a3b39768-e850-4f08-88f5-0f2ecb3d7f6b · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-86-984/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36994-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 18 d. Širvintos Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam R. J. ir jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,nukentėjusiajai J.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:remigijus jasiniauskas, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2014 m. rugpjūčio 11 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 3 mėnesius bÅ«ti namuose, nuo 21 val. iki 5 val., ir per 1 mėnesį pradėti gydytis nuo alkoholizmo;2) 2015 m. liepos 13 d.

Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikÄ bendrauti su G. Ž., L. S., E. S. ir E. M. ir įpareigojant bÅ«ti namuose, nuo 23 val. iki 6 val. Bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 11 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikÄ bendrauti su G.

Ž., L. S., E. S. ir E. M. ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.,kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              R. J. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, t. y. 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilės neblaivumas), savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su savo seserimi J.

V. metu, jai ranka tyčia sudavė vienÄ kartÄ per veidÄ , tuo sukeldamas savo Å¡eimos nariui – seseriai J. V., fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais R. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Nurodė, kad su seserimi konfliktuoja dėl jos netinkamo gyvenimo bÅ«do. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nukentėjusioji J. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jos ir brolio R.

J. kilusio konflikto metu, brolis jai delnu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko po akimi atsirado mėlynė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine ir tėvu gyvena tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sesuo J. V. Å¡iuo adresu yra registruota ir kartais gyvena. Motina L. J. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. 2016 m. rugpjūčio 5 d. į namus atvažiavo motina. R. J. tuo metu buvo pas draugÄ , gėrė alkoholį.

Motina paskambinusi jam, pakvietė jį į namus. Sesuo J. V., sužinojusi, kad atvyko motina, taip pat atėjo į namus. Ji buvo neblaivi. Sesuo niekur nedirba, bet atėjusi į namus, visus daiktus ima, kaip savo, valgo maistÄ . Šį kartÄ ji pasielgė panaÅ¡iai. Jie dėl to susiginčijo ir jis seseriai delnu vienÄ kartÄ nestipriai sudavė į veidÄ . Po Å¡io smÅ«gio jai neliko jokių muÅ¡imo žymių. J. V. iÅ¡ pykčio iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Medikai jÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo.

Å is konfliktas ir smÅ«gio sudavimas, vyko ne name, o kieme prie namo. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi (41-42 b. l.).Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.20 val. jai bÅ«nant namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir brolio R. J. kilo konfliktas, kurio metu brolis jai delnu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , todėl po akimi atsirado mėlynė. Brolis taip pasielgė pirmÄ kartÄ (1-2, 21-23 b. l.).Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiosios J.

V. ir kaltinamojo R. J. parodymus (28-29 b. l.). Byloje yra užfiksuotas praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (10-11 b. l.).VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad J. V. nustatyta deÅ¡iniojo voko hematoma, sumuÅ¡imas (16-17 b. l.).Ä®vykio dienÄ 18.33 val., nukentėjusiajai E. V. buvo nustatytas 2,20 promilės neblaivumas (18 b. l.), o kaltinamajam R. J. 18.28 val., nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (30 b. l.). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kÅ«nui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui, pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužymu ir panaÅ¡iais veiksmais.Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. PareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo (41-42 b. l.), nukentusiosios (1-2, 21-23 b. l.) ir liudytojos L. J. (28-29 b. l.) parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (10-11 b. l.), praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje (12 b. l.), kaltinamajam nustatytas 1,54 promilės neblaivumo laipsnis (30 b. l.).

Kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmÄ savo seseriai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės skyrimo BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis R. J. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Å io straipsnio 2 dalies sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.Kaltinamasis yra teistas, baustas administracine tvarka, psichikos ir priklausomybės ligų stebimų ligonių įskaitoje nėra įraÅ¡ytas (58 b. l.), nedirba (56 b. l.).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji patvirtino, kad brolis taip pasielgė pirmÄ kartÄ . Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Kadangi byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis kaltu prisipažino, taikomas BK 641 straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“Â 1 sulaikymo parÄ (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu, 66 straipsniu) (32, 33 b. l.).Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (35, 36 b. l.).Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl 34,74 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo (72 b. l.), kadangi nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylÄ nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, bÅ«tų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir 5 punktas, 48 straipsnio 7 dalis).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R.

J. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo, Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo parÄ .

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Asta Katinienė