a3bd1b6e-e7d4-49f5-994b-270c80841ba4 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-967-1026/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13816-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant D. R., dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui T. R., nedalyvaujant pareiškėjui D. Č., suinteresuotam asmeniui D.

Č. – M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal pareiÅ¡kėjo D. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Č. – M. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos R. M. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai priėmė jos palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė bei jo atstovas posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo motina R. M. Č. priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina R. M. Č. Suinteresuotas asmuo D. Č. – M. yra pareiÅ¡kėjo sesuo. Mirus motinai nei pareiÅ¡kėjas, nei jo sesuo dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo iÅ¡duotas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo, jog mirus motinai, jis rÅ«pinosi likusiu jos turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, jame esančiais pastatais (sodo pastatu, Å¡iltnamiu, kiemo statiniais) adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad faktiÅ¡kai priėmė motinos palikimÄ , kadangi pasiėmė motinos asmeninio naudojimosi daiktus (relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, papuoÅ¡alus), turtu rÅ«pinosi kaip savu, nes mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo turtÄ .

PareiÅ¡kėjas per trijų mėnesių įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ nesikreipė, todėl norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuotas asmuo D. Č. – M., gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Jai procesiniai dokumentai bei Å¡aukimas į teismo posėdį buvo įteikti pagal 1965 m. Hagos konvencijÄ dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo (toliau – Konvencija) (b.l. 45-78).

Suinteresuotas asmuo D. Č. – M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimui bei prašė jį patenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka tikrovę bei prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad apie procesÄ suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas, byla iÅ¡nagrinėta D. Č. – M. nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylų nagrinėjimas ypatingÄ jÄ teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikÅ¡mingas asmenų teisių apsaugai.

Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sÄ lygas jÄ Ä¯gyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. Č. yra gimęs A. Č. bei R. M. Č. Å¡eimoje (e. b. l. 5,6 ). PareiÅ¡kėjo tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 11). PareiÅ¡kėjo motina R. M. Č. priėmė palikimÄ po sutuoktinio mirties (e.l.b.l. 11). (duomenys neskelbtini) mirė R. M. Č. (el.b.l. 31). Po jos mirties VÄ® Registrų centro duomenimis liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais (sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). (e.l.b.l. 8-10).

Suinteresuotas asmuo D. Č. – M. yra pareiÅ¡kėjo sesuo (b.l. 28-29). Ginčo dėl palikimo tarp įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡tarauja brolio pateiktam pareiÅ¡kimui. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po motinos mirties pareiÅ¡kėjas toliau tvarkė ir rÅ«pinosi turtu, pasiėmė motinos asmeninio naudojimosi daiktus (relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, papuoÅ¡alus), turtu rÅ«pinosi kaip savu, nes mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo turtÄ .

Tai įrodo byloje pateikti mokėjimo patvirtinimai (el. b. l. 9-25). Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtÄ jam nebuvo iÅ¡duotas (el.b. l. 12). Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjas po palikėjo mirties, jo turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės nuoseklios, neprieÅ¡taraujančios tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). PareiÅ¡kėjas yra palikėjos jo motinos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiÅ¡kia, byloje nėra duomenų, kad R. M. Č. palikimÄ bÅ«tų paveldėję kiti asmenys, palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę paveldėti turtÄ , likusį po jo motinos mirties.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui turės juridinę reikÅ¡mę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kaip asmens, kuris inicijavo procesÄ , priteistinos 14,65 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimÄ , atsiradusį po motinos R. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė, pradėdamas faktiÅ¡kai paveldėtÄ turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,65 Eur (keturiolika eurų 65 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Duomenis apie iÅ¡laidų sumokėjimÄ (kvitÄ ) pateikti teismo raÅ¡tinei. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė