a3bf8164-cfd0-450f-afd4-0e92cfcdc6b0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-382-142/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01651-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, vieÅ¡ame teismo posėdyje dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. D., iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Dariaus Domžos skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė :

D. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 1–11), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 70 224,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. liepos 31 d.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo laisvė, visose laisvės atėmimo vietose, kur buvo laikomas, buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose. Buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 valandÄ per parÄ . Ä®staigose, kuriose buvo laikomas, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios dalies. Nebuvo tinkamai užtikrinamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas. Dėl ant langų esančių grotų buvo neįmanoma iÅ¡vėdinti patalpų.

Žiemos metu kamerose buvo nepakeliamai Å¡alta, drėgna, grindys ir lubos iÅ¡trupėjusios. Nebuvo įrengta sanitarinė Å¡varykla. Patalpos apleistos, remontas neatliekamas, ant lubų ir sienų auga pelėsis, neiÅ¡duodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės, veisiasi tarakonai. Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, rankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę, patalynė areÅ¡tinėje visiÅ¡kai nebuvo iÅ¡duodama. Galimybę naudotis skalbykla turėjo tik asmenys turintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje.

Gultai buvo be kopėtėlių. Prie stalo buvo sėdimų vietų mažiau nei laikomų asmenų. Dėl visų minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 70 224,00 Eur. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 123–133). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kina, kad Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Pažymi, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo principų. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų kuri ir suteikia mokamas skalbimo paslaugas. Ä®staigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymi kad Å¡iuo metu LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių pritaikytų montavimui į gyvenamÄ sias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose. LukiÅ¡kių TI-K taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ . LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 6).

Departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 16–19). PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo Departamentas praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir konvojavimo į DepartamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.

Departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 6). Å iaulių TI, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 98–109). PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo Å iaulių TI praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,75 m2 iki 17 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu jo laikymo kamerose Å iaulių visuomenės sveikatos centras neatliko kamerų patikrinimų dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Ä®staigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais. Kamerų remontas Å iaulių TI atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, ginčui aktualiais laikotarpiais, nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Pažymi, kad dezinfekcija, dezinsekcijÄ ir deratizacija Å iaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl kenkėjų buvimo kamerose ir jų nenaikinimo yra nepagrįstos ir neįrodytos. PareiÅ¡kėjui jo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo iÅ¡duodama patalynė pagal nustatytas higienos normas. PareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimas patalyne visuomet fiksuojamas jo AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtine žala, nes Å iaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių TI yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ , tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .

Å iaulių TI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 6). Komisariatas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 111–115). PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo Komisariatas praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymi, kad pagal Å iaulių TI 2016-05-04 pažymÄ Nr. 14101­9066, pareiÅ¡kėjas kaip įtariamasis įvykdęs nusikalstamas veikas, procesinių veiksmų atlikimui buvo konvojuotas iÅ¡ Å iaulių TI į Komisariato areÅ¡tinę 2010-08-27, o 2010-09-03 buvo konvojuotas atgal į Å iaulių TI.

Komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2016-05-06 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡likusių tikslių duomenų apie Komisariato areÅ¡tinės kamerų iÅ¡planavimus, apÅ¡vietimÄ , sanitarinius mazgus, langus, buvusius baldus, nėra. Dokumentai, apie laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. AreÅ¡tinėje įrengtos sanitarinės Å¡varyklos įrengimÄ ir naudojimosi ja instrukcija, patalpų bei baldų dezinfekavimÄ , sunaikinti. Taip pat nurodyta, kad AreÅ¡tinėje buvo įrengtos keturios kameros: 10,48 m2; 9,85 m2; 9,57 m2, 10,26 m2, jose įrengta ventiliacinė sistema, langai, užtikrinantys natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , be to, buvo įrengti elektros Å¡viestuvai, užtikrinantys dirbtinį patalpos apÅ¡vietimÄ .

Per visÄ laikymo AreÅ¡tinėje laikotarpį pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių praÅ¡ymų, skundų dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje. Komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 6). Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2067-624/2015).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Komisariato areÅ¡tinėje, o nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. liepos 30 d. Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2016 m. balandžio 21 d. (pagal spaudÄ ant voko) (b. l. 13).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Å iuo atveju atsakovės atstovams praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 10 iki 2013 m. balandžio 21 d. su reikalavimu dėl žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , galimai patirtÄ minėtu laikotarpiu, teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos (galimai patirtos laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 10 iki 2013 m. balandžio 21 d.) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, byloje nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. (toliau – ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kamerose buvo perteklinės lovos, trÅ«ko kėdžių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (I t., b. l. 123), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 2015 m. liepos 5–7 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 9 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m, 2015 m. gruodžio 12–13 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m.

Taigi, ginčo laikotarpiu, iš viso 5 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Dėl perteklinių lovų ir sėdimų vietų trukumo teismas pažymi, kad tai yra minimalaus neužtikrinamo ploto pažeidimo dalis, todėl plačiau dėl perteklinių lovų kamerose ir nepakankamo skaičiaus kėdžių nepasisako.

Pažymėtina, kad iÅ¡ Å iaulių TI pateiktos informacijos (t. I, b. l. 22–26) matyti, kad Å iaulių TI minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nuo 3,75 kv. m iki 17 kv. m, todėl Å iaulių TI savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Skunde nurodoma, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI buvo nežmoniÅ¡kos ir žeminančios orumÄ . Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pareiškėjo patirtų Lukiškių TI-K pažeidimų trukmė (5 dienos) ir jų mastas (pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 257 siekė 3,46 kv. m, o kameroje Nr. 106 siekė 2,46 kv.

m) leidžia juos vertinti kaip vienkartinius ir trumpalaikius, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, t. y. kad nežymiai pažeista pareiÅ¡kėjui priklausančio ploto norma pažeidė pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, pasivaikščioti lauke tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek Å iaulių TI jis galėjo tik 1 val. per dienÄ . Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde teigė, kad Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios dalies, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiÅ¡kėjas įvykdo pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nenurodė duomenų, ar kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė HN 76:2010 21 punktÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ 2016 m. gegužės 11 d. Å iaulių TI-K Nr. 62/08-321 matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI metu kamerų sanitariniame mazge buvo veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (I t., b. 1. 28). Todėl Å iaulių TI neteisėtų veiksmų Å¡iuo atžvilgiu nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, kaip minėta, nustato Taisyklės, kurių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo tinkamai užtikrintas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, žiemos metu kamerose buvo nepakeliamai Å¡alta, drėgna, grindys ir lubos iÅ¡trupėjusios, patalpos apleistos, remontas neatliekamas, ant lubų ir sienų auga pelėsis.

Kadangi pareiÅ¡kėjo buvimo Komisariato areÅ¡tinėje laikotarpis neaktualus dėl senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, teismas pasisakys tik dėl pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI. Kaip matyti iÅ¡ 2016-05-10 Å iaulių TI pažymos Nr. 61/04-1163 duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nėra (I t., b. 1. 27). Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Å iaulių TI, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimų nebuvo atlikta. IÅ¡ Å iaulių TI teismui pateiktų Å iaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose kamerose metu ginčo laikotarpiu (It., b. l. 67–97). PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės susijusios su temperatÅ«ra, drėgme, apÅ¡vietimu, byrančiu tinku ir dažais, pelėsiu, yra bendro pobÅ«džio ir nelaikytinos detalizuotu kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimu, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta Å¡iais aspektais Å iaulių TI nepriklauso.

PareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo ginčo metu LukiÅ¡kių TI_K pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 114. 257, 107, 110, 106. IÅ¡ 2015 m. spalio 30 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 114 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, iÅ¡matuota temperatÅ«ra buvo 19,5 C, tai atitiko nu HN 76:2010 26 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metu periodu turi bÅ«ti 18-22 C.

Kameroje Nr. 114 patikrinimo metu pribyrėjusio lubų tinko nebuvo, lubų pavirÅ¡iai tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė buvo 48,5 proc., tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė oro drėgmė Å¡altuoju periodu turi bÅ«ti 36-60 proc. iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 114 buvo 294,2 lx, kas atitiko HN 76-2010 22 p. reikalavimÄ , kur nurodyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. (I t., b. 144–145).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-02 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 107 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (I t., b. 150). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akto matyti, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 106 buvo 310,8 lx, pelėsio požymių nenustatyta, išmatuota temperatūra buvo 22,4 C, kas atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad patikrinimai dėl kitų kamerų kuriuose buvo laikomas pareiškėjas atlikti nebuvo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad temperatūra, drėgmė, kamerų būklė, apšvietimas negalėjo žymiai skirtis nuo kamerų kuriuose patikrinimai buvo atlikti, todėl pareiškėjo minėti nusiskundimai yra atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dėl ant langų esančių grotų buvo neįmanoma išvėdinti patalpų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos ir iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 24 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Analogiška nuostata yra įtvirtinta nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodęs, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl konstatuoja, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko HN 76:2010 24 punkto ir HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, kurių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad nei Areštinėje, nei Lukiškių TI-K, nei Šiaulių TI nebuvo įrengta sanitarinė švarykla.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 VIII skyriuje nustatyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms. Visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše (40 p.). Sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 p.).

Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nešvariojoje sanitarinės švaryklos pusėje asmeniniai drabužiai sudedami į plastikinius maišus ir nustatyta tvarka saugomi. Švariojoje sanitarinės švaryklos pusėje nusipraususiems duše asmenims išduodami švarūs apatiniai ir specialūs viršutiniai drabužiai (42 p.). Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis.

Panaudoti rankšluosčiai sudedami į drėgmei atsparias uždaras talpas (polietileno maišus) ir atiduodami skalbti (43 p.). Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su švarkykla, laikytini nekonkretūs ir nepakankamai individualizuoti. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, ar jo neapžiūrėjo gydytojai, ar jis neturėjo teisės naudotis sanitarine švarykla jam atliekant bausmę tiek Lukiškių TI-K, tiek Šiaulių TI. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo išduodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės, veisėsi tarakonai.

Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, rankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę, Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Å iame akte numatyta, kad vyrams yra iÅ¡duodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankÅ¡luosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., tualetinis popierius – 1 rulonas 1 mėnesiui.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad patalynė iÅ¡duodama pagal minėtas normas, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie patalynės ir minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimÄ , jų dezinfekavimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi ir netinkamos jo bÅ«klės laikytini įrodytais. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu pažymėtina, kad iÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 262 matyti (I t., b. l. 32 –33,), kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo iÅ¡duodamas čiužinys, paklodė, rankÅ¡luosčiai.

Nurodytose sÄ skaitose pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ dėl konkretaus iÅ¡duotų daiktų kiekio, patvirtindamas asmeniniu paraÅ¡u iÅ¡duotos patalynės kiekio grafoje. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl netinkamos patalynės bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡valyta ar pakeista nauja patalynė, kad bÅ«tų iÅ¡duotas naujas čiužinys ir pan. Teismui pareiÅ¡kėjas nurodė tik abstrakčias aplinkybes, jų neindividualizavo bei nepagrindė praÅ¡ymais, skundais ar kreipimaisis į administracijÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad Å iaulių TI neatliko HN76:2010 63, 65–67 p. nustatytų reikalavimų dėl lovos skalbinių ir patalynės. Pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę keičiama patalynė (paklodė ir pagalvės užvalkalas), o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 67 p. reikalavimus. Å iaulių TI nustatyta pareiga dezinfekuoti patalynę, Å¡io fakto pareiÅ¡kėjas neginčija, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Šiaulių TI kamerose veisėsi tarakonai. Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ bei UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys (It., b. l. 177 –180), pagal kurias minėtos bendrovės atliko žiurkių, pelių, tarakonų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas. Be to, kameras tvarkytis privalo ir patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo žiurkių ir tarakonų buvimo kamerose nenustatyta.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių TI atsiliepimo patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui, kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du. Pažymėtina, kad Å iaulių TI teismui pateikė Å iaulių TI 2013–2014 m. dezinfekcijos planÄ (I t., b. l. 56–166), o tai patvirtina, jog Å iaulių TI veikė nepažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 p. reikalavimų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tiek Å iaulių TI, tiek LukiÅ¡kių TI-K, galimybę naudotis skalbykla turėjo tik asmenys turintys pinigų asmeninėje sÄ skaitoje.

HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. PaaiÅ¡kino, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti virÅ¡utinius drabužius, taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl nemokamo virÅ¡utinių drabužių iÅ¡skalbimo ir toks jo praÅ¡ymas buvo netenkintas.

Vadovaudamasis tuo, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl sÄ lygų iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius LukiÅ¡kių TI-K nesudarymo vertina kaip nepagrįstus. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo ginčo laikotarpiu Å iaulių TI pažymėtina, kad Å iaulių TI turi pareigÄ užtikrinti Higienos normos HN 76:2010 64 p. nustatyto reikalavimo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad Å iaulių TI atsiliepime nurodė, kad kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai (I t., b. l. 106), todėl abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.

Be to, Å iaulių TI teismui pateikė Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡Ä (I t., b. l. 47–149), kuris patvirtina, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius asmeninius drabužius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos iÅ¡siskalbti ir iÅ¡džiovinti skalbinius. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos be kopėtėlių.

Teismas laiko, kad dviaukščių gultų įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui.

Juo taip pat nėra nustatyta, kad gultai turi bÅ«ti su kopėtėlėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gultų įrengimo yra atmestini. Departamento neteisėti veiksmai bylos duomenimis nenustatyti. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo, dėl minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimo, dėl netinkamo aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi ir netinkamos jo bÅ«klės, netinkamo sanitarinio mazgo atskyrimo), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiÅ¡kėjui neturtinė žala turi bÅ«ti kompensuota pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo ne ilgas, t. y. 5 dienos, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjui visu ginčo laikotarpiu (apie 2 mėnesius su pertraukomis) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas minkÅ¡tuoju inventoriumi, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 100,00 Eur.

Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens privatumo pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas. Kaip minėta, LukiÅ¡kių TI-K, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jame pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). LVAT savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ . Rizika apmokėti kitos Å¡alies iÅ¡laidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sÄ Å¾iningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei.

Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimėjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015). Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų kilo neturtinė žala pareiÅ¡kėjui, todėl negalima laikyti, kad pareiÅ¡kėjas yra bylÄ pralaimėjusi Å¡alis.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 2,88 Eur parengimo iÅ¡laidas.

Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrė 2,88 Eur iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Atsižvelgiant į visa tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti. Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Halina Zaikauskaitė