a3ba73b6-edd2-482e-bca3-180af96381ef · Klaipėdos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-467-890/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39058-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Sandu,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

nukentėjusiajam R. B.,

vertėjai Liudmilai Martinkienei,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., vairuodamas keleivinį miesto autobusÄ â€žMan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ties H. Manto g. 84, Klaipėdoje, vieÅ¡ojo transporto stotelėje „Universiteto stotelė“ nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iÅ¡ autobuso iÅ¡lipančiÄ keleivę I. B., dėl nerÅ«pestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. rankÄ ir autobuso pajudėjimo momentu ji neiÅ¡silaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas deÅ¡iniuoju galiniu ratu pervažiavo jos deÅ¡inę kojÄ . Dėl Å¡io eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų (lūžių) I. B. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Å iais neatsargiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 punkto (PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 151-155), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinamajame akte viskas teisingai paraÅ¡yta, tÄ dienÄ jis dirbo trečiame marÅ¡rute, atvažiavo iki Universiteto stotelės. Kai žmonės iÅ¡lipo, priėjo moteris įsigyti bilietÄ . Jis pažiÅ«rėjo į veidrodėlį, nieko nematė, paspaudė mygtukÄ uždaryti autobuso duris, tada priėjo nepatenkinta moteris, kad jis netinkamai jai atidavė grÄ Å¾Ä už bilietÄ .

Jis vėl pažiÅ«rėjo ir ant mygtukų matėsi, kad durys neužsidarė, tada vėl paspaudė mygtukÄ uždaryti duris, bet matomai tuo momentu nepažiÅ«rėjo į veidrodėlį. Autobuse iÅ¡ vidaus yra automatinė sistema, kad kai įlipimo/iÅ¡lipimo metu durys neužsidaro autobusas nevažiuoja, o jeigu, durys užsirakina, mygtukai užgęsta. Jis neįsitikino, kad ten nieko nėra ir pradėjo judėti. Tas autobusas buvo senas, kaip liudytojai sakė, tarp durų pateko nukentėjusiosios ranka, paskui iÅ¡girdo žmonių riksmus, sustojo, pažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad guli moteris.

Jis iÅ¡Å¡oko, pažiÅ«rėjo, jam pasirodė, kad autobusas stovi ant tos moters, jis dar žmonių klausė, kÄ jam daryti, ar pavažiuoti į priekį ar atgal, bet žmonės jau traukė moterį. Paskui jis paklausė, ar iÅ¡kviesta greitoji bei policija. GreitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ jau buvo iÅ¡kvietę įvykio liudininkai. Greitoji atvyko labai greitai, nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, paskui atvyko policija. Jis liudytojų paklausė, kaip įvyko įvykis, jie pasakė, kad moters ranka pateko tarp durų.

Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiosios Å¡eimos nariais. Jam labai skaudu, kad jis yra tokios baisios nelaimės priežastis, kad atnešė tokiÄ nelaimę nukentėjusiosios Å¡eimai, praÅ¡o atleidimo, jis savęs neteisina, yra profesionalus vairuotojas, neturėjo jokių autoįvykių gyvenime. Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek dar gyvens Lietuvoje, jo leidimas gyventi yra iki (duomenys neskelbtini). Jis dėkingas Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms, kad turi darbÄ (duomenys neskelbtini), motyvuoja jį čia dirbti ir gyventi, (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu labai sunku su darbais.

H. K. yra jo dukterėčia, su ja jį sieja glaudus ryšys.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis bei kaltinamojo gynėjas.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 7 d. parodė, kad I. B. yra jo mama. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su jo seserimi K. B. ir tėvuku A. B. Jis 2022 m. spalio 11 d. paskutinį kartÄ su mama kalbėjo telefonu. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 13.00 val., jo mama išėjo iÅ¡ namų ir apie 14.30 val. planavo susitikti su savo seserimi B. Universiteto stotelėje. Mama dažnai važinėja miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietÄ , nuo jos namų artimiausia autobusų stotelė yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d., apie 14.53 val., jis iÅ¡ tetos B.

V. sužinojo, kad mama galimai pateko į eismo įvykį Universiteto stotelėje, kad jÄ galimai pervažiavo ar kliudė ir sužalojo autobusas, daugiau aplinkybių nežinojo, nes teta, atvykusi į minėtÄ stotelę 14.30 val. susitikti su jo mama, jos nesulaukusi, prie stotelės pamatė sustojusį miesto autobusÄ Nr. 3 ir daug kraujo. IÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad į autoįvykį, kurio metu autobusas kliudė moterį, galimai pateko jo mama. Vėliau tai pasitvirtino, kai susisiekė su Klaipėdos universitetine ligonine ir pareigÅ«nais,mama buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, patyrė politraumÄ , buvo atliekama operacija.

Po autoįvykio kelis kartus lankė mamÄ , jos bÅ«klė buvo sunki. Tik 2022 m. spalio 15 d., kai lankė mamÄ , ji buvo sÄ moninga, trumpai su ja kalbėjosi, ji dar pasakė, kad jÄ autobusas pervažiavo, jis atsakė, kad viskÄ Å¾ino, tačiau dėl jos sunkios sveikatos bÅ«klės daugiau jos apie autoįvykį neklausinėjo. 2022 m. spalio 19 d., apie 18.00 val. ir 20.15 val., jis skambino į ligoninę, jį informavo, kad mama yra operacinėje ir jos bÅ«klė yra sudėtinga. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės gavo informacijÄ , kad mama mirė.

Kadangi eismo įvykio situacija jiems buvo iki galo neaiÅ¡ki, todėl 2022 m. spalio 20 d. Facebook skiltyje „Klaipėdos Reidas II“ patalpino praÅ¡ymÄ atsiliepti, kas matė minėtÄ eismo įvykį. Ä® praÅ¡ymÄ atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad važiavo kartu su jo mama miesto autobusu Nr. 3 ir matė eismo įvykį, vėliau matė jo mamÄ Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamajame, nes ji ten irgi vyko. Taip pat atsiliepė dar viena moteris vardu L., kuri nurodė, kad tiesiogiai įvykio nematė, tačiau spėjo pabendrauti su įvykyje buvusiais liudytojais.

IÅ¡ atsiliepusių liudytojų pasakojimo suprato, kad įvykio metu Universiteto stotelėje mama lipo iÅ¡ autobuso, autobuso durys užsidarė, privėrė mamai rankÄ ar tai rÅ«bus ir autobusas pradėjo važiuoti, galimai jÄ pervažiavo. Autobuse žmonės pradėjo Å¡aukti, tačiau autobuso vairuotojas nesuprato žmonių perspėjimo, nes galimai nesuprato lietuvių kalbos. Jo mama kažkokių koordinacijos ar judėjimo problemų neturėjo, tačiau buvo senyvo amžiaus, turėjusi rankos peties lūžį, dėl ko bÅ«davo atsargesnė ir autobuse stengdavosi „nesigrÅ«sti“, iÅ¡leisti kitus ir tik tada atsargiai iÅ¡lipti.

Mama buvo palaidota jų šeimos bendromis lėšomis. Dėl mamos I. B. žūties jam ir jo šeimai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jis ir jo šeima kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šis klausimas nėra išspręstas iki galo, todėl šiuo metu jis negali pasisakyti, ar jis ir ar jo šeima teiks civilinį ieškinį kaltininkui, šiuo metu civilinio ieškinio neteikia, o šiuo klausimu pasisakys vėliau (1 t., b.l. 43-46; 54-57).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jo žmona. Jie gyveno kartu su dukra K. B. 2022 m. spalio 12 d., apie 12 val., jis paskutinį kartÄ su žmona bendravo prie namų, ji nuėjo nupirkti maisto į parduotuvę, o jis autobusu iÅ¡vyko į sodÄ . 2022 m. spalio 12 d., apie 16.00 val., pas jį savo automobiliu atvyko jų sÅ«nus R. B. ir jį pasiėmė iÅ¡ sodo. Tik vėliau jiems parvykus namo vaikai jam apie žmonÄ pasakė, kad ji pakliuvo į autoįvykį, kad yra sužalota ir yra ligoninės reanimacijoje. Žmonai buvo atliekamos operacijos. Jų į reanimacijÄ neleido, tik vienÄ sÅ«nų, nes ligoninės reanimacijoje leido lankyti žmonÄ tik vienam asmeniui iÅ¡ artimųjų. Dėl eismo įvykio aplinkybių nieko negali pasakyti, nes nematė, tik iÅ¡ kitų aplinkinių artimųjų žino, kad tÄ dienÄ Å¾mona miesto autobusu iÅ¡vyko iÅ¡ namų susitikti su savo seserimi B. V. Universiteto autobusų stotelėje, kur iÅ¡lipančiÄ iÅ¡ autobuso jÄ sužalojo, pervažiavo autobusas. Jo žmona sveikatos, koordinacijos ar judesio problemų neturėjo, tiesiog buvo atsargesnė, lėtesnė, judesiai buvo lėtesni atsižvelgiant į jos amžių. Žmona dažnai bÅ«davo namuose, prižiÅ«rėjo dukrÄ K. B., kuri turi fizinę negaliÄ . 2022 m. spalio 19 d. jis su dukra buvo (duomenys neskelbtini) klinikose, kur dukrai buvo atlikta operacija, jo žiniomis (duomenys neskelbtini) vėlai vakare iÅ¡ Klaipėdos ligoninės sÅ«nų informavo, kad žmona mirė, po ko sÅ«nus apie tai pranešė jam. Žmona buvo palaidota jų Å¡eimos bendromis lėšomis. Dėl žmonos žūties jam padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį Å¡iuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 60-63).

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos mama, su kuria ir tėvu A. B. gyveno kartu. Jos ir mamos santykiai buvo labai artimi ir labai geri, mama jÄ prižiÅ«rėjo, nes ji turi fizinį neįgalumÄ , slaugÄ . 2022 m. spalio 12 d. ji buvo namuose. 2022 m. spalio 12 d., apie 13.30 val., ji paskutinį kartÄ su mama bendravo prieÅ¡ jai iÅ¡einant iÅ¡ namų. Mama buvo minėjusi, kad važiuos autobusu Nr. 3 susitikti su savo seserimi B. V. prie PC „Studlendo“. Kiek žino, mama miesto autobusu iÅ¡vyko nuo Juodkrantės stotelės. Mama dažnai važinėjo miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietÄ . Mama neplanavo ilgai užtrukti, jai pasakė, kad greitai grįš. 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., jai telefonu skambino mamos sesuo B. V. ir klausė, kur yra mama, ji jai atsakė, kad mama iÅ¡vyko su ja susitikti. Po to jai telefonu paskambino mamos draugė, kuri nurodė, kad negali susisiekti su jos mama, tada ji vėl perskambino tetai B. V. ir tada jau ji pasakė, kad mama yra ligoninėje, reanimacijoje. Viskas vyko greitai, į namus grįžo tėtis ir atvažiavo brolis R. B. ir tada sužinojo, kad mama pateko į autoįvykį ir buvo sužalota autobuso. VisÄ informacijÄ apie mamos sveikatÄ Å¾inojo per brolį R. B.. 2022 m. spalio 16 d. ji su tėčiu iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), jai buvo atliekama operacija. Jos žiniomis, (duomenys neskelbtini) vėlai vakare, apie 22.00 val., jos brolį R. B. (duomenys neskelbtini) ligoninė informavo, kad mama mirė. Mama buvo palaidota jų Å¡eimos bendromis lėšomis. Dėl mamos žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį Å¡iuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 76-79).

Nukentėjusioji B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos sesuo, su kuria buvo labai geri tarpusavio santykiai, su seserimi bendraudavo kiekvienÄ dienÄ , susiskambindavo net kelis kartus per dienÄ ir dažnai susitikdavo. 2022 m. spalio 12 d. su seserimi buvo susitarusios paimti puokÅ¡tę ant tėvų kapų ir susitikti apie 14.20 val. prie Universiteto autobusų stotelės, Klaipėdoje. Jai žinoma, kad sesuo turėjo atvažiuoti į Universiteto autobusų stotelę iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelės, (duomenys neskelbtini) miesto autobusu, jos buvo susiskambinusios telefonu tÄ dienÄ apie 11 val.

Ji tÄ dienÄ iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) atvyko miesto autobusu Nr. 4 14.20 val. prieÅ¡ais Universiteto stotelę į Parko autobusų stotelę. Tada pamatė, kad Universiteto autobusų stotelėje stovi tuščias miesto autobusas Nr. 3 ir, kad stotelėje stovi policijos maÅ¡ina. Ji perėjo į tÄ pusę, į Universiteto autobuso stotelę ir pamatė, kad sesers dar nėra, pamanė, kad ji vėluos. Stotelėje ant grindinio pamatė kraujo balÄ , greitosios nebebuvo, suprato, kad įvykis galimai įvyko anksčiau.

Tada ji palaukė dviejų „3“ autobusų, sesuo neiÅ¡lipo, ji tada jai paskambino į telefonÄ , Å¡i neatsiliepė. Ji pradėjo nerimauti, priėjo prie policijos maÅ¡inos ir klausė pareigÅ«nų, kas čia buvo. Jie atsakė, kad čia įvyko incidentas, moterį iÅ¡vežė su greitÄ ja į ligoninę. Tada ji dar paskambino sesers dukrai K. B. ir Å¡i patvirtino, kad mama senai iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Pradėjo nerimauti, paskambino sesers sÅ«nui R. B. ir pasakė, kad galimai mamai atsitiko nelaimė.

Jis, perskambinęs į ligoninę, patvirtino, kad sesuo yra reanimacijoje. Tik vėliau iÅ¡ artimųjų sužinojo, kad sesei iÅ¡lipant iÅ¡ autobuso, autobuso durys prispaudė jos rankÄ ir ji nukrito autobusui po ratais, Jai žinoma, kad sesuo važinėdavo miesto autobusais, turėdavo nuolatinį Klaipėdos transporto elektroninį bilietÄ . Jos sesuo jokių judesio ar koordinacijos, ar kitų žymesnių sveikatos problemų neturėjo, tik sirgo cukralige, turėjo problemų su sÄ nariais, todėl lėčiau vaikščiodavo. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sesers sÅ«naus R.

B. gavo žinutę, kad seseriai atliekama dar viena kojos operacija, lyg amputavo galūnę, o apie 22.00 val. ji mirė ligoninėje. Sesuo I. B. buvo palaidota šeimos bendromis lėšomis. Dėl sesers žūties jai padaryta labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 92-95).

Nukentėjusioji A. J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos sesuo. Su ja tarpusavio santykiai buvo labai geri ir artimi, su I. B. bendraudavo kiekvienÄ dienÄ telefonu. I. B. turėjo neįgaliÄ dukrÄ K. B., dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) ligoninėse, dažnai apsistodavo pas jÄ (duomenys neskelbtini). Sesuo I. B. buvo be galo Å¡iltas, geras žmogus. 2022 m. spalio 12 d. ryte ji su seserimi I. B. kalbėjo telefonu, ji minėjo, kad buvo sutvarkiusi dokumentus dėl dukros K. B., kuri turėjo gultis į (duomenys neskelbtini). I. B. planavo pagyventi pas jÄ , kol jos dukrai K. B. bus atliekama operacija ir gydymas (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d., apie 14.15 val., jai paskambino kita jos sesuo B. V. ir pranešė apie nelaimę, dėl eismo įvykio, į kurį pateko I. B. Seserys tada turėjo susitikti Klaipėdoje, todėl B. V. nuvykusi susitikti su I. B. į Universiteto autobusų stotelę, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jų sesuo I. B. jau buvo pakliuvusi į autoįvykį su autobusu ir buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Po autoįvykio sesuo I. B. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) apie savaitę. Seserimi I. B. rÅ«pinosi jos sÅ«nus R. B. ir joms praneÅ¡davo visÄ informacijÄ apie sesers sveikatos bÅ«klę. Sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. Kitos dienos rytÄ I. B. sÅ«nus R. B. atvyko į (duomenys neskelbtini), nes kaip tik tuo metu K. B. po operacijos gulėjo (duomenys neskelbtini), gijo ir buvo iÅ¡raÅ¡oma iÅ¡ ligoninės, o A. B. kaip tik tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pas jÄ . Sesuo I. B. (duomenys neskelbtini) buvo palaidota Å¡eimos bendromis lėšomis, ji dalyvavo sesers laidotuvėse. Dėl sesers I. B. žūties jai padaryta labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį Å¡iuo metu negali pasisakyti (1 t., b.l. 108-111).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 14.00 val., ji važiavo miesto autobusu Nr. 3 į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę. Ji važiavo nuo Kauno gatvės stotelės. Autobuse buvo žmonių, tačiau jis nebuvo perpildytas, sėdimų vietų buvo ir laisvų, ir užimtų. Ä®lipusi į autobusÄ , ji atsisėdo netoli vidurinių durų, atsisukusi į priekį, jai matėsi autobuso priekinės ir vidurinės durys, matėsi kaip iÅ¡lipa bei įlipa žmonės. Privažiavus Klaipėdos universiteto stotelę, H.

Manto gatvėje, Klaipėdoje, autobusas sustojo iÅ¡leisti keleivių. Ji matė, kaip iÅ¡ autobuso, pro antras (vidurines) duris, deÅ¡inėje pusėje, iÅ¡lipo tikrai daugiau kaip vienas keleivis. Tuo pat metu matė, kaip pro priekines (pirmas) duris įlipo keleiviai ir pastebėjo, kad keleivis ar keleiviai buvo priėję prie vairuotojo ir jį kalbino. Trumpai matė, kaip pro antras duris, lyg paskutinė, iÅ¡lipa senyvo amžiaus moteris. Moteris atrodė smulki, neaukÅ¡to Å«gio, atrodė labai tvarkinga, apsirengusi Å¡viesiais rÅ«bais, per petį buvo persijuosusi apvalios formos rankinę, ryÅ¡kios spalvos, lyg rožinės su geltona, buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Po to ji trumpam nukreipė žvilgsnį ir staiga iÅ¡girdo kitos autobuse buvusios keleivės Å¡auksmÄ , kad:

„prispaudėt moteriai rankÄ â€œ, tuo pat metu pamatė kaip autobuso antros durys prispaudė tai pačiai močiutei, kuri paskutinė iÅ¡lipinėjo iÅ¡ autobuso, rankÄ . Autobuso durys buvo uždarytos ir matėsi, kad močiutės ranka iki alkÅ«nės buvo prispausta durimis ir kyÅ¡ojo autobuso vidinėje dalyje, o pati močiutė (visas kÅ«nas) buvo iÅ¡orėje. Tuo metu autobusas pajudėjo iÅ¡ vietos. Autobuse visi žmonės pradėjo Å¡aukti, kad vairuotojas stotų. Ji bėgo prie durų ir pamatė, kad tos rankos nebėra, ir per durų stiklÄ močiutės nebesimatė.

Autobusas tuo momentu pajudėjo apie vienÄ metrÄ , pajautė lyg autobusas bÅ«tų pervažiavęs per duobę, panaÅ¡us pojÅ«tis buvo, jai pasirodė, kad močiutę autobusas pervažiavo. Po ko autobusas sustojo ir vairuotojas atidarė antras duris, tuo metu ji iÅ¡ karto bėgo į laukÄ ir pamatė, kad močiutė guli Å¡onu, galva nukreipta į Å¡aligatvį, ji gulėjo už paskutinio, deÅ¡inės pusės, autobuso rato, močiutės apatinė kÅ«no dalis buvo po autobusu, močiutė buvo visa kraujyje, matėsi atviros žaizdos.

Ji bėgo prie močiutės, Å¡i atrodė sÄ moninga, tačiau nieko nekalbėjo. Autobuso trys keleiviai iÅ¡traukė močiutę iÅ¡ po autobuso. Girdėjo, kaip kita keleivė kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , ji skambino du kartus į greitÄ jÄ . Visiems buvo Å¡okas. Greitosios laukė apie 10 minučių, močiutę skubiai iÅ¡vežė į ligoninę. Kitu autobusu nuvažiavo į ligoninę, kur nuvykusi matė, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninės priimamajame buvo pristatyta ir minėta pervažiuota močiutė.

Vėliau pastebėjo, kad autobusas sustojo ne prie pat Å¡aligatvio, nes matėsi, kad reikėjo iÅ¡lipant kojÄ dėti žemiau ant važiuojamosios kelio dalies, o ne ant Å¡aligatvio. IÅ¡ pradžių buvo keista, kad vairuotojas iÅ¡ karto nesureagavo į žmonių Å¡aukimÄ sustoti ir, kad prispaustas žmogus, nes Å¡aukė ir „stop“, „stok“ ir sakydami pilnais sakiniais, tik vėliau pamatė, kad vairuotojas galimai nekalba lietuviÅ¡kai, yra kitatautis, įvykio metu visiÅ¡kai nekalbėjo, nepasakė nė žodžio.

Vėliau po įvykio ji atsiliepė į Facebook-o „Klaipėdos Reidai II“ grupėje praÅ¡ymÄ dėl minėto įvykio ir bendravo su močiutės sÅ«numi, paliko savo kontaktinius duomenis (1 t., b.l. 129-132).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d., 14.02 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas praneÅ¡imas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame praneÅ¡ta, jog H. Manto g. Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje, autobusas partrenkė moterį. Ä®vykio vietoje rastas stovintis marÅ¡rutinis autobusas, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažymėtas Nr. 3. Nustatyta, kad autobuso vairuotojas A. B. (blaivus). A. B. nurodė, kad su autobusu pradėjus judėti, autobuse kilo sumaiÅ¡tis ir žmonės pradėjo Å¡aukti. A. B. nurodė, kad nesuprato, kas įvyko ir iÅ¡kart sustojo. Sustojęs pamatė, kad lauke prie galinio autobuso rato ant asfalto guli žmogus. Jis nurodė, kad pagal žmonių pasakojimus sužalotas žmogus kiÅ¡o tarp galinių autobuso durų rankÄ . Nukentėjusioji iki atvykus policijos pareigÅ«nams iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežta. 2022 m. spalio 13 d. 14.20 val. iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės gauta informacija, kad reanimacijos skyriuje paguldyta I. B., kurios bÅ«klė sunki, nustatyta daug lūžių, tikslesnė informacija negauta (1 t., b.l. 1-4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo eismo įvykyje patirtų sužalojimų (daugybinių lūžių, sepsio) mirė I. B. (1 t., b.l. 10).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose bei papildomos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko H. Manto g. 84, Klaipėdoje, ties viešojo transporto stotelė „Universiteto stotelė“, kur stovi keleivinis miesto autobusas „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) virš autobuso priekinio stiklo švieslentėje matosi užrašas „3 LIGONINĖS“. Dešiniajame autobuso šone už galinio rato ant asfalto ir pėsčiųjų tako yra raudonos spalvos didelė dėmė, panaši į kraujo.

Ant galinio autobuso rato viršuje yra gelsvos spalvos pėdsakai, panašūs į žmogaus minkštųjų audinių likučius. Papildomos apžiūros metu apžiūrimas autobusas „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, stovi Jūrininkų pr. 16, Klaipėdoje, gale esančioje stovėjimo aikštelėje. Autobusas stovi galutinėje stotelėje, pasibaigus maršrutui. Autobuse keleivių nėra. Autobusas be priekabos (neprailgintas). Autobuso dešiniajame šone yra sudvejintos priekinės ir galinės durys.

Sėdint vairuotojo vietoje, per autobuso kairį galinio vaizdo veidrodį - visu ilgiu matomas kairys autobuso Å¡onas, per autobuso deÅ¡inį galinio vaizdo veidrodį - visu ilgiu matomas deÅ¡inys autobuso Å¡onas. Autobuso pavarų dėžė automatinė. Esant uždarytoms Å¡oninėms durims, iÅ¡jungtam rankiniam stabdžiui, įjungus priekinę pavarÄ - autobusas pradeda važiuoti į priekį. NeiÅ¡jungus pavaros, nuspaudus stabdžių pedalÄ , autobusas stovi. Esant tokioje padėtyje atidarius galines duris, atleidus stabdžių pedalÄ ir nuspaudus akseleratoriaus pedalÄ , autobusas į priekį nevažiuoja (blokuojami ratai).

Laikant nuspaustÄ akseleratoriaus pedalÄ , paspaudus galinių durų uždarymo mygtukÄ , galinės durys užsidaro, o visiÅ¡kai užsidarius galinėms durims, autobusas pradeda riedėti (važiuoti) į priekį. Esant užvestam autobuso varikliui, esant atidarytoms galinėms durims, apie 100 kg sveriančiam asmeniui atsistojus atidarytų galinių durų tarpduryje - durys užsidarinėja, tačiau atsirėmusios į žmogaus kÅ«nÄ (pajutusios pasiprieÅ¡inimÄ ) - atsidaro. Tai rodo, kad daviklių, įspėjančių apie tarpduryje esantį asmenį, nėra (arba jie neveikia), tačiau davikliai, reaguojantys į pasiprieÅ¡inimÄ užsidarančioms durims, veikia tinkamai, nors iki suveikiant durų pasiprieÅ¡inimo davikliams, durys pastumia ir apie 100 kg sveriantį žmogų.

Užsidarant durims, įsijungia garsinis, pypsintis, signalas. Galinių autobuso durų vidinėje pusėje yra turėklai, į kuriuos įsikimbama įlipimo ar iÅ¡lipimo iÅ¡ autobuso metu. Ties galinėmis autobuso durimis stovint autobuso iÅ¡orėje, esant atidarytoms autobuso durims, įsikibus į galinių durų vidinėje pusėje esančius turėklus - sÄ lyginai lengvai laikantis apie 100 kg sveriančiam vyriÅ¡kiui - durys neužsidaro, jas laikant suveikia pasiprieÅ¡inimo davikliai. Ant durų laiptelio pastačius vienÄ kojÄ , įlipimo į autobusÄ padėtyje, durims įsirėmus į Å¡launį, suveikia pasiprieÅ¡inimo davikliai ir durys atsidaro.

Stovint autobuso iÅ¡orėje ir į tarpdurį įkiÅ¡us rankÄ , užsidarant durims, tarp durų esančios gumos deformuojasi, apspaudžia rankÄ , o pačios durys užsidaro. Žmogaus ranka lieka įstrigusi tarpduryje, o autobusas turi galimybę pradėti važiuoti. Priklausomai nuo plaÅ¡takos padėties, rankÄ , suspaustÄ tarpduryje, iÅ¡traukti pavyksta ne visada. Tarpduryje, užsidarius durims, nesuveikus pasiprieÅ¡inimo davikliams, suspaudžiama tiek vyriÅ¡ka, tiek moteriÅ¡ka ranka. Durų užsidarymo metu durų vidinėje pusėje esantys turėklai kartu su durimis užsisuka į automobilio salono vidų, todėl, nesant pakankamos fizinės jėgos durų užsidarymo pasiprieÅ¡inimui, esant autobuso iÅ¡orėje, iÅ¡silaikyti už turėklų fiziÅ¡kai neįmanoma (1 t., b.l. 19-29, 33-40).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d. dirbant ekipaže „L1112“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 2-ojo poskyrio tyrėju B. K., 14.03 val. iÅ¡ OVS buvo gautas praneÅ¡imas, jog H. Manto g., Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje autobusas partrenkė moterį apie (duomenys neskelbtini) metų, kuri stipriai kraujuoja. Pranešėja buvo praeivė. 14.12 val. atvykus į įvykio vietÄ , H. Manto g., Klaipėdoje, prie Universiteto stotelės rastas stovintis autobusas, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažymėtas Nr.

3. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas buvo A. B.. A. B. nurodė, kad sustojus stotelėje, jis pasižiÅ«rėjo per autobuse esančius veidrodėlius, kad gale prie autobuso durų nebÅ«tų žmonių ir prie jo priėjo žmogus pirkti bilietÄ . Autobuso durys užsidarė ir, jam pradėjus judėti, autobuse kilo sumaiÅ¡tis, žmonės pradėjo Å¡aukti. A. B. nurodė, kad nesuprato, kas įvyko ir iÅ¡kart sustojo. Sustojęs pamatė, kad lauke prie galinio autobuso rato ant asfalto guli žmogus. Jis nurodė, kad pagal žmonių pasakojimus sužalotas žmogus kiÅ¡o tarp galinių autobuso durų rankÄ .

A. B. patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad jis buvo blaivus. Prie pareigÅ«nų buvo priėję du asmenys: L. S. ir D. P.. L. S. nurodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau nurodė, kad įvykį matė du žmonės, kurie prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos. D. P. nurodė, kad įvykio nematė, bet pamatęs moterį ant žemės, puolė padėti moteriai ir atvažiavusiems medikams. Tiesioginių įvykio liudytojų įvykio vietoje nenustatyta. Atvykus į įvykio vietÄ sužalotos moters įvykio vietoje nebebuvo, ji buvo iÅ¡vežta į ligoninę. 14.45 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad į priėmimo skyrių iÅ¡ eismo įvykio pristatyta I.

B. Jai nustatyta politrauma ir moteris paguldyta į reanimacijÄ . Autobuso vidus filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota „Body“ kameromis, kurių Nr. B0F1EC6195C8, B0F1EC619750 (1 t., b.l. 138-139).

Policijos įvykio iÅ¡klotinėse ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė) užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d., 14.02 val., gautas praneÅ¡imas, jog prie Universiteto stotelės, universiteto pusėje autobusas partrenkė apie (duomenys neskelbtini) metų moterį, kuri stipriai kraujuoja. Pranešė praeivė. 14.45 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad į priėmimo skyrių iÅ¡ eismo įvykio pristatyta I. B. Jai nustatyta (duomenys neskelbtini) ir paguldyta į reanimacijÄ . (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas praneÅ¡imas, kad I. B. ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė (1 t., b.l. 140-145, 148-149).

Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad marÅ¡rutinis autobusas „Man“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). IÅ¡orinių transporto priemonės apgadinimų nenustatyta, ant deÅ¡inės pusės galinio rato matosi pėdsakai, panaÅ¡Å«s į žmogaus audinių likučius. Sukant vairÄ jo judesys į abu ratus persiduoda, vairas veikia sklandžiai, spaudžiant kojinį (pagrindinį) stabdį girdisi ABS oro išėjimas, palaipsniui stabdis sunkėja ir veikia. ApÅ¡vietimo priekiniai žibintai veikia, stiklai ir veidrodžiai Å¡varÅ«s. Gedimų neaptikta (1 t., b.l. 152-156).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS duomenyse užfiksuota, kad transporto priemonė „Man“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimu apdrausta „BTA ADB filiale Lietuvoje nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Techninė apžiūra galioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 9 d. (1 t., b.l. 160-161).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gautos vaizdo medžiagos tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b.l. 179).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte užfiksuota, kad 2022 m. spalio 12 d. 13.59 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini), o 2022 m. spalio 12 d. 14.02 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini). Teikia skambučių skaitmenines kopijas (1 t., b.l. 195).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad iÅ¡analizavus iÅ¡ Klaipėdos keleivinio transporto gautus duomenis apie keleivius nustatyta, jog 2022 m. spalio 12 d. autobusu „Man“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti M. M. Jo tėvo V. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat autobusu važiavo H. S., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. Paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė jos motina V. N., kuri paaiÅ¡kino, kad jos dukra į autobusÄ Ä¯lipo centre. Ä®vykio nematė. Paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė J. N., kuri paaiÅ¡kino, kad į autobusÄ Ä¯lipo Juodkrantės st., o iÅ¡lipo Arenos st. (2 t., b.l. 8).

Kitų objektų ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad žuvusioji I. B. eismo įvykio metu vilkėjo šviesios spalvos rūbus, avėjo geltonos spalvos batelius ir su savimi turėjo geltonos spalvos rankinę (2 t., b.l. 16-30).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte užfiksuota, kad I. B. nustatyta diagnozė: politrauma, dešinio žastikaulio lūžis, dešinės blauzdos atviras lūžis, anemija, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (2 t., b.l. 40). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte užfiksuota, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini) dėl patirtos politraumos ir daugybinių lūžių (2 t., b.l. 46).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 448/2022 (03) konstatuojama, kad I. B. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukelto sunkaus trauminio hemoraginio Å¡oko, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju baigęsis mirtimi. Mirusiosios I. B. kÅ«ne rasti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi poodinė kraujosruva deÅ¡inėje rankoje iÅ¡sidėsčiusi per visÄ deÅ¡inio žasto užpakalinį iÅ¡orinį pavirÅ¡ių, visos deÅ¡inės alkÅ«nės, viso deÅ¡inio dilbio ir visos deÅ¡inės plaÅ¡takos srityse su muÅ¡tinėmis plėštinėmis žaizdomis deÅ¡iniame dilbyje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, skeveldriniu deÅ¡inio žastikaulio apatinio galo lūžiu, skeveldriniu deÅ¡iniu alkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos lūžiu, deÅ¡inio stipinkaulio galvutės lūžiu tipinėje vietoje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos III ir IV delnakaulių galvučių lūžiais, masyvi kraujosruva deÅ¡iniame klubo Å¡one bei deÅ¡inėje kojoje, iÅ¡sidėsčiusi visos deÅ¡inės Å¡launies deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityse iki deÅ¡inės čiurnos, iÅ¡plitusi į tarpvietės ir deÅ¡inės iÅ¡orinės lytinės lÅ«pos sritį, su daugybiniais rato padangos protektoriaus raÅ¡tÄ primenančiais odos nubrozdinimais deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame ir priekiniame pavirÅ¡iuose, masyvia muÅ¡tine - plėštine žaizda deÅ¡inės blauzdos vidiniame pavirÅ¡iuje, susiformavusia masyvia poodine kiÅ¡ene deÅ¡inės blausos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir atvirais skeveldriniais deÅ¡inio Å¡eivikaulio ir deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«nų lūžiais bei deÅ¡inio klubakaulio sparno lūžių, odos nubrozdinimai kairio kelio priekiniame vidiniame pavirÅ¡iuje.

Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi. Visi žalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus deÅ¡inės rankos, deÅ¡inio klubo Å¡ono ir deÅ¡inės kojos sritis, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Kadangi visi sužalojimai yra iÅ¡sidėstę deÅ¡inėje kÅ«no pusėje, todėl galima teigti, kad trauminį kontaktÄ I. B. patyrė iÅ¡ deÅ¡inės pusės kÅ«no atžvilgiu į deÅ¡inės rankos, deÅ¡inio klubo Å¡ono ir deÅ¡inės kojos sritis. 2022 m. spalio 12 d. 14.48 val.

VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paimtas I. B. kraujas etilo alkoholio nustatymui, kurį 2022 m. spalio 14 d. ištyrus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo rezultatas - 0,02 ‰, kas rodo, kad atvežus į ligoninę, I. B. buvo blaivi (2 t., b.l. 56-63).

BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

Å iuo atveju iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad bÅ«damas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.) ir, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 p.).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad KET 9 punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobÅ«džio normÄ , o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl Å¡is punktas iÅ¡ A. B. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinas kaip perteklinis.

Kaltinamasis A. B. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, pripažino, kad pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, vairuodamas keleivinį miesto autobusÄ â€žMan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iÅ¡ autobuso iÅ¡lipančiÄ keleivę I. B., dėl nerÅ«pestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. rankÄ ir autobuso pajudėjimo momentu ji neiÅ¡silaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas deÅ¡iniuoju galiniu ratu pervažiavo jos deÅ¡inę kojÄ . I. B. mirė (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje iÅ¡tirtų anksčiau apraÅ¡ytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų R. B., A. B., K. B., B. V., A. J. R. parodymai, liudytojos R. M. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«rų protokolai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, kad I. B. mirė dėl patirtos politraumos ir daugybinių lūžių, patirtų įvykio metu. Tarp minėtų sužalojimų ir I. B. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga ir Å¡ių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo specifinį padidinto pavojaus Å¡altinį – keleivinį miesto autobusÄ , turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos bÅ«klę) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimÄ jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryÅ¡ys, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant Å¡iems pagrindams: 1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

H. K. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja H. K. paaiÅ¡kino, kad pateikė praÅ¡ymÄ dėl laidavimo, nes ji ir A. B. labai artimi giminaičiai, jų giminystės ryÅ¡ys labai artimas. Jie ne tik giminaičiai, bet ir geri draugai. Jie nuolat bendrauja. Kai atsitiko Å¡is įvykis, ji žinojo, kad A. B. labai skaudžiai iÅ¡gyvena. Jų Å¡eimai tai buvo labai didelis smÅ«gis. Ji yra neteista ir nėra padariusi jokių nusižengimų, dirba, todėl pasisiÅ«lė jam padėti. Ji iÅ¡tekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, nuolat gyvena Lietuvoje. Å iuo metu neketina iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, turi maÅ¾Ä vaikÄ , mokosi lietuvių kalbos. Supranta, kad bus atsakinga už kaltinamÄ jį, sutinka daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Jeigu reikės sumokėti užstatÄ , jie sumokės užstatÄ , jos pajamos tik 360 Eur, jos vyras turi įmonę, vyro pajamos daugiau negu 1 500 Eur, kartu augina mažametį vaikÄ . A. B. klauso jos patarimų, jie dažnai bendrauja, kartÄ per savaitę bÅ«tinai susitinka gyvai ir aptaria rÅ«pimus klausimus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir iÅ¡ H. K. paaiÅ¡kinimų teisme matyti, jog ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka, darbe charakterizuojama labai teigiamai, jos ryÅ¡ys su kaltinamuoju A. B. yra itin artimas. H. K. Lietuvoje yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , gyvena Lietuvoje. Ä®vertinęs H. K. charakterizuojančius duomenis, iÅ¡klausęs jos paaiÅ¡kinimų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja H. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam A. B..

Byloje nustatyta, kad A. B. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamasis anksčiau neteistas, tik vienÄ kartÄ 2022 m. rugsėjo 21 d. baustas administracine tvarka už važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui (geltonam signalui), tačiau bauda sumokėta, kaltinamasis dirba. Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė velionės I. B. artimųjų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipėsi į kaltinamojo vairuotÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusiÄ draudimo bendrovę „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje (2 t., b.l. 69,75). Aptarti duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio ir A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį laiduotojos H. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. B. nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali bÅ«ti skiriamas su užstatu ar be jo. Atsižvelgiant į laiduotojos Å¡eiminę (augina mažametį vaikÄ ) bei turtinę (gauna nedideles pajamas) padėtį, teismas užstato Å¡ioje byloje laiduotojai neskiria.

Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina kaltinamojo A. B. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , susijusį su Å¡iurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, turėdamas galimybę per deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėti iÅ¡ autobuso iÅ¡lipančiÄ keleivę I. B., dėl nerÅ«pestingumo jos nepastebėjo ir pradėjo važiuoti, dėl ko užsidariusios autobuso durys prispaudė I. B. rankÄ ir autobuso pajudėjimo momentu ji neiÅ¡silaikydama pargriuvo ant asfalto, o autobusas deÅ¡iniuoju galiniu ratu pervažiavo jos deÅ¡inę kojÄ , o dėl įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų nukentėjusioji I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau neteistas, tik kartÄ baustas administracine tvarka, kitų administracinių nusižengimų (taip pat ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais) per paskutinius 5 metus nėra padaręs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu kaltinamasis A. B. keleivinį autobusÄ vairavo blaivus, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl įvykio apgailestauja. Byloje nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad Å¡is kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo gyvenime, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam nėra bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti – I. B. daiktai (rÅ«bai, avalynė, rankinė, akiniai), supakuoti į pakuotę ir saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje bei Klaipėdos transporto elektroninis bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris saugomas voke prie bylos 3-iojo tomo), grÄ Å¾intini velionės I. B. sÅ«nui nukentėjusiajam R. B., o du kompaktiniai diskai, esantys voke prie 3-iojo bylos tomo, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas – jau buvo panaikintos 2023 m. birželio 15 d. teismo nutartimi (3 t., b.l. 94-95).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos H. K. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , neskiriant užstato.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ A. B. nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai H. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti – I. B. daiktus (rÅ«bus, avalynę, rankinę, akinius), supakuotus į pakuotę ir saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje pagal 2023 m. kovo 6 d. kvitÄ (serija BBB Nr. 043574) bei Klaipėdos transporto elektroninį bilietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos 3-iojo bylos tomo, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam R. B., o du kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė