a3bcd214-8f0f-4b71-a43a-4e7f2aa62a35 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-2030-254/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15454-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4; 3.1.14.8.2.; 3.3.1.19.1.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal V.

J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., V. G., G. S., K. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 157 503,63 Eur turtinę žalÄ , 57 688,00 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 tenkino netiesioginį ieÅ¡kinį – pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Ž. V. ir V. J. 1-o punkto nuostatÄ , kuria nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ skaičiuojama 0,5 procentų delspinigių ir sumažino delspinigių procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ iki 0,02 procentų dydžio. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1647-260/2015 apelianto V.

J. apeliacinį skundÄ atmetė. Pateikus kasacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2312/2015 kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai netyrė V. J. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, todėl buvo neteisingai iÅ¡spręsta civilinė byla. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės Kauno rÅ«mams. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į pareikÅ¡tais reikalavimais praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (CPK 27 straipsnio 1 punktas, CPK 33 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas pažymi, kad skundžiamÄ nutartį priėmė teisėja V. B., kuri yra bylos Å¡alis, todėl yra Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota, veikia prieÅ¡ teisėtus ieÅ¡kovo interesus. Apelianto nuomone, priėmus skundžiamÄ nutartį, buvo pažeistos CPK 21 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų ir teismų nepriklausomumÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, konstatavus, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. IeÅ¡kinio priėmimÄ bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

8. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nepadarė procesinės teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo suma yra 157 503,63 Eur. Todėl, vadovaudamasis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys teismingas apygardos teismui bei atsisakė jį priimti kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , teismas teisingai nurodė, kad Å¡iuo atveju taikytinos CPK 30 straipsnio 7 dalies nuostatos, todėl ieÅ¡kinys teismingas Kauno apygardos teismui.

10. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad nutartį priėmė teisėja, kuri yra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl, jo nuomone, teisėja buvo šališka (CPK 21 straipsnis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. J. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reiÅ¡kia atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., V. G., G. S., K. R.. Taigi, trečiaisiais asmenimis ieÅ¡kovas įtraukė ne tik nutartį priėmusiÄ teisėjÄ , tačiau ir visÄ Kauno apylinkės teismÄ , Kauno apygardos teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ .

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas formaliai, perdavimo institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Å¡io teisėjo veiksmų, baigtimi. IÅ¡ esmės konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. Tačiau savaime vien dėl Å¡ios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu ir bylÄ perduoti kitam teismui pagrindo nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-105-943/2017).

13. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį atsakovu gali bÅ«ti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali bÅ«ti įtraukiami tais atvejais, kai ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 straipsnio 4 dalis;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014).

14. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jÄ Ä¯gyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1632-178/2016).

Taigi, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, kaip atsisakymo priimti ieÅ¡kinį teisinis pagrindas, negali bÅ«ti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi Å¡iuos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi byla nebuvo nagrinėta iÅ¡ esmės, o buvo sprendžiamas tik ieÅ¡kinio priėmimo klausimas, kurį pagrįstai buvo atsisakyta priimti kaip neteismingÄ Kauno apylinės teismo Kauno rÅ«mams.

Taigi, apeliantui skundžiama nutartimi nebuvo užkirstas kelias su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismas, laikantis teismingumo taisyklių.

15. Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu; teismo veikla, kurios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014).

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apelianto skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡ka teisėja. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė