a3b860b2-00a3-4f1e-8d10-1ab41e37bf69 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

               Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-7 -1058/2018                     Teisminio proceso 4-68-3-02870-2017-8               Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai,UAB „V“ darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotam atstovui J.

Z.,nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui G. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : I. M. 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 15 val., Vilniuje, Laisvės pr., vairuodama troleibusÄ , iÅ¡laipinusi keleivius „Parodų rÅ«mų“ stotelėje, prieÅ¡ pradėdama važiuoti buvo neatidi ir neatsargi neįsitikino, kad visi keleiviai saugiai iÅ¡lipo, uždarydama troleibuso duris prispaudė iÅ¡lipančio nepilnamečio keleivio kojÄ ir pajudėjo iÅ¡ vietos, dėl to keleivis nukrito ir buvo troleibuso velkamas.

Eismo įvykio metu nepilnamečiui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Å iais veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.Teismo posėdžių metu I. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad viskas įvyko apie 15 val., troleibusas buvo pilnas. Sustojo stotelėje prie Parodų rÅ«mų. Stotelė ypatinga tuo, kad ten iÅ¡lipa mažai keleivių.

Toje stotelėje paprastai stovi apie 1-2 min. Stovėjimo laikÄ nustato pati pagal situacijÄ , laukia, kol iÅ¡lipa žmonės. Atidarė duris, buvo neįmanoma matyti visų žmonių, pastovėjo apie minutę, nematė, kad kas nors liptų, todėl paspaudė mygtukÄ ir nejudėdama laukė, kol užsidarys durys. Troleibuse yra tokia funkcija – blokiruotė, tik kai ji užsidaro, troleibusas gali pajudėti iÅ¡ vietos. Nuo mygtuko paspaudimo iki durų užsidarymo praeina 20-30 sekundžių. Troleibuse yra specialus signalas, todėl paspaudus mygtukÄ , jau bÅ«na įsitikinusi, kad niekas iÅ¡ troleibuso nelips.

Å iuo atveju troleibuso durys užsidarydamos prispaudė vaikui kojÄ . PaaiÅ¡kino, kad bÅ«dama vairuotojo kabinoje žiÅ«rėjo į keliÄ ir pajudėjo iÅ¡ vietos. IÅ¡važinėdama iÅ¡ stotelės, pažiÅ«rėjo atgal ir pamatė, kad vaikas prispaustas. Vaikas gulėjo ant nugaros. Atidarė duris, berniukas atsistojo, pakėlė portfelį. Po 3 minučių iÅ¡ troleibuso iÅ¡lipo senelis. IÅ¡lipęs senelis net neatsigręžė, nesustojo ir nuėjo toliau nuo troleibuso, į jos pusę senelis net nepažiÅ«rėjo, todėl pati iÅ¡ troleibuso ir neiÅ¡lipo.

Kadangi turi patirtį su specialių poreikių vaikais, pagalvojo, kad senelis nenori gÄ sdinti vaiko. Pagalvojo, kad jie nusprendė, jog tai jų pačių klaida. Laukė, kol jie iÅ¡eis. Paskambino dispečerei, pasakė, kad buvo toks įvykis, kad prispaudė kojÄ berniukui. Po to nuvažiavo. Supranta, kad reikėjo kviesti policijÄ , bet ji apie tai, kas nutiko, pasakė dispečerei. Žmogus išėjo, todėl ji pasimetė ir policijos neiÅ¡kvietė. Nurodė, kad senelis stovėjo ne prie durų ir iÅ¡lipo tik po to, kai iÅ¡lipo vaikas.

Senelis su vaiku nebuvo pasiruošę iÅ¡lipti iÅ¡ troleibuso toje stotelėje. Neigė, kad vilko berniukÄ , nurodė iÅ¡ vietos pajudėjusi tik 1-2 metrus. Berniuko kojÄ prispaudė paskutinės troleibuso duris. Jei bÅ«tų buvęs didesnis žmogus, durys net nebÅ«tų užsidariusios. Negirdėjo, ar keleiviai kažkÄ Å¡aukė, buvo tik Å¡urmulys. Vėliau, išėjo iÅ¡ kabinos, paklausė žmonių, ar jie gali paliudyti, tačiau niekas liudyti nenorėjo. Pažymėjo, jog įspėjamasis skambutis, kad užsidaro durys troleibuse veikė labai garsiai.

Taip pat nurodė, kad pagal UAB „V“ vidines taisykles jeigu atsitinka įvykis, ji prieina prie nukentėjusiojo ir bendrauja su juo, praÅ¡o nukentėjusiojo arba greitosios, kad paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimÄ , tačiau Å¡iuo atveju vaikas su seneliu nuėjo.IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes I. M. nurodė ir apklausiama tyrimo metu. I. M. buvo nurodžiusi, kad nebandė pasivyti berniuko ir jo palydovo, kadangi pasitikėjo vaikÄ lydėjusiu asmeniu, jog berniukui viskas gerai. Pati iÅ¡ karto po įvykio neturėjo galimybės prieiti prie nukentėjusio berniuko, kadangi jis su savo palydovu net nesustojo.

Bandė praÅ¡yti keleivių bÅ«ti įvykio liudytojais, tačiau žmonės atsisakė tai daryti, kai kas tiesiog nepastebėjo įvykio, keleiviai sakė, kad skuba, prašė važiuoti. Troleibusu važiavusi bendradarbė tÄ girdėjo, tačiau ji troleibuse sėdėjo per vidurį ir negalėjo matyti paties įvykio, nes berniukÄ prispaudė galinėmis durimis. I. M. taip pat buvo nurodžiusi, kad pati yra mama ir labai pergyvena dėl to įvykio. Pati augina vaikÄ su negalia nuo gimimo ir labai brangina ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatÄ .

Kaip suprato, jai paspaudus mygtukÄ uždaryti duris, vaikas dėl spÅ«sties paskutiniu momentu iÅ¡Å¡oko iÅ¡ transporto priemonės, nors jau cypė skambutis ir lipti iÅ¡ troleibuso nebegalima. Atsiprašė ir apgailestavo dėl to, kas įvyko (b. l. 14).Teismo posėdžių metu UAB „V“ darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotas atstovas J. Z. nurodė, kad troleibuse yra specialus garso signalas, pajudėjimas iÅ¡ vietos neuždarius durų, yra neįmanomas. Teigė, jog tikėtina versija, kad vaikas galėjo bÅ«ti pastumtas kitų vaikų, buvusių Å¡alia jo, tuo metu, kai transporto priemonės durys buvo uždaromos.

Tai vaiko neatsargumas. Visos techninės priemonės, kad vairuotojas būtų apsaugotas nuo tokios klaidos, įvykio metu veikė ir buvo įjungtos. Vairuotojas fiziškai iš savo darbo vietos negali pamatyti transporto priemonės galo, jis turi pasitikėti apsaugos sistemomis, t. y. garsiniu signalu ir durų blokiruote. Paaiškino, kad pirmiausia būna garsinis signalas, ir tik po jo (12-20 s) durys užsidaro, tada transporto priemonė gali pajudėti. Atkreipė dėmesį, kad poreikio berniukui išlipti iš troleibuso nebuvo, nes senelis nebuvo pasiruošęs išlipti.

Berniukas iÅ¡krito ant Å¡aligatvio, jam nustatytas nežymus kÅ«no sužalojimas, kuris yra neįmanomas, jei žmogus bÅ«tų buvęs tempiamas. Be to, pagalbos buvo kreiptasi ne iÅ¡ karto po įvykio, praėjo tam tikras laiko tarpas, neaiÅ¡ku, kas galėjo atsitikti per tÄ ilgÄ laiko tarpÄ , galbÅ«t trauma buvo patirta vėliau.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Stanislovas Nalivaika teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei eismo įvykio, nei nukentėjusiojo. Jų nuomone, tai buvo nelaimingas atsitikimas, dėl kurio reikėtų kaltinti suaugusį žmogų paskirtÄ prižiÅ«rėti vaikÄ .

Vaikas buvo paliktas be priežiÅ«ros, deramai neužtikrintas jo saugumas transporto priemonėje. Vaikas negalėjo bÅ«ti velkamas troleibuso, kadangi tokiu atveju nebÅ«tų likę vien nubrozdinimai, o bÅ«tų rimtesnių sužeidimų. Atkreipė dėmesį, kad teismo medicinos ekspertas nurodo, jog sužalojimas yra padarytas kietu buku daiktu, o troleibuse yra 10-15 cm minkÅ¡tos gumos tarpas, taigi neįmanoma, kad vaikÄ bÅ«tų pagavę už deÅ¡inės kojos ir kad jį vilko nugara. Nei ant nugaros, nei ant pakauÅ¡io jokių sužalojimų pėdsakų nebuvo.

BÅ«tų užtekę pavilkti 1 metrÄ ir vaikÄ bÅ«tų patraukę po ratais. Stotelės schema rodo, kad toje vietoje neįmanoma važiuoti 10 metrų, ten neįmanoma važiuoti netgi kelis metrus, neiÅ¡sukus iÅ¡ stotelės į keliÄ . Advokato manymu, keistai atrodo, kad vaikui buvo suplėšytos kelnės, striukė, o senelis, nežiÅ«rint į tai, su vaiku pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Su suplėšytomis kelnėmis ir neÅ¡varia striuke ėjo į knygų mugę. Tik po paros atsirado pareiÅ¡kimas dėl nežymių nubrozdinimų.

Be to, nubrozdinimo negalima laikyti sužalojimu. Advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai I. M. pažiÅ«rėjo pro galinį langelį, pamatė, kad senelis energingai su vaiku nuėjo, lyg nieko nebÅ«tų įvykę. Troleibuso durys užsidaro labai lėtai. Reikia specialiai norėti, kad tave prispaustų, arba visiÅ¡kai neatsakingai lipti pro duris. Taip pat pažymėjo, kad jo atstovaujamoji I. M. elgėsi pagal instrukcijas, ji paskambino dispečeriui, dispečeris turi iÅ¡kviesti policijÄ . Dispečeris nematė reikalo iÅ¡kviesti policijÄ , nes nebuvo nei nukentėjusiojo, nei įvykio.

Teigė, kad senelio parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl prašė juos vertinti kritiÅ¡kai, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo įvykio vietoje nebuvo, todėl įvykio aplinkybių jis paliudyti negali.Teisme apklaustas nukentėjusiojo įstatyminis atstovas G. N. parodė, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, jis buvo komandiruotėje užsienyje. Jam paskambino žmona, papasakojo, kad kÄ tik grįžo iÅ¡ SantariÅ¡kių klinikų, kad įvyko toks įvykis. IÅ¡sinagrinėjęs situacijÄ , suprato, kad tai yra eismo įvykis, ir paprašė žmonos, kad ji nuvyktų į policijÄ ir paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimÄ kadangi yra visi eismo įvykio požymiai: yra judanti transporto priemonė, poveikis fiziniam asmeniui, yra nukentėjęs asmuo.

IÅ¡ uoÅ¡vio ir žmonos žodžių suprato, kad troleibuso vairuotoja nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ troleibuso, nepatikrino, kokia yra vaiko bÅ«klė. Vaikas buvo Å¡oke. Vaikas yra gana uždaro bÅ«do, nelinkęs reikÅ¡ti emocijų, skausmu skundžiasi tada, kai tikrai jaučia skausmÄ . Mano, kad troleibuso vairuotoja nesiėmė visų priemonių, kurios yra numatytos tiek bendrovės vidaus procedÅ«rose, tiek pagal KET transporto priemonės vairuotojui numatytų pareigų. Vaikui buvo deÅ¡inės kojos apibrozdinimai, kadangi troleibuso durimis buvo priverta deÅ¡inė koja.

Jis buvo velkamas, patirti lengvi kÅ«no sužalojimai. Vaikui buvo suplėšytos kelnės, todėl vaikas gėdijosi ir stengėsi kuo greičiau susirinkti daiktus ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ vietos, kuri kėlė neigiamas emocijas. KitÄ dienÄ po įvykio komunikacija su vaiku buvo labai sudėtinga. Vaikas verkdamas papasakojo, kad nespėjo, grÅ«dosi pro vaikus, buvusius troleibuso gale. Senelis turi invalidumÄ , jo viena koja nesilanksto, jam sunku eiti, todėl senelis atsiliko nuo vaiko. Vaikas iÅ¡ troleibuso lipo pirmas, o senelis iÅ¡ paskos, jiems abiems buvo sunku prasibrauti pro žmones.

Senelis pasimetė, skambino dukrai ir klausė, kÄ daryti. Dukra metė darbÄ , grįžo namo, paėmė automobilį, vežė vaikÄ Ä¯ klinikas. Nesikreipė į vairuotojÄ todėl, kad senelis rÅ«pinosi anÅ«ku, o ne vairuotoju. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas teigė, kad buvo pažeistas dar vienas KET punktas, kadangi vairuotoja iÅ¡važiavo iÅ¡Â eismo įvykio vietos. Tai, kad nukentėjusysis nuėjo nėra pagrindas nekviesti policijos ir nefiksuoti įvykio. Kaip troleibuso vairuotoja paaiÅ¡kino policijai, praneÅ¡imÄ dispečerinei ji padarė pravažiavusi tam tikrÄ atstumÄ , o kelių policija visiÅ¡kai nebuvo informuota.

Tai, kad vaikas nuėjo kažkokį atstumÄ ir tik tada pradėjo skųstis, nėra pagrindas sakyti, kad jo sužalojimai buvo padaryti vėliau, tikrai neturėjo jokios priežasties žaloti savo vaikÄ . Senelis patvirtino, kad vaikui pasiskundus kojos skausmu, jis susisiekė su vaiko motina, perdavė vaikÄ motinos globon prie poliklinikos. Nuvykus į poliklinikÄ , buvo pasakyta, kad čia sužalojimas ir reikia vykti į SantariÅ¡kes. Jokios kompensacijos ar žalos atlyginimo nereikalauja, nori teisingumo, kad autoįvykis bÅ«tų užfiksuotas, kad bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas dėl autoįvykio padarymo.

Ä® Kelių policijÄ kreipėsi dėl to, kad nukentėjo vaikas. Jo vertinimu, vairuotoja pajudėjo iÅ¡ stotelės tuo metu, kai vaiko koja buvo prispausta, ir atitinkamai tai traktuoja kaip eismo įvykį pagal KET. Advokato pateiktas keleivių vežimo standartas nepaneigia KET reikalavimų ir vairuotojo pareigų. Pati vairuotoja apklausiama patvirtino, kad pajudėjo iÅ¡ vietos, kad vaikas buvo prispaustas, ji patvirtino, kad nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ troleibuso. IÅ¡ senelio parodymų matyti, kad jis buvo prie galinių troleibuso durų, jie su vaiku ruošėsi iÅ¡lipti stotelėje, jie nesimėtė po troleibusÄ , senelis nebuvo dideliu atstumu nuo vaiko, po įvykio senelis nuėjo paskui vaikÄ , nes rÅ«pinosi vaiku, vaikas buvo suirzęs ir nereaguodamas ėjo tolyn.

Teisme apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad su anÅ«ku į troleibusÄ Ä¯lipo KaroliniÅ¡kių stotelėje, kartu įlipo ir kiti mokiniai su kuprinėmis. Su anÅ«ku įlipo pirmi, o mokiniai iÅ¡ paskos. Stovėjo prie paskutinių troleibuso durų stovo, 2-3 vaikai stovėjo apačioje ant laiptų. AnÅ«kas stovėjo Å¡alia jo, bet jo galėjo nesimatyti, nes jis žemesnio Å«gio. Su anÅ«ku turėjo iÅ¡lipti Parodų stotelėje, važiavo atsiimti pratybų sÄ siuvinių į „Briedžio“ leidyklÄ , kuri yra gana toli nuo tos vietos; bÅ«tų buvę arčiau iÅ¡ kitos stotelės, bet jis nežino, kaip ten pereiti gatvę.

Troleibuse buvo vidutiniÅ¡kai žmonių, bet prie durų buvo grÅ«stis. Brovėsi per mokinius, anÅ«kas lipo pirmas. Pats nenorėjo lipti pirmas, kad anÅ«kas neliktų troleibuse. Lipant iÅ¡ troleibuso, anÅ«kui prispaudė kojÄ ir jį vilko. Troleibusas nuvažiavo apie 10 metrų. Žmonės ir jis (V. T.) pradėjo Å¡aukti. Troleibusas sustojo. Nematė to momento, kaip anÅ«kas nukrito ant Å¡aligatvio. VaikÄ pamatė tik tada, kai jis atsidÅ«rė toliau nuo troleibuso. Durys atsidarė, jis iÅ¡lipo ir nubėgo prie anÅ«ko.

Vaiko prie durų nebebuvo. Jis buvo atsikėlęs ir pradėjęs bėgti prie stotelės, kur nukrito jo skėtis. Anūkas pasiėmė daiktus ir jie ėjo toliau, eidami kalbėjosi. Paklausė anūko, ar viskas gerai, anūkas buvo šoke, nenorėjo sustoti, sakė, kad jam viskas gerai. Tik toliau nuėjus, maždaug už 10 min. anūkas pasakė, kad jam skauda nubrozdinimus. Tada perėjo per požeminę pėsčiųjų stotelę ir nuėjo pirkti reikalingų daiktų. Paskambino vaiko mamai, susitarė, kad nuvažiuos prie poliklinikos.

Kai nusipirko reikalingus daiktus, grįžo prie sustojimo (Parodų rÅ«mai arba MiÅ¡kiniai), gali bÅ«ti, kad nuėjo apie 2 km., sėdo į visuomeninį transportÄ ir grįžo į KaroliniÅ¡kes prie poliklinikos. Prie poliklinikos laukė dukra, perėmė vaikÄ ir vežė pas gydytojus. Liudytojas nurodė, kad žinojo, jog stotelėje, kurioje įvyko įvykis, troleibusas stovi trumpiau. Jie buvo priėję arčiau durų ir iÅ¡ anksto pasiruošę iÅ¡lipti, bet prie durų stovėjo daug žmonių.

Neprisiminė, ar girdėjo garsinį signalÄ prieÅ¡ užsidarant troleibuso durims. IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡eiti nusprendė ne jis, sprendė anÅ«kas. Tuo metu labiau rÅ«pinosi, kas atsitiko anÅ«kui, o ne troleibuso vairuotoju, paskui jau nebebuvo prasmės, nes troleibusas jau buvo nuvažiavęs. Kaip elgėsi troleibuso vairuotojas, nematė. Troleibuso vairuotojas kažkiek palaukęs, nuvažiavo. Troleibusas stovėjo neilgai, galbÅ«t, minutę. Paties momento, kai troleibusas pajudėjo, tikriausiai nematė.

Kada troleibusas nuvažiavo (ar jam priėjus prie anūko, ar dar nepriėjus, ar jiems abiem kiek nuėjus), tiksliai neprisimena. Kai išlipo iš autobuso iki anūko nuėjo maždaug apie 20 metrų, kiek laiko galėjo praeiti, nežino, galbūt 1-2 min. Liudytojas taip pat patvirtino, kad vaiko kelnės buvo suplėšytos. Iš pirmo žvilgsnio nesimatė, kad vaikui būtų buvę kokie dideli sužalojimai, kad būtų reikėję aiškintis vietoje, kviesti policijos pareigūnus ir pan. Vaikas buvo strese, nesinorėjo laukti, kol atvažiuos policijos pareigūnai.

Tyrimo metu apklausiamas liudytojas V. T. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus. Liudytojas taip pat buvo nurodęs, kad jo anÅ«kui D. iÅ¡lipant iÅ¡ troleibuso staiga jo durys pradėjo užsidarinėti ir prispaudė vaikui kojÄ tuo metu, kai jis jau buvo lauke, o jis (V. T.) liko troleibuse (b. l. 13).ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktÄ ir I. M. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1).Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos N. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d.

į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybÄ kreipėsi J. N., kuri nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 5 d., 15 val., jos sÅ«nus D. N., gim. 2006 m. vasario 2 d., 16-ojo marÅ¡ruto, seno modelio, geltonu troleibusu važiuodamas Vilniuje, Laisvės pr. link stoties, marÅ¡rutinio transporto sustojime „Parodų“ susižalojo. J. N. nurodė, kad sustojime jos sÅ«nui iÅ¡lipant iÅ¡ troleibuso durys užsidarė ir prispaudus jam kojÄ troleibusas pradėjo važiuoti, vilko jį ir sužalojo.

Troleibusui sustojus durys atsidarė, tačiau troleibusas iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo palikdamas nukentėjusįjį. Vėliau sÅ«nus pats kreipėsi į VU Santaros klinikų Vaikų ligoninę, kur jam nustatė deÅ¡inės blauzdos nubrozdinimÄ . AnalogiÅ¡kos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse (b. l. 2, 3).Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. N. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., jos sÅ«nus D. N., kartu su seneliu V. T. 16-ojo marÅ¡ruto troleibusu važiavo į Stoties pusę.

Apie 15 val. jiems reikėjo iÅ¡lipti „Parodų“ stotelėje. Troleibuse buvo labai daug mokinių, kurie stovėjo prie durų, todėl ne iÅ¡ karto pasiekė duris. Vaikas nespėjo iÅ¡lipti, o troleibuso vairuotojas uždarė duris ir nuvažiavo. Vaikas liko lauke, o deÅ¡inė koja liko priverta durimis. Troleibusas tempė jį apie 10 metrų, kol vairuotoja sureagavo į senelio ir dar vieno keleivio riksmus. Tada vairuotoja sustojo ir atidarė duris. D. iÅ¡traukė kojÄ , senelis iÅ¡lipo, o troleibusas nuvažiavo.

Troleibusas buvo senas, be reklamų, geltonos spalvos. Po įvykio SantariÅ¡kių vaikų ligoninėje D. buvo nustatytas kojos sumuÅ¡imas. Tiek D., tiek senelis patyrė didelį stresÄ (b. l. 12).TraumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lape užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 16.50 val. apžiÅ«rėjus D. N. nustatyta, kad pacientas patyrė deÅ¡inės blauzdos nubrozdinimÄ , sumuÅ¡imus (b. l. 10).Specialisto paaiÅ¡kinime nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J. M. P., iÅ¡nagrinėjęs jam pateiktus D.

N. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenis ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , jog D. N. nustatytas deÅ¡inės blauzdos nubrozdinimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 11).UAB „V“ raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., Vilniuje, Laisvės pr. marÅ¡rutinio transporto stotelėje „Parodų rÅ«mai“ (link stoties) 14.56 val. 16-to marÅ¡ruto troleibusÄ â€žÅ koda 14TR11“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I.

M. (b. l. 8).ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Taigi minėtas punktas įtvirtina bendro pobÅ«džio pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidiems ir rÅ«pestingiems. KET 101 punktas įtvirtina pareigÄ vairuotojams prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad atsakomybėn traukiama I. M. nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga. Kaip vieÅ¡ojo transporto vairuotojai jai yra keliama ypatingo atidumo ir rÅ«pestingumo pareiga.

Nors, kaip nurodė UAB „V“ darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotas atstovas, įvykio metu troleibuse veikė tiek garso signalas, tiek blokiruotė, kuriomis vadovaujasi marÅ¡rutinio transporto vairuotojai prieÅ¡ pradėdami važiuoti, įspėjantys vieÅ¡ojo transporto keleivius, kad durys užsidaro, Å¡ios aplinkybės nepaneigia vairuotojui KET numatytos pareigos įsitikinti, ar pajudėti iÅ¡ vietos tikrai yra saugu. IÅ¡ liudytojo V. T. parodymų matyti, kad troleibuse prie durų stovėjo moksleiviai, jis su anÅ«ku D.

N. įlipęs pro galinęs troleibuso duris stovėjo prie paskutinių troleibuso durų stovo, ruošėsi lipti „Parodų rÅ«mų“ stotelėje. Akivaizdu, kad senyvo amžiaus žmogui sunku greitai judėti, todėl iÅ¡ troleibuso pirmas lipo jo anÅ«kas. Nepilnamečiui D. N. lipant iÅ¡ troleibuso, durys pradėjo užsidarinėti ir prispaudė jam kojÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina tiek atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato S. Nalivaikos, tiek ir UAB „V“ darbuotojų profesinės sÄ jungos įgalioto atstovo teiginius, kad vaiko sužalojimai galėjo atsirasti kitu metu.

Nors, tiek iÅ¡ stotelės schemos, tiek iÅ¡ nepilnamečio patirtų sužalojimų pobÅ«džio, akivaizdu, kad nukentėjusysis negalėjo bÅ«ti velkamas 10 metrų, kaip nurodė liudytojas V. T., tačiau aplinkybė, kad vaikui prispaudus kojÄ troleibuso durimis, troleibusas pajudėjo, yra neginčytinai įrodyta byloje surinktais įrodymais – V. T. ir pačios I. M. parodmais. Pastaroji nurodė, kad tik pajudėjusi iÅ¡ vietos pastebėjo, jog troleibuso durys užspaudė vaikÄ . Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nepilnametis D.

N. po įvykio troleibusų stotelėje galėjo susižaloti kitur. IÅ¡ byloje esančio traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lapo matyti, kad dėl patirtų sužalojimų buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ , D. N. medikų apžiÅ«rėtas 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 16.50 val., t. y. tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ , po įvykio praėjus palyginti nedideliam laiko tarpui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto J. M. P. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad nepilnamečiui nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos aptariamo eismo įvykio metu.

Specialistas taip pat nurodė, kad nepilnamečio patirti deÅ¡inės blauzdos nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis teismas neturi pagrindo abejoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko visiÅ¡kai nepagrįstu advokato S. Nalivaikos teiginį, kad nubrozdinimo negalima laikyti sužalojimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kalbėti ir apie vaiko nepriežiÅ«rÄ , kadangi nepilnametį lydėjo jo senelis – liudytojas V. T., jis kartu su vaiku važiavo troleibusu, iÅ¡ karto po įvykio visÄ laikÄ buvo Å¡alia, taigi nepilnametis D.

N. nebuvo paliktas vienas.Teismo įsitikinimu, nepaisant to, kad troleibuse prie durų stovėjo daug žmonių, bÅ«dama atsakinga ir rÅ«pestinga vairuotoja, I. M. turėjo įsitikinti, kad tikrai nėra įlipančių ar iÅ¡lipančių iÅ¡ troleibuso keleivių. Kaip nurodė UAB „V“ darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotas atstovas J. Z., troleibuse pajudėjimas iÅ¡ vietos, neuždarius durų, yra neįmanomas, vadinasi, tai, kad I. M., visgi, pajudėjo iÅ¡ vietos, rodo, jog tuo metu nukentėjusysis buvo lauke.

Matomumas už transporto priemonės durų vairuotojai nebuvo apribotas, todėl ji turėjo realiÄ galimybę pro galinio vaizdo veidrodėlius pamatyti, kad prie pat troleibuso durų yra prispaustas žmogus. Tuo tarpu, nei troleibuso viduje prie durų buvę moksleiviai, nei aplinkybė, kad vieÅ¡ojo transporto stotelėje tuo metu jokių žmonių nebuvo, niekaip negalėjo turėti įtakos vairuotojos pareigai bÅ«ti atidžiai. Pagal įvykio aplinkybes ir atsakomybėn traukiamo asmens vieÅ¡ojo transporto vairavimo patirtį, darytina iÅ¡vada, kad I.

M. prieÅ¡ pradėdama važiuoti turėjo realiÄ galimybę įsitikinti, jog 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 15 val. „Parodų rÅ«mų“ stotelėje iÅ¡ troleibuso iÅ¡laipinus keleivius, pajudėti iÅ¡ vietos yra saugu, tačiau nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir buvo neatidi. Dėl nurodyto I. M. nerÅ«pestingumo nepilnametis nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminis atstovas prašė I.

M. veiksmus papildomai kvalifikuoti kaip pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju teisėjai informavus, I. M. pareikÅ¡tas kaltinimas buvo patikslintas, nurodant, kad atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai taip pat gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ atsakomybę už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas S. Nalivaika prašė teismo vertinti įvykį kaip nelaimingÄ atsitikimÄ . Teismas tokį advokato praÅ¡ymÄ laiko visiÅ¡kai nepagrįstu. Nelaimingas atsitikimas yra nuo kitų asmenų veiksmų nepriklausantis įvykis. Tuo tarpu byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bÅ«tent I. M. veiksmai, t y., padaryti KET pažeidimai lėmė nukentėjusiojo D. N. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimai patirti pajudėjus transporto priemonei, kas atitinka Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateiktÄ eismo įvykio sÄ vokÄ .KET 219.4. punktas numato, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, su eismo įvykiu susijęs vairuotojas įvykus eismo įvykiui privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau iÅ¡vardintos pareigos traktuojamas kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Å is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad I. M., bÅ«dama atsakinga už eismo įvykį, kurio metu nežymiai sutrikdyta nepilnamečio D. N. sveikata, apie eismo įvykį policijai nepranešė. I. M. suprato, kad troleibuso durimis prispaudė nepilnamečiui kojÄ , taip pat patvirtino, kad iÅ¡ troleibuso iÅ¡lipusi nebuvo ir policijos apie įvykį neinformavo, apie įvykį pranešė tik dispečeriui.

Å iuo atveju teismas pastebi, kad tiek UAB „V“ keleivių aptarnavimo standartai (6.10 punktas), tiek KET numato troleibuso vairuotojui pareigÄ apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, praneÅ¡imas apie įvykį dispečeriui tokios pareigos nepaÅ¡alina. Minėta pareiga keliama bÅ«tent pačiam transporto priemonės vairuotojui. Tokios pareigos nepaÅ¡alina ir aplinkybė, kad nukentėjusysis pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kita vertus, akivaizdu, kad atsakomybėn traukiama I. M. iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo ne iÅ¡ karto.

Liudytojo V. T. parodymai patvirtina, kad troleibuso vairuotoja tam tikrÄ laikÄ palaukė, kiek tiksliai liudytojas nurodyti negalėjo. Be to, paties liudytojo V. T. teigimu iÅ¡ pirmo žvilgsnio nesimatė, kad vaikas bÅ«tų patyręs rimtesnių sužalojimų, kad bÅ«tų reikėję aiÅ¡kintis vietoje ar kviesti policijos pareigÅ«nus. Atitinkamai to objektyviai galėjo nepastebėti ir nepastebėjo o ir atsakomybėn traukiama I. M.. Vairuotoja, nors ir neiÅ¡lipo iÅ¡ troleibuso, žiÅ«rėjo pro langÄ Ä¯ nukentėjusiojo pusę ir matė, kaip senelis priėjo prie vaiko.

Ä® vairuotojos pusę nei vaiko senelis, nei pats vaikas atsigręžę nebuvo, senelis su vaiku nuėjo tolyn nesustodami, lyg nieko nebÅ«tų įvykę. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakomybėn traukiama I. M. galėjo sÄ Å¾iningai suklysti dėl paties įvykio ir jo sukeltų pasekmių bei savo veiksmų teisėtumo. Tai, kad apie įvykį I. M. pranešė dispečerei, rodo, kad priežasčių pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio ji neturėjo ir įvykio nuslėpti neketino. Policijai apie įvykį I.

M. nepranešė, kadangi, kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, ji tiesiog pasimetė ir iÅ¡ nukentėjusiojo bei jį lydinčio asmens elgesio galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu nepilnamečiui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pakankamai pagrindo teigti, kad I. M. turėjo tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl administracinio nusižengimo byla, kurioje                           I.

M. buvo inkriminuojamas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, turi bÅ«ti nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas transporto srityje), jo padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formÄ (nusižengimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat įvertinama I. M. asmenybė – bausta administracine tvarka, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , dirba UAB „V“ vairuotoja, augina sÅ«nų, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 23). Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti I. M. paskyrus minimaliÄ ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ baudÄ . ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

Nors I. M. praeityje yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančiÄ nuobaudÄ , tačiau įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, tai kad nusižengimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo, abejonių dėl vairuotojos blaivumo įvykio metu nekilo, Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis – neteista, iÅ¡ administracinių nusižengimų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad I. M. praeityje administracine tvarka bausta tik du kartus, jai paskirtas baudas yra sumokėjusi, be to, jos teigimu, paskutinį nusižengimÄ padarė jos automobiliu važiavusi dukros draugė iÅ¡ Estijos, tačiau jai (I.

M.) buvo paprasčiau sumokėti paskirtÄ baudÄ , nuo 2011 m. gruodžio 5 d. dirba UAB „V“ vairuotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, pateikti kvalifikaciniai pažymėjimai patvirtina, kad turi nemaÅ¾Ä vieÅ¡ojo transporto vairuotojos patirtį. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad I. M. nėra linkusi daryti administracinius nusižengimus, o jos darbinė veikla ir gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Be to, pažymėtina, kad I. M. augina sÅ«nų, kuriam nustatytas tik 40 procentų darbingumas, sÅ«naus priežiÅ«ra reikalauja nemažai pajamų bei mobilumo, kuris gali bÅ«ti užtikrintas tik turint teisę vairuoti transporto priemones.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, o administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta be minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, n u t a r i a : nutraukti I.

M. administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.I. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 150 EUR dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jai dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti ROIK: 17074092333. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                                                       Giedrė Telksnienė