a3b5ec67-a650-48b6-8b02-6ff136af5bbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1163-790/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04157-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1 – 8), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 50 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų Vilniaus PN. Nurodė, kad Vilniaus PN turėjo miegoti antrame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te, tokia miegamoji vieta sukėlė pareiÅ¡kėjui, kurį vargino stuburo skausmai, diskomfortÄ , tačiau pataisos įstaigos administracija ignoravo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl miegamosios vietos pakeitimo.

Nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. dviaukÅ¡tėje lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, tai papildomai apsunkino pareiÅ¡kėjui galimybę pasiekti jo miegamÄ jÄ vietÄ . Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. jis buvo perkeltas iÅ¡ Vilniaus PN sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Vilniaus PN sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje. PareigÅ«nai, vykdantys asmenų perkėlimÄ , nurodė pareiÅ¡kėjui, kad jam priklausantys daiktai bus grÄ Å¾inti nedelsiant po perkėlimo, tačiau savo elektroninius prietaisus pareiÅ¡kėjas atgavo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d., ir atsižvelgiant į tai, kad tarp minėtų daiktų, be kita ko, buvo ir virdulys, 6 dienas negalėjo užsikaisti vandens, negalėjo nusiprausti ar iÅ¡sivalyti dantų.

Kiti perkėlimo metu paimti asmeniniai daiktai buvo grÄ Å¾inti tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjas neturėjo drabužių ir negalėjo persirengti. Vilniaus PN yra netvarkingi, labai seni sanitariniai mazgai, duÅ¡uose ir prausyklos patalpoje dėl netinkamai įrengtos vandens nutekėjimo sistemos jaučiamas nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ teismui, nes bÅ«rio virÅ¡ininkas buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę ir į sektorių nebuvo atėjęs joks kitas Vilniaus PN atstovas, kuriam bÅ«tų galima perduoti laiÅ¡kÄ . 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kėjui grįžus į Vilniaus PN iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jis buvo uždarytas laikino sulaikymo kameroje kartu su kitais nuteistaisiais, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs valstybės tarnautojas.

Ä®staigos pareigÅ«nai neleido pareiÅ¡kėjo tėvams, atvykusiems į pasimatymÄ , perduoti jam sprendimų, priimtų civilinėse bylose, kuriose jis buvo atsakovu, todėl pareiÅ¡kėjas ir jo tėvai patyrė turtinę žalÄ dėl sunaudoto kuro ir automobilio nusidėvėjimo. Dėl visų Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas ne kartÄ teikė skundus Vilniaus PN administracijai, o gavęs įstaigos atsakymus – teisės aktų nustatyta tvarka skundė juos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas).

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas jo skundus iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, net ir po skundų pateikimo institucija nesiėmė priemonių skunduose nurodytiems pažeidimams paÅ¡alinti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė fizinių ir dvasinių kančių, nepatogumÄ , buvo pažemintas jo orumas. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 23 – 27), kuriame prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aprašas), 11 punktu, daiktai turi būti patikrinti ir išduoti asmenims ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo, todėl Vilniaus PN nepažeidė teisės aktuose nustatyto daiktų perdavimo termino pareiškėjo atžvilgiu.

Be to, pareiÅ¡kėjas, laukdamas jam grÄ Å¾intinų daiktų, turėjo galimybę nusiprausti Vilniaus PN esančiuose duÅ¡uose, galėjo kreiptis į Vilniaus PN administracijÄ su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu jam nemokamai suteikti reikalingus drabužius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, o tinkamam dantų valymui, vadovaujantis Lietuvos odontologų rÅ«mų pateikta rekomendacija, nėra bÅ«tinas virintas vanduo.

Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokie klozetai turi bÅ«ti įrengiami sanitariniuose mazguose. Tiek Vilniaus PN sanitariniai mazgai, tiek ir duÅ¡ai, yra tinkamai įrengti. PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad nesant bÅ«rio virÅ¡ininko, apie savo problemas ir rÅ«pimus klausimus galima praneÅ¡ti kitiems įstaigos darbuotojams, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė, todėl situacija, kai pareiÅ¡kėjas nerado bÅ«rio virÅ¡ininko ir laiku neiÅ¡siuntė laiÅ¡ko, susiklostė ne dėl Vilniaus PN administracijos kaltės. Atsakovės atstovas neginčija fakto, kad pareiÅ¡kėjui galima turėti civilinių bylų medžiagÄ , tačiau ji turi bÅ«ti perduodama ne pasimatymų metu, o paliekama įstaigos įskaitos skyriuje.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintas imperatyvas, įpareigojantis laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ buvusius valstybės tarnautojus laikyti izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. PareiÅ¡kėjas su kitais nuteistaisiais buvo laikomas tik laikino sulaikymo kameroje, Vilniaus PN pareigÅ«nai nuolat vykdė nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat nepagrindė, kokiu bÅ«du jam atsirado turtinė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 79 – 82), kuriuo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. skundu, kuris buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus PN, kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl nuteistųjų pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų ir skundų priėmimo ir registravimo tvarkos pažeidimų Vilniaus PN. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus PN skundÄ , kuriame reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ jam skirta miegamÄ ja vieta. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi į bÅ«rį, kuriame jis atlieka bausmę, nebuvo atėjęs Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas. 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN, skųsdamas faktÄ , kad įstaigos pareigÅ«nai neleido į pasimatymÄ atvykusiems tėvams perduoti civilinėse bylose priimtų sprendimų.

Vilniaus PN administracija į paminėtus pareiškėjo skundus atsakė 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 42-965(1), 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 42-972(1), 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. 29(8)-838. Kalėjimų departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl Vilniaus PN atsakymų, nustatė, kad minėti atsakymai į pareiškėjo skundus yra pagrįsti ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Keliamo ginčo esmė. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sÄ lygų Vilniaus PN. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

E. Ž. Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ dėl tokių, pareiÅ¡kėjo nuomone, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų:

1) dėl jam paskirtos miegamosios vietos;

2) dėl pavėluoto daiktų grÄ Å¾inimo perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ sektorių;

3) dėl higienos reikalavimų neatitinkančių sanitarinių mazgų ir dušų;

4) neužtikrintos galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ ;

5) izoliavimo reikalavimų pažeidimo laikino sulaikymo kameroje. Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam priteisti tiek neturtinę, tiek turtinę žalÄ dėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, neteisėto Vilniaus PN veiksmo – draudimo perduoti dokumentus. Dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos miegamosios vietos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nes turėjo miegoti antrame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te, nors dėl stuburo skausmų jam buvo sunku pasiekti savo miegamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN administracija, kuriai turėjo bÅ«ti žinoma apie pareiÅ¡kėjo ligÄ iÅ¡ jo sveikatos istorijos, nepakeitė pareiÅ¡kėjo miegamosios vietos.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo vietos bendrabučio tipo patalpoje turi būti metalinė lova. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokio modelio lovos turi būti įrengiamos laisvės atėmimo miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis.

Todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas per se (pats savaime) nelaikytinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Vilniaus PN pažeidė jo teises, skirdama miegamÄ jÄ vietÄ antrame lovos aukÅ¡te, nors turėjo žinoti, kad pareiÅ¡kėjas kenčia dėl nugaros skausmų, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje (b. l. 50 – 74) esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi dėl nugaros skausmų, tačiau rekomendacijos dėl miegamosios vietos pakeitimo medicinos dokumentuose buvo pateiktos tik 2017 m. spalio 18 d.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gavęs Å¡ias rekomendacijas, perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ dviaukÅ¡tės lovos pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , ir pareiÅ¡kėjas Å¡ių teiginių neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN administracija, skirdama pareiÅ¡kėjui miegamÄ jÄ vietÄ , veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Dėl pavėluoto daiktų grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į kitÄ sektorių.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo perkeltas į kitÄ Vilniaus PN sektorių, tačiau elektroninius prietaisus, be kita ko, virdulį, atgavo tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl to, kad neturėjo virdulio, jis negalėjo nusiprausti ir iÅ¡sivalyti dantų. Vadovaujantis ApraÅ¡o 5 punktu, visi įsigyjami daiktai yra privalomai patikrinami ir apskaitomi Å¡iame apraÅ¡e nustatyta tvarka. ApraÅ¡o 14 punktas nustato, kad siekiant efektyviai užtikrinti neleidžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimÄ , vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijÄ , įstaigoje laikomų asmenų turimi daiktai turi bÅ«ti nuolat tikrinami ApraÅ¡o nustatyta tvarka.

IÅ¡ Å¡ių ApraÅ¡o nuostatų darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN administracija pagrįstai atliko perkeliamų į kitÄ sektorių nuteistųjų daiktų tikrinimÄ . ApraÅ¡o 11 punkte nustatyta, kad daiktai turi bÅ«ti patikrinti, apskaityti ir iÅ¡duoti asmenims pasiraÅ¡ytinai ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo jų priėmimo. Å is terminas motyvuotu įstaigos direktoriaus sprendimu gali bÅ«ti pratęstas, tačiau bendras daiktų patikrinimo laikotarpis negali bÅ«ti ilgesnis kaip dvideÅ¡imt darbo dienų.

Taigi, teismas vertina, kad Vilniaus PN administracija, tikrindama iÅ¡ kito sektoriaus perkelto pareiÅ¡kėjo turimus elektros prietaisus (elektrinį virdulį), nepažeidė minėtoje ApraÅ¡o nuostatoje įtvirtintų daiktų tikrinimo terminų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾indami elektrinį virdulį 2017 m. rugpjūčio 8 d., elgėsi neteisėtai. Kartu pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 5 punkte nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), 18 punktu, į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, ir neturėdamas elektrinio virdulio, turėjo galimybę pasirÅ«pinti asmens higiena. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kitus daiktus, įskaitant ir drabužius, atgavo tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis negalėjo persirengti ir turėjo vaikščioti tais pačiais neÅ¡variais rÅ«bais. Tačiau spręstina, kad Vilniaus PN, grÄ Å¾indami kitus daiktus pareiÅ¡kėjo nurodytÄ dienÄ , nepažeidė ApraÅ¡o 11 punkto. PareiÅ¡kėjas daiktų tikrinimo laikotarpį galėjo kreiptis į Vilniaus PN administracijÄ su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu suteikti jam nemokamai reikalingus drabužius, kaip tai nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139, nuostatos. Dėl sanitarinių mazgų ir dušų atitikties higienos reikalavimams. Skunde nurodoma, kad Vilniaus PN netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, unitazas tupimas, senas, paviršius padengtas purvu. Higienos normos 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengti klozetai arba unitazai. Teisės aktuose nėra detalizuoti tualetų konstrukciniai ypatumai, nėra imperatyviai reglamentuota, kokio tipo tualetas turi bÅ«ti įrengtas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge, todėl nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN neatitiko higienos reikalavimų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad sanitarinio mazgo patalpa yra netvarkoma ar nepakankamai tvarkoma, prieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad neturi pretenzijų sanitarinio mazgo patalpas valančiam asmeniui, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo abstrakčius paaiÅ¡kinimus, patvirtinančių, kad Vilniaus PN sanitarinio mazgo patalpÄ yra bÅ«tina remontuoti, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN duÅ¡uose netinkamai įrengta vandens nutekėjimo sistema, todėl juose nuolat jaučiasi nemalonus kvapas. Vadovaujantis Higienos normos 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Higienos normos 28.2 punkte nustatyta, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotolentelių (b. l. 48 – 49) matyti, kad Vilniaus PN yra įrengti tvarkingi, asmenų privatumÄ užtikrinantys duÅ¡ai.

Ä®rodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus PN duÅ¡ai įrengti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais ar jų remontas yra atliktas nekokybiÅ¡kai, byloje nėra, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini neįrodytais. Dėl galimybės iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negalėjo iÅ¡siųsti korespondencijos teismui, kadangi 2017 m. rugsėjo 30 d. į Vilniaus PN sektorių, kuriame jis buvo laikomas, nebuvo atėjęs bÅ«rio virÅ¡ininkas. BVK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų.

Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos (BVK 99 straipsnio 2 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 91 punkte nustatyta, kad laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių (b. l. 109 – 110), nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. negalėjo išsiųsti laiško, nes į lokalinį sektorių, kuriame jis buvo laikomas, nebuvo atėjęs būrio viršininkas. Iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 28 d. rašto (b. l. 108), matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. būrio viršininkas buvo išvykęs į komandiruotę. Minėtame rašte nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus PN drausmės komisijos metu pareiškėjui, be kita ko, buvo paaiškinta, kad, nesant būrio viršininko, apie iškilusias problemas pareiškėjas gali pranešti kitiems darbuotojams.

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų siekė iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokio pobÅ«džio korespondencijÄ jis ketino siųsti, nenurodė, ar minėtas laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas vėliau, kokių padarinių atsirado dėl to, kad minėtas laiÅ¡kas nebuvo iÅ¡siųstas. Antra vertus, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 731.2 punktu, kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas, esant bÅ«tinybei, galėjo iÅ¡kviesti Vilniaus PN pareigÅ«nus ir papraÅ¡yti jų pagalbos iÅ¡siunčiant laiÅ¡kÄ teismui. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į kitus Vilniaus PN darbuotojus dėl korespondencijos iÅ¡siuntimo, ir pastarieji atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui pagalbÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip neįrodytus pareiÅ¡kėjo teiginius, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo nesudaryta galimybė iÅ¡siųsti laiÅ¡kÄ .

Dėl izoliavimo reikalavimų pažeidimo laikino sulaikymo kameroje. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2017 m. rugsėjo 19 d. grįžęs iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo uždarytas laikino sulaikymo kameroje kartu su kitais asmenimis, kurie nėra buvusiais valstybės tarnautojais, tuo buvo pažeisti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje <...> laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu BVK 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomi imperatyvÅ«s izoliavimo reikalavimai, nustatyti BVK 70 straipsnio 3 dalyje, kuriais remiasi pareiÅ¡kėjas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas nepatenka į Å¡ioje teisės normoje nurodytÄ asmenų grupę.

Kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje numatyti izoliavimo reikalavimai, patvirtina ir faktinės aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas atskirame Vilniaus PN sektoriuje, o Å¡iuo metu laikomas Vilniaus PN 9 bÅ«ryje su kitais buvusiais valstybės tarnautojais. Vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. A492-2917/2012).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ neneigė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. grįžęs iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas laikino sulaikymo kameroje kartu su kitais asmenimis, nepatenkančiais į asmenų ratÄ , su kuriais pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti laikomas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad tuo Vilniaus PN pažeidė imperatyviÄ BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , t. y. veikė neteisėtai. Tačiau teismas vertina, kad dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui kilusios neigiamos neturtinio pobÅ«džio pasekmės nėra tokio intensyvumo, kad jas bÅ«tų pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad pareiÅ¡kėjas su kitais nuteistaisiais buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje trumpÄ laikÄ . Atlikus Vidaus tvarkos taisyklėse numatytus veiksmus, jis buvo apgyvendintas Vilniaus PN 9 bÅ«ryje, kuriame yra laikomi buvę valstybės tarnautojai. Be to, laikino sulaikymo kamera nuolat prižiÅ«rima pareigÅ«nų, stebima vaizdo kamerų pagalba. PareiÅ¡kėjas nei bÅ«damas kartu su kitais asmenimis, nei vėliau nesikreipė į Vilniaus PN pareigÅ«nus dėl jam iÅ¡kilusios grėsmės. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas. Dėl draudimo perduoti dokumentus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus PN pareigÅ«nai neleido jo tėvams, atvykusiems į pasimatymÄ , jam perduoti civilinių bylų, kuriose jis buvo atsakovas, sprendimus. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriui 2017 m. rugpjūčio 22 d. padavė skundÄ , praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu jo tėvams buvo neleista perduoti Å¡iuos dokumentus (b. l. 37).

Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. raštu (b. l.

38) pareiÅ¡kėjui atsakė, kad pareigÅ«nai negalėjo priimti ir perduoti civilinių bylų medžiagÄ , nes Å¡ių daiktų perdavimas nenumatytas BVK ir Vidaus tvarkos taisyklėse. Tačiau Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagÄ , nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuoraÅ¡us ar kopijas. Pagal BVK 95 straipsnio 4 dalį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais ir raÅ¡ymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarkÄ nustato Vidaus tvarkos taisyklės. Å ių taisyklių 83 punktas numato, kad siuntiniu gali bÅ«ti perduoti, be kita ko, informacijos laikmena, spauda.

Asmuo, atnešęs perduodamÄ siuntinį arba smulkųjį paketÄ , pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , užpildo praÅ¡ymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo perdavimo blankÄ (21 priedas). Jo akivaizdoje patikrinamas atneÅ¡tas siuntinys ar smulkusis paketas ir juose rasti maisto produktai, reikmenys ar kiti daiktai, kurių perdavimas nenustatytas BVK ir Å¡iose taisyklėse, grÄ Å¾inami asmeniui, atneÅ¡usiam siuntinį ar smulkųjį paketÄ , ir apie tai nurodoma praÅ¡ymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo blanke.

Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2017 m. spalio 25 d. skundÄ dėl Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. raÅ¡to, 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime (b. l. 83-85), prieÅ¡ingai, nei Vilniaus PN, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvai galėjo palikti dokumentus įstaigos Ä®skaitos skyriuje, tokiu bÅ«du Å¡ių dokumentų kopijos netrukdomai galėjo bÅ«ti perduotos pareiÅ¡kėjui. Kalėjimų departamentas Å¡iame sprendime nurodė, kad vadovaujantis humanizmo ir protingumo principais Vilniaus PN pareigÅ«nai galėjo paaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo artimiesiems tvarkÄ , kokiu bÅ«du perduoti dokumentus pareiÅ¡kėjui.

Teismas, įvertinęs aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, 2017 m. rugpjūčio 19 d. atsisakydami iÅ¡ pareiÅ¡kėjo artimųjų priimti pareiÅ¡kėjui perduodamus civilinių bylų dokumentus, motyvuojant tuo, kad tokių dokumentų perdavimas nenumatytas teisės aktuose, ir nepaaiÅ¡kindami, kad tokie dokumentai gali bÅ«ti perduoti pareiÅ¡kėjui juos paliekant įstaigos Ä®skaitos skyriuje, pažeidė aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį leidžiama nuteistiesiems perduoti informacijos laikmenas, spaudÄ , o nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagÄ , sprendimų jose nuoraÅ¡us, o taip pat humanizmo, protingumo principus.

Pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas apribojimas nebuvo būtinas tinkamam bausmės atlikimui. Tačiau teismas vertina, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilusios neigiamos neturtinio pobūdžio pasekmės nėra tokio intensyvumo, kad jas būtų pagrindas įvertinti pinigais. Pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias neigiamas pasekmes sukėlė tai, kad jo tėvai negalėjo jam perduoti minėtų dokumentų. Nėra duomenų, kad civilinių bylų dokumentų neperdavimas pareiškėjui neigiamai paveikė jo galimybes ginti savo teises šiose civilinėse bylose.

Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime pareiÅ¡kėjui yra paaiÅ¡kinta tvarka, kaip artimieji gali jam perduoti bylų dokumentus, taigi nurodyti dokumentai pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti netrukdomai perduoti vėliau. Todėl, teismo vertinimu, nors dėl aptariamo pažeidimo pareiÅ¡kėjas ir galėjo patirti tam tikrų neigiamo pobÅ«džio pergyvenimų, nepatogumų, vis dėlto, nėra pagrindo teigti, kad jie buvo tiek reikÅ¡mingi, kad bÅ«tina juos atlyginti pinigais. PareiÅ¡kėjas dėl Å¡io pažeidimo praÅ¡o priteisti ir turtinę žalÄ .

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasimatymas su tėvais buvo surengtas siekiant perduoti jam civilinės bylos medžiagÄ , tačiau dėl Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų Å¡is tikslas nebuvo pasiektas, taigi, pareiÅ¡kėjo tėvai veltui atvyko iÅ¡ Å venčionių į Vilnių, todėl jie ir pareiÅ¡kėjas patyrė 50 Eur turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl kuro sunaudojimo ir automobilio nusidėvėjimo.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes ir patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų patyrė 50 Eur dydžio turtinę žalÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas nepateikė degalų sÄ naudų paskaičiavimo, mokėjimo dokumentų, patvirtinančių, kad mokėjo už sunaudotus degalus ir pan., todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė turtinės žalos fakto. Be to, pareiÅ¡kėjas neginčija, kad pasimatymas su tėvais įvyko, taigi pareiÅ¡kėjas Å¡iuo bÅ«du turėjo galimybę su tėvais palaikyti socialinius ryÅ¡ius.

Todėl negalima teigti, kad net ir nepavykus įteikti pareiÅ¡kėjui aptartų dokumentų, tėvų atvykimas į pasimatymÄ su pareiÅ¡kėju buvo neprasmingas, atitinkamai, patirtos iÅ¡laidos vykstant į pasimatymÄ galėtų bÅ«ti vertinamos kaip nuostoliai. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas neįrodžius turtinės žalos fakto kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, neizoliuodami jo nuo kitų nuteistųjų laikino sulaikymo kameroje, atsisakydami iÅ¡ artimųjų priimti perduodamus civilinių bylų dokumentus.

Tačiau dėl Å¡ių pažeidimų kilusios neigiamos neturtinės pasekmės nebuvo tokio intensyvumo, kad joms atstatyti bÅ«tų reikalinga priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Marius Bajoras