a3b4e3bb-07c4-4d9c-9b70-fe6d7e3d2fa0 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-921-656/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15495-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.5.2.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vaclovo Pauliko ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinė byla pagal atsakovų A.

L. ir D. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. O. ieÅ¡kinį atsakovams D. L. ir A. L. dėl turtinės žalos atlyginimo ir atsakovų A. L. ir D. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. O. dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė A. O. prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. L. ir D. L. 1623,95 EUR žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. kelių eismo įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovų dukrai V.L. (gim. (duomenys neskelbtini) staiga iÅ¡bėgus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį (ne per pėsčiųjų perėjÄ ) prieÅ¡ais automobilį ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat mergaitė buvo sužalota, o minimas automobilis apgadintas. Ä®vykio metu automobilį valdė ieÅ¡kovės sutuoktinis A. O..

3. Pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu automobilio VW Passat valdytoja ieÅ¡kovė buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja administracinio nusižengimo byloje ROIK 07-20-9522451. Nustatyta, jog minima transporto priemonė įvykio metu buvo sugadinta, taip buvo padaryta žala. Nustatyta, kad kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidęs asmuo yra pėsčioji V. L., o vairuotojas savo veiksmais KET reikalavimų nepažeidė. Pėsčioji V.

L. į kitÄ važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje perėjimui vietoje (įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos), neįsitikinusi, kad nėra artėjančių automobilių, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį, tokiu bÅ«du sudarė netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį prie jo artėjusiam automobiliui VW Passat, taip pažeidė KET 9, 42, 44 punktus ir sukėlė eismo įvykį. Ä®vykio metu buvo apgadinta priekinis bamperis (kairė pusė), sparnas (kairė pusė), priekinis galinis vaizdo veidrodėlis (kairė pusė), durelės, žibintai, žibinto apiplovimo mechanizmas ir dėl to nustatyta žala 1 623,95 EUR be PVM.

4. Atsižvelgiant į tai, kad kelių eismo taisykles pažeidęs ir ieÅ¡kovės turtÄ apgadinęs asmuo yra nepilnametis, atsakovu yra laikytini jo tėvai, kurie už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.275 straipsnis).

5. Atsakovai D. L. ir A. L. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link įrengti kelio ženklai Nr. 329 (Greičio ribojimas iki 40 km/h), ir kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikÅ¡telės ir pan.) kur važiuojamoje dalyje gali bÅ«ti vaikų) be papildomų lentelių. Atsakovai teigia, jog abejones kelia ieÅ¡kovės motyvai, kad pėsčioji V. L. iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ dalį, sudarydama netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį transporto priemonei VW Passat, dėl ko ir buvo patrenkta.

Aplinkybės, susijusios su eismo įvykio kilimo mechanizmo išaiškinimu, buvo klaidingai nustatytos, remiantis tik vieno vairuotojo A.O. paaiškinimais. Susidariusioje eismo situacijoje vairuotojas A.O. neparinko saugaus greičio ir nepaisydamas kelio ženklo Nr.105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikštelės ir pan.), kur važiuojamoje dalyje gali būti vaikų) ir kelio ženklo Nr. 329 Greitis ribojimas iki 40 km/h), neįvertino kelio eismo situacijos, ir partrenkė V.L., kuri patyrė dauginių kūno sužalojimų.

6. Kelio ženklo Nr. 105 „Vaikai“ galiojimo zonoje vairuotojas privalo bÅ«ti ypatingai atidus ir atsargus, kad galėtu nedelsiant sureaguoti į staiga pasikeitusiÄ eismo situacijÄ ir sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. KET 24 punkto reikalavimai nustato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgalių, o KET 128 punktas įpareigoja vairuotojÄ , jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

7. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. O. ieÅ¡kovams 1500,00 EUR neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad V.L. buvo nustatyti daugybiniai sumuÅ¡imai. Vairuotojas A. O., vairuodamas automobilį, nesilaikė kelio ženklo Nr.105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikÅ¡telės ir pan.) kur važiuojamoje dalyje gali bÅ«ti vaikų) ir kelio ženklo Nr. 329 „Greitis ribojimas iki 40 km/h) reikalavimų, neįvertino kelio eismo situacijos ir nepasirinko saugaus greičio, nors privalėjo atsižvelgti į neįprastas važiavimo sÄ lygas, veikė neatsargiai ir nerÅ«pestingai – nevažiavo tokiu greičiu, kad atsiradus bet kokiai kliūčiai galėtų jÄ saugiai apvažiuoti ar sustabdyti automobilį – ir atsiradus nurodytai kliūčiai, t. y. pėsčiajai nepilnametei V.L., nesustabdė transporto priemonės bei neapvažiavo kliÅ«ties, kuo pasėkoje, partrenkė pėsčiÄ jÄ nepilnametę.

KET kelio ženklo Nr. 105 „Vaikai“ galiojimo zonoje vairuotojas privalo bÅ«ti ypatingai atidus bei atsargus, ir galėtu sureaguoti į eismo situacijos pasikeitimÄ , o atsiradus kliūčiai sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. KET 24 punkto reikalavimai nustato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgalių.

8. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole stabdymo pėdsakai neužfiksuoti. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų ir t.t.) privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 str. 1 dalis). Å iuo atveju, ieÅ¡kovė A. O., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkė pripažintina atsakinga už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 str. 2 dalis). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nepilnametės V.L. amžių ((duomenys neskelbtini) metų), patirtus sužalojimus ir patirtÄ skausmÄ (daugiau 20 dienų nuo įvykio naudojo skausmÄ mažinančius preparatus), atsiradusiÄ baimę dėl saugumo gatvėje, neturtinės žalos dydį atsakovai vertino 1500 EUR.

9. IeÅ¡kovė prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad atsakovai nepateikia jokių duomenų, kurie įrodytų, jog V. L. iÅ¡ tikrųjų patyrė neturtinės žalos, kuriÄ vertina 1500 EUR, bÅ«tent dėl 2020 m. kovo 10 d. įvykusio eismo įvykio, kurį nepilnametė sukėlė pažeisdama KET. IeÅ¡kovė laiko, jog ji ir jos sutuoktinis, įvykio metu vairavęs automobilį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė mano, kad 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paneigia vairuotojo kaltę ar atitinkamų ženklų nesilaikymo faktÄ . II. Teismo sprendimo esmė 10. Teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. L.ir D.L. ieÅ¡kovei A. O. 1623,95 EUR žalai atlyginti ir procesines 5 proc. dydžio palÅ«kanas.

11. Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. kovo 10 d. Tarnybinį praneÅ¡imÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo padaryta žala - sugadintas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o jo savininkė A. O. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja administracinio nusižengimo byloje ROIK 07-20-9522451. Nustatyta, kad kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo yra nepilnametė pėsčioji V.

L., o vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Pėsčioji V. L. į kitÄ važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje perėjimui vietoje (įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos), neįsitikinusi, kad nėra artėjančių automobilių, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį, tokiu bÅ«du sudarė netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį prie jo artėjusiam automobiliui VW Passat, taip pažeidė KET 9, 42, 44 punktus ir sukėlė eismo įvykį.

Įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinis bamperis (kairė pusė), sparnas (kairė pusė), priekinis galinis vaizdo veidrodėlis (kairė pusė), durelės, žibintai, žibinto apiplovimo mechanizmas.

12. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 1 bÅ«rio vyriausiojo patrulio 2020 m. kovo 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, transporto priemonę įvykio metu vairavusio A.O. 2020 m. kovo 10 d. paaiÅ¡kinime nurodytos eismo įvykio aplinkybės, jog eismo įvykio priežastimi buvo neatsargus nepilnametės atsakovų dukters V.L. elgesys, suponuojantis KET pažeidimÄ , pastarajai staiga iÅ¡bėgus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne perėjimui skirtoje vietoje, ir taip sudarant eismui trukdančiÄ kliÅ«tį, kurios transporto priemonės valdytojas negalėjo pamatyti iÅ¡ anksto. Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 07-20-9522451 patvirtina, kad transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų įtakoję minėtÄ eismo įvykį, nenustatyta.

13. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio valdytojas A. O. įvykio metu būtų pažeidęs KET ar atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus. Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonės valdytojas nesilaikė kelio ženklo „Vaikai“ reikalavimų, neįrodyta. Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 07-20-9522451 nurodyta, jog toje vietoje, kurioje kilo eismo įvykis, pėsčiųjų perėjų, sankryžų nėra, kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nuo (duomenys neskelbtini) link yra kelio ženklas Nr. 329 ir riboja greitį iki 40 km/h, taip pat įspėjamasis kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ be papildomų lentelių.

Tyrimo metu nepavyko gauti objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad vairuotojo A. O. veiksmuose bÅ«tų tokių prieÅ¡taravimų KET reikalavimams, kurie bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu. Minėtas nutarimas buvo panaikintas, tačiau analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Nors nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jis vertintinas kaip vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų.

14. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1057(21) nurodytas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas: automobilio „VW Passat“ vairuotojas, važiuodamas 30:35:40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, jeigu pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ėjo arba bėgo ne didesniu negu 11,2:10,5:9,9 km/h greičiu (atitinka ramaus bėgimo tempÄ ) atitinkamai vairuotojo važiavimo greičiams. Tačiau iÅ¡vadų 2 punkte nurodyta, kad klausime nurodytomis aplinkybėmis, automobilio vairuotojas, važiuodamas 30:35:40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti iÅ¡ už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui.

15. Teismas sprendė, kad nepilnametė V. L. pažeidė KET, nes išėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne perėjimui skirtoje vietoje, ėjo per keliÄ , neįsitikinusi saugumu, jog neartėja transporto priemonė. Tuo tarpu transporto priemonės valdytojo nesilaikymo kelių ženklo „Vaikai“ ir 40 km/h greičio apribojimo reikalavimų nėra konstatuoti. Ekspertizės akte pateikta tik tikėtina iÅ¡vada, kokiomis aplinkybėmis vairuotojas galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog aplinkybės, leidžiančios iÅ¡vengti vairuotojui eismo įvykio, faktiÅ¡kai egzistavo. Pačios V.L. parodymai prieÅ¡taringi.

16. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio priežastimi buvo V. L. neatsargÅ«s ir KET pažeidžiantys veiksmai, jai staiga įžengus į eismo juostÄ , kuria judėjo automobilis ir taip sudarius netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, sÄ lygojusiÄ eismo įvykį bei jo metu patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad KET pažeidęs ir ieÅ¡kovės turtÄ apgadinęs asmuo yra nepilnametis, atsakovu yra laikytini jo tėvai, kurie už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.275 straipsnis). IÅ¡dėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, eismo įvykio metu patirti ieÅ¡kovės nuostoliai priteisiamo iÅ¡ atsakovų solidariai.

17. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, atsakovams neįrodžius ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, taip pat prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl padidinto pavojaus Å¡altinio padarytos žalos atlyginimo pareiÅ¡kus netinkamam atsakovui bei dėl to, kad neturtinė žala atlyginama tik esant padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo neteisėtiems veiksmams ir kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms.

18. Nustačius, kad transporto priemonės valdymÄ jos savininkas perdavė civilinio sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, deliktinė atsakomybė už ja padarytÄ Å¾alÄ bus taikoma valdymÄ perėmusiam jos valdytojui. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 ir 3 dalis už transporto priemonės sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims be kaltės atsako tiek teisėtas, tiek neteisėtas jos valdytojas. IeÅ¡kovė, esanti transporto priemonės savininke, eismo įvykio metu žodiniu sutikimu ir faktiniais veiksmais buvo perdavusi vadyti transporto priemonę savo sutuoktiniui A. O., kuris jÄ vairavo eismo įvykio metu, t.y. buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir galėjo bÅ«ti atsakovu.

19. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiÅ¡kai atsisakyti jÄ atlyginti. Eismo įvykio priežastimi buvo pačios V. L. didelis neatsargumas, o transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai neįrodyti. Kadangi pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo, todėl transporto priemonės valdytojo atsakomybė be kaltės negalima. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 20. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės A. O. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, o atsakovų D. L. ir A. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

21. Apeliantai nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra paremtas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 07-20-9522451 ir jame padarytomis iÅ¡vadomis apie eismo įvykio faktines aplinkybes ir jų pagrindu atliktos nepilnametės V. L. administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimÄ .

22. Apeliantai teigia, kad negalima neabejotinai pripažinti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, koks nurodytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-1057(21) iÅ¡vadoje. Å ios ekspertizės 5 iÅ¡vadoje nurodyta, kad pėsčiosios veiksmai – kirto važiuojamÄ jÄ dalį ne per pėsčiųjų perėjÄ ir judėjo važiuojamÄ ja dalimi prieÅ¡ artėjantį automobilį „VW Passat“, dėl ko buvo jo partrenkta, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nevertino pėsčiosios amžiaus. Eismo įvykis kilo kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“ ir kad vairuotojai Å¡iame kelio ruože turi bÅ«ti itin atidÅ«s. Byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ir kt.), patvirtinančių A. O. parodymus dėl kelyje važiavusio autobuso, iÅ¡ kurio neva iÅ¡bėgo V. L..

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 nutartyje nurodyta, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad buvo autobusas ar kita kliÅ«tis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 07-20-9522451 nutraukti adminsitracinio nusižengimo (AN) teisenÄ , kuriuo remiasi apylinkės teismas, kartu su tuo pačiu metu priimtu 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažinti A. O. nukentėjusiÄ ja, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarimu byloje Nr. eAN2-19-497/2021 buvo panaikinti. Motyvuojant priimtÄ sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas nurodė:

1) kad pirmosios instancijos teismo (Vilniaus miesto apylinkės teismo) papildomai atliktais veiksmais: V. L., vairuotojo A. O., bei įvykio metu 75 marÅ¡ruto autobusÄ vairavusį vairuotojÄ R. P. apklausos metu surinkti duomenys, pagal apygardos teismÄ yra nepakankami pagrįsti padarytas iÅ¡vadas (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-01 nutarimo 9 punktas);

2) objektyvių duomenų apie A. O. vairuojamo automobilio VW Passat greitį eismo įvykio metu nėra;

3) nebuvo vertinama aplinkybė ar leistinas maksimalus greitis, atsižvelgiant į konkrečiÄ kelio situacijÄ gali bÅ«ti laikomas nesaugiu, nes įvykis kilo ženklo 105 „Vaikai“ galiojimo zonoje, kurioje vairuotojui keliami didesni nei įprasta atidumo reikalavimai ( minėto VAT nutarimo 10 punktas). Tuo tarpo civilinę bylÄ nagrinėjantis apylinkės teismas nevertino Vilniaus apygardos teismo nutarime iÅ¡dėstytų motyvų bei argumentų.

24. PareigÅ«nė, iÅ¡tyrusi kilusio eismo įvykio aplinkybes nurodytas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarime nutraukti adminsitracinio nusižengimo teisenÄ , konstatavo: pirma, kad tyrimo metu negauta duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad vairuorojo A. O. veiksmuose bÅ«tų tokių prieÅ¡taravimų KET reikalavimams, kurie bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu; antra, kad eismo įvykį sÄ lygojo V. L. veiksmai, kuomet ji į kitÄ važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje perėjimui vietoje, neįsitikinusi, kad nėra artėjančių automobilių, neįvertinusi atstumo iki artėjančio automobilio ir jo greičio, tokiu bÅ«du sudarydama netikėta ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

25. Apeliantai konstatavo, kad nors eismo įvykio metu transporto priemone vairavo ieÅ¡kovės A. O. sutuoktinis A. O. nepanaikina transporto savininkės atsakomybės už padidinto pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį tinkamumo, nesiaiÅ¡kino valdymo transporto priemonės perdavimo teisėtumo, ar eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir t.t. Byloje yra dalis administracinio nusižengimo bylos, priimti nutarimai, tačiau nebuvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo neapdraustas ar A.O. negalėjo jo vairuoti.

26. IeÅ¡kovė A.O. atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodė, kad teismas Å¡iame sprendime rėmėsi ne tik Å¡iuo, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu ir jame padarytomis iÅ¡vadomis apie eismo įvykio faktines aplinkybes ir jų pagrindu atliktos nepilnametės V.L. administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimÄ .tačiau ir kitais byloje priimtais procesiniais dokumentais (pvz. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) AN bylos teisenÄ ) bei kitais byloje esančiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas AN teisenos 2020 m. gegužės 11 d. nutarimÄ paminėjo dėl to, kad jis buvo pirmas procesinis sprendimas AN byloje ir laikantis chronologinės tvarkos, jis buvo paminėtas. Pirmos instancijos teismas sprendime yra nurodęs, kad anksčiau aptarti administracinio nusižengimo byloje priimti nutarimai ir nutartys neturi jokios prejudicinės reikÅ¡mės, nagrinėjamai civilinei bylai.

27. Teismas pagrįstai vertino, kad 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1057(21) pateiktas tikėtinas įvykio mechanizmas yra teisingas, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi vien tuo, kad negalima neabejotinai pripažinti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, koks nurodytas ekspertizės akte. Ekspertizė yra nuosekli, atlikta pagal byloje surinktus duomenis, apeliantai nenurodo, kodėl ji gali būti prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams ir kodėl ja remtis nebūtų tikslinga.

28. Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ , atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį. Nukentėjusios amžiaus kriterijus nėra reikÅ¡mingiausias ir svarbiausias, todėl vien dėl to, kad teismas neanalizavo V. L. amžiaus, nereiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

29. V. L. parodymai visiškai nenuoseklūs. Tuo tarpu, A. O. duoti parodymai viso proceso metu nekito, jis įvykį visuomet prisimena taip pat, todėl yra labiau tikėtina, kad jo parodymai yra patikimesni.

30. Vairuotojas įvykio metu važiavo viduriu savo eismo juostos, o ne arčiau aÅ¡inės linijos, kur neva stovėjo mergaitė. Akivaizdu, kad pats susidÅ«rimas įvyko ne prie pat abi eismo juostas skiriančios linijos (kaip nurodo mergaitė), o jau Å¡iek labiau pasislinkus į A. O. važiuojamÄ jÄ dalį (ekspertizės akte nurodyta automobilis kairiojo Å¡ono priekine dalimi partrenkė pėsčiÄ jÄ ne toliau negu 4,7 m. nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to). Nes laikant teisingais mergaitės parodymus, tai susidÅ«rimas turėjo įvykti prie pat abi eismo juostas skiriančios linijos.

Bet taip nebuvo. Å ios aplinkybės paneigia ir mergaitės parodymus, neva ji kelio viduryje ar tik pradėjus žengti žingsnį ir A.O. automobilis jÄ patrenkė ar kad ji kelio viduryje apsidairė į abi puses, nepamatė automobilių ir kelio viduryje žengė žingsnį į kitÄ važiuojamÄ jÄ dalį. Nes jeigu apsidairius kelio viduryje nematė automobilių, tokiu atveju mergaitė nebÅ«tų patrenkta. Tokios mergaitės nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumai bei prieÅ¡tarauja automobilio apgadinimų pobÅ«džiui.

31. V.L. pati atsitrenkė į automobilio VW Passat automobilio kairės pusės Å¡onÄ , kadangi buvo apgadintas kairysis automobilio Å¡onas, o ne automobilio priekis, kas pagrindžia faktÄ , kad V. L. bėgo per keliÄ ir taip sudarė netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

32. V. L. ėjo keliu ne per pėsčiųjų perėjÄ , todėl akivaizdu, kad bÅ«tent V. L. pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, Å¡iuo atveju pažeidžiant KET 9, 42, 44 punktus, sukėlė eismo įvykį ir taip pat buvo padaryta žala automobiliui VW Passat.

33. Apeliantai akcentuoja, jog eismo įvykis kilo kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“ ir kad vairuotojai Å¡iame kelio ruože turi bÅ«ti itin atidÅ«s. Tačiau jokių neteisėtų A. O. veiksmų nei iki bylÄ nagrinėjant teisme, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. PrieÅ¡prieÅ¡inis transportas, važiuojantis savo eismo juosta, negali bÅ«ti įvardintas kaip kliÅ«tis ir vien jo buvimas neįpareigoja vairuotojÄ stabdyti, ar tuo labiau sustoti. A. O. bei V.

L. matomumÄ ribojo pravažiuojantis autobusas. Vien faktas, kad V. L. duodama nenuoseklius parodymus, bando įteigti, jog autobuso tuo metu nebuvo, dar nereiÅ¡kia, kad reikia atmesti kitus byloje surinktus įrodymus, kuriuose fiksuota, kad eismo įvykio metu tiek A. O., tiek V. L. matomumÄ ribojo kita transporto priemonė. 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1057 (21), nurodyta antroji iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas 30-35-40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti iÅ¡ už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, yra teisinga.

34. Teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad transporto priemonės valdytojo sÄ voka įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 83 d.: transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, esanti transporto priemonės savininke, eismo įvykio metu žodiniu sutikimu ir faktiniais veiksmais buvo perdavusi valdyti transporto priemonę savo sutuoktiniui A. O..

35. Siekiant paneigti naujai nurodytus apeliacinio skundo motyvus dėl privalomojo draudimo nebuvimo ir teisės vairuoti nebuvimo ieÅ¡kovė praÅ¡o prijungti ginčo automobilio įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei vairuotojo A.O. vairuotojo pažymėjimÄ . Å ie įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas bei teisėtai ir esant ieÅ¡kovės sutikimui buvo valdomas jos sutuoktinio A.O.. Ä®rodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik gavus apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

37. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Eismo įvykio aplinkybių vertinimas 38. Nustatyta, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2020-05-11 nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-20-9522451, taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. , (duomenys neskelbtini) gatvės link įrengti kelio ženklai Nr. 329 (Greičio ribojimas iki 40 km/h), ir kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ (Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimo aikštelės ir pan,) kur važiuojamoje dalyje gali būti vaikų) be papildomų lentelių.

Apeliantams kelia abejones argumentas, kad pėsčioji V. L. iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ dalį, sudarydama netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį transporto priemonei VW Passat v/n LBK 216, dėl ko ir buvo patrenkta. Paminėto 2020-05-11 nutarimo matyvojamuoje dalyje yra teiginys, kad „...tyrimo metu nepavyko gauti objektyvių duomenų, kurių pagrindų galima teigti, kad vairuotojo A. O. veiksmuose bÅ«tų tokių prieÅ¡taravimų KET reikalavimams, kurie bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų...“. Tuomet, remiantis kokiais faktiniais duomenimis administracinio nusižengimo bylÄ tiriantis pareigÅ«nas padarė iÅ¡vadÄ , kad V.L. pažeidė KET 9,42,44 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 428 str. 3 d.

39. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akto Nr. 11-1057(21) iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks: automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Pėsčioji judėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę kelio pusę, žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi. Automobilis kairiojo Å¡ono priekine dalimi partrenkė pėsčiÄ jÄ ne toliau negu 4,7 m. nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Å ios ekspertizės 5 iÅ¡vadoje nurodyta, kad pėsčiosios veiksmai – kirto važiuojamÄ jÄ dalį ne per pėsčiųjų perėjÄ ir judėjo važiuojamÄ ja dalimi prieÅ¡ artėjantį automobilį „VW Passat“, dėl ko buvo jo partrenkta, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

40. Apeliantai laikosi pozicijos, jog 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1057(21) nėra ir negali bÅ«ti laikomas įrodymu byloje, nes iÅ¡vados tikėtinos ir pagal jį negalima neabejotinai pripažinti eismo įvykio mechanizmo, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad eksperto iÅ¡vados duomneys yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas atliko visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samų aplinkybių bei duomenų tyrimas. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ vertino, kad 2021 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-1057(21) pateiktas tikėtinas įvykio mechanizmas yra teisingas, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi vien tuo, kad negalima neabejotinai pripažinti, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks, koks nurodytas ekspertizės akte.

Apeliantai nepagrįstai kelia abejones dėl atliktos ekspertizės, kuri yra nuosekli, atlikta pagal byloje surinktus duomenis, apeliantai taip pat nenurodo, kodėl ji gali būti prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams ir kodėl ja remtis nebūtų tikslinga.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi ir kitais byloje priimtais procesiniais dokumentais (pvz. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ) bei kitais byloje esančiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes.

42. Taip pat pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad nei viename byloje esančiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 11 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimai ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 nutartyje) nėra konstatuoti transporto priemonės valdytojo A. O. neteisėti veiksmai, sÄ lygoję ginčo eismo įvykį. Tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių V. L. neteisėtų veiksmų buvimÄ yra. V. L. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti duomenys – tarnybiniai praneÅ¡imai, eismo įvykio planas, eismo įvykio pagal vairuotojo ir pėsčiosios parodymus sudarytos schemos, nuotraukos ir kt.

Nors apeliantai D. L. ir A. L. teigia, kad vien tai, kad V. L. ėjo keliu ne per pėsčiųjų perėjÄ savaime nepatvirtina, kad jos veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis eismo įvykiui kilti, tačiau akivaizdu, kad bÅ«tent V. L. pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, Å¡iuo atveju pažeidžiant KET 9, 42, 44 punktus, sukėlė eismo įvykį ir taip pat buvo padaryta žala automobiliui VW Passat.

43. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 str. 1 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartiniai, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ , atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį. Å iuo atveju apeliantai teigia, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nevertino pėsčiosios amžiaus. Atsižvelgus nurodytas atsakomybės sÄ lygas, kurios turi bÅ«ti nustatytos, amžiaus kriterijus nėra reikÅ¡mingiausias ir svarbiausias, todėl vien dėl to, kad teismas neanalizavo V. L. amžiaus, nereiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

44. Nukentėjusiosios V. L. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, ar ji stovėjo kelyje ties viduriu, kai buvo partrenkta automobilio VW Passat, ar žengė vienÄ Å¾ingsnį į eismo juostÄ , kuria važiavo Å¡is automobilis. Pirmosios instancijos teismas nurodė jog nepilnametė liudytoja teismo posėdyje sklandžiai pasakojo, kaip ji atėjo iki važiuojamosios kelio dalies prieÅ¡ingų eismo krypčių skiriamosios juostos, tačiau vėliau jos parodymai tapo prieÅ¡taringi. V. L. negalėjo nurodyti, kaip ji atsidÅ«rė prieÅ¡ingoje eismo juostoje, nenurodė aplinkybių, trukdančių pamatyti artėjantį automobilį, nors kategoriÅ¡kai teigė, jog vairuotojas jÄ turėjo matyti, nes paros metas buvo Å¡viesus ir kelyje nebuvo kliūčių, apsunkinančių matomumÄ , tačiau ankstesniuose parodymuose V.

L. paaiÅ¡kino, kad ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėjÄ , perėjusi vienÄ eismo juostÄ apsidairė, ir padariusi vienÄ Å¾ingsnį buvo partrenkta. Taip pat nurodė, jog neprisimena, ar buvo Å¡viesus paros metas, ar tamsus“. 2021-12-15 teismo posėdžio metu V.L. nurodė, ,,kad stovėjau per pusę kelio ir tada jÄ partrenkė“. V. L. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu (AN byloje I t. 183 b.l.) parodė, kad ji, eidama per keliÄ , sustojo kelio viduryje, kad pasižiÅ«rėtų, ar yra automobilių, nepamatė automobilio, nespėjo nei žingsnio padaryti kai jÄ partrenkė automobilis.

Akivaizdu, kad V. L. nuolat keičia savo parodymus, jie visiškai nenuoseklūs.

45. V. L. apklausta teisme nurodė, kad skubėjo į autobusÄ , nes jie retai važiuoja. Å ie argumentai patvirtina faktÄ , kad pėsčioji per keliÄ judėjo greičiau nei įprastai eidama (t.y. bėgdama), taip vairuotojui A. O. sudarydama netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį ir tai sÄ lygojo, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti iÅ¡ už autobuso iÅ¡bėgančios pėsčiosios partrenkimo (ekspertizės akto Nr. 11-1057 (21) iÅ¡vadų 2 p.). Todėl atmestini V.L. parodymai, kad ji ėjo paprastai- nei greitai, nei lėtai. Tuo tarpu, A. O. duoti parodymai viso proceso metu nekito, jis įvykį visuomet prisimena taip pat, todėl yra labiau tikėtina, kad jo parodymai yra patikimesni.

46. Tai gi, nustatytas objektyvus faktas, kad V.L. atsitrenkė į automobilio VW Passat automobilio kairės pusės Å¡onÄ , kadangi buvo apgadintas kairysis automobilio Å¡onas (kairės pusės galo vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durelės, priekinės kairės pusės sparnas ir kt.), o ne automobilio priekis, kas pagrindžia faktÄ , kad V. L. bėgo per keliÄ ir taip sudarė netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, kadangi VW Passat vairuotojas niekaip negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su V.L.. LogiÅ¡ka manyti, kad prieÅ¡ingu atveju, jeigu tariamai mergaitė bÅ«tų automobilio kliudyta, tai bÅ«tų sugadinta labiau automobilio priekinė dalis ir apgadinimai bÅ«tų mažesni.

47. Apeliantai teigia, jog eismo įvykis kilo kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“ ir kad vairuotojai Å¡iame kelio ruože turi bÅ«ti itin atidÅ«s. Kelio ruože, paženklintame kelio ženklu „Vaikai“ vairuotojai turi bÅ«ti ypač dėmesingi ir turėtų tikėtis, kad važiuojamoje dalyje gali atsirasti vaikų, tačiau prieÅ¡prieÅ¡inis transportas, važiuojantis savo eismo juosta, negali bÅ«ti įvardintas kaip kliÅ«tis ir vien jo buvimas neįpareigoja vairuotojÄ stabdyti, ar tuo labiau sustoti.

48. Nors V. L. duodama nenuoseklius parodymus teigė, jog autobuso tuo metu nebuvo, tačiau visuma įrodymų patvirtina, kad eismo įvykio metu tiek A. O., tiek V. L. matomumÄ ribojo kita transporto priemonė. Tačiau visuma įrodymų patvirtina faktÄ , kad tiek automobilio VW PASSAT vairuotojui A. O., tiek pėsčiajai V. L. matomumÄ ribojo pravažiuojantis autobusas.

49. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Vlado Miliaus 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimas, kuriame teigiama, kad V.L. nurodė, kad prieÅ¡ įžengdama į važiuojamÄ jÄ dalį nepastebėjo atvažiuojančių automobilių nei iÅ¡ kairės nei iÅ¡ deÅ¡inės, po ko sustojo kelio viduryje, apsidairė ir nemačiusi automobilio padarė vienÄ Å¾ingsnį ir buvo partrenkta. Tokie pėsčiosios paaiÅ¡kinimai kelia daug klausimų, kaip ji gali nematyti atvažiuojančio automobilio, jeigu lauke buvo dar Å¡viesu ir automobilis nuo jos buvo labai nedideliu atstumu t.y. jai pajudėjus vienÄ Å¾ingsnį nuo aÅ¡inės linijos buvo partrenkta, kai automobilis buvo visai Å¡alia jos.

Taigi pėsčiosios parodymai tik patvirtina, kad jai matomumÄ užstojo kažkoks objektas, neatmetama galimybė, kad tai vairuotojo nurodomas autobusas. FaktÄ , kad eismo įvykio metu, matomumas buvo ribojamas autobuso, patvirtina ir 2020 m. kovo 10 d. įvykio dienÄ duotas paties A. O. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodė, kad matomumas buvo blogas dėl su juo prasilenkiančio autobuso. 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. eAN2-19-497/2021 taip pat konstatavo, kad nebuvo tiriamos ir vertinamos su įvykio metu atsiradusia kliÅ«timi (iÅ¡ priekio atvažiuojantis autobusas, kuris ribojo matomumÄ iÅ¡ kairės) susijusios aplinkybės (11 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog tiek pėsčiajai V. L., tiek ir automobilį vairavusiam A. O. matomumas buvo ribojamas dėl su A. O. prasilenkiančio autobuso, egzistavo. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-1057 (21), nurodyta antroji išvada, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas 30-35-40 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti iš už autobuso bėgančios pėsčiosios partrenkimo, laiku reaguodamas stabdymui, yra teisinga.

50. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad anksčiau aptarti administracinio nusižengimo bylose priimti nutarimai ir nutartys neturi jokios prejudicinės reikÅ¡mės, nagrinėjamai civilinei bylai. Todėl atmestini apeliantų motyvai, kad teismas turėjo remtis administracinio nusižengimo byloje priimta 2021-11-19 nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad buvo autobusas ar kita kliÅ«tis, nes nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , reikalingi neginčytini įrodymai ar taikyti bei vertinti joje nustatytas faktines aplinkybes.

51. Nors byloje nebuvo objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ir kt.), patvirtinančių A. O. parodymus dėl kelyje važiavusio autobuso, iÅ¡ už kurio neva iÅ¡bėgo V. L., civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias nurodo, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus pagrindu. Vien tik faktas, jog į bylÄ nebuvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai matosi važiuojantis autobusas, dar nereiÅ¡kia, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo.

Pažymėtina, kad civilinis procesas nereikalauja kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų (taip, kaip to yra reikalaujama administraciniame procese), užtenka, kad bÅ«tų įrodytas labiausiai tikėtinas faktas, kuris pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).

52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad labiausiai tikėtina, kad A. O. ir V. L. matomumÄ ribojo kita transporto priemonė, dėl Å¡ios priežasties V. L. tapo neiÅ¡vengiama ir netikėta kliÅ«timi, kurios nematė ir negalėjo laiku pastebėti transporto priemonę vairavęs A. O.. Dėl Å¡ios priežasties vairuotojas A. O. kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 105 „Vaikai“, nepažeidė pareigos bÅ«ti itin atidžiu. Pagrįstas argumentas, kad prieÅ¡prieÅ¡inis transportas (autobusas), važiuojantis savo eismo juosta, negali bÅ«ti įvardintas kaip kliÅ«tis ir vien jo buvimas neįpareigoja vairuotojÄ stabdyti, ar tuo labiau sustoti.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 53. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kaip padidinto pavojaus Å¡altinio savininkės neturtinę žalÄ už nepilnametės dukros V. L. partrenkimÄ per eismo įvykį. Apeliantai konstatavo, kad nors eismo įvykio metu transporto priemone vairavo ieÅ¡kovės sutuoktinis A. O., tai nepanaikina transporto savininkės atsakomybės už padidinto pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ .

54. Transporto priemonės valdytojo sÄ voka įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 83 d.: transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, esanti transporto priemonės savininke, eismo įvykio metu žodiniu sutikimu ir faktiniais veiksmais buvo perdavusi valdyti transporto priemonę savo sutuoktiniui A. O., kuris jÄ vairavo eismo įvykio metu. Vairuotojas eismo įvykio metu transporto priemonę valdė patikėjimo teise ir eismo įvykio metu bÅ«tent automobilį vairavęs asmuo buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Taigi Å¡iuo atveju, už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ turėtų atsakyti ne automobilio VW Passat savininkė ieÅ¡kovė A. O., o transporto priemonę valdęs A. O.. Kaip jau minėta, tačiau, kaip minėta, nenustatytos ir visos bÅ«tinos sÄ lygos žalos atlyginimui.

55. Be to, pagal LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusiu su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota V. L., priežastimi buvo jos didelis neatsargumas, o transporto priemonės valdytojo neteisėti veiksmai neįrodyti. Nukentėjusioji pati elgėsi neapdairiai, kirto keliÄ ne tam pritaikytoje vietoje, taip pat sudarė netikėtÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį.

Kaip minėta, A. O. veiksmuose nebuvo nustatytas neteisėtumo faktas, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį negalėtų kilti dar ir todėl, kad A. O. veiksmuose neatitinka nėra bÅ«tinų CK 6.270 str. 1 d. nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl naujų įrodymų 56. Apeliantai apeliacinime skunde nurodė naujÄ argumentÄ , kad teismas nesiaiÅ¡kino valdymo transporto priemonės perdavimo teisėtumo, ar eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas Teisėjų kolegija prijungia prie bylos naujus įrodymus ginčo automobilio įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei vairuotojo A.O. vairuotojo pažymėjimÄ , nes jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik gavus apeliacinį skundÄ (CPK 314 str.).

57. Apeliantai skunde nurodo motyvus, kad teismas nesiaiÅ¡kino valdymo transporto priemonės perdavimo teisėtumo, ar eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir t.t. Byloje yra dalis AN bylos, priimti nutarimai, tačiau nebuvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo neapdraustas ar A.O. negalėjo jo vairuoti. IeÅ¡kovai taip pat pateikė ginčo automobilio įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei vairuotojo A.O. vairuotojo pažymėjimÄ . Å ie įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas bei teisėtai ir esant ieÅ¡kovės sutikimui buvo valdomas jos sutuoktinio A.O..

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 59. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

61. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos 484 Eur atstovavimo iÅ¡laidos lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno apelianto(CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų A. L. ir D. L. ieÅ¡kovei A. O. po 242 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo. Teisėjai Andrius Ignotas Vaclovas Paulikas Jelena Å iÅ¡kina