a3bedf4d-c98e-45a3-9f85-84fcb2c6d089 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Å iugždinytė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-238/2012;Teisėjas S. MikÅ¡ys                   Proceso Nr. 1-98-1-00368-2010-9;      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

A. skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį areÅ¡tu 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų ir BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, prieÅ¡ tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme – paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ R.

A. priteista nukentėjusiajam E. J. 1200 Lt žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                     n u s t a t ė: R. A. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-06-29, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ I. G. priklausančio gyvenamojo namo slapta pagrobė DVD grotuvÄ â€žLG“ 200 Lt vertės, priklausantį I.

G.. Be to, R. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-09-15, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į E. J. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ kur slapta pagrobė E. J. priklausančius motorinį pjÅ«klÄ â€žHusgvarna“, 800 Lt vertės, motorinį pjÅ«klÄ â€žPartner“, 400 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1200 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. praÅ¡o nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti dėl vagystės iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo.

Skunde nurodoma, jog apeliantas nevogė motorinių pjÅ«klų iÅ¡ E. J., o prisipažinimas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gautas Jurbarko rajono policijos pareigÅ«nams prieÅ¡ jį panaudojus fizinį smurtÄ . Panaudoję fizinį smurtÄ , policijos pareigÅ«nai liepė nuteistajam prisipažinti kaltu. Apie tai jis žodžiu pranešė Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininkui, tačiau į praÅ¡ymÄ pristatyti jį į prokuratÅ«rÄ nebuvo atsižvelgta.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas V.

Gineika prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras J. Vitkauskas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Nuteistasis R. A. ginčija nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jį iÅ¡teisinti.

Nuteistojo teigimu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl to, kad byloje nesurinkta objektyvių kaltės įrodymų, o prisipažinimas dėl vagystės iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gautas Jurbarko rajono policijos pareigÅ«nams prieÅ¡ jį panaudojus fizinį smurtÄ . Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė.

Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumÄ patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumÄ ir suraÅ¡ydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė R. A. už vagystę įsibrovus į E. J. gyvenamÄ jį namÄ bei iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamÄ apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes.Nors R. A. ir neigė kaltę dėl vagystės iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo padarymo, tačiau Å¡iÄ nuteistojo versijÄ apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nenuosekliÄ ir niekuo nepagrįstÄ jo gynimosi taktikÄ . IÅ¡ byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausose R.

A. buvo pripažinęs kaltę dėl motorinių pjÅ«klų vagystės. Apklausose, kuriose dalyvavo advokatas, apeliantas smulkiai papasakojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. patekimo į gyvenamojo namo vidų bÅ«dÄ , laikÄ , priežastis, motorinių pjÅ«klų markę, iÅ¡vaizdÄ , laikymo ir paslėpimo vietas, dingimo iÅ¡ slaptavietės faktÄ ir kt. specifines aplinkybes (b. l. 50, 54). Å ie apelianto parodymai ne tik yra nuoseklÅ«s ir tikslÅ«s, bet sutampa su nukentėjusiojo E. J., liudytojų S. P., I.

G. ir R. Å . parodymais. Be to, pats R. A. kaltę dėl vagystės iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo visiÅ¡kai pripažino ne tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ (b. l. 59). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, jog įrodymais nepagrįsta R. A. versija, jog prieÅ¡ apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ jį buvo naudojamas fizinis smurtas, taip pat yra tik siekis iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės ar gynimosi taktika.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas apie aptariamas aplinkybes pradėjo aiÅ¡kinti tik nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme, nors akivaizdu, kad apie tai jis galėjo praneÅ¡ti savo gynėjui, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, ar buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ar paskelbus įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ . Taigi, kolegija pažymi, kad teismas iÅ¡samiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius vagystę iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo, apeliantas kaltas revizuojamo nusikaltimo padarymu.

Ä®vertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas iÅ¡vadas dėl R. A. kaltės.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma sumažinti paskirtos bausmės laikÄ arba skirti Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės nuteistajam skirtos teisingai, o atidėti jos vykdymÄ taip pat nebuvo įstatyminio pagrindo. Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis.

Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R.

A., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad R. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , vertino tai, kad jis teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Visa tai įvertinęs, teismas sprendė, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , R. A. turi bÅ«ti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, veikų pavojingumÄ , kaltės formÄ bei, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmes, nevirÅ¡ijančias straipsnių sankcijose numatyto vidurkio.BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos trys bausmės rÅ«Å¡ys: areÅ¡tas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, jų reikÅ¡mę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Todėl daroma iÅ¡vada, kad už vagystę iÅ¡ E. J. gyvenamojo namo R. A. yra skirta teisinga bausmė, kuriÄ Å¡velninti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė : nuteistojo R.

A. apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                     Valdas Vitunskas Gytis Večerskas