a3bb946d-49ac-4046-b4ee-e50243fac2e5 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-2741-946/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33805-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

(S)

1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2.12.2.8

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Aldonai Vitkauskienei,

kaltinamajam J. R.,

nukentėjusiajai A. J.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, naÅ¡lys, bedarbis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 284 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 15.00 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ savo Å¡eimos nario - sugyventinės A. J. atžvilgiu, tai yra, rankos kumščiu tris kartus smÅ«giavo į deÅ¡inį Å¡onÄ ir per deÅ¡inę rankÄ , po to jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji nukrito ant lovos ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. J. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su sugyventine A. J. bei pirkiniais grįžo iÅ¡ KaiÅ¡iadorių į namus (duomenys neskelbtini). Sugyventinė buvo nupirkusi stipraus alaus. Jis iÅ¡gėrė alų ir susiginčijo su sugyventine dėl parduotuvėje nenupirktos mėsos. Konflikto metu jis nestipriai sudavė sugyventinei tris kartus kairiu kumščiu į deÅ¡inį Å¡onÄ , vėliau jÄ delnu pastÅ«mė link sofos, dėl ko ji parkrito ant sofos. Po įvyko sugyventinė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę iÅ¡vežė jį į KaunÄ . Po įvykio toliau kartu su sugyventine gyvena, su ja susitaikė.

Be kaltinamojo J. R. visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. R. įvyko kambaryje. J. R. beveik kas dienÄ vartoja alkoholį, o iÅ¡gėręs bÅ«na piktas ir agresyvus. 2019 m. rugpjūčio 8 d. J. R. jai kumščiu smÅ«giavo į deÅ¡inį Å¡onÄ tris kartus, dėl ko ji jautė skausmÄ . Ji Å¡onÄ dengėsi deÅ¡ine ranka, todėl smÅ«giuodamas J. R. galėjo pataikyti ir į rankÄ Po suduotų smÅ«gių, J. R. jÄ dar pastÅ«mė, dėl ko ji nukrito ant lovos, bet krisdama nesusižalojo. PaaiÅ¡kino, kad jai nukritus, J. R. kelis kartus buvo pakėlęs kojÄ , kÄ ji ir paminėjo į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, bet jai nespyrė. Po įvykio J. R. jos atsiprašė, ji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmÄ kartÄ . Pas medikus ji nesikreipė. Buvo atvykę medikai, bet tik apžiÅ«rėjo jÄ (b. l. 11-13, 21-24, 26-28).

Liudytoja D. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie sumuÅ¡tÄ moterį, kuri yra KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariate. Atvykus į vietÄ , policijos komisariato budėtojų dalyje, ji rado nepažįstamÄ moterį, vidutinio amžiaus. Moteris skundėsi skausmu deÅ¡inio Å¡ono ir deÅ¡inės rankos srityse. ApžiÅ«ros metu iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nebuvo stebima, skausmas buvo čiuopiant, todėl kvietimo kortelėje ji ir įrašė skausmÄ , o skiltyje „Preliminari diagnozė“ - pilvo sienos sumuÅ¡imas, nepatikslintas, kadangi sumuÅ¡imo žymės (patinimas, hematomos, kraujosruvos) gali atsirasti ne iÅ¡ karto. Moteris vykti į medicinos įstaigÄ atsisakė. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad Å¡eimyninio konflikto metu vyras jai kumščiu trenkė į deÅ¡inį pilvo Å¡onÄ (b. l. 35-36).

Tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad smurtÄ patyręs asmuo - A. J. (b. l. 18-19).

2019 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 14-16).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, 2019 m. rugpjūčio 8 d. pildytai A. J., grafoje „Kita“ įraÅ¡yta – „Šeimyninio konflikto metu vyras trenkė kumščiu į deÅ¡. pilvo Å¡onÄ â€œ, o grafoje „Preliminari diagnozė“ – „Pilvo sienos sumuÅ¡imas, nepatikslintas“ (b. l. 40).

Vaizdo ir garso įraše, esančiame registruojamų įvykių registre ROIK 0119000417532, trunkančiame 22 sekundes, filmuojama moteris, nurodanti įvykio aplinkybes, kad sugyventinis kumščiu jai trenkė į šonus (b. l. 40-49).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.30 val. A. J. nustatyta 0.00 promilių (b. l. 50-51), o 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.39 val. J. R. nustatytas 0.88 promilių girtumas (b. l. 50-51).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais, kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, kilusio tarpusavio žodinio konflikto su sugyventine A. J. metu, rankos kumščiu tris kartus smÅ«giavo nukentėjusiajai į deÅ¡inį Å¡onÄ ir per deÅ¡inę rankÄ , po to jÄ pastÅ«mė, po ko ji nukrito ant lovos ir dėl Å¡ių veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , nes jai buvo sumuÅ¡ta pilvo siena.

Kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimÄ , jo parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus apie įvykį, todėl teismo vertinimu įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas suvokė savo veikos neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , o smurtiniais veiksmais siekė sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, tačiau galimiems kilti padariniams buvo visiÅ¡kai abejingas. Kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo stiprus ir kryptingas, jis buvo nukreiptas į tai, kad jėga paveikti nukentėjusiÄ jÄ taip, kad ji patirtų bent jau fizinį skausmÄ . BÅ«tent dėl tokio stipraus fizinio poveikio, kurio metu buvo sumuÅ¡ta pilvo siena, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , kas yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad rankos kumščiu smÅ«giuodamas nukentėjusiajai į deÅ¡inį Å¡onÄ ir per deÅ¡inę rankÄ , po to jÄ pastumdamas jis gali sukelti fizinį skausmÄ savo sugyventinei ar net jÄ sužaloti. Todėl baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju kyla už faktiÅ¡kai jo veika sukeltus padarinius, tai yra fizinio skausmo sukėlimÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iÅ¡ minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytÄ Å¡Ä¯ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra Å¡eimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalies prasme), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ kaltinamÄ jį J. R. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas taip pat už smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ tÄ patį asmenį - sugyventinę, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra naÅ¡lys, bedarbis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, dėl ko įvertinus jam už ankstesnį teistumÄ paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytÄ poveikį, jam už padarytÄ naujÄ nusikaltimÄ tikslinga skirti griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rÅ«Å¡ies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimÄ , kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du, tai paskirta bausmė privalės bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju J. R. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtÄ nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisykles bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra 8 mėn.

Sprendžiant dėl paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra bÅ«tina visų Å¡ių sÄ lygų visuma. Kadangi J. R. kuris padarė nesunkų nusikaltimÄ , skirtina ne didesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio bausmė, tai bausmė, kuri jam bus paskirta, nevirÅ¡ys keturių metų. Taigi, pirmÄ jÄ Ä¯statymo reikalaujamų sÄ lygų J. R. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimÄ atitiktų. Antroji sÄ lyga, leidžianti taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant, ar Å¡i sÄ lyga yra, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Å iuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau jau teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimÄ , padarytÄ tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, už Å¡iuos nusikaltimus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai, kaip matyti, nepadėjo sulaikyti J. R. nuo naujo nusikaltimo padarymo.

Tai rodo, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis bausmėmis nei realus laisvės atėmimas nebÅ«tų įmanoma J. R. atžvilgiu pasiekti bausmei keliamų tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, kaltinamasis nesielgia laisvėje taip, kad galima bÅ«tų pagrįstai tikėtis, jog taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jo vykdymo metu bÅ«tų užtikrintas bausmei keliamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi bÅ«ti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumo, padaryto nusikaltimo pobÅ«džio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių.

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į nukentėjusiojo interesus, kaltininko pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti aukščiau nurodytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad antrÄ kartÄ teisiamam J. R., kuris naujÄ nusikaltimÄ padarė praėjus ne daugiau nei dviem mėnesiams po nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas ir kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Todėl kaltininkui paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė privalės bÅ«ti vykdoma realiai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. terminuotÄ laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį (8 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti visÄ Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. R. sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

J. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Daiktinį įrodymÄ â€“ vaizdo įraÅ¡Ä , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis