a3b23fc5-8a5b-41f5-9789-2fa66e9fc5fe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2087-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02989-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FilaLAB“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalies pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FilaLAB“ dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, numatančių darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis) aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumo.

2. Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-113-121/2023 ieÅ¡kovo A. R. reikalavimus atsakovei UAB „FilaLAB“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ atmetė kaip nepagrįstus.

3. IeÅ¡kovas A. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „FilaLAB“ vidutinį darbo užmokestį, paskaičiuotÄ nuo 974,53 Eur sumos už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), darbo santykių pabaigos datÄ pripažinti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ; priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodė, kad tarp A. R. (toliau – ieškovas) ir UAB „FilaLAB“ (toliau – atsakovė arba darbdavė) 2022 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai nutraukti praėjus vos 8 mėnesių laikotarpiui, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d. Pažymi, jog darbo santykiai nutraukti darbdavės iniciatyva, apgaulės būdu, nesant ieškovo tikrosios valios, nesilaikant Darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytos tvarkos.

Nurodė, jog atsakovė tikrÄ jÄ valiÄ dėl darbo santykių nutraukimo pridengė – teigė, jog tai ekonominės priežastys, laikinai mažinamas darbuotojų skaičius. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. įteikė ieÅ¡kovui didelį pluoÅ¡tÄ dokumentų – siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu Nr. FL22/12/13, taip pat susitarimÄ â€žDėl darbo santykių nutraukimo Å¡alių susitarimu“ (2022 m. gruodžio 14 d.), kuris taip pat buvo tuo metu pasiraÅ¡ytas (DK 54 straipsnis), taip pat (2022 m. gruodžio 27 d. datuotas) atsakovės direktorius įsakymas Nr. PP-22/12/27 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Tokiu bÅ«du santykiai nutraukti 2022 m. gruodžio 30 d. DK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtus dokumentus darbdavės administracijos personalo darbuotoja paprašė pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovas nieko blogo neįtardamas ir nemanydamas, jog bÅ«tent Å¡ių dokumentų pasiraÅ¡ymo tikslas yra visiÅ¡kai kitas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pas atsakovę buvo susiklosčiusi praktika įvairiais lokaliaisiais teisės aktais supažindinti darbuotojus su vidiniu teisiniu reguliavimu, ieÅ¡kovas visus pateiktus dokumentus pasirašė ir po kurio laiko susivokė, jog vienas iÅ¡ dokumentų buvo 2022 m. gruodžio 14 d. (tos dienos įraÅ¡yta data) darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu, taip pat darbo sutarties pabaigos įforminimo dokumentas, įsakymas „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“, taip pat darbdavės įsakymas „Dėl atostogų suteikimo“, taigi operatyviai buvo įforminta darbo santykių pabaiga be teisės jÄ atÅ¡aukti.

Pažymi, jog visa dokumentų pasiraÅ¡ymo procedÅ«ra vyko 2022 m. gruodžio 13 d. (nors dokumentai buvo datuoti skirtingomis datomis), kurios metu personalo vadovė pasakė ieÅ¡kovui, jog atleidžia jį iÅ¡ darbo, nes mažina darbuotojų skaičių. IeÅ¡kovas tai suvokė kaip prastovÄ . IeÅ¡kovui ir jo kolegai buvo įteikti dokumentai, kuriuos darbdavės atstovė nurodė pasiraÅ¡yti neduodama laiko į juos įsigilinti. Visus dokumentus – pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį, susitarimÄ bei įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ (2022 m. gruodžio 13 d.).

IeÅ¡kovui grįžus namo bei pastarojo žmonai iÅ¡vertus minėtus dokumentus, ieÅ¡kovas suprato, kad buvo suklaidintas ir kitÄ dienÄ kartu su kolega pateikė darbdavei 2022 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuose abu darbuotojai pareiÅ¡kė, jog pageidauja tęsti santykius pas darbdavę, pareiÅ¡kimai faksu buvo perduoti (kito padalinio direktoriui). IeÅ¡kovas 2022 m. gruodžio 15 d. pakartotinai kreipėsi į darbdavės administracijÄ , tačiau nebuvo sureaguota. IeÅ¡kovas sužinojo, kad jau renkama per Užimtumo tarnybÄ nauja darbuotojų komanda, taigi dar kartÄ Ä¯sitikinta, jog darbo santykių nutraukimas su ieÅ¡kovu nėra laikinas bei darbo santykiai nutraukti ne dėl ekonominių priežasčių.

Atsakovės personalo skyriaus darbuotoja, pateikusį visÄ dokumentų paketÄ , nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui įvertinti dokumentų. Tuo metu ieÅ¡kovas buvo be akinių, kuriuos naudoja ir negalėjo gerai matyti teksto ar / ir jį skaityti, be to svarbu tai, jog ieÅ¡kovas yra rusakalbis. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo gimtoji kalba rusų kalba, jis baigęs rusų mokyklÄ , todėl lietuvių kalba Å¡neka ir skaito sunkiai, ypač specialius teisinius tekstus, be kita ko, atsakovė neįvertino ir nekreipė dėmesio, jog darbuotojui nebuvo suteiktas laikas dokumentų peržiÅ«rai, jų turinio ir pasekmių vertinimui, kurių tikrasis turinys neatskleistas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ (toliau – VDI). VDI konsultantė A. Z., matė ir įsitikino, kad dokumentų buvo pakankamai daug, kurie visi datuoti nuo 2022 m. gruodžio 14 d., 27 d., 30 d. (bet pasiraÅ¡yti vienu metu) ir tai, jog ieÅ¡kovas prastai kalba ir suvokia lietuvių kalbÄ . IeÅ¡kovas pažymi, jog jis norėjo toliau dirbti bei neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbo santykius, prieÅ¡ingai, darbdavė turėjo tikslÄ nutraukti darbo santykius nuslėpdama tikruosius sutarties nutraukimo tikslus – atsakovės tikslas sudaryti naujas darbo sutartis su kitais darbuotojais (neįgaliais), kurių darbo kaÅ¡tai dalinai kompensuojami trečiųjų asmenų lėšomis.

Pabrėžė, jog ieÅ¡kovas, turintis negaliÄ , tikrosios valios darbo santykiams nutraukti neiÅ¡reiÅ¡kė, jis buvo apgautas ir, suvokęs apgaulę, sekančiÄ dienÄ pradėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus. Å ių aplinkybių visetas rodo, jog buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra – neužtikrinta darbuotojo teisė iki 5 darbo dienų svarstyti ir įvertinti – sutikti ar nesutikti su darbdavio pasiÅ«lymu ir jo sÄ lygomis, nors pats pasiÅ«lymas nebuvo pateiktas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovės personalo specialistė teigė, jog darbo santykiai nutraukiami siekiant mažinti darbuotojų skaičių, taigi tikroji darbo santykių modifikacija galėtų bÅ«ti įforminta kaip prastova.

Ieškovo įsitikinimu, jis atleistas iš darbo neteisėtai, padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus.

4. Atsakovė UAB „FilaLAB“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. atsakovė ir ieÅ¡kovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 70 (toliau – sutartis) dėl ieÅ¡kovo darbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad vadovaudamasi DK 54 straipsnio nuostatomis 2022 gruodžio 13 d. ieÅ¡kovui pateikė pasiÅ«lymÄ Nr. FL22/12/13 (toliau – pasiÅ«lymas) nuo 2022 m. gruodžio 30 d. nutraukti sutartį, kuriame buvo iÅ¡dėstytos sutarties nutraukimo sÄ lygos: 2022 m. gruodžio 30 d. paskutinė ieÅ¡kovo darbo diena, kuriÄ bÅ«tų iÅ¡mokėtas ieÅ¡kovui visas priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

IeÅ¡kovas šį pasiÅ«lymÄ priėmė, patvirtindamas tai savo paraÅ¡u, todėl tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį (toliau – susitarimas) pasiÅ«lyme nurodytomis sutarties nutraukimo sÄ lygomis. Susitarimo 2.1.6. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėti ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį bei kompensacijÄ už jo nepanaudotas kasmetines atostogas; 2.1.7. punktu atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 30 d. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ .

Atitinkamai susitarimo 2.1.8. punktu ieÅ¡kovas garantavo, kad atsakovei sumokėjus 2.1.6. ir 2.1.7. punktuose numatytas iÅ¡mokas ieÅ¡kovui, pastarasis neturės jokių pretenzijų atsakovei. Su atleidžiamu darbuotoju atsakovė tinkamai atsiskaitė jo atleidimo dienÄ 2022 m. gruodžio 30 d. Atsakovė teigia, jog pasiÅ«lymas ir susitarimas buvo aiÅ¡kus, sÄ Å¾iningi ir atitinkantys Å¡alių valiÄ , todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo patvirtinti ir pasiraÅ¡yti paraÅ¡ais. Sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis DK 54 straipsnio reikalavimus.

Atsakovė pažymi, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 30 d. sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovei dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo pasirašė veikiamas neteisėtos darbdavio įtakos, prieÅ¡ savo valiÄ ir nesuprasdamas pasiraÅ¡omų dokumentų turinio. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovui kyla pareiga byloje tinkamai įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, be kita ko, kad nebuvo ieÅ¡kovo valios nutraukti sutartį DK 54 straipsnio pagrindu.

Atsakovės teigimu, jokia apgaulė, spaudimas ar kokios nors kitos neteisėtos priemonės ieÅ¡kovo atžvilgiu niekada nebuvo taikomos. IeÅ¡kovui buvo sudarytos visos sÄ lygos ir galimybės tinkamai įvertinti pasiÅ«lymÄ ir sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu aplinkybes ir perspektyvas, įvertinti pateiktus dokumentus, esant poreikiui pasikonsultuoti su jam priimtinais asmenimis ir / ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie ieÅ¡kovo nuomone bÅ«tų buvę reikalingi sprendimui dėl pasiÅ«lymo priimti.

Tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu nurodant pačiame pasiÅ«lyme ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė atsakymÄ (sutikimÄ ar nesutikimÄ ) dėl pasiÅ«lymo pateikti per 5 darbo dienas. IeÅ¡kovas sprendimÄ dėl pasiÅ«lymo savo laisva valia, savarankiÅ¡kai ir nieko neverčiamas bei neįtakojamas priėmė ir sutikimÄ raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė tÄ pačiÄ dienÄ , kai jam buvo pateiktas pasiÅ«lymas. Papildomo laiko susipažinti su dokumentais ir sprendimui priimti ieÅ¡kovas neprašė, jokių pastabų ar reikalavimų dėl dokumentų, jų turinio, kalbos, kuria jie buvo suraÅ¡yti, ir / ar bet kokių kitų aplinkybių nereiÅ¡kė.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo pozicija ar norai galėjo pasikeisti po sutarties nutraukimo, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas tenkinti kokius nors ieÅ¡kovo reikalavimus. Teigia, jog atsakovė visada elgėsi sÄ Å¾iningai ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl vertinant pasikeitusiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ , daro prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sÄ skaita. IeÅ¡kovas Darbo ginčų komisijai pateikė ir susitikimo garso įraÅ¡Ä , kuriame ieÅ¡kovas kartu su kolegomis jau po susitarimo pasiraÅ¡ymo bendrauja su atsakovės personalo vadove V.

R.. Nors ir toks garso įraÅ¡as yra padarytas neteisėtai, nepraneÅ¡ant ir neinformuojant pokalbio dalyvių apie tai, kad bus daromas susitikimo garso įraÅ¡as, bei negaunant dėl to visų susitikimo dalyvių sutikimo ir leidimo, dėl ko toks garso įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje, tačiau net ir iÅ¡ Å¡io garso įraÅ¡o daugiau negu aiÅ¡kiai matyti, kad: ieÅ¡kovas ir jo kolegos net neužsimena apie tai, kad jie tariamai buvo apgauti ir / ar kad nesuprato kokius dokumentus, dėl ko ir kam pasirašė; nėra reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos dėl sutarties nutraukimo ir jo pagrindo; iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas ir jo kolegos tiesiog norėjo pasikalbėti dėl galimybės gauti papildomÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ar susirasti naujÄ darbÄ .

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo kiek daugiau nei 8 mėnesius. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas bendravo su savo bendradarbiais ir lietuvių kalba, taip pat lietuvių kalba pasiraÅ¡inėjo eilę įvairių su darbo teisiniais santykiais susijusių dokumentų ir niekada dėl to jokių pretenzijų, reikalavimų ar pastabų nereiÅ¡kė, dokumentų versti į rusų kalba neprašė. Å iame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas Darbo ginčų komisijai 2023 m. sausio 3 d. praÅ¡ymÄ dėl neteisėto atleidimo pats iÅ¡samiai užpildė lietuvių kalba, dokumento turinį suprato ir dėl to jokių problemų neturėjo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ su atsiliepimu pateiktų priedų, ieÅ¡kovas darbo pas atsakovę metu pasiraÅ¡inėdavo ir kitus dokumentus lietuvių kalba. Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti į darbÄ , kurį ieÅ¡kovas pats savarankiÅ¡kai užpildė raÅ¡ytine lietuvių kalba; (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieÅ¡kovas nuolatos dirbdavo darbo metu, naudojimo instrukcija ir eksploatavimo vadovas, su kuriais ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas. Jeigu iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas nebÅ«tų mokėjęs lietuvių kalbos ir nebÅ«tų galėjęs suprasti pasiraÅ¡omų dokumentų turinio, ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs ir dirbti su (duomenys neskelbtini), juo naudotis, jį prižiÅ«rėti ir eksploatuoti.

Teigia, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o jam priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos. Byloje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos ir nėra įrodinėjamas 5 000,00 Eur neturtinės žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju neatitinka pagrįstumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nusprendė pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „FilaLAB“ 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartį Nr. 70 su ieÅ¡kovu A. R. pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai; nusprendė negrÄ Å¾inti A. R. į darbÄ ; nusprendė, kad sutartis tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 970,27 Eur vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 134,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės ir ieÅ¡kovo po 9,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos nutraukiant darbo sutartį, konstatavo, kad atsakovė darė įtakÄ ieÅ¡kovo sprendimui dėl sutikimo nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas, buvęs pavaldus atsakovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių Å¡aliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklÄ , todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiauti savo galiomis.

Tai, kad pasiÅ«lymas buvo pateiktas raÅ¡tu ir ieÅ¡kovo sutikimas taip pat iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu tÄ pačiÄ dienÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo daromas spaudimas – darbdavė skubėjo įforminti visus dokumentus, dėl ko ieÅ¡kovas neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios. Nors atsakovės tvirtinimu, ieÅ¡kovo atleidimo priežastis buvo sunki ekonominė situacija, tačiau akivaizdu, jog atleidimo priežastys buvo kitos – dar nepasibaigus darbo sutarties galiojimui, vieÅ¡ojoje erdvėje buvo vėl ieÅ¡koma (duomenys neskelbtini) darbuotojo.

Atsakovės, kaip stipresnės darbo teisinio santykio Å¡alies, nurodytos pasiÅ«lymo dėl sutarties nutraukimo priežastys suklaidino ieÅ¡kovÄ priimant sprendimÄ dėl tolimesnių santykių eigos, be to, paduodant pasiraÅ¡yti iÅ¡ karto visus dokumentus, ieÅ¡kovui buvo padarytas psichologinis spaudimas, todėl nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip apsisprendimo laisvės dėl sutarties nutraukimo nepalikimÄ silpnesnei darbo santykių Å¡aliai – ieÅ¡kovui. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad susitarimas prieÅ¡tarauja DK 54 straipsnyje numatyto atsakovės pasiÅ«lymo ir ieÅ¡kovo sutikimo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu prasmei.

Teismas pažymėjo, kad pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojo nuo pasiÅ«lymo pateikimo iki dokumentų pasiraÅ¡ymo vyko apie 10 min., nors pasiÅ«lymui priimti ar atmesti įstatymo nustatytas 5 darbo dienų terminas. IeÅ¡kovui akivaizdžiai buvo suteiktas per trumpas terminas ir pažeista jo teisė pasinaudoti įstatymo nustatytu 5 darbo dienų terminu. Faktas, kad bÅ«tent atsakovė į pasiÅ«lymÄ ir susitarimÄ Ä¯rašė kompensacijos dydį, o ieÅ¡kovas tik pasirašė, taip pat tik įrodo, kad ieÅ¡kovas, paveiktas darbdavio, įvykdė jo valiÄ nutraukti darbo sutartį, atsakovė buvo derybų iniciatorė, nors ieÅ¡kovas neketino nutraukti sutarties.

Teismas sprendė, kad šalių susitarimas buvo darbdavio primestas ieškovui, neatitinka tikrosios šalių valios ir yra neteisėtas.

7. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas (bendru susitarimu) ieÅ¡kovui negalėjo sukelti didelių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kadangi juo nebuvo sumenkinta ieÅ¡kovo dalykinė reputacija ir geras vardas, t. y. dėl tokio atleidimo pagrindo visuomenė negalėjo susidaryti negatyvaus požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ , suabejoti jo reputacija. IeÅ¡kovas pateikė 2023 m. sausio 18 d. stacionaro epikrizės iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovas buvo hospitalizuotas dėl anemijos, ir tai ieÅ¡kovas sieja su patirtu stresu. Tačiau iÅ¡ dokumente užfiksuotų diagnozių matyti, jog ieÅ¡kovas turi sveikatos problemų dėl kelių lėtinių ligų, vartoja antihipertenzinius vaistus, sveikatos bÅ«klės pablogėjimas buvo 2023 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tos dienos, kai jam buvo pasiÅ«lyta nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu, todėl teismas vertino, kad darbdavio veiksmai nėra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su ieÅ¡kovo sveikatos problemomis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo priteisti piniginį atlyginimÄ už ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ ir konstatavo, jog pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovo neturtinei žalai kompensuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

8. Atsakovė UAB „FilaLAB“ apeliaciniu skundu prašo:

8.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė patenkinti ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažinti, kad atsakovė UAB „FilaLAB“ 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartį Nr. 70 su ieÅ¡kovu A. R. pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo A. R. į darbÄ ir laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės UAB „FilaLAB“ ir ieÅ¡kovo A. R. nutraukta nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti ieÅ¡kovui A. R. iÅ¡ atsakovės UAB „FilaLAB“ 970,27 Eur vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ieÅ¡kovo A. R. atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „FilaLAB“ atmesti visiÅ¡kai;

8.2. Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovo UAB „FilaLAB“ naudai 2 268,75 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Å¡ioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme, taip pat visas atsakovo UAB „FilaLAB“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame civilinės bylos procese, t. y. 207,00 Eur dydžio sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliaciniame civilinės bylos procese, o ieÅ¡kovo A. R. reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovui UAB „FilaLAB“ civilinėje byloje atmesti visa apimtimi;

8.3. Palikti 2023 m. birželio 27 d. teismo sprendimo dalį, kuria teismas iÅ¡ dalies atmetė ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį, nepakeistÄ ;

8.4. Atgręžti įvykdytÄ teismo sprendimo dalį dėl 970,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos 2023 m. liepos 7 d. (viso 4 295,59 Eur atskaičius mokesčius) priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „FilaLAB“ ieÅ¡kovo A. R. naudai, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovo naudai 4 295,59 Eur sumÄ , atsakovo UAB „FilaLAB“ sumokėtÄ ieÅ¡kovui;

8.5. Pripažinti atsakovei UAB „FilaLAB“ teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inti sumokėtus mokesčius nuo 4 295,59 Eur sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, t. y. 138,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 287,25 Eur socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 101,26 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (viso 1 526,80 Eur).

9. Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, byloje esančius įrodymus vertino nesilaikydamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai, neobjektyviai, selektyviai ir vienpusiÅ¡kai, nesuteikdamas jokios įrodomosios galios atsakovės pozicijÄ ir reikalavimus pagrindžiantiems įrodymams, be kita ko, atsakovo personalo vadovės V. R. ir gamybos vadovo A. B. parodymams, tačiau suteikdamas iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo duotiems paaiÅ¡kinimams, jo iniciatyva ir praÅ¡ymu apklaustų liudytojų R. R. ir R. T. parodymams bei kitiems byloje esantiems duomenims, kurie apskritai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip tinkami, patikimi ir priimtini įrodymai, turintys kokios nors reikÅ¡mės teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, taip pat sprendimÄ grindė prielaidomis, tikimybėmis bei spėjimais, o ne objektyviai byloje nustatytomis ir įrodymais pagrįstomis aplinkybėmis; teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas DK 54 straipsnio nuostatas, dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla ir nepagrįstai bei neteisėtai iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys.

9.2. Teigia, kad pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį ir susitarimas buvo aiÅ¡kÅ«s, sÄ Å¾iningi ir atitinkantys Å¡alių valiÄ , todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo patvirtinti ir pasiraÅ¡yti paraÅ¡ais. Sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis DK 54 straipsnio reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai negalėjo bÅ«ti tenkinami ir turėjo bÅ«ti atmesti visa apimtimi. Byloje nebuvo ir nėra surinkta jokių įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo pasirašė veikiamas neteisėtos darbdavės (atsakovės) įtakos ir prieÅ¡ savo valiÄ ir / ar nesuprasdamas pasiraÅ¡omų dokumentų turinio.

Aplinkybė, kad dokumentai Å¡alių buvo pasiraÅ¡yti ir kad ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ sutikti su pateiktu pasiÅ«lymu ir sudaryti susitarimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , taip pat neįrodo ir niekaip nepatvirtina jokios atsakovės neleistinos įtakos ieÅ¡kovui ir neleidžia abejoti ieÅ¡kovo tikrÄ ja valia. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartis „darbdavio iniciatyva buvo nutraukta apgaulės bÅ«du, nesant tikrosios ieÅ¡kovo valios“ vien tik todėl, kad dokumentai dėl sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu pagal DK 54 straipsnį buvo pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ .

Å i aplinkybė nėra tinkama ir pakankama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies iÅ¡vadoms pagrįsti. IeÅ¡kovas sprendimÄ dėl pasiÅ«lymo savo laisva valia, savarankiÅ¡kai ir nieko neverčiamas bei neįtakojamas priėmė ir sutikimÄ raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė tÄ pačiÄ dienÄ , kai jam buvo pateiktas pasiÅ«lymas. Papildomo laiko susipažinti su dokumentais ir sprendimui priimti ieÅ¡kovas neprašė, jokių pastabų ar reikalavimų dėl dokumentų, jų turinio, kalbos, kuria jie buvo suraÅ¡yti, ir / ar bet kokių kitų aplinkybių nereiÅ¡kė.

DK taip pat nenumato draudimo darbdaviui priimti darbuotojo sutikimo su pasiÅ«lymu dėl darbo teisinių santykių nutraukimo Å¡alių susitarimu tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ buvo pateiktas toks pasiÅ«lymas. Byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidÄ apie tai, kad atsakovas draudė ieÅ¡kovui mÄ styti ir svarstyti 5 darbo dienas dėl pateikto pasiÅ«lymo, kad atsakovas klaidino ieÅ¡kovÄ dėl to, kad jis privalo duoti savo atsakymÄ Äia ir dabar ir / ar kad atsakovas atliko kokius nors kitus konkrečius veiksmus, kuriais buvo neteisėtai apribota ieÅ¡kovo teisė į 5 darbo dienų terminÄ .

DK 54 straipsnyje numatyta būtent paties darbuotojo teisė pasinaudoti 5 darbo dienų terminu pasiūlymo apsvarstymui ir pats darbuotojas sprendžia, ar pasinaudoti tokia savo teise ir jeigu taip, tai kaip ir kokia apimtimi.

9.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vertinti V. R. ir A. B., dalyvavusių susitikime su ieÅ¡kovu ir dokumentų pasiraÅ¡ymo procese, parodymus, nesuteikdamas jiems jokios įrodomosios galios ir iÅ¡ esmės nurodydamas, kad juos vertina kritiÅ¡kai ir jais nepasitiki. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad Å¡ie liudytojai sako netiesÄ , iÅ¡kraipo nurodomas aplinkybes ir pan. Vien tai, kad jie yra atsakovo darbuotojai, nėra ir negali bÅ«ti vienintelė pakankama priežastis nevertinti Å¡ių liudytojų parodymų kaip tinkamų, patikimų ir priimtinų.

9.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime vienintelę aplinkybę, neva leidžiančiÄ abejoti V. R. duotais parodymais, nurodo tik tai, kad bylos Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad „susitarimas sudarytas gruodžio 14 d. ir gruodžio 27 d. ieÅ¡kovas pats pasirašė įsakymÄ , kad susipažino ir sutinka (...), jis (ieÅ¡kovas) gruodžio 27 d. valiÄ patvirtino (garso įraÅ¡as nuo 12:51 min. iki 13:32 min.). Tuo tarpu atsakovės tvirtinimai, jog ieÅ¡kovui sutikus dėl atleidimo ir esant jo praÅ¡ymui dokumentai buvo pateikti pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ tik vėliau juos parengus, atsirado nagrinėjant bylÄ teisme ir tik po to, kad į bylÄ buvo pateikta 2022 m. gruodžio 16 d. socialinio tinklo platformos (Facebook) ekrano kopija, kurioje įkeltas 2022 m. gruodžio 22 d.

UAB „FilaLAB“ direktoriaus įsakymas Nr. PP-22/12/27 (t. 2, e. b. l. 110)“. Sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, tariamai leidžiančiais suabejoti V. R. parodymais, nėra jokio pagrindo:

1) darbo ginčų komisijoje nagrinėtos darbo bylos posėdyje dalyvavo ir atsakovo interesams atstovavo advokatas K. P., kuris nedalyvavo susitikime su ieškovu ir šioje byloje nagrinėjamų dokumentų pasirašyme, todėl jam galėjo būti nežinomos tikrosios tokio susitikimo ir dokumentų pasirašymo aplinkybės;

2) iki apklausos Vilniaus miesto apylinkės teisme šios civilinės bylos teismo posėdyje, nei V. R., nei A. B. dėl ginčo aplinkybių niekur niekada nebuvo apklausti, įskaitant ir Darbo ginčų komisijos posėdyje, šie asmenys jokių savo paaiškinimų nėra teikę ir raštu;

3) byloje pateiktame atsakovo atstovo advokato V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nėra nurodomos ginčo dokumentų pasiraÅ¡ymo aplinkybės datų prasme, atsiliepimo tekste niekur nėra teigiama, kad visi dokumentai buvo pasiraÅ¡yti ne tÄ pačiÄ , o skirtingomis dienomis;

4) pirmÄ kartÄ Å¡ioje civilinėje byloje klausimas dėl ginčo dokumentų pasiraÅ¡ymo aplinkybių ir tikslių datų buvo užduotas ne liudytojams V. R. ar A. B., o atsakovo atstovui advokatui V. B., kuris paaiÅ¡kino jam kaip atstovui žinomas aplinkybes, kad ginčo dokumentai buvo pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir iniciatyva;

5) tik jau po to apie ginčo dokumentų pasirašymo aplinkybes buvo apklausti ir minėti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės dėl tariamo V. R. parodymų nenuoseklumo ar jų vertinimo kritiškai yra atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Liudytojų V. R. ir A. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, inter alia, byloje esančiam ieškovo padarytam susitikimo tarp ieškovo, R. T. ir V. R. susitikimo garso įrašui ir jame užfiksuotai informacijai.

9.5. Teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovas, tiek ir vėliau liudytoju apklausiamas R. T. patvirtino, jog 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo metu Å¡ie asmenys puikiai suprato, kad pasiraÅ¡o dokumentus dėl darbo teisinių santykių nutraukimo ir kad tokių dokumentų pasiraÅ¡ymas reiÅ¡kia, jog su jais darbo teisiniai santykiai yra baigti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, jog ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kiai suprantama ir žinoma, kad pasiraÅ¡ydamas dokumentus ieÅ¡kovas nutrauks darbo teisinius santykius su atsakovu, tačiau ieÅ¡kovui neva buvo nesuprantamas tik darbo teisinių santykių nutraukimo pagrindas. Vien jau Å¡i aplinkybė savaime paneigia bet kokiÄ ieÅ¡kovo valios nutraukti darbo teisinius santykius ir atitinkamo suvokimo, apgaulės jo atžvilgiu prielaidas – ieÅ¡kovas puikiai suprato, kad pasiraÅ¡ius dokumentus 2022 m. gruodžio 13 d. darbo teisiniai santykiai su juo nutrÅ«ksta Å¡alių aptartomis sÄ lygomis.

9.6. Susitikimo garso įraÅ¡as (2022 m. gruodžio 15 d.) aiÅ¡kiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo apgautas, jokie neleistini ar neteisėti veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami, susitarimÄ ieÅ¡kovas pasirašė savo valia ir nieko neverčiamas. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iÅ¡ sprendimo, Å¡io 2022 m. gruodžio 15 d. susitikimo garso įraÅ¡o, turinčio reikÅ¡mės teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡sprendimui, apskritai netyrė ir nevertino, jo neklausė ir neanalizavo, apsiribodamas formalia nuoroda į tai, kad toks susitikimas tarp Å¡alių vyko.

9.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo tam tikrų ginčo aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ ne bylos įrodymų, o spėjimų, prielaidų, tikimybių ir selektyvaus vertinimo pagrindu. Nei DK 54 straipsnis nenumato galimybės darbuotojui atÅ¡aukti savo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to sutikimo dėl darbo teisinių santykių nutraukimo Å¡alių susitarimu pagal DK 54 straipsnį, nei kada nors tokie ieÅ¡kovo atÅ¡aukimai ir / ar nesutikimai jokia forma ar bÅ«du atsakovui nebuvo pateikti ir įteikti. Teismo aptariami praneÅ¡imai niekada nebuvo įteikti atsakovui ar jo atstovams, kÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai V. R. bei A. B..

9.8. IeÅ¡kovo, R. T. ir R. R. parodymai bei paaiÅ¡kinimai taip pat privalėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, rezervuotai, atsakingai ir atidžiai, kadangi egzistuoja reali ir pagrįsta rizika, jog Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai ir parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s, neteisingi ir / ar suderinti su ieÅ¡kovo pozicija Å¡ioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, aptariamų asmenų paaiÅ¡kinimus ir parodymus priėmė kaip visiÅ¡kai tikslius, teisingus, patikimus, tinkamus ir nekeliančius jokių abejonių, tuo tarpu atsakovo atstovo byloje paaiÅ¡kinimus, liudytojais apklaustų V. R. ir A. B. parodymus atmetė ir laikė juos pasitikėjimo neverta atsakovo „gynybine pozicija“. IeÅ¡kovas nėra ir negali bÅ«ti laikomas visiÅ¡kai nepatyrusiu, žinių, kompetencijos ir patirties darbo ir / ar kituose teisiniuose santykiuose neturinčiu asmeniu, visiÅ¡kai nesuprantančiu savo daromų veiksmų, priimamų sprendimų, pasiraÅ¡omų dokumentų esmės ir prasmės, neneÅ¡ančiu jokios atsakomybės už savo paties atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Byloje ginčijamas susitarimas nėra atsakovo kaip darbdavio vienaÅ¡alis sprendimas. IeÅ¡kovas, kuriam taikomas bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus) elgesio standartas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę už savo atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus, juo labiau, kuomet byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, galinčių leisti daryti bent prielaidÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju buvo apgautas, jo atžvilgiu buvo atliekami kokie nors neteisėti ar neleistini veiksmai.

9.9. IeÅ¡kovo lietuvių kalbos mokėjimÄ patvirtina bylos aplinkybės: teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino ir pripažino, kad tiek pas atsakovÄ , tiek ir kitose darbovietėse visus darbo teisinių santykių dokumentus jis sudarinėdavo ir pasiraÅ¡inėdavo lietuvių kalba ir niekada nereikalaudavo tokių dokumentų vertimo į kitÄ kalbÄ ; ieÅ¡kovo Darbo ginčų komisijai pateiktas 2023 m. sausio 3 d. praÅ¡ymas taip pat yra užpildytas lietuvių kalba; jeigu iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas nebÅ«tų mokėjęs lietuvių kalbos ir nebÅ«tų galėjęs suprasti pasiraÅ¡omų dokumentų turinio, ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs ir dirbti su (duomenys neskelbtini), juo naudotis, jį prižiÅ«rėti ir eksploatuoti.

10. IeÅ¡kovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

10.1. IeÅ¡kovo įsitikinimu, visi teismo įrodymai vertinti tiek pavieniui tiek jų visete, tinkamai, laikantis procesinių normų, o faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, taigi teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ . Teismas visus įrodymus (raÅ¡ytinius dokumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus) įvertino visapusiÅ¡kai ir objektyviai ir jais pagrindė bei teisingai nustatė faktÄ , jog susitarimas sudarytas nesant tikrosios ieÅ¡kovo – darbuotojo A. R. valios (valia su trÅ«kumais). Taigi, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , „jog atsakovė darė įtakÄ ieÅ¡kovo sprendimui dėl sutikimo nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu“.

10.2. IeÅ¡kovas viso proceso metu nuosekliai, aiÅ¡kiai teigė, jog darbo santykiai nutraukti neteisėtai ir tai sÄ lygojo keletas priežasčių – 1) darbdavys pažeidė informavimo principo reikalavimus – A. R. yra rusakalbis, negalėjo tinkamai suprasti pasiÅ«lymo, Susitarimo sÄ lygų bei darbo santykių pabaigos ir atsirasiančių padarinių, bei tam nebuvo sudarytos sÄ lygos; 2) pažeista DK 54 straipsnio 3 dalis, nes nesuteikta teisė iki 5 darbo dienų ieÅ¡kovui svarstyti, apsispręsti ir suprasti santykio nutraukimo esmę ir padarinius, derėtis ar keisti Susitarimo sÄ lygas; 3) vienu momentu pasiraÅ¡ymui pateikti net keturi skirtingo pobÅ«džio dokumentai; 4) darbo sutartis nutraukta panaudojus apgaulę, motyvuojant ekonominėmis priežastimis; 5) be kita ko, ieÅ¡kovas nuolat teigė, jog darbo santykių nutraukimo tikslas – A. R. darbo vieta pagal užimtumo programÄ â€“ darbdaviui nebefinansuojama, jis tampa darbdaviui ekonomiÅ¡kai nebenaudingas, todėl darbdavio iniciatyvos ir darbo santykio pabaigos tikrasis pagrindas yra bÅ«tent Å¡i aplinkybė (vidinis ir tikrasis motyvas).

10.3. Tai, kad jis sunkiai supranta lietuvių kalbÄ , patvirtina teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir kiti byloje esantys duomenys. Atsakovės argumentai, jog jis galėjo suprasti lietuvių kalbÄ , teismo teisingai įvertinti – lietuvių kalbos supratimas nebuvo pakankamas. Atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡inėjo ir kitus dokumentus, ir niekada nekilo poreikio jų versti į rusų kalbÄ , neįrodo pakankamo kalbos žinojimo. PaaiÅ¡kina, kad jis dirbo techninį darbÄ , kur komunikuoti nereikėjo, antra, praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai padėjo suraÅ¡yti žmona (faktÄ patvirtino įrodymų tyrimo stadijoje ieÅ¡kovo žmona). Kita vertus, darbdavys turi pareigÄ užtikrinti ir garantuoti tinkamÄ supažindinimÄ su darbuotojo teisėmis, pareigomis ir atitinkamomis pasekmėmis (DK 25 straipsnio 2 dalis), ypač svarbu, jog darbo sutarties nutraukimas – tai vienas iÅ¡ esminių juridinių faktų, sukeliančių darbuotojui ypač reikÅ¡mingus padarinius – socialinius, finansinius, be kita ko, ir dvasinius.

10.4. Apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama ir įrodinėjama, jog teismas pritaikė ieÅ¡kovo atžvilgiu žemesnius, nei bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus) elgesio standartus. Nesutiktina su tuo, nes egzistavusi situacija rodo, jog ieÅ¡kovui buvo pateiktas didelis kiekis teisinių dokumentų, o bÅ«tent 2022 m. gruodžio 13 d. V. R. (UAB „FilaLAB“ personalo specialistė) pateikė ieÅ¡kovui dokumentus: 1) 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymÄ â€žDėl atleidimo iÅ¡ darbo“; 2) 2022 m. gruodžio 13 d. siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu; 3) 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymÄ dėl atostogų suteikimo; 4) 2022 m. gruodžio 14 d. SusitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. Taigi, jau pats dokumentų kiekis ir jų specifika sunkino galimybę suprasti tikrÄ sias susitarimo pasekmes, todėl ir vidutinio iÅ¡prusimo asmeniui teisingas dokumentų turinio įvertinimas reikalauja laiko, be to, ieÅ¡kovas – tai asmuo, dirbęs nekvalifikuotÄ darbÄ bei neįpratęs ir neturintis patirties dirbti su įvairaus turinio dokumentais.

10.5. Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojas R. T. aiÅ¡kiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, jog jiems darbo santykių pabaigos faktas motyvuotas sunkia bendrovės ekonomine / finansine padėtimi, todėl buvo nurodyta pasiraÅ¡yti visus dokumentus ir visa procedÅ«ra užtruko iki 10 min., be to, visi vėlesni jų veiksmai ir siekis „sustabdyti“ darbo santykių nutraukimÄ pasireiÅ¡kė aktyviu veikimu bei tai pagrindžia ne kÄ kitÄ , bet bÅ«tent faktÄ , jog 5 darbo dienų terminas nebuvo suteiktas, taigi tokiu bÅ«du buvo apribota galimybė laisvai spręsti ir nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovo teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi ir laikė bei nustatė tam tikro poveikio ir apgaulės aplinkybę, t. y. faktÄ , jog visi dokumentai datuoti skirtingomis datomis, tačiau pateikti ieÅ¡kovui vienu metu (2023 m. gruodžio 13 d.), toks darbdavio veikimas reiÅ¡kia ir indikuoja apgaulės požymius.

10.6. Teisingai teismo nustatyta, jog darbuotojas, negalėdamas pilnai suvokti dokumentų esmės ir prasmės, ir ne tik dėl nesuteikto pakankamai laiko, bet ir dėl dokumentų turinio specifiÅ¡kumo, jų kiekio, ieÅ¡kovas nedelsiant, operatyviai ir įvairiapusiÅ¡kai gynė savo teises: ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2022 m. gruodžio 13 d. – grįžęs namo, žmonos pagalba iÅ¡siaiÅ¡kino pasiraÅ¡ytų dokumentų esmę, po to, sekančiÄ , 2022 m. gruodžio 14 d., kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymu atÅ¡aukti (panaikinti) pasiraÅ¡ytus dokumentus, o administracijai atsisakius 2022 m. gruodžio 15 d. tai padaryti (pokalbio metu), tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2022 m. gruodžio 15 d. – kreipėsi dėl pažeistų teisių gynybos į A. Z. (VDI specialistę), tai pagrindžia į byla pateikti jos ranka suraÅ¡yti ieÅ¡kovo teikti paaiÅ¡kinimai, be to, dar 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi per socialinius tinklus, o 2023 m. sausio 2 d. buvo nuvykęs į UAB „FilaLAB“ buveinę. Taigi, tokių nustatytų aplinkybių visuma rodo ir paneigia atsakovo teiginį, jog visi tokie ieÅ¡kovo veiksmai buvo nukreipti į siekį „pasipinigauti“.

10.7. Bylos nagrinėjimo metu darbdavio atstovė – personalo skyriaus vadovė, teigė, jog yra priimami nauji darbuotojai ir iÅ¡ esmės į tÄ pačiÄ ekskruderio pareigybę, tai patvirtina ir byloje esantys atsakovės darbuotojų paieÅ¡kos skelbimai, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, jog ekonominė - finansinė darbdavio padėtis buvo pakankamai gera, tačiau bendrovės bankroto ar / ir blogos finansinės padėties faktas buvo naudojamas ieÅ¡kovo atžvilgiu, taigi ir Å¡ie įrodymai tvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo klaidinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Šioje darbo byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 straipsnis).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. dirbo UAB „FilaLAB“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovo ir darbdavio 2022 m. gruodžio 14 d. susitarimu, sudarytu pagal DK 54 straipsnio nuostatas.

14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, konstatavo, kad darbdavė darė neleistinÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovui ir taip paveikė jo apsisprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat teismas konstatavo, kad darbdavė pažeidė darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , t. y. yra atsakinga už tai, kad darbuotojas nesinaudojo įstatyme numatytu 5 darbo dienų terminu, skirtu apsisprendimui dėl pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį.

15. Darbdavė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teigia, kad 5 dienų apsisprendimo terminas nebuvo iÅ¡laikytas dėl paties darbuotojo iniciatyvos, nes darbuotojas greičiau nei per 5 dienas apsisprendė sutikti su pasiÅ«lymu, teigia, kad darbuotojas jam pasiÅ«lytas darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas suprato, įsipareigojimus pagal sutartį prisiėmė laisva valia, sutartis jį įpareigoja ir jis turi laikytis sutarties. Darbdavio įsitikinimu, darbuotojas pateikdamas ieÅ¡kinį piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti.

16. Darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu pagal DK 54 straipsnio nuostatas yra vienas iÅ¡ labiausiai skatinamų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų tiek socialine, tiek ir teisine prasme. Susitarimas reiÅ¡kia, kad Å¡alys vienodai supranta ginčijamus klausimus, o jų sprendimas yra abipusiÅ¡kai priimtinas. Susitarimu pasiekiama faktinė taika dėl skirtingų darbo sutarties Å¡alių interesų. Toks susitarimas įpareigoja Å¡alis ir užkerta galimybę kilti ginčams ateityje. Itin svarbu, kad Å¡alių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo atitiktų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , kad susitarimo laisve nebÅ«tų piktnaudžiaujama, ir kad susitarimo sÄ lygos nebÅ«tų vienaÅ¡aliÅ¡kai primestos kitai Å¡aliai. Sudarydamos susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alys turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise, darbo teises ir pareigas vykdyti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu paprastai nėra skirtas pateisinti darbo sutarties nutraukimÄ , kai tam yra kiti įstatyme numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, nebent Å¡alys veikė sÄ Å¾iningai ir aiÅ¡kiai dėl to susitarė.

17. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas darbo teisės normas, nustatančias darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu, yra ne sykį akcentavęs, kad nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , esminę reikÅ¡mę turi tai, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos Å¡alies valios susiformavimÄ ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios iÅ¡raiÅ¡kÄ raÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį iÅ¡reiÅ¡kimÄ , valios iÅ¡raiÅ¡kÄ raÅ¡ytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje numatytų procedÅ«rų laikymÄ si bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-7-290/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019 ir kt.).

Dėl ginčijamo susitarimo sudarymo faktinių aplinkybių

18. Nagrinėdamas šį darbo ginÄÄ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavė ir jos atstovai 2022 m. gruodžio 13 d. pateikdami ieÅ¡kovui siÅ«lymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo sÄ Å¾iningi, neatskleidė tikrųjų darbdavio iniciatyvos priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados atitinka bylos įrodymus.

19. Kaip matyti iÅ¡ siÅ«lymo nutraukti darbo sutartį turinio, jame nėra nurodytos jokios priežastys, kodėl darbdavė buvo suinteresuota nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu. Tačiau įmonės atstovė V. R., kuri buvo įgaliota priimti sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, teisme patvirtino, kad ieÅ¡kovas domėjosi, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su juo, teigė, kad ji su ieÅ¡kovu buvo susitikusi dar iki 2022 m. gruodžio 13 d. pasiÅ«lymo įteikimo, kad ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino, jog darbo sutartį ketinama nutraukti dėl blogos įmonės finansinės padėties, t. y. dėl to kad „įmonę iÅ¡tiko sunkumai“ (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 6:20 min.).

Taip pat nurodė ir gamybos vadovas A. B., kuris teisme teigė, kad darbuotojus, t. y. ieÅ¡kovÄ A. R. ir R. T. kvietė po vienÄ ir jiems aiÅ¡kino apie darbo sutarties nutraukimo priežastis, kurios, liudytojo teigimu, buvo susijusios su žaliavų trÅ«kumu, padidėjusiomis elektros kainomis ir kitais ekonominiais sunkumais (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:54:00 min.). Teismo įsitikinimu, iÅ¡ Å¡ios realiai susiklosčiusios gyvenimiÅ¡kos situacijos galima spręsti, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo netikėti darbdave ir jos atstovais, t. y. netikėti, kad darbo sutarties nutraukimo priežastys yra rimtos, o jis iÅ¡ esmės neturi kitos galimybės, kaip tik sutikti su darbdavės pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, nes kitaip įmonė susidurs su sunkumais.

Byloje nustatyta, kad įmonė UAB „FilaLAB“ buvo socialinė įmonė, ieÅ¡kovÄ buvo įdarbinusi pagal valstybės finansuojamÄ programÄ , skirtÄ socialinėms įmonėms, įdarbinusioms asmenis su negalia. Taigi ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo manyti, kad įmonė gali elgtis nesÄ Å¾iningai, diskriminuoti jį dėl neįgalumo. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovui taip pat buvo žinoma, kad darbdavė pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį pateikė ne tik jam, bet ir – R. T.. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo sutuoktinė R.

R. paaiškino, kad būtent taip ieškovas suprato darbo sutarties nutraukimo priežastis ir apie tai papasakojo jai grįžęs po darbo. R. R. teigė, kad tik susipažinus su įteiktais darbo sutarties nutraukimo dokumentais, kurių buvo apie 8 lapus, paaiškėjo, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su etatų mažinimu ar kokiomis nors kitomis ekonominėmis priežastimis. Teismui ieškovas A. R. paaiškino, kad grįžęs po darbo jis pradėjo ieškoti darbo skelbimų ir rado, kad UAB „FilaLAB“ ieško (duomenys neskelbtini), t. y. ieško darbuotojo toms pačioms pareigoms, iš kurių darbdavė jį atleido.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo teigimu, jis sužinojo apie nesÄ Å¾iningus darbdavės ketinimus ir nepagrįstÄ siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį, motyvuojant finansiniais sunkumais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡iais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Teismo posėdžio metu gamybos vadovas A. B. patvirtino, kad praėjus vos kelioms savaitėms po ieÅ¡kovo atleidimo, vietoje ieÅ¡kovo buvo priimtas kitas darbuotojas. A. B. paaiÅ¡kino, kad įmonė toliau dalyvavo tęstiniame projekte, tačiau Å¡io projekto vykdytoju pagal projekto sÄ lygas negalėjo bÅ«ti jau įdarbintas darbuotojas, todėl įmonė atleido ieÅ¡kovÄ ir vietoje jo priėmė kitÄ darbuotojÄ (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 1:05:20 min. iki 1:06:30 min.).

20. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo valios susiformavimui esmingai turėjo įtakos darbdavio nesÄ Å¾iningas elgesys. Teismas pritaria ieÅ¡kovui, kad tikrosios darbdavio iniciatyvos nutraukti darbo sutartį priežastys yra reikÅ¡mingos ir kad darbuotojo sprendimas galėjo bÅ«ti kitoks, jei darbdavys jas bÅ«tų sÄ Å¾iningai atskleidęs.

Dėl procedūrų laikymosi reikšmės darbo sutarties nutraukimo teisėtumui

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, svarbu įvertinti, kaip Å¡alys laikėsi tokį darbo sutarties nutraukimÄ nustatančių procedÅ«rų, nes jos yra skirtos užtikrinti, kad Å¡alių valia susiformuotų laisvai.

22. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnio nuostatas, darbo sutarties Å¡alis, gavusi pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį, turi teisę 5 darbo dienas apsvarstyti tokį pasiÅ«lymÄ . Å is laikotarpis laikomas pakankamu, kad darbuotojas, gavęs darbdavio pasiÅ«lymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, galėtų susipažinti su pagal darbo įstatymus priklausančiomis garantijomis, taip pat, esant reikalui, pasitartų dėl pateikto siÅ«lymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is įstatyme numatytas terminas priimti pasiÅ«lymÄ ar jo nepriimti, yra susijęs su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Kaip žinoma, sutarties laisvės principas darbo teisiniuose santykiuose turi ypatumų: darbdavys yra ekonomiÅ¡kai stipresnė darbo santykių Å¡alis, darbdavys organizuoja darbÄ , nustato darbo sÄ lygas, darbdavys valdo informacijÄ , tad ir jo derybinė pozicija yra geresnė, jis paprastai gali diktuoti savo sÄ lygas, tačiau nepaisant nevienodos Å¡alių pradinės derybinės galios, teisiniai darbo santykiai visada atsiranda savanoriÅ¡kai, t. y. darbuotojas gali pasirinkti – sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti, darbuotojas, kaip ir bet kurios civilinės sutarties Å¡alis, negali bÅ«ti priverstas dalyvauti susitarime taip pat negali bÅ«ti verčiamas nutraukti sutartį. Taip yra paaiÅ¡kinamas darbo sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas sudarant darbo sutartį, o taip pat ir kitus susitarimus, reguliuojančius darbo sutarties Å¡alių teises ir pareigas. Taigi Darbo kodekso 54 straipsnyje yra įtvirtintas ne tik darbo sutarties nutraukimo pagrindas, bet ir procedÅ«ra, turinti užtikrinti, kad sutarties laisvės principas, kuris, kaip minėta, apima ir teisę atsisakyti sudaryti sutartį, bÅ«tų tinkamai realizuotas.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad Å¡iuo atveju darbuotojo procedÅ«rinė teisė atsisakyti sudaryti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo buvo pažeista. Byloje nustatyta, kad darbuotojas su darbdavio pateiktu 2022 m. gruodžio 13 d. pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį sutiko iÅ¡ karto, teisę apsvarstyti tokį pasiÅ«lymÄ nesinaudojo. Tačiau kaip jau minėta, vertinant faktines aplinkybes, kuriomis toks pasiÅ«lymas buvo pateiktas, yra aiÅ¡ku, kad darbdavys iÅ¡ tikrųjų, kaip ir teigia ieÅ¡kovas, neatskleidė visų darbo sutarties nutraukimo priežasčių ir skatino ieÅ¡kovÄ priimti sprendimÄ nedelsiant. Raginimas priimti pasiÅ«lymÄ nedelsiant yra fiksuotas pasiÅ«lymo tekste. Be to, apie darbdavio suinteresuotumÄ sudaryti susitarimÄ nedelsiant, rodo ir kitos aplinkybės. Darbdavės atstovė V. R. teisme patvirtino, kad tÄ pačiÄ dienÄ ji parengė ne tik 2022 m. gruodžio 13 d. siÅ«lymÄ , bet ir patį susitarimÄ , kuriame buvo įraÅ¡yta rytojaus data - 2022 m. gruodžio 14 d., taip pat 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymÄ . Kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, įskaitant ieÅ¡kovo pateiktus duomenis apie tai, kad darbdavio įteiktus dokumentus jis įkėlė į socialinius tinklus 2022 m. gruodžio 16 d. (e. bylos t. 2, b. l. 109-110), patvirtina, kad iÅ¡ tikrųjų 2022 m. gruodžio 13 d. darbdavė jau buvo priėmusi sprendimus dėl atostogų suteikimo ieÅ¡kovui, dėl darbo sutarties nutraukimo bei padarius įraÅ¡Ä darbo sutartyje apie sutarties nutraukimÄ pasibaigus atostogoms, nors Å¡ie dokumentai pagal jų turinį turėjo bÅ«ti priimti 2022 m. gruodžio 14, 27, 30 dienomis. Liudytoja V. R. teisme teigė, kad dokumentus ji parengė iÅ¡ anksto paties darbuotojo iniciatyva, t. y. kad jis pats buvo suinteresuotas visus dokumentus sutvarkyti iÅ¡ karto, bet tokie teiginiai neatitinka susiklosčiusių aplinkybių ir yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. Teismas teisingai vertino, kad toks darbdavės elgesys neatitinka bendrųjų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.

24. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo naudotis pasiÅ«lymo apsvarstymo teise visas 5 darbo dienas, t. y. jis galėjo sutikti su pasiÅ«lymu nedelsiant, nelaukdamas 5 darbo dienų. Teismų praktikoje, kuria remiasi apeliantė, iÅ¡ tiesų pažymima, kad darbuotojas gali sutikti su pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį anksčiau nei per 5 darbo dienas ir tai nelaikoma pažeidimu, tačiau kilus ginčui, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad tokia buvo tikroji darbuotojo valia, t. y. kad darbuotojas Å¡io termino atsisakė savo iniciatyva, o ne paskatintas darbdavio. Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį esminę reikÅ¡mę turi tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo, o tokios valios iÅ¡reiÅ¡kimas, tiksliau, pasiÅ«lymÄ priimančios darbo sutarties Å¡alies sutikimo nutraukti darbo sutartį iÅ¡reiÅ¡kimas, nėra apribotas terminu – pasiÅ«lymÄ priimanti Å¡alis turi įstatymu suteiktÄ penkių dienų apsisprendimo teisę (3 dalis), tačiau ji pati laisva nuspręsti dėl pasinaudojimo tokia galimybe. Darbo sutarties Å¡alies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir tÄ pačiÄ â€“ pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dienÄ , tačiau svarbu, kad tai atitiktų tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019 44 pastraipa ir kt.).

25. Å ios bylos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorius. Darbdavė taip pat nenurodė konkrečių argumentų, kodėl bÅ«tent darbuotojas galėjo bÅ«ti suinteresuotas darbo sutartį nutraukti tÄ pačiÄ dienÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad pasiÅ«lymas jam buvo netikėtas, ir jis neturėjo minčių, jog darbo santykiai faktiÅ¡kai pasibaigs tÄ pačiÄ dienÄ .

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, jog ieÅ¡kovas, kaip jis ir teigia, net neturėjo galimybės iÅ¡samiai susipažinti su darbdavio parengtų dokumentų turiniu, kadangi dokumentai buvo parengti lietuvių kalba, o ieÅ¡kovo gimtoji kalba nėra lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors ieÅ¡kovas supranta lietuvių kalbÄ , Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į ieÅ¡kovui pateiktų dokumentų kiekį ir jų pobÅ«dį, tikėtina, kad jam reikėjo daugiau laiko susipažinimui. Darbdavė turėjo ir privalėjo tai įvertinti.

27. Be to, byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas nedelsiant, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į darbdavę dėl kilusių neaiÅ¡kumų, iÅ¡ esmės dėl to, kad jam paaiÅ¡kėjo, jog darbdavės nurodytos ekonominės darbo sutarties nutraukimo priežastys yra fiktyvios, kad darbdavė iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kojo naujų darbuotojų toms pačioms pareigoms. Tokį kreipimÄ si patvirtina tiek ieÅ¡kovo pateiktas garso įraÅ¡as, tiek ir byloje apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu gamybos vadovas A. B. paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ po susitarimo sudarymo ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų kreipėsi į jį ir prašė peržiÅ«rėti susitarimÄ , tačiau jis atsisakė kÄ nors keisti, paaiÅ¡kino, jog susitarimas jau yra sudarytas ir jis nieko padaryti nebegali (2023 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 1:00:00 min.). Liudytoja V. R. irgi patvirtino, kad ieÅ¡kovas kartu su R. T. buvo atvykęs aiÅ¡kintis dėl susitarimo aplinkybių, teigė kad ji nesutiko peržiÅ«rėti ar keisti susitarimo, nors žadėjo paieÅ¡koti galimybės įdarbinti juos kitose pareigose. Tai, kad ieÅ¡kovas aktyviai ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip galėtų apginti savo teises, teisme patvirtino R. T., taip pat tai patvirtina ir kiti įrodymai, įskaitant byloje esančius duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi ir dėl konsultacijos į Valstybinę darbo inspekcijÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad 2022 m. gruodžio 14 d. jis teikė praÅ¡ymÄ darbdavei dėl susitarimo peržiÅ«rėjimo, tai patvirtina R. R. telefone esančios ieÅ¡kovo siųstos žinutės, kurios buvo apžiÅ«rėtos teismo posėdžio metu (e. bylos t. 2, b. l. 147-150).

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovo laisvė atsisakyti sudaryti susitarimÄ buvo iÅ¡ esmės paveikta, t. y. kad Å¡iuo atveju dėl pritaikytos nesÄ Å¾iningos darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros, darbuotojas iÅ¡ tikrųjų neturėjo galimybės apsvarstyti darbdavio pasiÅ«lymÄ ir laisvai nuspręsti, ar jį priimti, ar atmesti.

Dėl kitų apeliantės argumentų ir bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai iÅ¡nagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktikÄ ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

30. Teismas teisingai vertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus. Skirtingai nei teigia apeliantė, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo naudai liudijusių liudytojų paaiÅ¡kinimų nėra esminių prieÅ¡taravimų, reikÅ¡mingų Å¡iam ginčui. Spręsdamas ginÄÄ teismas rėmėsi V. R. ir A. B. parodymais, bet jų parodymai nėra palankÅ«s atsakovei. Liudytojai pripažino, kad jie klaidino ieÅ¡kovÄ dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Apeliantė teigia, kad V. R. nemelavo paaiÅ¡kindama dokumentų sukÅ«rimo ir įteikimo datas, nes anksčiau ji apie tai nebuvo davusi parodymų. Tačiau Å¡iuo atveju faktas, ar liudytoja keitė parodymus, nėra svarbus, svarbu – kad darbdavė tokia informacija piktnaudžiavo ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, kitaip aiÅ¡kino dokumentų sukÅ«rimo datas ir aplinkybes. Tokie faktai formuoja teismo vidinį įsitikinimÄ apie tai, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ garso įraÅ¡Ä (DOK-57970 priedas, t.y. garso įraÅ¡as .m4a formatu). Jis patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Garso įraÅ¡e V. R. kalba apie tai, kad ji nežino apie skelbimus dėl naujų darbuotojų paieÅ¡kos, nors ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad skelbimai vakar buvo atnaujinti ir t.t.

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

32. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo spręsti dėl kitų apelianto praÅ¡ymų, t. y. dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo ir sprendimo vykdymo atgręžimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

35. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

36. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovo iÅ¡laidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su byla, buvo bÅ«tinos ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas. Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės UAB „FilaLAB“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „FilaLAB“, juridinio asmens kodas 304045825, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko