Legislator Case Law & Legislation
2022-11-30 Nr. AB-29403-3-65-3-00245-2021-3 AI generated

2022-11-30 Nr. AB-29403-3-65-3-00245-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-30 Nr. AB-29403-3-65-3-00245-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir pakeitimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-30 Nr. AB-29403-3-65-3-00245-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas) (toliau – ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1255-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00245-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3845 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės; 2) pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Utenos skyrius) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. (9.26E) NI_SP1E-9619 (toliau – ir Sprendimas), nusprendžiant skirti nedarbo draudimo išmoką laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d., o išmokėtas 512,05 Eur nedarbo išmokas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaityti tolimesnių mokamų bedarbio išmokų sąskaita.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bedarbiu buvo pripažintas 2020 m. gruodžio 30 d. Kai Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-529 jam neskyrė nedarbo draudimo išmokos, pareiškėjas įgijo teisę gauti darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. SSD(19.2)-68 pareiškėjui paskyrė darbo paieškos išmoką ir mokėjo ją iki 2021 m. balandžio 30 d., kol negavo Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta skirti nedarbo draudimo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. Paskyrus nedarbo draudimo išmoką atgaline data nuo 2021 m. sausio 7 d., Užimtumo tarnyba reikalauja grąžinti visas sumokėtas darbo paieškos išmokas, kurias pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai gavo. Pareiškėjas skundu Fondo valdybos prašė pakeisti Sprendimą, kad nedarbo draudimo išmoka būtų paskirta nuo 2021 m. balandžio 30 d., o ne atgaline data, tačiau Fondo valdyba 2021 m. birželio 7 d. sprendimu jo skundą atmetė. Fondo valdybos sprendimas yra nepagrįstas, formalus, jame iš esmės pasisakyta tik apie teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, bet nepasisakyta dėl ginčo esmės. Ginčija tik Sprendimo dalį, kurioje nurodoma nedarbo draudimo išmokos skyrimo datos pradžia. Nedarbo draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama nuo tos datos, kada pasikeitė situacija ir buvo priimtas naujas sprendimas skirti nedarbo draudimo išmoką, t. y., kai 2021 m. balandžio 22 d., gavus duomenis iš Nyderlandų Karalystės kompetentingos įstaigos apie nedarbo draudimo laikotarpius, paaiškėjo, kad pareiškėjui priklauso nedarbo draudimo išmoka, ir buvo priimtas Sprendimas. Sprendimu nedarbo draudimo išmoka turėjo būti paskirta nuo 2021 m. balandžio 30 d., o ne atgaline data. Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. sausio 6 d. sprendimas „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ Nr. (9.26) NI_SP1-529 (toliau – ir 2021 m. sausio 6 d. Sprendimas) neskirti nedarbo draudimo išmokos nuo 2021 m. sausio 7 d. yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl Fondo valdybos Utenos skyrius neturėjo teisės priimti naujo sprendimo skirti nedarbo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. nepanaikinęs 2021 m. sausio 6 d. Sprendimo.

3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas) (toliau – ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Užimtumo tarnybos Fondo valdybai pateiktus duomenis pareiškėjui bedarbio statusas suteiktas 2020 m. gruodžio 30 d. Registro duomenimis pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. (30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje) nedarbo draudimu Lietuvos Respublikoje buvo draustas 7 mėnesius ir 5 dienas, t. y. neturėjo reikalaujamo 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 30 mėnesių. Fondo valdybos Utenos skyrius Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė Prašymą nurodyti draudimo stažą (toliau – ir SED U001), prašydamas pateikti duomenis apie pareiškėjo Nyderlandų Karalystėje įgytus nedarbo draudimo laikotarpius (ar darbo laikotarpius, prilygintus nedarbo draudimui) (toliau – ir SED U002). Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai patvirtinus pareiškėjo nedarbo draudimo laikotarpius Nyderlandų Karalystėje, Fondo valdybos Utenos skyrius įskaitė Nyderlanduose įgytą nedarbo draudimo stažą bei, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui suteiktą bedarbio statusą, 2021 m. balandžio 30 d. priėmė Sprendimą. Sprendimus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, panaikinimo (nutraukimo) ar atnaujinimo, jų galiojimo laikotarpiu priima Užimtumo tarnyba. Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsakingas už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, tačiau Panevėžio skyriui nesuteikta teisė skirti ir mokėti nedarbo išmokas neatsižvelgiant į Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie bedarbio statuso būseną bei taikyti išimtis. Nedarbo išmoka skiriama ir mokama tik galiojantį bedarbio statusą turinčiam asmeniui.

5. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2020 m. gruodžio 30 d. Registro duomenimis pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. (30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje) nedarbo draudimu Lietuvos Respublikoje buvo draustas 7 mėnesius ir 5 dienas, t. y. neturėjo reikalaujamo 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 30 mėnesių, todėl Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-529 pagrįstai pareiškėjui neskyrė nedarbo išmokos.

Pareiškėjui per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą 2021 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas pranešimas, kad yra priimtas sprendimas neskirti nedarbo išmokos bei pažymėta, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą skirti nedarbo išmoką nurodė, kad yra dirbęs valstybėse narėse. Taip pat tame pačiame pranešime yra nurodoma, kad jeigu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą (užsienyje išduoto U1 dokumento) ir / ar prašymo tarpininkauti, tai gali jį / juos pateikti, bei nurodoma, kokias būdais gali pateikti.

Tuomet Fondo valdybos Utenos skyrius sprendimą dėl nedarbo išmokos neskyrimo turi peržiūrėti per 10 darbo dienų nuo duomenų apie stažą gavimo dienos. Fondo valdybos Utenos skyrius, gavęs pareiškėjo 2021 m. kovo 1 d. prašymą tarpininkauti, Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė SED U001 (kartu su visais pareiškėjo pateiktais dokumentais), prašydamas pateikti SED U002. Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai patvirtinus pareiškėjo nedarbo draudimo laikotarpius Nyderlandų Karalystėje, Fondo valdybos Utenos skyrius įskaitė Nyderlandų Karalystėje įgytą nedarbo draudimo stažą bei, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui suteiktą bedarbio statusą, priėmė Sprendimą.

Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-529 neskyrė pareiškėjui nedarbo išmokos, o kai buvo gauti iš Nyderlandų Karalystės kompetentingos įstaigos duomenys apie pareiškėjo darbinės veiklos laikotarpius, priėmė 2021 m. balandžio 30 d. Sprendimą skirti nedarbo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. Visus sprendimus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, panaikinimo (nutraukimo) ar atnaujinimo, jų galiojimo laikotarpių bei priežasčių priima Užimtumo tarnyba.

Fondo valdybos Utenos skyrius atsakingas už nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, tačiau jam nesuteikta teisė skirti ir mokėti nedarbo išmokas neatsižvelgiant į Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie bedarbio statuso būseną bei taikyti išimtis. Paskirtos nedarbo išmokos mokamos tik pagal Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie bedarbio statuso galiojimo būsenas. Nedarbo išmoka skiriama ir mokama tik bedarbio statusą turinčiam asmeniui. Jei Užimtumo tarnyba pakoreguotų duomenis apie pareiškėjo bedarbio statusą ir Fondo valdybos Utenos skyrius paskirtų nedarbo išmoką nuo 2021 m. balandžio 30 d., tuomet susidarytų nedarbo išmokos permoka, kadangi pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. jau yra išmokėta 512,05 Eur nedarbo išmoka.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2020 m. gruodžio 30 d. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-529 pareiškėjui neskyrė nedarbo išmokos, konstatavęs, kad pareiškėjas neturėjo reikalaujamo 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 30 mėnesių. Užimtumo tarnyba 2021 m. sausio 11 d. sprendimu dėl darbo paieškos išmokos skyrimo Nr. SSD(19.2)-68 paskyrė pareiškėjui darbo paieškos išmoką. Fondo valdybos Utenos skyrius, gavęs pareiškėjo 2021 m. kovo 1 d. prašymą tarpininkauti, Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė SED U001 (kartu su visais pareiškėjo pateiktais dokumentais), prašydamas pateikti SED U002. Nyderlandų Karalystės kompetentingai įstaigai patvirtinus pareiškėjo nedarbo draudimo laikotarpius Nyderlandų Karalystėje, Fondo valdybos Utenos skyrius įskaitė Nyderlandų Karalystėje įgytą nedarbo draudimo stažą bei priėmė 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką Nr. (9.26E) NI_SP1E-9619, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Pareiškėjas Sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3845 pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-646 patvirtinto Europos sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25 punkte nustatyta, kad nustatant asmens teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir apskaičiuojant bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažą, sumuojami kitose valstybėse narėse įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai, jeigu paskutinis nedarbo socialinio draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvos Respublikoje, išskyrus išimtis, nustatytas Aprašo 26 punkte. Aprašo 54 punkte nustatyta, kad bedarbis, kuris užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir kuris dirbo kitoje valstybėje narėje, turi kreiptis į Fondo valdybos paskirtą teritorinį skyrių dėl draudiminių laikotarpių patvirtinimo gavimo iš kitos valstybės narės – pateikti prašymą tarpininkauti. Bedarbis prašymą tarpininkauti gali pateikti Fondo valdybos paskirtam teritoriniam skyriui tiesiogiai, per įgaliotus atstovus (dokumentai teikiami vadovaujantis Aprašo 53 punktu), paštu (pridedama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija) ar per EGAS. Fondo valdybos paskirtas teritorinis skyrius kreipiasi į kitą valstybę narę – užpildo SED U001 ir, jei reikia, SED U003.

10. Teismas nustatė, kad, pareiškėjui pateikus prašymą tarpininkauti, informacija apie jo darbo stažą Nyderlandų Karalystėje buvo gauta 2021 m. balandžio 22 d. ir tuomet Fondo valdybos Utenos skyrius turėjo pagrindą skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką.

11. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, vertino, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, tai yra 8 dienų po įsiregistravimo dienos terminas negali būti viršijamas išskyrus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo išimtis. Pareiškėjas buvo įregistruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. gruodžio 30 d., nebuvo nustatyta sąlygų taikyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas išimtis bei pradėti apskaičiuoti nedarbo draudimo išmoką ne pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, todėl pareiškėjui nedarbo draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuojama būtent nuo 2021 m. sausio 7 d. Kitokia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia galėtų būti nustatyta tik tokiu atveju, jei Užimtumo tarnyba pakoreguotų duomenis apie pareiškėjo bedarbio statusą, tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta, be to, ir pats pareiškėjas nenurodė, jog duomenys apie jam suteiktą bedarbio statusą būtų koreguoti.

12. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas tik 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių su prašymu tarpininkauti gaunant duomenis iš Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos apie pareiškėjo darbo stažą, kas patvirtina jo siekį gauti nedarbo draudimo išmoką. Nedarbo draudimo išmoka turi būti paskirta pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tuo pat metu kreipėsi ir dėl darbo paieškos išmokos gavimo bei tokią išmoką gavo, vertinant Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą reikšmės neturi.

13. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 ir 17 punktų nuostatas, sprendė, kad per 10 darbo dienų nuo duomenų gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) ar šio sprendimo pakeitimo. Patikslintus duomenis gali pateikti bedarbis ar Užimtumo tarnyba. 2021 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (9.26) NI_SP1-529 buvo priimtas laikantis Nuostatuose numatytų terminų. Po to būtent pareiškėjo iniciatyva gavus papildomus duomenis, Fondo valdybos Utenos skyrius priėmė Sprendimą, keičiantį 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-529 (Nuostatų 16 punktas).

14. Teismas pažymėjo, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymas nenumato galimybės išmokėtas darbo paieškos išmokas įskaityti tolimesnių mokamų nedarbo draudimo išmokų sąskaita, be to tokia galimybė praktiškai nėra įmanoma, nes nedarbo draudimo išmokas skiria ir administruoja Fondo valdyba, o darbo paieškos išmokas skiria ir administruoja Užimtumo tarnyba, kurios yra nepavaldžios viena kitai ir kurių išmokos mokamos iš skirtingų Lietuvos Respublikos biudžeto fondų, todėl iš šių skirtingų fondų mokamos išmokos negali būti įskaitomos. Iš Fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokos gavėjo asmeninės kortelės matyti, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. yra išmokėta nedarbo draudimo išmoka, tai yra šiuo metu pareiškėjas yra gavęs už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir socialinio draudimo išmoką, ir darbo paieškos išmoką, kas tik patvirtina išvadą, jog nėra praktinės galimybės įvykdyti pareiškėjo prašomą išmokų įskaitymą.

15. Teismas sprendė, kad Fondo valdybos Utenos skyrius Sprendimu pagrįstai paskyrė pareiškėjui nedarbo draudimo išmokas nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. spalio 1 d., Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Fondo valdyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gegužės 11 d. skundą dėl Sprendimo, pagrįstai atsisakė jį tenkinti.

III. 16. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad, paskyrus jam nedarbo draudimo išmoką atgaline data nuo 2021 m. sausio 7 d., Užimtumo tarnyba reikalauja grąžinti visas sumokėtas darbo paieškos išmokas – 648,50 Eur, kurias pareiškėjas teisėtai bei pagrįstai gavo ir pagal grafiką grąžina. Viešojo administravimo subjektai neturėtų sukurti tokių siurprizinių situacijų asmenims, kuriems kyla neigiamos pasekmės dėl institucijų, priimančių sprendimus, nesusikalbėjimo, nes pareiškėjo kaltės dėl susidariusios situacijos nėra. Viskas buvo teisėta, kol Fondo valdybos Utenos skyrius nepriėmė sprendimo skirti pareiškėjui nedarbo išmoką atgaline data.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Fondo valdyba pagrįstai draudimo išmokos datą nustatė atgaline data, motyvuodamas tuo, kad pagal Nedarbo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nedarbo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradėta mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos. Pareiškėjui įsiregistravus bedarbiu jam nebuvo skirta nedarbo draudimo išmoka, todėl šios įstatymo nuostatos pareiškėjui neturėjo būti taikomos. Pirmą kartą ši išmoka pareiškėjui buvo paskirta tik 2021 m. balandžio 30 d. Sprendimu, ką pripažįsta ir teismas, todėl ir išmoka turėjo būti paskirta nuo šios dienos. Iki to laiko galiojo 2021 m. sausio 6 d. Sprendimas neskirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmokos (kuris ir dabar yra galiojantis, nes nėra panaikintas), todėl nepateisinama tokia teisinė situacija, kad 2021 m. balandžio 30 d. Sprendimu paskirta nedarbo draudimo išmoka buvo paskirta už laikotarpį, kai galiojo 2021 m. sausio 6 d. sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos.

19. Pareiškėjas nesutinka ir su išvada, kad kitokia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pradžia galėtų būti nustatyta tik tokiu atveju, jeigu Užimtumo tarnyba pakoreguotų duomenis apie pareiškėjo bedarbio statusą, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta, be to, pareiškėjas nenurodė, jog duomenys apie jam suteiktą bedarbio statusą būtų koreguoti. Pareiškėjo bedarbio statusas nepasikeitė – jis nebuvo nei sustabdytas, nei panaikintas, nei atnaujintas. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kaip Užimtumo tarnyba turėjo koreguoti pareiškėjo statusą ir ką pareiškėjas turėjo nurodyti, kad jo statusas būtų pakoreguotas. Teisės aktai nenumato, kad pradėjus gauti darbo paieškos išmoką, Užimtumo tarnyba ar pareiškėjas turėjo apie tai informuoti Fondo valdybą. Atvirkščiai – Fondo Valdyba, prieš priimdama sprendimą mokėti nedarbo draudimo išmoką, privalėjo pasitikrinti visus duomenis, reikalingus teisei į nedarbo išmoką nustatyti. Nuostatų 7 punktas suponuoja Fondo valdybos pareigą prieš priimant sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo / neskyrimo pačiai teikti paklausimus dėl duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, jai mokėti ar jos mokėjimui pratęsti. Byloje nėra duomenų, kad Fondo valdyba, prieš skirdama pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką, būtų užklaususi tokių duomenų, todėl teismas nepagrįstai netaikė šių Nuostatų normų ir perkėlė pareigą Užimtumo tarnybai ir pareiškėjui teikti duomenis apie bedarbio statuso koregavimą, nors jis net nebuvo pakoreguotas.

20. Pareiškėjas pažymi, kad Fondo valdyba savo duomenų bazėje bet kada gali matyti, koks pareiškėjo statusas, kokias pajamas pareiškėjas gauna, įskaitant ir darbo paieškos išmoką, todėl prieš priimdama sprendimą skirti nedarbo draudimo išmoką, privalėjo pasitikrinti duomenis ir nustačius, kad nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas gauna darbo paieškos išmoką, sprendimą skirti nedarbo išmoką turėjo priimti ne atgaline data, o nuo sprendimo skirti nedarbo draudimo išmoką priėmimo dienos. Iš pateiktos teismui Fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokos gavėjo asmeninės kortelės matyti, kad Fondo valdybai buvo žinoma, jog pareiškėjas gauna darbo paieškos išmoką, todėl negalėjo priimti sprendimo nedarbo draudimo išmoką mokėti nuo tos dienos, kai buvo paskirta darbo paieškos išmoka ir savo sprendimu neturėjo jokios teisės atimti iš pareiškėjo šias teisėtai gaunamas išmokas.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad Fondo valdyba sprendimą skirti jam nedarbo draudimo išmokas pagrįstai priėmė atgaline data, netinkamai taikė ir aiškino Nuostatų 12, 16, 17 punktų nuostatas. Duomenis, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti – įgytą nedarbo draudimo stažą Nyderlandų Karalystėje, Fondo valdyba gavo 2021 m. balandžio 22 d. Todėl pagal Nuostatų 12 punktą nuo šių duomenų gavimo dienos pareiškėjas įgijo teisę gauti nedarbo draudimo išmokas ir būtent nuo šios dienos priimti sprendimą skirti nedarbo draudimo išmoką, kas ir buvo padaryta, tuo pačiu nustatyti ir nedarbo išmokos mokėjimo pradžią nuo sprendimo priėmimo dienos, nes iki tol galiojo 2021 m. sausio 6 d. sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos. Teismas negali plečiamai aiškinti Nuostatų 12 punkto, kad sprendimas skirti nedarbo draudimo išmokas turi būti skiriamas atgalinėmis datomis.

22. Pareiškėjas nurodo, kad sistemiškai aiškinant Nuostatų 16 ir 17 punktus matyti, jog jos taikomos tuo atveju, kai jau bedarbiui buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka, tačiau jos mokėjimo metu pasikeitus situacijai ar atsiradus papildomų duomenų, dėl kurių ši išmoka gali būti mažinama arba didinama, atsiranda pagrindas paskirtą nedarbo draudimo išmoką perskaičiuoti. Pareiškėjui nebuvo paskirta nedarbo draudimo išmoka, 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu nebuvo pakeistas joks anksčiau priimtas sprendimas, kuriuo būtų jam paskirta nedarbo draudimo išmoka. Priešingai, buvo priimtas sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos, kuris nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas, o 2021 m. balandžio 30 d. buvo priimtas visiškai naujas sprendimas skirti nedarbo draudimo išmoką. Todėl Fondo valdyba neturėjo teisės priimti naujo sprendimo skirti nedarbo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d., nepanaikinus 2021 m. sausio 6 d. sprendimo. Teismas netinkamai taikė minimų Nuostatų punktus, dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu neva buvo pakeistas 2021 m. sausio 6 d. sprendimas.

23. Pareiškėjas teigia, kad jokios teisinės reikšmės priimamam teismo sprendimui neturi teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių su prašymu tarpininkauti gaunant duomenis iš Nyderlandų Karalystės apie darbo stažą, kas neabejotinai patvirtina pareiškėjo siekį gauti nedarbo draudimo išmoką. Ši aplinkybė galėjo turėti įtakos tik datai, nuo kurios pareiškėjas įgytų teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, Fondo valdyba priimtų sprendimą skirti nedarbo draudimo išmoką. Su prašymu tarpininkauti pareiškėjas kreipėsi siekdamas gauti didesnę netekto darbingumo pensiją ir kad ateityje būtų įskaitytas ir darbo stažas užsienyje. Apie netekto nedarbingumo pensijos skyrimą teismas gali matyti ir jo žinioje esančiame Sodros duomenų registre. Rašant skundą dėl Fondo valdybos priimto sprendimo skirti nedarbo draudimo išmoką aplinkybės dėl gaunamos netekto nedarbingumo pensijos visiškai nebuvo reikšmingos ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalykus, todėl ir būtinybė tokius duomenis pateikti kilo tik po nurodytų teismo motyvų, su kuriais pareiškėjas nesutinka.

24. Pareiškėjas nesutinka, kad nėra praktinės galimybės įvykdyti jo prašomų išmokų įskaitymą. Pareiškėjas pažymi, kad skundu prašė įskaityti tolimesnių mokamų bedarbio išmokų sąskaita laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. išmokėtas 512,05 Eur nedarbo išmokas, o ne darbo paieškos išmokas, tačiau teismas netinkamai vertino šį reikalavimą, sprendime nurodydamas, kad neva pareiškėjas prašė įskaityti 512,05 Eur darbo paieškos išmokas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., todėl šie teismo motyvai nepagrįsti ir neteisėti. Kadangi prašomos įskaityti 512,05 Eur išmokėtų nedarbo išmokos tolimesnių mokamų nedarbo išmokų sąskaita yra skiriamos iš to paties Fondo valdybos fondo, yra visos galimybės jas įskaityti.

25. Pareiškėjas teigia, kad būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Šiuo atveju darbo paieškos išmokas pareiškėjas gavo teisėtai, todėl jokia kita institucija neturi teisės savo priimtais sprendimais paneigti šios pareiškėjo teisės ir atimti iš jo teisės gauti priklausančias darbo paieškos išmokas, priešingu atveju pareiškėjas mėnesius nebūtų gavęs jokių pajamų, o tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kurio tikslas yra teikti bedarbiui išmokas kiekvieną mėnesį. Teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią teisinę situaciją, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas sudaro pagrindą jį panaikinti.

26. Atsakovas Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-529 neskyrė pareiškėjui nedarbo išmokos, o iš Nyderlandų Karalystės kompetentingos įstaigos gavus duomenis apie pareiškėjo darbinės veiklos laikotarpius, priėmė Sprendimą skirti nedarbo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Nedarbo socialinio draudimo išmokų įstatymo nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

28. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Fondo valdyba nurodo, kad šios bylos atveju yra ginčijamas jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Fondo valdybos Utenos skyriaus Sprendimas, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Jei Užimtumo tarnyba pakoreguotų duomenis apie pareiškėjo bedarbio statusą ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius paskirtų nedarbo išmoką nuo 2021 m. balandžio 30 d., tuomet susidarytų nedarbo išmokos permoka, kadangi pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. jau yra išmokėta 512,05 Eur nedarbo išmoka. Teismas teisingai nustatė, kad Nuostatų 16 punkte nurodoma, jog bedarbiui ar Užimtumo tarnybai pateikus arba Fondo valdybos teritoriniam skyriui patikslinus duomenis, turinčius įtakos nedarbo išmokos mokėjimui, nedarbo išmoka perskaičiuojama ir mokama Nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius per 10 darbo dienų nuo duomenų, nurodytų Nuostatų 16 punkte, gavimo dienos perskaičiuoja nedarbo draudimo išmoką ir prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo išmokos skyrimo. Nagrinėjamu atveju 2021 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (9.26) NI_SP1-529 buvo priimtas laikantis Nuostatuose numatytų terminų. Po to būtent pareiškėjo iniciatyva gavus papildomus duomenis, Fondo valdybos Utenos skyrius priėmė 2021 m. balandžio 30 d. Sprendimą, keičiantį 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-529 (Nuostatų 16 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies (skirti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d.), kurią pareiškėjas prašo pakeisti, Fondo valdybos sprendimo ir reikalavimų atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

32. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus (2020 m. spalio 27 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriaus raštą „Dėl socialinio draudimo pensijos“ Nr. (10.3)DV_S-75277, Fondo valdybos sprendimą „Dėl A. B. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo“). Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija naujai pateiktų dokumentų neprijungia, nes jie nėra reikšmingi sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų ir nenustatytos priežastys, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad pareiškėjui nedarbo draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuojama būtent nuo 2021 m. sausio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, perskaičiavimas atliktas pagal Nuostatų 16 ir 17 punktus, o taikyti įskaitymą nėra teisinio pagrindo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino teisės normas, visapusiškai neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai vertino jo atžvilgiu institucijų atliktus veiksmus.

35. Ginčo teisiniams santykiams aktualioje Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

36. Nuostatuose įtvirtinta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimus dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos, o Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų atitinkamai Įstatymo 6 straipsnio 2 ar 4 dalyje, atsiradimo dienos (12 punktas). Bedarbiui ar Užimtumo tarnybai pateikus arba Fondo valdybos teritoriniam skyriui patikslinus duomenis, turinčius įtakos nedarbo draudimo išmokos mokėjimui, nedarbo draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama Nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka. Nedarbo draudimo išmoka taip pat perskaičiuojama, jeigu jos mokėjimo laikotarpiu pasikeičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis (16 punktas) Fondo valdybos teritorinis skyrius per 10 darbo dienų nuo duomenų, nurodytų Nuostatų 16 punkte, gavimo dienos perskaičiuoja nedarbo draudimo išmoką ir prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo <...> (17 punktas).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir duomenų vertinimu aspektu, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems pritaria, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir motyvuotai pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo argumentų dėl išimčių iš Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės egzistavimo.

38. Byloje nėra ginčo, kad:

38.1. 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas;

38.2. 2021 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjui neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka (nes pareiškėjas neturi stažo);

38.3. 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą Fondo valdybos Utenos skyriui tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje patvirtinimo, pagal kurį gauta informacija, kad Nyderlandų Karalystės kompetentinga įstaiga patvirtino pareiškėjo nedarbo draudimo laikotarpius Nyderlandų Karalystėje;

38.4. 2021 m. balandžio 30 d. Fondo valdybos Utenos skyrius, įskaitęs Nyderlandų Karalystėje pareiškėjo įgytą nedarbo draudimo stažą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. spalio 1 d.

39. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms (patikslinus aplinkybes dėl pareiškėjo turimo stažo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos.

40. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2 – 4 p.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

42. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tai, kad Sprendime nėra paaiškinamas jo santykis su 2021 m. sausio 6 d. Sprendimu. Tačiau teisėjų kolegija šį trūkumą laiko formaliu, o ne esminiu, kuris galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju 2021 m. sausio 6 d. Sprendimas priimtas neturint duomenų apie pareiškėjo stažą dėl darbo užsienyje. Pareiškėjui prašant ir institucijai tarpininkavus, patikslinus duomenis, turinčius įtakos nedarbo draudimo išmokos mokėjimui, Institucija pagrįstai priėmė naują Sprendimą pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tai, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius nenurodė 2021 m. sausio 6 d. Sprendimo keitimo / patikslinimo, neturėjo jokios įtakos Sprendimo teisingumui ir teisėtumui, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

43. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įskaitymo taikymo jo situacijai. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pakeisti Sprendimą, panaikinti Fondo valdybos sprendimą. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

44. Kiti pareiškėjo argumentai (dėl bedarbio teisinio statuso koregavimo, dėl valstybės institucijų duomenų apie pareiškėjui mokamas išmokas) neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui (byloje nėra ginčo dėl bedarbio teisinio statuso ir nevyksta ginčas dėl sprendimų, priimtų dėl kitų išmokų mokėjimo), todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė