2021-11-17 Nr. AB-24150-3-61-3-02002-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2707-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02002-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. BR6-3821678 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkte išdėstytą sprendimą, kuriuo vadovaujantis T. D. buvo neišmokėta išmoka už 43,224137 ha plote auginamus pašarui ekologinius javus – 10 028 Eur ir išmoka už 0,729439 ha plote ekologiškai auginamas bulves – 382,96 Eur, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimo 2 punkte nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) (toliau – ir EKO taisyklės) 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo „plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte“. EKO taisyklių 26 punkte nurodyta, kad pareiškėjui arba paramos gavėjui, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų Įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį (toliau – ir Įsipareigojimas). Pareiškėjas teigė, kad jam buvo neišmokėta 10 410,96 Eur išmoka už ekologiškai auginamus javus ir kitus augalus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad NMA Sprendimas buvo priimtas, neatsižvelgus į tai, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pasikeitęs reglamentavimas, pareiškėjui nebuvo pagrindo taikyti administracinę atsakomybę už Įsipareigojimo nevykdymą, NMA nevertino, kad pareiškėjas kitais būdais užtikrino dirvožemio kokybę bei buvo neįvertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybės, turėjusios įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų taikytinų individualiam administraciniam aktui, nes NMA priimdamas Sprendimą klaidingai vadovavosi EKO taisyklių, galiojusių nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. redakcija ir neatsižvelgė, jog buvo pagrindai netaikyti pareiškėjui administracinės atsakomybės vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 ir 38 punktu bei neatsižvelgė, jog pareiškėjui yra skirta neproporcingo dydžio sankcija (10 410,96 Eur išmokos už ekologiškai auginamus javus ir kitus augalus neišmokėjimas) atsižvelgiant į pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo mastą ir pobūdį.

3.2. Sprendime nurodyta EKO taisyklių redakcija (galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.) yra tarpinė ir neturinti nieko bendro su pareiškėjo įsipareigojimų pradžia, pabaiga ar sprendimo priėmimo metu galiojusia administracinio teisės akto redakcija, todėl yra neaišku dėl kokių priežasčių NMA, priimdamas Sprendimą vadovavosi nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. galiojusia EKO taisyklių redakcija. Pareiškėjo nuomone, NMA priimdamas Sprendimą privalėjo įvertinti, jog nuo 2020 m. balandžio 30 d. iš esmės pasikeitė teisinis reglamentavimas, kuris turėjo esminės įtakos Sprendimo teisėtumui. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. įsigaliojo EKO taisyklių 22.13 punkto redakcija, kuriuo buvo panaikintas pagrindas NMA Sprendimo priėmimui. Pakeistas teisinis reglamentavimas reiškė, kad ekologiškai ūkininkaujantys asmenys, kurie priemonėje pradėjo dalyvauti vėliau, tai yra ne 2015 metais, o 2016 metais ir kurių 5 metų Įsipareigojimų laikotarpis dėl įsėlio baigsis 2020 metais (o ne 2019 metais kaip pareiškėjui) ir NMA jų laukuose po 2020 m. balandžio 30 d. konstatuos neatitiktį, kad Įsipareigojimas nebuvo vykdomas, tokiems asmenims administracinė atsakomybė (Išmokos už ekologiškai auginamus javus ir kitus augalus neišmokėjimas), nebus taikomas, skirtingai nei asmenims, kuriems įsipareigojimų laikotarpis prasidėjo 2015 metais ir kurių Įsipareigojimas dėl įsėlio pasibaigė 2019 metais. Akivaizdu, kad 2020 m. balandžio 30 d. taisyklių redakcija panaikina administracinę atsakomybę už Įsipareigojimo nesilaikymą asmenims, kurių įsipareigojimai apima 2016–2020 metų laikotarpį, skirtingai nei iki 2020 m. balandžio 29 d. galiojęs administracinis aktas, kuriuo vadovaujantis asmenims, kurių laukuose buvo konstatuota Įsipareigojimo nesilaikymo neatitiktis, administracinė atsakomybė (Išmokos už ekologiškai auginamus javus neišmokėjimas) yra numatyta. Teisės aktai numato, kad jeigu sprendimo priėmimo metu, įsigalioja administracinę atsakomybę panaikinantis ar švelnesnę atsakomybę nei prieš tai galiojęs administracinis teisės aktas, tai sprendimą priimantis administracinis subjektas privalo vadovautis teisės aktu, kuris atsakomybę panaikina arba atsakomybę sušvelnina.

3.3. NMA privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas nuo administracinės atsakomybės turėjo būti atleistas ir kitu teisiniu pagrindu, nes pareiškėjas siekdamas išlaikyti dirvožemio kokybę, nurodytus laukus tręšė ekologiškomis organinėmis trąšomis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 21 d.) 37 ir 38 punktuose nurodyta, kad asmuo, kuris 5 metus ekologiškai augino javus nuo Įsipareigojimo yra atleidžiamas, jeigu laukus, kuriuose auginami pupiniai augalai arba pupinių – varpinių augalų mišiniai (kuriuose šie pupiniai augalai yra vyraujantys: pupos, žirniai, vikiai, dobilai, barkūnai, lubinai, esparcetai, liucernos, gargždeniai), bent vieną kartą per ketverius metus, tręšė organinėmis trąšomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu (2015–2019 m.) pareiškėjas net du kartus 2017 ir 2019 metais tręšė laukus ekologiškomis trąšomis vadovaudamasis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paruoštais 2017 m. Tręšimo organinėmis trąšomis planu ir 2019 m. Trešimo organinėmis trąšomis planu.

3.4. NMA priimdama Sprendimą neatsižvelgė, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija (10 410,96 Eur išmokos už ekologiškai auginamus javus ir kitus augalus neišmokėjimas) yra neproporcingo dydžio, atsižvelgiant į pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo mastą ir pobūdį, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu sprendimu. NMA pritaikydama sankciją neatsižvelgė, jog nebuvo absoliučiai jokių sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas ekologiškai ūkininkauja jau 17 metų ir visu šiuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė susijusi su pareiškėjo tyčia ar apgaule padarytais veiksmais (pvz. cheminių medžiagų naudojimas ūkyje, apskaitos klastojimas ir kt.). Konkrečiu atveju, NMA priimant sprendimą egzistavo susiklosčiusios sunkios aplinkybės susijusios su pablogėjusia pareiškėjo turtine padėtimi, kurią nulėmė nepalankios metereologinės sąlygos bei pareiškėjui artimo žmogaus (sutuoktinės) liga, slauga ir netektis.

3.5. Pareiškėjo turtinė padėtis suprastėjo, nes įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymo laikotarpiu buvo net trys (2017, 2018 ir 2019) metai, kai dėl nepalankių žemės ūkiui orų derlius pareiškėjo laukuose sumažėjo, dėl ko pareiškėjas gavo mažiau pajamų ir pablogėjo jo finansinės galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl nepalankių žemės ūkio veiklai orų 2017, 2018 ir 2019 metais pareiškėjas patyrė apie 39 000 Eur vertės nuostolių, kurie turėjo ir turi esminės reikšmės pareiškėjo galimybėms laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Sprendžiant dėl NMA pritaikytos sankcijos proporcingumo buvo būtina atsižvelgti į garbų pareiškėjo amžių, nes pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) metais, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai ir pareiškėjui nėra lengva suvokti ir sekti dažnai besikeičiantį ekologinio ūkio reglamentavimą.

3.6. Pareiškėjo atsakomybę švelninančioms aplinkybėms ir taikytinos sankcijos dydžiui šio ginčo aspektu neabejotinai esminės reikšmės turi aplinkybė, jog pareiškėjas verčiasi ne tik ekologinių javų ir kitų augalų auginimu, bet ir ekologinių gyvulių auginimu. Galvijų auginimas pareiškėjo ūkyje sudarė galimybę organinėmis trąšomis patręšti pareiškėjo laukus ir tokiame ūkyje dirvožemio kokybė pagerinta ne tik teisės aktų reikalaujamos sėjomainos pagrindu, bet ir trąšoms panaudojant ūkyje pagamintas organines trąšas.

4. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir 2019 m. Paraiška), kurioje be kita buvo deklaruotas 53,26 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus“ (toliau – ir EKOV priemonė už javus) ir 0,93 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves ir bulves“ (toliau – ir EKOV priemonė už daržoves ir bulves). Vertinant pareiškėjo 2019 m. paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – „plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte“. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 43,953576 ha (EKOV priemonė už javus – 43,224137 ha), EKOV priemonė už daržoves ir bulves – 0,729439 ha). EKO taisyklių 54.4 papunktyje nustatyta, kad „kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama“. Pagal EKO priemonę už javus pareiškėjas deklaravo 53,26 ha, todėl pagal EKO priemonę už javus buvo išmokėta 2 229,65 Eur (53,26 ha – (43,224137 ha – 0,191869 ha (perviršis))) x 218 Eur/ha = 2 229,65 Eur). Pagal EKO priemonę už daržoves ir bulves pareiškėjas deklaravo 0,93 ha, todėl pagal EKO priemonę už daržoves ir bulves buvo išmokėta 105,29 Eur (0,93 ha – 0,729439 ha) x 525 Eur/ha = 105,29 Eur).

5.2. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes, tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus). Minėtų įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas, kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. Norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti ir paramą pagal EKOV priemonę – būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. NMA, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (EKO) administruoja bei paramą už sertifikuotus plotus pareiškėjams moka vadovaudamasi EKO taisyklių nuostatomis, bet ne Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatomis. EKO taisyklėse yra nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti išmoką pagal EKO priemonę. Be to, EKO taisyklėse yra nurodytas ir paramos dydis už plotus, kuriuose pareiškėjai vykdo ekologinę gamybą, bei sankcijos – nesilaikant atitinkamų reikalavimų. Parama pagal EKO priemonę mokama tik tiems pareiškėjams, kurie laikosi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatų. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 nuostatas, už ekologinio ūkininkavimo metodų, ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir praktikos tinkamą vykdymą yra atsakinga VšĮ „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologinę augalininkystę ar gyvulininkystę bei vertina sertifikuojamos auginamos produkcijos ar gyvūnų atitiktį teisės aktų reikalavimams vadovaudamasi Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir šiai institucijai nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, nes būtent NMA yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras.

5.3. NMA, priimdama Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi EKO taisyklių redakcija galiojusia nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., nes būtent ši EKO taisyklių redakcija galiojo 2019 m. Paraiškos pateikimo metu (2019 m. gegužės 22 d.). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, įsipareigojo laikytis ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių reikalavimų, t. y. ir EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte įtvirtintų reikalavimų, kurie buvo taikomi pareiškėjo 2019 m. Paraiškai. NMA neturėjo teisės vadovautis EKO taisyklių 2020 m. balandžio 30 d. redakcijos nuostatomis ir dėl to, kad šios nuostatos įsigaliojo jau po Sprendimo priėmimo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo T. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje nurodė deklaruotinus plotus (kontrolinius žemės sklypus). Pareiškėjas prie skilties „Dalyvavimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programos priemones“ „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė konkrečius kontrolinius žemės sklypus, t. y. plotus už kuriuos prašoma paramos. Paraiškoje buvo deklaruotas 53,26 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus“ ir 0,93 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves ir bulves“. NMA 2020 m. balandžio 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BR6-3821678, kurio 2 punktu buvo konstatuota, kad pareiškėjas 43,953576 ha plote nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nustatyto reikalavimo – per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privaloma įsėti žolių įsėlį, todėl paramos pagal EKO priemonę neskyrė: ekologiniams javams už 43,224137 ha, ekologinėms bulvėms už 0,729439.

8. Teismas, įvertinęs EKO taisyklių 22.13 papunkčio redakcijas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi ne ta EKO taisyklių redakcija. Ginčo atveju nustatyta, kad priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi EKO taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šia redakcija buvo vadovaujamasi pagrįstai, kadangi ji galiojo 2019 metų paraiškos pateikimo metu. Sprendimas dėl EKO išmokos nemokėjimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 17 d., todėl, teismo vertinimu, vadovautis EKO taisyklių redakcija galiojusia nuo 2020 m. balandžio 30 d. nebuvo jokio teisinio pagrindo.

9. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, įsipareigojo laikytis ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių reikalavimų, t. y. ir EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte įtvirtintų reikalavimų, kurie buvo taikomi 2019 m. Paraiškai.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jam sankcija neturėjo būti taikoma vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 ir 38 punktu nuostatomis, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčijo aplinkybės, kad jis vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, tačiau manė, kad tokių veiksmų ir neturėjo atlikti, nes tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punktą.

11. Teismas darė išvadą, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjo nurodomos Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, o EKO taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA priimdama Sprendimą.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose, panaikino jo pareigą vykdyti reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13, 26 punktuose. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis bent vienų metų laikotarpį neaugino deklaruotose laukuose, kuriems neskirta kompensacinė išmoka, augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, todėl teismas darė išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruoti plotai buvo tręšiami biologinėmis medžiagomis bei, kad jie buvo sertifikuoti nėra pagrindas nesilaikyti EKO taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui.

13. Nors pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. sausio 7 d. išdavė Sertifikatą apie ekologinį ūkininkavimą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtino, kad pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13, 26 punktuose. Teismas akcentavo, kad žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal EKO taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

14. Teismas nurodė, kad NMA konstatavus, jog pareiškėjas dalyje laukų nesilaikė EKO taisyklių 26 punkto reikalavimo, vadovaujantis EKO taisyklių 54.4 papunkčio reikalavimais buvo įpareigota priimti Sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad paskirta sankcija yra neproporcinga bei, kad NMA neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją dėl nepalankių metereologinių sąlygų bei kitas lengvinančias aplinkybes.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NMA su 2020 m. gegužės 4 d. lydraščiu Nr. BR6-2434 „Dėl sprendimo pateikimo“ atsiųsto rašto Nr.BR6-3821678 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ 2 punkte išdėstytą sprendimą, kuriuo vadovaujantis T. D. buvo neišmokėta išmoka už 43,224137 ha plote auginamus pašarui ekologinius javus – 10 028 Eur ir išmoka už 0,729439 ha plote ekologiškai auginamas bulves – 382,96 Eur, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Ydingas teisinis reglamentavimas (EKO taisyklės nesuderintos su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis dirvožemio kokybės užtikrinimo srityje) nulėmė, jog NMA asmenį, kuris nors ir laikėsi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų dirvožemio kokybės srityje bei pasirinko Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytą trešimą organinėmis trąšomis, pripažino pažeidusiu ekologinio ūkininkavimo reikalavimus ir nepagrįstai pritaikęs sankcijas neišmokėjo išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Konkrečioje situacijoje ydingas teisinis reglamentavimas pasižymi tuo, kad NMA ir VšĮ „Ekoagros“ steigėja Žemės ūkio ministerija neužtikrino, jog reikalavimai dirvožemio kokybės srityje būtų vienodai suprantami visiems ekologiškai ūkininkaujantiems asmenims bei dėl teisės aktų nesuderinamumo NMA sudaryta galimybė spręsti, jog Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytas Įsipareigojimas dėl trešimo organinėmis trąšomis yra netinkamas būdas tinkamai dirvožemio kokybei užtikrinti.

NMA neturėjo teisinio pagrindo Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatyto Įsipareigojimo dėl trešimo organinėmis trąšomis pripažinti netinkamu būdu dirvožemio kokybei užtikrinti, nes Ekologinio žemės ūkio taisyklių preambulėje yra nurodyta, kad nacionalinis teisės aktas Ekologinio žemės ūkio taisyklės yra priimtos vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Reglamentu, o 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Reglamentu nustatomi prioritetai yra dirvožemio derlingumo priežiūra bei organinių medžiagų naudojimas.

Pareiškėjo pasirinktą dirvožemio kokybės pagerinimo būdą tręšti laukus organinėmis trąšomis NMA neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti netinkamu būdu ir neišmokėti išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Toks ydingas teisinis reglamentavimas, kai 2015 metais siekiant užtikrinti dirvožemio kokybę ekologiškai ūkininkaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė rinktis EKO taisyklėse numatytą Įsipareigojimą dėl įsėlio ir / ar Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytą Įsipareigojimą dėl tręšimo organinėmis trąšomis, o įsipareigojimų vykdymo laikotarpio pabaigoje (po 5 metų) nusprendus, kad asmenys, kurie tinkamai laikėsi Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatyto Įsipareigojimo dėl trešimo organinėmis trąšomis neturi teisės gauti išmokų už ekologinį ūkininkavimą skirtingai nei tie asmenys, kurie pasirinko EKO taisyklėse numatytą Įsipareigojimą dėl įsėlio vertintinas, kaip neatitinkantis teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė ydingo reglamentavimo dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje ir nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog 2020 m. balandžio 30 d. EKO taisyklių redakcijoje nustatytas reglamentavimas, kuriuo Įsipareigojimo nesilaikymas nebelaikomas veika už kurią yra numatoma administracinė atsakomybė yra sietinas su siekiu ištaisyti ydingą teisinį reglamentavimą ir nebausti (netaikyti sankcijų) ekologiškai ūkininkaujantiems asmenims, kurie ekologinio ūkininkavimo priemonėse keliamus tikslus dėl dirvožemio kokybės išsaugojimo užtikrino kitais teisėtais būdais (laukų tręšimas organinėmis trąšomis), o ne tik laikydamiesi Įsipareigojimo pagal EKO taisykles. EKO taisyklių 2020 m. balandžio 30 d. redakcija buvo priimta, nustačius, kad EKO taisyklių ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatos dirvožemio kokybės srityje yra tarpusavyje nesuderintos ir dėl susiklosčiusio ydingo teisinio reglamentavimo susidarė galimybė diskriminuoti ekologiškai ūkininkaujančius asmenis (nemokėti išmokų už ekologinį ūkininkavimą) kurie siekdami užtikrinti dirvožemio kokybės reikalavimą pasirinko Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytą Įsipareigojimą dėl tręšimo organinėmis trąšomis. Taigi, priėmus EKO taisyklių 2020 m. balandžio 30 d. redakciją, Žemės ūkio ministerija pripažino, jog teisinis reglamentavimas dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje yra ydingas ir ateityje nusprendė netaikyti sankcijų asmenims už reikalavimų nesilaikymą dirvožemio kokybės srityje.

17.3. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ydingą teisinį reglamentavimą ginčo teisinių santykių srityje, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ko pasekoje padarė nepagrįstas išvadas dėl NMA priimto Sprendimo teisėtumo, tuo pritardamas NMA pozicijai dėl individualaus administracinio sprendimo priėmimo ne teisės aktų pagrindu, o sudarant NMA savo nuožiūra selektyviai ir diskriminuojančiai spręsti ar ekologiškai ūkininkaujantis asmuo laikosi reikalavimų dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje. Konstatavus, jog teisinis reglamentavimas dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas turėtų būti aktyvus ir užpildyti dėl ydingo teisinio reglamentavimo atsiradusią teisės spragą leidžiančią NMA selektyviai ir diskriminuojančiai spręsti ar asmuo laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti NMA Sprendimą, kaip prieštaraujantį teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams bei priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą patenkinti pilna apimtimi.

18. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo:

19.1. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik EKO taisyklės, bet ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės, kurių 37 punkte daugiamečių žolių įsėlio sąrašas, pabrėžia, jog EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių II priedas ir EKO taisyklių 47 punktas bei 48 punktas), tuo tarpu Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte yra nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti (atitikti sėjomainos bei dirvos gerinimo reikalavimus), bet neskirti Europos Sąjungos paramai gauti.

19.2. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37.2.1 papunktyje nurodyti lęšiai, lubinai, pupos, sojos, vikiai, žirniai yra auginami ekologiniame ūkyje – tai reiškia, kad ūkininkas atitinka dirvos gerinimo reikalavimus. Jeigu šie augalai ne tik auginami ekologiniame ūkyje, bet ir deklaruojami paramai pagal EKO priemonę gauti (už javus arba javus pašarams) – jų paskirtis tampa kita – gaunama produkcija, bei už juos mokama atitinkamo dydžio išmoka. EKO taisyklių 2 priede šie augalai yra priskiriami II grupei – javams arba III grupei – javai pašarams. Po (prieš) jų auginimą kaip nurodyta EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte būtina ne trumpiau nei 1 metus auginti įsėlines kultūras (tuomet tokių kultūrų paskirtis būtų ne produkcija, o dirvos gerinimas). EKO taisyklių 26 punktas nenurodo, kad įsėlio reikalavimas laikomas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį nors kartą naudojo organines trąšas (tirštąjį mėšlą, pusiau skystąjį mėšlą, skystąjį mėšlą arba srutas, kompostą, granuliuotą mėšlą, granuliuotas trąšas, sapropelį), kaip nurodyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkte. Tai viena iš ekologinio ūkininkavimo priemonių, apimanti ne tik augalų kaitą (sėjomainą), bet ir dirvos gerinimo galimybes. Norint ekologiškai ūkininkauti pakanka įgyvendinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti ir paramą pagal EKOV priemonę – būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.

19.3. NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi.

19.4. NMA, priimdama 2020 m. balandžio 17 d. Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi EKO taisyklių redakcija galiojusia nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., nes būtent ši EKO taisyklių redakcija galiojo 2019 m. Paraiškos pateikimo metu (2019 m. gegužės 22 d.). Pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, įsipareigojo laikytis ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių reikalavimų, t. y. ir EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte įtvirtintų reikalavimų, kurie buvo taikomi pareiškėjo 2019 m. Paraiškai.

19.5. NMA Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas pareiškėjo 2019 m. Paraiškos vertinimas, taip pat nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis NMA priėmė Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo neskirta išmoka už 43,224137 ha plote auginamus pašarui ekologinius javus ir išmoka už 0,729439 ha plote ekologiškai auginamas bulves, teisėtumas bei pagrįstumas.

21. NMA Sprendimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkto reikalavimo, pagal kurį pareiškėjas per 5 metų įsipareigojimo laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau kaip 2 metus, laukuose privalėjo įsėti žolių įsėlį, todėl NMA paramos pagal EKO priemonę neskyrė: ekologiniams javams už 43,224137 ha, ekologinėms bulvėms už 0,729439 ha.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi tinkama EKO taisyklių redakcija, Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punkto įgyvendinimas deklaruotose laukuose, nepanaikino pareiškėjo pareigos vykdyti reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13, 26 punktuose, žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal EKO taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti. Teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja ydingą teisinį reglamentavimą, kadangi EKO taisyklės nesuderintos su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis dirvožemio kokybės užtikrinimo srityje. Pareiškėjo nuomone, buvo sudaryta galimybė rinktis EKO taisyklėse numatytą Įsipareigojimą ar Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytą Įsipareigojimą dėl tręšimo organinėmis trąšomis, tačiau asmenys, kurie tinkamai laikėsi Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatyto Įsipareigojimo dėl trešimo organinėmis trąšomis nepagrįstai neturėjo teisės gauti išmokų už ekologinį ūkininkavimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįžvelgė ydingo reglamentavimo dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje, nors priėmus EKO taisyklių 2020 m. balandžio 30 d. redakciją, Žemės ūkio ministerija pripažino, jog teisinis reglamentavimas dirvožemio kokybės išsaugojimo srityje yra ydingas ir ateityje nusprendė netaikyti sankcijų asmenims už reikalavimų nesilaikymą dirvožemio kokybės srityje. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į ydingą teisinį reglamentavimą ginčo teisinių santykių srityje, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas dėl NMA priimto Sprendimo teisėtumo.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 25. Pagal EKO taisyklių (redakcija galiojusi iki 2020 m. balandžio 29 d.) 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte.

26. Pagal EKO taisyklių 26 punktą, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai; pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį; parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti; daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai, kurie laikytini daugiamečių žolių įsėliu. Kai nesilaikoma EKO taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (EKO taisyklių 54.4 p.).

27. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. pateikė NMA 2019 m. Paraišką, kurioje be kita buvo deklaruotas 53,26 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal EKOV priemonė už javus ir 0,93 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal EKOV priemonė už daržoves ir bulves. Vertinant pareiškėjo 2019 m. paraišką dalyje laukų nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 papunktyje nurodyto įsipareigojimo – „plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte“. Bendras plotas, kuriame nustatytas įsėlio reikalavimų nesilaikymas 43,953576 ha (EKOV priemonė už javus – 43,224137 ha, EKOV priemonė už daržoves ir bulves – 0,729439 ha).

28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl EKO taisyklių redakcijos, įsigaliojusios 2020 m. balandžio 30 d. taikymo ginčo atveju, akcentuoja, kad nustačius, jog Sprendimas priimtas 2020 m. balandžio 17 d., o pareiškėjo nurodyta EKO taisyklių redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 30 d., NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis vėliau įsigaliojusia EKO taisyklių redakcija. Taigi, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad priimant Sprendimą buvo vadovaujamasi ne ta EKO taisyklių redakcija. Ginčo atveju, priimant Sprendimą buvo pagrįstai vadovaujamasi EKO taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d.

29. Pareiškėjas remiasi EKO taisyklių 22.13 papunkčio redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 30 d. (22. Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: <...> 22.13. plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Netaikoma pareiškėjams, kuriems 2019 m. pasibaigė penkerių metų įsipareigojimų laikotarpis ir kurie 2020 m. tuose plotuose tęsia prisiimtus įsipareigojimus; <...>).

30. Pareiškėjo tvirtinimu, jam turėtų būti taikoma ši palankesnė nuo 2020 m. balandžio 30 d. įsigaliojusi EKO taisyklių redakcija, kuria remiantis nenumatytas paramos neskyrimas asmeniui, kuris 5 metus ekologiškai augino javus ir nė karto neįsėjo daugiamečių žolių įsėlio, taigi nėra nustatytas reikalavimas, dėl kurio pareiškėjui neskirta parama.

31. Šiuo aspektu primintina, jog teisės sistemoje galioja teisės taikymo principas lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią), reiškiantis, kad grįžtamąją galią turi teisinių santykių subjekto padėtį švelninantys teisės aktai, jei nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai).

32. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma EKO taisyklių 22.13 papunkčio redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. balandžio 30 d., kaip grįžtamąją galią turintis teisinių santykių subjektų padėtį pagerinantis teisės aktas, nes šiame teisės akte įsakmiai nustatyta, kad šis aktas netaikomas pareiškėjams, kuriems 2019 m. pasibaigė penkerių metų įsipareigojimų laikotarpis ir kurie 2020 m. tuose plotuose tęsia prisiimtus įsipareigojimus. Taigi naujas reguliavimas įtvirtintas pabrėžiant ir įtvirtinant paramos gavėjų, pateikusių paraiškas iki šio reguliavimo prisiimtų įsipareigojimų tęstinumą. Teismas neturi pagrindo abejoti naujo reguliavimo, kiek jis nustato, kad yra netaikomas paramos gavėjams, kurie anksčiau prisiėmė įsipareigojimus pagal pateiktas paraiškas, atitikimu aukštesnės galios teisės aktams. Tai eliminuoja galimybę taikyti pareiškėjo atžvilgiu teisės aktą, kuriame įsakmiai pasakyta, kad šis aktas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, įsipareigojo laikytis ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių reikalavimų, t. y. ir EKO taisyklių 22.13 papunktyje ir 26 punkte įtvirtintų reikalavimų, kurie buvo taikomi 2019 m. Paraiškai.

VI. 33. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ne EKO taisyklių nuostatos, o Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37–38 punkto nuostatos.

34. Pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punktą, sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš nurodytų priemonių (žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais, taip pat kitus augalus, nurodytus Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37.2. papunkčiuose). Pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punktą, šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kritikuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju yra ydingas teisinis reglamentavimas, kadangi EKO taisyklės nesuderintos su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis dirvožemio kokybės užtikrinimo srityje. Ekologinio žemės ūkio taisyklių preambulėje yra nurodyta, kad nacionalinis teisės aktas Ekologinio žemės ūkio taisyklės yra priimtos vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Reglamentu, o 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Reglamentu nustatomi prioritetai yra dirvožemio derlingumo priežiūra bei organinių medžiagų naudojimas. Pareiškėjo pasirinktą dirvožemio kokybės pagerinimo būdą tręšti laukus organinėmis trąšomis NMA neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti netinkamu būdu ir neišmokėti išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

36. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas deklaruotuose laukuose, už kuriuos neskirta kompensacinė išmoka pagal EKOV priemones, vienų metų laikotarpyje neaugino augalų, nurodytų EKO taisyklių 2 priede, o tręšė laukus organinėmis trąšomis pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 38 punktą.

37. Įvertinus pareiškėjo teiktą 2019 m. Paraišką, tai, kad būtent EKO taisyklės nustato sąlygas, kurias išpildžius yra mokamos išmokos, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai Sprendimą grindė EKO taisyklių nuostatomis, o ne Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatomis.

38. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai yra susiję su paramos mokėjimu pagal atitinkamas remiamas grupes (EKO taisyklių 2 priedas ir EKO taisyklių 47 ir 48 punktai), Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte nurodyti augalai, kurie turi būti auginami, siekiant ekologiškai ūkininkauti, o 38 punkte nurodyta galimybė tręšti organinėmis trąšomis; norint ekologiškai ūkininkauti pakako įgyvendinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatas, bet norint gauti paramą pagal EKOV priemonę už javus ir EKOV priemonę už daržoves ir bulves – buvo būtina laikytis EKO taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo.

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių 3 punktą, šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų ir elninių gyvūnų produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą, t. y. šios taisyklės nenustato sąlygų, kurias įvykdžius mokama kompensacinė išmoka pagal EKOV priemonę už javus.

40. Pagal EKO taisykles, kompensacinė išmokama mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti EKOV priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška. Ekologinio žemės ūkio taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti.

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. sausio 7 d. išduotas Sertifikatas apie ekologinį ūkininkavimą, nepatvirtina, jog pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus EKO taisyklių 22.13, 26 punktuose. Kadangi žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų, pagal EKO taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

42. Ekologinio žemės ūkio taisyklės priimtos įgyvendinant inter alia (be kita ko) Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas. Reglamente (EB) Nr. 834/2007 įtvirtintos nuostatos, susijusios su ekologinių produktų gamyba, platinimu, ženklinimu ir pan., tačiau jos visiškai nereglamentuoja paramos (išmokų, kompensacijų) klausimų, t. y. jos nėra skirtos paramos skyrimo ar neskyrimo taisyklių nustatymui.

43. Reglamento Nr. 1305/2003 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir apibrėžiamos priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Be to, juo nustatomos programavimo, bendradarbiavimo tinkle, valdymo, stebėsenos ir vertinimo taisyklės, grindžiamos bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe, ir taisyklės, kuriomis užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 1305/2003 II skyriuje detalizuoti uždaviniai, tikslai ir prioritetai, o 29 straipsnis skirtas ekologiniam ūkininkavimui. Šiame straipsnyje numatyta, jog pagal šią priemonę parama skiriama už žemės ūkio paskirties žemės hektarą ūkininkams arba ūkininkų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 834/2007, arba juos išlaikyti ir kurie yra aktyvūs ūkininkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį (1 d.). Išmokos skiriamos kasmet ir jomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis (4 d.).

44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) bylose, susijusiose su reglamentų, nustatančių paramos teikimą, taikymu, yra pasisakęs, jog nors dėl savo pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai turi tiesioginį poveikį nacionalinės teisės sistemose ir nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis įgyvendinimo priemonių, kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms patvirtinant įgyvendinimo priemones (2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C 592/11, EU:C:2012:673, 35 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C 135/13, EU:C:2014:327, 54 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C 111/15, EU:C:2016:532, 34 p., 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244; 17 p.).

45. Be to, neginčijama, kad valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Sąjungos teisės akto, pobūdžio ir jei patikslina šiuo reglamentu joms suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C 592/11, EU:C:2012:673, 36 p.; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C 135/13, EU:C:2014:327, 55 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C 111/15, EU:C:2016:532, 35 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 18 p.)

46. Remiantis reikšmingomis Reglamento [Nr. 1698/2005] (kuris pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013) nuostatomis, aiškinamomis atsižvelgiant į jo tikslus, reikia nustatyti, ar pagal jas valstybėms narėms draudžiama, nurodoma arba leidžiama priimti tam tikras įgyvendinimo priemones, o pastaruoju atveju – visų pirma ar atitinkama priemonė patenka į kiekvienai valstybei narei pripažįstamos diskrecijos sritį (ESTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Ketelä, C 592/11, EU:C:2012:673, 37 p.; 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Občina Gorje, C 111/15, EU:C:2016:532, 36 p.; 2017 m. kovo 30 d. sprendimo József Lingurár, C-315/16, EU:C:2017:244, 19 p.).

47. Įvertinus Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 preambulėje įtvirtintas nuostatas, siekiamus tikslus bei ESTT išaiškinimus, darytina išvada, jog konkrečių programų, kurioms skiriamas finansavimas, detalizavimas paliekamas būtent valstybių narių diskrecijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 akcentuojama mokamų išmokų kompensacinė paskirtis, t. y. jog šios išmokos turi padengti dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas arba prarastas pajamas.

48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių sąlygų ir reikalavimų kompensacinei išmokai gauti, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ydingo reglamentavimo.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad NMA pritaikyta sankcija yra neproporcinga. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad pareiškėjas dalyje laukų nesilaikė EKO taisyklių 26 punkto reikalavimo, byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad neįvykdė EKO taisyklių 22.13 papunkčio įsipareigojimo dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos (nepalankios meteorologinės situacijos), nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad paramos nemokėjimas už įsipareigojimų neįvykdymą, kaip tai yra įtvirtinta EKO taisyklėse, yra konkrečiu atveju neproporcinga pareiškėjui taikyta priemonė.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktus ir juos kvalifikavo, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.

51. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan