A-822-2449-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-2449/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02684-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo G. M. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Astai Vitėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl 20012 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. M. (toliau - ir pareiškėjas) su skundu (b. 1. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-359 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-359); įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-359 yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjas apklausos metu nesuprato, jog turi atsakovui išsamiai paaiškinti visas aplinkybes, kodėl yra persekiojamas (duomenys neskelbtini); apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad dėl narystės N. B. partijoje patiria valdžios institucijų persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, 2011 m. liepos mėn. jį bandyta nužudyti, jis buvo stipriai sužeistas, po šio įvykio slapstėsi savo kaime, nes buvo ieškomas. Grįžimo į (duomenys neskelbtini)atveju kiltų didelis pavojus pareiškėjo gyvybei. Migracijos departamente apklausos metu pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, kad turi teisę į nemokamą advokato pagalbą, nes iš pateikto teksto negalėjo suprasti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba reiškia nemokamą advokato pagalbą. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 82 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7 - 8) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - ir Tvarkos aprašas) 7 punktu, prieglobsčio prašytojas, paprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus; jeigu prieglobsčio prašymas nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, kurioje užfiksuojami duomenys apie prieglobsčio prašytoją, jo atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutas, prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai bei išvykimo iš kilmės valstybės priežastys. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, pareigomis bei jų nevykdymo padariniais; jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas.

Pirmajame pirminės apklausos protokolo lape, 4.4. punkte, nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas privalo kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, 3.1. punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, t. y. jeigu prieglobsčio prašytojas pageidauja, į apklausą pakviečiamas teisininkas. Remiantis pareiškėjo bylos medžiaga, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam niekas nepaaiškino, jog jis turi pateikti visą su prieglobsčio prašymu susijusią informaciją, kad nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į teisinę pagalbą, yra visiškai nepagrįstas. Pirminės apklausos protokolo klausimai yra standartiniai, pateikiami visiems prieglobsčio prašytojams, siekiant surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją, nustatyti atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus bei išvykimo iš kilmės valstybės priežastis; šie klausimai yra paprasti, konkretūs, sudaryti tokiu būdu, kad, remiantis protokole pateiktais duomenimis, būtų įmanoma spręsti klausimą dėl pateikto prašymo pagrįstumo.

Dauguma pirminės apklausos klausimų yra asmeninio pobūdžio, todėl visiškai nesuprantama, kuo pareiškėjo atsakymai į klausimus apie individualaus pobūdžio aplinkybes, privertusias jį palikti kilmės šalį, skirtųsi tuo atveju, jeigu apklausoje būtų dalyvavęs teisininkas. Be to, siekiant patikslinti pirminės apklausos metu pateiktą informaciją, 2011 m. lapkričio 9 d. atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas taip pat buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, jam buvo užduoti konkretūs ir aiškūs klausimai.

Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų.

Pateikdamas skundą teismui ir turėdamas galimybę pateikti kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai visą informaciją, susijusią su jo prašymu dėl prieglobsčio, kuri tariamai nebuvo pateikta Migracijos departamentui prašymo nagrinėjimo metu, pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą, o apsiribojo bendrais teiginiais. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo užuominos apie tai, jog jis nepateikė jokios informacijos apie jam gresiantį persekiojimą dėl jam nesudarytų tinkamų sąlygų, yra nepagrįstos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. 1. 4-12), nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini); priklauso B. demokratinei organizacijai; iš kilmės valstybės išvyko 2011 m. spalio 3 d., kadangi (duomenys neskelbtini) gresia pavojus gyvybei, išvykimo tikslas - prašyti prieglobsčio Europos valstybėje, nesvarbu kurioje; pareiškėjas tiksliai nežino, kokios valdžios atstovai jam grasina, 2011 m. liepos mėn. jį bandė nužudyti, jis buvo stipriai sužeistas, tačiau pavyko pabėgti ir 3 mėn. jis slapstėsi savo kaime, bet pastoviai buvo ieškomas; į kilmės valstybę grįžti nepageidauja, kadangi bijo dėl savo gyvybės. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su prieglobsčio prašytojo teisėmis, nurodytomis 3 punkte, teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, teise naudotos nemokamomis vertėjo paslaugomis, taip pat pareigomis, nurodytomis 4 punkte, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 punktas), kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.3 punktas).

Ginčijamu sprendimu nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesuteikti (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. nesuteikimo, bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje, ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo (duomenys neskelbtini)piliečio G. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą, siekiant uždrausti (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį vieneriems metams nuo (duomenys neskelbtini)piliečio G. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Sprendimo Nr. (15/6-8)15PR-359 pagrindas - Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. išvada Nr. (15/6-8)-19PR-359RN (asmens byla (b. 1. 26- 29)). Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam, kaip N. B. partijos nariui, jo kilmės valstybėje - (duomenys neskelbtini)gresia mirtinas pavojus, kad 2011 m. liepos mėn. jį bandyta nužudyti, jis buvo stipriai sužeistas, po šio įvykio slapstėsi savo kaime, nes buvo ieškomas. Teismas sutinka su skundžiamame sprendime Nr. (15/6-8) 15PR-3 59 pateiktais argumentais, kad pareiškėjo minėtieji teiginiai tėra tik prielaidos, kad jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ypač akcentuotina, kad Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 17 d. pažymoje Nr. GEO15/6-10-6-31 (asmens byla (b. 1. 19-22) nėra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)valstybės valdžia kelia kokias nors grėsmes N. B. partijos narių gyvybei. Pareiškėjas, net darant prielaidą, jog priklausė minėtai partijai, negalėjo patirti ir nepatyrė persekiojimo kaip šios partijos narys.

Prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. 1. 4-12)) dalyvavo (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjas, su kurio pagalba pareiškėjui buvo pagarsintos jo teisės ir pareigos, be kita ko, pareiga kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, tačiau šios pareigos pareiškėjas neįvykdė.

Pareiškėjas nurodo nesupratęs, kad jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reiškia teisę turėti advokatą, todėl, pasak pareiškėjo, buvo pažeistos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į vertėją. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjas pirminės apklausos metu 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. 1. 4-12) buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis (minėto protokolo I skyriaus 3 punktas), be kita ko, minėto protokolo I skyriaus 3.1 punkte nurodyta teise, kad pareiškėjas turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

Taigi, pirminės apklausos protokolo I skyriaus 3.1 punkto formuluotė paraidžiui (lot. expressis verbis) atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 82 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pareiškėjas supranta (duomenys neskelbtini) kalbą ir jam minėta teisė buvo išaiškinta (duomenys neskelbtini)kalba, nes pirminės apklausos metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjas (žr. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (asmens byla (b. 1. 4-12), todėl teismas vertina, jog įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nebuvo pažeista.

Teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo advokatė, todėl net jeigu būtų buvęs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas (nors, kaip minėta, jo nėra), tai, esant paminėtoms aplinkybėms, kai teismo posėdyje dalyvavo advokatė ir pareiškėjas, panaikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo G. M. skundas atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2011 m. lapkričio 11d. sprendimo Nr. (15/6-8)15PR-359 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G.

M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, tenkinant skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas aplaidžiai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, nes nebuvo surinkti visi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir dėl kurių pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes Migracijos departamentas šių aplinkybių netyrė ir netikrino.

Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra daugybė politinių partijų, tačiau nedaug gyventojų dalyvauja jų veikloje, ir jos turi mažiausią žmonių pasitikėjimą. Vienų partijų ir koalicijų suirimas ir kitų iškilimas – įprastas procesas (duomenys neskelbtini). Nėra teisinių suvaržymų kurti partijas, išskyrus partijas regionuose. G. M. apklausos metu nepateikė nei vieno rimto argumento, kuris atitiktų visuotinai žinomą informaciją apie Gruziją ir vykdomą „politinių oponentų“ persekiojimą. Be to, G. M. sąmoningai bandė atsikratyti dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti jo asmens tapatybę, kelionės maršrutą ir kitas jo teisinės padėties nustatymui reikšmingas aplinkybes, nes Marcinkonių geležinkelio stotyje, kur pareiškėjas įlipo į traukinį, buvo aptikti suplėšyti Gruzijos piliečių pasai, viešbučio Baltarusijoje rezervacijos, draudimo ir kiti dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčijamu 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-359 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini)piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas aplaidžiai, nebuvo suteikta galimybė pateikti turimus dokumentus.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuotos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka Direktyvos 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5. punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Pareiškėjas persekiojimo egzistavimą ir baimę grįžti į kilmės šalį grindžia savo politinėmis pažiūromis - priklausymu N. B. politinei partijai, 2011 m. liepos mėn. jį bandyta nužudyti, jis buvo stipriai sužeistas, po šio įvykio slapstėsi savo kaime, nes buvo ieškomas. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neneigė, kad pareiškėjas gali priklausyti N. B. opozicinei partijai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir skundžiamame sprendime Nr. (15/6-8) 15PR-3 59 pateiktais argumentais, kad pareiškėjo minėtieji teiginiai tėra tik prielaidos, kad jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 17 d. pažymoje Nr. GEO15/6-10-6-31 (asmens byla (b. 1. 19-22) nėra informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) valstybės valdžia kelia kokias nors grėsmes N. B. partijos narių gyvybei. Vadinasi, pareiškėjas, net darant prielaidą, jog priklausė minėtai partijai, negalėjo patirti ir nepatyrė persekiojimo kaip šios partijos narys. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad G. M. apklausos metu nepateikė nei vieno rimto argumento, kuris atitiktų visuotinai žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir vykdomą „politinių oponentų“ persekiojimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis išvyko iš savo kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Atsižvelgusi į byloje pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pavojų. Vien negalėjimas įrodyti, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai opozicinei partijai, negali būti vertinamas kaip akivaizdus nepagrįsto prašymo suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas. Tačiau pareiškėjo teikti paaiškinimai taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų. Pirmiausia, tokia išvada darytina dėl to, jog pareiškėjas neįrodė jaučiantis visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl savo politinio dalyvavimo veikloje, nukreiptoje prieš kilmės valstybės vykdomą politiką. Pažymėtina, kad kaip persekiojimas galėtų būti laikoma ir persekiojimo dalyvių vykdomų diskriminacinių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, įvertinus tokių priemonių naudojimo dažnumą ir diskriminacinį pobūdį. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo, kurio metu jis galėjo būti persekiojamas valdžios institucijų dėl savo politinių įsitikinimų ir kurį jis galėtų pagrįsti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo galimybę jo kilmės valstybėje, kas yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai dėl tariamos grėsmės būti persekiojamam jo kilmės valstybėje.

Byloje taikytinos ir Įstatymo 87 straipsnio nuostatos, kurios įtvirtina papildomos apsaugos suteikimo sąlygas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis, tuo tarpu 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato papildomos apsaugos suteikimo pagrindą, kuomet kilmės valstybėje egzistuoja kritinė situacija, o konkrečiam asmeniui gresiančios individualios grėsmės nustatyti nereikia (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

Pastebėtina, kad Įstatymo 87 straipsnis įgyvendina Direktyvos 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime M. Elgafaji, N.r Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų Direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat išanalizavusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu (duomenys neskelbtini) nevyko ginkluotas konfliktas, nebuvo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje grėstų realus pavojus patirti rimtą grėsmę ar būtų sudarytos sąlygos sistemingiems pagrindinių žmogaus teisių ribojimams. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertintinos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjui kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui kilo pavojus patirti rimtą grėsmę, susijusią su jo politine veikla. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjui nesuteikti papildomos apsaugos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 20012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė