2017-05-24 Nr. AB-10939-3-61-3-01147-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-467-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01147-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. BR6-3763, kuriuo pareiškėjui nurodoma pateikti informaciją, t. y. tam tikrus dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. S. 2017 m. balandžio 10 d. skundą atsisakė priimti; nutarė pareiškėjui grąžinti 23 Eur žyminį mokestį, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal vieningą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-438/2016). Teismo vertinimu, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. BR6-3763 yra tapatus nurodymui pateikti duomenis, todėl minėtoji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir šioje administracinėje byloje. Teismas konstatavo, kad ši byla nenagrinėtina administracinio proceso tvarka, o skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo priimti reikalavimus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

III. Pareiškėjas E. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra kilęs iš mokestinių teisinių santykių. Bet koks teisės (taip pat ir teisės kreiptis į teismą) apribojimas negali remtis analogija. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra atliekamas joks patikrinimas.

Teigia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra be pareiškėjo žinios yra atlikusi tyrimą ir nustačiusi pažeidimą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme administracinės bylos dalykas gali būti tiek konkretaus akto, tiek veiksmo (neveikimo) teisėtumo tyrimas. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pažeidė jai suteiktų įgaliojimų ribas ir veikia ultra vires. Pareiškėjui turi būti suteikta teisė teismine tvarka ginčyti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą, kuriuo vienašališkai konstatuotas pažeidimo faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pabrėžiama, kad minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. BR6-3763. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo buvo atsakyta į E. S. 2017 m. kovo 14 d. prašymą, kuriame jis prašė nurodyti, kokiu pagrindu Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus dėl E. S. 2016 m. birželio 2 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotų plotų. Šiuo raštu Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo pareiškėją apie prašymo pateikti nurodytus dokumentus pagrindą ir nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. rašte nurodytus dokumentus pareiškėjas turi pateikti per 20 darbo dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos.

Taigi, šiame rašte jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjui nesuformuluota, nėra taikomos sankcijos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo padaręs pažeidimo, galėtų būti vertinami, jei būtų priimtas sprendimas dėl sankcijų už neteisingą deklaravimą taikymo.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė