2025-01-22 Nr. AB-1250-3-61-3-02589-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-960-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02589-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:8.6.3; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S46523 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas Sprendimu nusprendė: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Nepagrįstas atsakovo vertinimas, kad nėra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 130 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą (2024 m. gegužės 21 d.), bijo būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), nes ten bus nuteistas ir kankinamas už dalyvavimą mitinguose.

2.3. Atsakovas, priimdamas Sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, neužtikrino savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos prievolės taikymo galimybės. Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) ir ją aiškinant suformuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, atsakovas išsiuntimo procedūrą gali taikyti įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes; paprastai savanoriškam grįžimui turėtų būti suteikiama pirmenybė priverstinio grąžinimo atžvilgiu.

2.4. Vien tai, kad pareiškėjas atvyko nelegaliai, prašymas suteikti prieglobstį, išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, negali būti savaime pakankamu pagrindu pagrįsti priverstinio išsiuntimo būtinybę. Dėl Sprendime nurodyto motyvo, kad pareiškėjas bandė klaidinti tyrimą, pažymėtina, kad nėra objektyvių šiuos argumentus pagrindžiančių duomenų. Taigi nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti egzistuojant pasislėpimo pavojų, o Sprendimas pagrįstas prielaidomis. Nesant pasislėpimo pavojaus, atsakovas nepagrįstai pareiškėjui iš karto taikė priverstinę išsiuntimo procedūrą, t. y. priverstinis išsiuntimas taikytas formaliai, neįvertinus pareiškėjo individualios padėties.

2.5. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, nusprendė uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, be to, vertinimo kriterijai yra pavyzdiniai. Nagrinėjamu atveju draudimo atvykti laikotarpis grindžiamas 2 aplinkybėmis: 1) Tvarkos 44.4.1 punktu – užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka; ir 2) Tvarkos 44.3.6 punktu – užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, kurių pagrindu konstatuotas tikslingas tyrimo klaidinimas / vilkinimas, o 3 metų laikotarpis nustatomas, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatomos dvi ar daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 punkte. Taigi atsakovas nepagrįstai konstatavo pagrindą taikyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį.

2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Atsižvelgiant į SIS II reglamento 21 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, manytina, kad Sprendime nėra motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Atitinkamai, sprendimas įvesti į antrosios kartos SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Sprendimas priimtas, nes įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas išsiųsti užsienietį nesuteikiant jam galimybės išvykti savarankiškai priimtas dėl užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės.

3.2. Pareiškėjas nepagrįstai Įstatymo 130 straipsnio 1–2 dalyse nurodytas priežastis sieja su savo pateiktu paskesniu prašymu dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2024 m. vasario 8 d., o pareiškėjas paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė 2024 m. gegužės 21 d. Taigi paskesniame prašyme nurodytos aplinkybės priimant Sprendimą nebuvo žinomos. Šiuo metu yra nagrinėjamas paskesnis pareiškėjo prieglobsčio prašymas, t. y. pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas ir iki kol vyksta tyrimas Migracijos departamente, jis nebus išsiunčiamas (Įstatymo 5 str. 4 d.). Pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus neišsiuntimo pagrindus – vien tik paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimas tokių pagrindų nepatvirtina.

3.3. Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodoma, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kadangi jis bandė klaidinti tyrimą, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie priežastis, paskatinusias kreiptis prieglobsčio, bei dokumentus, kurie, su ypač didele tikimybe, buvo padirbti. Į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai iš (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 27 d. jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų dėl buvimo neblaiviu viešoje vietoje ir pristatytas į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės patalpas nustatyti teisinę padėtį, kadangi neturėjo asmens dokumento, tačiau savavališkai pasišalino iš VSAT patalpų. Užsienietis buvo pakartotinai sulaikytas VSAT pareigūnų Vilniaus autobusų stotyje ir vėl pristatytas į VSAT Vilniaus rinktinės patalpas, kur pasiprašė prieglobsčio. Išnagrinėjus užsieniečio prieglobsčio prašymą, įsiteisėjusiu sprendimu Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio pabėgėlio statuso sutekimo nuostatų, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas apie pabėgimo iš šalies priežastis buvo nenuoseklus ir prieštaringas, pareiškėjas bandė sukčiauti ir klaidinti tyrimą, taip pat savo pasakojimui pagrįsti teikė įrodymus, kurie, tikėtina, buvo neautentiški. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

3.4. Pagrindiniai argumentai ir motyvai, kuo pasireiškė tyrimo klaidinimas, yra nurodyti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. 23S123910 (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas), kuris yra įsiteisėjęs. Todėl skundo argumentai, kad nepagrįstai taikyta Įstatymo 133 straipsnio 2 dalis ir Kriterijų vertinimo tvarkos 4.3.6 punktas, laikytinas nepagrįstu ir deklaratyviu.

3.5. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktu, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sistemingai nebendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, atvyko į Lietuvos Respubliką nelegaliai, buvo dėl to sulaikytas ir pabėgo nuo Lietuvos pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė ne iš karto, o tik po pakartotino sulaikymo, savo prieglobsčio nagrinėjimo metu bandė klaidinti atsakovą, todėl labai tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Šiuo atveju pareiškėjui taikytinos Įstatymo bei Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

3.6. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi teisiškai pripažintų šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o teisėtai Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 130 straipsnyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenustatyta. Sprendime numatytas 3 metų draudimo atvykti terminas laikytinas proporcingu.

3.7. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose; šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Sprendime pateikti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Pareiškėjas atvyko neteisėtai iš (duomenys neskelbtini), net kelis kartus buvo sulaikytas VSAT, savavališkai pasišalino iš VSAT patalpų, buvo grąžintas į Lietuvą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – Dublino reglamentas), prieglobsčio nagrinėjimo metu bandė klaidinti atsakovą, jo prieglobsčio pirminis prašymas išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pareiškėjo duomenis įvesti ir į SIS.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas ginčijamu 2024 m. vasario 8 d. Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.) ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.). Sprendimas priimtas, nes įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas išsiųsti užsienietį nesuteikiant jam galimybės išvykti savarankiškai priimtas dėl užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (126–128 str., 130 ir 133 str.), atmetė pareiškėjo argumentus, kad pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalis draudžiama išsiųsti pareiškėją, nes jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą ir bijo būti išsiųstas į kilmės valstybę, kadangi ten bus nuteistas ir kankinamas. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priėmė 2024 m. vasario 8 d., o pareiškėjas paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė 2024 m. gegužės 21 d.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad yra nagrinėjamas paskesnis pareiškėjo prieglobsčio prašymas, t. y. pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas ir iki kol vyksta tyrimas, jis nebus išsiunčiamas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus neišsiuntimo pagrindus.

8. Dėl skundo argumentų, kad Migracijos departamentas nepagrįstai pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, atsisakius jam suteikti prieglobstį ir vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismas nurodė, kad pagrįstai nesuteiktas laikotarpis pareiškėjui savanoriškai išvykti ir nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad Sprendime pateikti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, t. y. duomenys į SIS buvo įvesti pagrįstai.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, teismas darė išvadą, kad Sprendime pateikti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, iš kurių suprantamos jo priėmimo priežastys. Buvo konstatuota, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo teisinio pagrindo.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir nurodo, kad:

11.1. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jis bijo būti išsiųstas į kilmės valstybę, kadangi bus nuteistas ir kankinamas. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad nėra sąlygų, kurių pagrindu draudžiama jį išsiųsti. Pareiškėjo paskesnis prieglobsčio prašymas priimtas 2024 m. gegužės 21 d., iki šiol joks sprendimas dėl šio prašymo nepriimtas, todėl laikytina, kad nėra pateiktas atsakymas, ar pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus, ir, atitinkamai, ar nėra Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

11.2. Sprendime nėra jokių objektyvių motyvų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas neva klaidino tyrimą – pats prieglobsčio prašymo netenkinimas savaime negali būti laikomas tyrimo klaidinimu. Be to, atsiliepime į skundą Migracijos departamentas nurodė, kad pagrindiniai argumentai ir motyvai, kuo pasireiškė pareiškėjo tyrimo klaidinimas yra Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime, tačiau individualaus administracinio akto priėmimo pagrindas turi būti išdėstyti pačiame sprendime, o ne kituose sprendimuose ar teismui teiktuose dokumentuose. Taigi ginčijame Sprendime nėra pagrįsta, kokiais veiksmais ar duomenimis asmuo klaidino tyrimą.

11.3. Nesant pasislėpimo pavojaus, atsakovas nepagrįstai pareiškėjui iš karto taikė priverstinę išsiuntimo procedūrą, t. y. išsiuntimas taikytas formaliai, neįvertinus pareiškėjo individualios padėties. Kadangi atsakovas nepagrindė aplinkybių, kurių pagrindu konstatuotas tikslingas tyrimo klaidinimas / vilkinimas, nebuvo pagrindo taikyti Tvarkos 44.3.6 punktą. Atitinkamai nepagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

11.4. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad sprendimas priimtas remiantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a pastraipa. Tačiau šio reglamento 24 straipsnio 2 dalis numato baigtinį sąrašą atvejų, kuriems taikoma 1 dalies a pastraipa. Atsakovas Sprendime nenurodė, kuri dalis yra taikoma pareiškėjui, taip pat nevertintas ir įvedamo perspėjimo proporcingumas pagal SIS II reglamento 21 straipsnio 2 dalį. Taigi sprendimas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos negali būti laikomas pagrįstu bei proporcingu.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendime aiškiai nurodytos pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir nagrinėjimo aplinkybės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą bei tai, kad argumentai, kaip pasireiškė tyrimo klaidinimas, išdėstyti įsiteisėjusiame Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-575/2024), užsieniečio keliamą nelegalios migracijos grėsmę, atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją ir nustatė proporcingą 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS, yra pagrįsta ir motyvuota.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46523, kuriuo nuspręsta: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi. Sprendimas priimtas, nes, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas išsiųsti užsienietį nesuteikiant jam galimybės išvykti savarankiškai priimtas dėl užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus neišsiuntimo pagrindus. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, atsisakius jam suteikti prieglobstį ir vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą ir iki šiol nėra priimtas joks sprendimas, todėl jis negali būti išsiųstas. Be to, ginčijamame Sprendime nenurodyta, kokiais veiksmais ar duomenimis asmuo klaidino tyrimą, bei kuris SIS II reglamento dalis yra taikoma pareiškėjui.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Įstatymo 126 straipsnyje reglamentuojama užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalį, jeigu esama pasislėpimo pavojaus, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį.

19. LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartimi palikus galioti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123910, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir įvertinus tai, kad pareiškėjas sistemingai nebendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, kadangi atvyko į Lietuvos Respubliką nelegaliai, buvo dėl to sulaikytas ir pabėgo nuo Lietuvos pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė ne iš karto, o tik po pakartotino sulaikymo, savo prieglobsčio nagrinėjimo metu bandė klaidinti Migracijos departamentą bei labai tikėtina, jog, atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, atsakovo Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš šalies jo priėmimo metu yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo naujas paskesnio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimas neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo išsiuntimo teisėtumo. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo išsiuntimo teisėtumą Sprendimo priėmimo metu. Priimant Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą nesuteikti prieglobsčio, buvo surinkta ir įvertinta išsami kilmės valstybės informacija. Taip pat įvertintos Įstatymo 128 straipsnyje nurodytos aplinkybės: pareiškėjas neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, niekada nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, bei 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos aplinkybės – priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta.

20. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos dieną ir po pirmo sulaikymo pabėgo nuo Lietuvos pareigūnų, jis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos dieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, be to, jis neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikos ir (arba) šeimyninių ryšių su Lietuvos respublikoje gyvenančiais asmenimis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką vertintinas kaip proporcingas.

21. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

22. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46523 dalį, kuria nuspręsta įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo V. K. (V. K.) atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kitą pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė