo dėl Muitinės departamento sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka dėl teritorinės muitinės sprendimo vykdyti muito priverstinį išieškojimą, priskyrimo atitinkamam apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Muitinės įstatymo 89 straipsnio 2 punkto nuostatos nenumato išimtinio bylų dėl Muitinės departamento sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl sprendžiant bylų dėl muitinės įstaigų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Muitinės departamento priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Muitinės departamentas, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl teritorinių muitinių sprendimų (Muitinės įstatymo 89 str. 1 p.), pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritorinės muitinės, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Muitinės departamentas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1A-106 pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1370/10000233160 atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 9–11). Taigi teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Muitinės departamento sprendimas, bet Kauno teritorinės muitinės sprendimas. Ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Kauno teritorinės muitinės, kuri ir turi būti atsakovu.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu bei 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei išaiškino, jog jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas