Legislator Case Law & Legislation
a3b442bf-15ca-4513-be06-448384b4ade2 AI generated

a3b442bf-15ca-4513-be06-448384b4ade2 · Regionų administracinis teismas

Case Number a3b442bf-15ca-4513-be06-448384b4ade2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. D., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

a3b442bf-15ca-4513-be06-448384b4ade2 · Regionų administracinis teismas: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (lot. virÅ¡ijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-223-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00659-2017-4                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                          51.5;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d.

Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. D., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-7) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 28 d. iÅ¡ Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) turėjo bÅ«ti vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Kauno TI buvo patalpintas į 205 kamerÄ .

PareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 28 d. Kauno TI administracijai pateikė skundÄ dėl netinkamo Kauno TI pareigÅ«nų elgesio. 2016 m. spalio 31 d. ryte į kamerÄ atėjo penki ar Å¡eÅ¡i pareigÅ«nai ir pasakė, jog pareiÅ¡kėjui skirtos 5 minutės susidėti daiktus ir iÅ¡eiti iÅ¡ kameros. PareiÅ¡kėjas atsisakė tai padaryti. Todėl pareigÅ«nai jį užpuolė, užlaužė rankas, pradėjo pareiÅ¡kėjÄ spardyti, keikti, iÅ¡vilko iÅ¡ kameros į koridorių. Tuomet keturi pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ pagriebė už rankų ir kojų ir nunešė į rÅ«sį.

Nunešę į rÅ«sį, pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ numetė ant žemės, o VieÅ¡ojo saugumo pareigÅ«nai užlaužė rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. PareiÅ¡kėjas buvo nutemptas į automobilį ir pusiau nuogas buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atvykus į ligoninę, pareiÅ¡kėjo gydytojai neapžiÅ«rėjo. 2016 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kėjas vėl buvo atvežtas į Kauno TI ir uždarytas vienas 213 kameroje. Tuo metu pareiÅ¡kėjas parašė skundÄ dėl neteisėto pareigÅ«nų elgesio. 2016 m. lapkričio 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Kybartų PN, kur nedelsiant kreipėsi į medikus.2016 m. lapkričio 14 d.

Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyrius gavo iÅ¡ Kybartų PN tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo sužalojimų, tačiau 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Kauno TI kriminalinės žvalgybos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. su juo buvo elgiamasi žiauriai, buvo sumuÅ¡tas, per prievartÄ etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, dėl tokių Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė sužalojimus, stipriai pablogėjo emocinė bÅ«klė, tapo dirglus, kankino nemiga, baimė.

Minėjo, kad dėl nurodytų neteisėtų Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau atsakymo negavo. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b. l. 33-35). Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. spalio 31 d. kalėjo 205 kameroje. Viso kameroje buvo laikomi du asmenys.

PareiÅ¡kėjui teko 7,72 kv. m ploto. AntrÄ kartÄ vykdamas etapu iÅ¡ Laivės atėmimo vietų ligoninės pareiÅ¡kėjas atvyko į Kauno TI 2016 m. lapkričio 7 d. ir iÅ¡vyko 2016 m. lapkričio 8 d. Tuo metu pareiÅ¡kėjas vienas laikomas 233 kameroje, kur jam teko 15,40 kv. m ploto. Laikytina, kad jo kalinimo sÄ lygos Kauno TI buvo geros.BÅ«damas Kauno TI 2016 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Kauno TI administracijai skundÄ , kuriame nurodė, kad jam buvo atlikta krata, jį iÅ¡rengiant nuogai Å¡altoje kameroje, o atėjus pareigÅ«nui į kamerÄ jis buvo verčiamas atsistoti, aparatÅ«ra paimta patikrinimui, kameros sanitariniame mazge buvo tik Å¡altas vanduo.Atkreipė teismo dėmesį, kad visi veiksmai, susiję su pareiÅ¡kėjo atvykimu į Kauno TI buvo atliekamai tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų: visuminė krata atlikta vykdant Laisvės vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 153.1 papunkčio reikalavimÄ ; pareiÅ¡kėjui priklausantys elektros prietaisai paimti patikrinimui vykdant Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraÅ¡o 12 punkto reikalavimus.

Pažymėjo, kad jie buvo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2016 m. spalio 31 d.; suimtieji ir nuteistieji privalo atsistoti vykdydami “Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos apraÅ¡o“ nuostatas. Atkreipė teismo dėmesį į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo sveikatos stovis netrukdė jam vykdyti Å¡io reikalavimo; į kameras tiekiamas tik Å¡altas vanduo, tai nustatyta tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2016 m. spalio 28 d. skundo turinio aiÅ¡ku, kad bÅ«tent reikalavimÄ atsistoti įeinant pareigÅ«nui į kamerÄ pareiÅ¡kėjas traktavo tyčiojimusi iÅ¡ jo.PareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundo teiginiai dėl 2016 m. spalio 31 d. sužalojimo rengiant konvojavimui buvo iÅ¡tirti Kauno TI kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nų.

Tyrimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Daryta iÅ¡vada, kad Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti.Mano, kad Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, jo neigiami pergyvenimai yra sÄ lygoti jo paties veiksmų - neteisėto prieÅ¡inimosi teisės aktuose nustatytai tvarkai ir jos pažeidimų. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjo skundo tikslas yra ne neva patirtos neturinės žalos kompensavimas, o siekimas neteisėtai gauti pinigų.

Tai liudija ir faktas, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ daugiau nei po penkerių mėnesių nuo jo apraÅ¡ytų galimai neteisėtų veiksmų pasibaigimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės atstovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) neužtikrinant pareiÅ¡kėjui saugumo, t. y. 2016 m. spalio 31 d. pareiÅ¡kėjui atsisakius vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis buvo sumuÅ¡tas.Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – ir Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (lot. virÅ¡ijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui.

Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmens teisių pagarbÄ , padarytos žalos kompensavimÄ valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus).

Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Tai, kad tokiu atveju taikytinos civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo apsprendžia, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apibendrinus Å¡ias nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp atitinkamos institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. spalio 28 d. buvo atvežtas iÅ¡ Kybartų pataisos namų į Kauno TI, iÅ¡ kur 2016 m. spalio 31 d. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2016 m. spalio 31 d. pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti Kauno TI pareigÅ«nų nurodymÄ susidėti asmeninius daiktus ir pasiruoÅ¡ti konvojavimui, nes laukia VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai, t. y. atsisakė vykti konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

PareiÅ¡kėjas atsigulė ant grindų, o Kauno TI pareigÅ«nams pakartotinai pareikalavus atsikelti, pasiruoÅ¡ti konvojui ir netrukdyti pareigÅ«nams atlikti savo pareigų, pareiÅ¡kėjas ir toliau nesikėlė nuo grindų, reikalavo uždėti antrankius. Kadangi pareiÅ¡kėjas atsisakė eiti pats, siekiant užtikrinti sklandų įstaigos darbÄ , jis buvo nuneÅ¡tas į Priėmimo ir paskirstymo skyrių bei perduotas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojaus žinion. Tokiu elgesiu pareiÅ¡kėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklės“ 5.1, 5.2 punktų reikalavimus, todėl jam Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 35/188 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 14). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti nuobaudÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad Å¡iÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs.Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, sÄ lygos ir principai nustatyti Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK).Pagal BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 12 straipsnį nuteistieji privalo vykdyti:

įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (2 dalis).Pagal BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 120 straipsnį pataisos įstaigose gali bÅ«ti panaudotos specialiosios priemonės, įskaitant antrankius, kovinius imtynių veiksmus (1 dalis), specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situacijÄ , o naudodami specialiÄ sias priemones, pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių (2 dalis), prieÅ¡ naudojant specialiÄ sias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieÅ¡ kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami (3 dalis), specialiųjų priemonių naudojimas privalo bÅ«ti nutrauktas, kai iÅ¡nyksta jų panaudojimo pagrindai, panaudojęs specialiÄ sias priemones pareigÅ«nas privalo suteikti neatidėliotinÄ medicinos pagalbÄ , jei tai bÅ«tina (4 dalis), apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kÅ«no sužalojimų, nedelsiant praneÅ¡ama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas (5 dalis).

Specialių priemonių panaudojimo pagrindai nustatyti Kodekso 121 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai gali panaudoti prieÅ¡ nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, be kita ko, kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar prieÅ¡inasi jėga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalį antrankiai arba tramdomieji marÅ¡kiniai ar suriÅ¡imo priemonės naudojami ir Å¡iomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo (1 punktas), kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti (3 punktas).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 3 dalį Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (iÅ¡skyrus antrankius ir suriÅ¡imo priemones) draudžiama panaudoti prieÅ¡ nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba prieÅ¡inasi jėga ar ginklu. Naudodami specialiÄ sias priemones, pareigÅ«nai privalo vadovautis BVK 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, pagal kurį nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis (3 dalis).Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Kauno TI pareigÅ«nai, specialiųjų priemonių prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nenaudojo.

Pastarajam atsisakius pačiam iÅ¡eiti iÅ¡ kameros, Kauno TI direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo D. P. nurodymu, Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis prižiÅ«rėtojas G. P. ir Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus korpuso skyriaus vyresnysis V. D. pareiÅ¡kėjÄ nunešė į priėmimo paskirstymo skyrių ir perdavė jį VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojaus žinion (b. l. 49, 80, 81). AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir Kauno TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo specialisto M.

M. 2016 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. 62-1065 „Dėl vaizdo medžiagos peržiÅ«rėjimo“ (b. l. 48). PareiÅ¡kėjas 2016 m. gruodžio 12 d. su skundu dėl Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų pristatant jį į Kauno TI atvykusiam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojui į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 30-31). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 2S-470 nurodė, jog iÅ¡nagrinėjus visÄ pateiktÄ medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, apklausus liudytojus, peržiÅ«rėjus vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus vaizdo įraÅ¡us, nenustatyta, jog Kauno TI pareigÅ«nai savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus (b. l. 27-28).

PareiÅ¡kėjas minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui neskundė.Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl patirtų sužalojimų. Kybartų PN 2016 m. lapkričio 8 d. Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymoje Nr. 11/1-294 nurodytas kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis: deÅ¡inio smilkinio srityje gelsvos spalvos (sena) mėlynė, kairės plaÅ¡takos virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje nedidelė (nežymi) mėlynė, deÅ¡inio žasto srityje kelios senos mėlynės, kairio kelio sÄ nario srityje, kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje nubrozdinimai – Å¡aÅ¡ai, senos mėlynės (b. l. 92).2016 m. lapkričio 14 d.

Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyriuje gavus Kybartų PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. K. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo P. D. medicininės pažiÅ«ros, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-0-11-00073-16 nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 138 straipsnio 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nenustačius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 106-108).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sumuÅ¡tas Kauno TI pareigÅ«nų, kadangi pareiÅ¡kėjas nei Kauno IT Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliekamo tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė pareigÅ«nų, kurie jį sužalojo vardų ir pavardžių, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo patirti sužalojimai atsirado dėl Kauno TI pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, Kauno TI neatliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo nėra.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. kovo 5 d. pateikė į bylÄ pažymÄ dėl 300,72 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-462-4231 nuspręsta P. D. pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ administracinėje byloje dėl Kauno TI veiksmų apskundimo, paskiriant advokatÄ RičardÄ LilÄ .

ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 40 straipsnį, proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tarp jų - atstovavimo iÅ¡laidas.Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė