a3b0e4dd-28a5-4e65-90e4-74bb7d0edaa5 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėjas P Skundas Nr. 1S-294-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00005-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 1.2.14.5.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, A. K. (A. K.) kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, P. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, M. T. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, nustatant trijų mėnesių terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo.

Baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, nes žemesniojo teismo įsitikinimu suformuluotame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra neteisingai nustatyta apgaulės būdu įgytos turtinės teisės vertė.

2. Baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, P. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, kaltinamųjų J. K., A. K. ir P. P. gynėjų praÅ¡ymu, buvo perduota Vilniau apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimui buvo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui ir atsiliepimo į skundÄ argumentai 3. Skunde prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

4. Prokurorė aiÅ¡kina, kad J. K., A. K. ir P. P. yra kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nes jie nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad UAB „F.“ neturi jokios teisės įgyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisės, apgaule NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikus žinomai netikrus dokumentus, J. K. pasiraÅ¡ius 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), kito asmens – UAB „F.“ naudai ne aukciono tvarka penkiasdeÅ¡imt ketveriems metams įgijo didelės vertės – ne mažiau kaip 36542,75 Eur turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å iuo atveju apgaulė reiÅ¡kėsi suklastotų dokumentų pateikimu, po ko 2015 m. kovo 15 d. buvo pasiraÅ¡yta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), pagal kuriÄ UAB „F.“ neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę teisę.

5. Skunde tvirtinama, kad suformuluotame kaltinime yra pakankamai detaliai apraÅ¡ytos kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės, atskleisti visi bÅ«tini objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Å iuo atveju kaltinamojo akto turinys yra aiÅ¡kus, niekaip nevaržo kaltinamųjų teisių į gynybÄ .

6. Prokurorės įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o bÅ«tent jame neatskleistas kvalifikuojantis sukčiavimo požymis – didelės turtinės teisės vertė, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , yra nepagrįsta. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „F.“ 2015 m. kovo 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60- (14.49.57.), pagal kuriÄ UAB „F.“ neteisėtai, ne aukciono tvarka įgijo didelės vertės turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį. UAB „F.“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu įgijo valstybinės žemės nuomos teisę valdyti ir naudotis žemės sklypu už tam tikrÄ mokestį.

Sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį tarp NŽT ir UAB „F.“ susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „F.“ penkiasdeÅ¡imt keturiems metams įgijo turtinę nuomos teisę valdyti ir naudoti valstybinį žemės sklypÄ . Ä®gydamas Å¡iÄ teisę, UAB „F.“ įgijo ir prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kurios dydis imperatyviai nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“.

Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį ir teisė naudoti bei valdyti žemės sklypÄ yra neatsiejamos. Nuomos kaina yra turtinės teisės piniginė iÅ¡raiÅ¡ka. Kaltinime nurodyta turtinės teisės vertė, t. y. ne mažiau kaip 36542,75 Eur, buvo apskaičiuota pagal tai, kokį valstybinės žemės nuomos mokestį per penkiasdeÅ¡imt keturis metus bÅ«tų mokėjusi UAB „F.“.

7. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus raÅ¡tas Nr. A51-75740/20(2.14.3.8E-AD25), kuriame nurodoma, jog valstybinės žemės nuomininkas skaičiuoja mokestį nuo vertės nurodytos nuomos sutartyje (Å¡iuo atveju valstybinės žemės sklypo vertė – 313000 Eur). Už valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0070-0008), nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 5 d. nuomininkas bÅ«tų turėjęs apsiskaičiuoti 5868,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (2015 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas 0,2 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, 2016-2019 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas 0,4 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, už 2020 m. mokestinį laikotarpį iki 2020 m. kovo 5 d. buvo taikomas 0,5 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas).

Už likusius keturiasdeÅ¡imt devynis metus 30674 Eur nuomos mokesčio suma buvo suskaičiuota taikant mažiausiÄ nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvusį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifÄ , t. y. 0,2 procento. Suma, kuriÄ UAB „F.“ bÅ«tų turėjusi mokėti nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 5 d., buvo sudėta su suma, kuriÄ UAB „F.“ bÅ«tų turėjusi mokėti už likusį laikÄ , ir buvo gauta bendra 36542,75 Eur nuomos mokesčio suma, kuri nagrinėjamu atveju atitinka turtinės nuomos teisės piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Suformuluotame kaltinime yra tiksliai ir konkrečiai nurodyta apgaule įgytos turtinės teisės vertė (ne mažiau kaip 36542,75 Eur), o baudžiamosios bylos medžiagoje yra užfiksuota turtinės teisės (nuomos teisės) dydžio skaičiavimo metodika, kuri atskleidžia, dėl kokių priežasčių turtinė teisė yra vertinama kaip didelės vertės.

8. Prokurorė nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad kaltinamajame akte nurodyta turtinės teisės vertė tiktų įvertinti kitam sukčiavimo požymiui – turtinės prievolės iÅ¡vengimui. Sukčiavimo atveju turtinės teisės įgijimas – tai yra ir prievolinės teisės įgijimas panaudojant apgaulę. Prievolė mokėti žemės nuomos mokestį ir teisė naudoti bei valdyti žemės sklypÄ yra neatsiejamos. Taigi nuomos kaina turi bÅ«ti vertinama kaip turtinės teisės piniginė iÅ¡raiÅ¡ka.

9. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamajame akte prokurorė laikosi pozicijos, jog nuomos kaina, kuriÄ per penkiasdeÅ¡imt keturis metus bÅ«tų mokėjusi UAB „F.“ už teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) yra įgytos turtinės teisės piniginė iÅ¡raiÅ¡ka. Å iuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepradėjęs įrodymų tyrimo, sprendė klausimus, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Suformuluotame kaltinime nurodyti turtinės teisės didelę vertę pagrindžiančius duomenis skundžiamojoje nutartyje buvo vertinami nesavalaikiai.

Sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto negali bÅ«ti siejamas su duomenų pakankamumo vertinimu, ar kaltinimas yra pagrįstas, yra sprendžiama tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Vien tai, kad kaltinamųjų gynėjai nesutinka su prokuroro pateiktu veikos apraÅ¡ymu, kvalifikavimu ir vertinimu, o teismas, nepradėjęs iÅ¡ esmės nagrinėti baudžiamosios bylos, pritarė kaltinamųjų gynėjų nuomonei, nepagrindžia bÅ«tinybės bylÄ perduoti prokurorui.

10. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , privalo bÅ«ti aktyvus ir neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu. Teismas, manydamas, kad surinktų duomenų nepakanka tam, jog bÅ«tų galima priimti procesinį sprendimÄ , pats gali atlikti bet kokį BPK numatytÄ proceso veiksmÄ ar įpareigoti prokurorÄ atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti duomenis ir tokiu bÅ«du paÅ¡alinti baudžiamojoje byloje esančius trÅ«kumus ar neaiÅ¡kumus. Tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir tiesiogiai iÅ¡tyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamÄ jį procesinį dokumentÄ , teismas spręs, ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ar jų pakanka kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Be to, BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylÄ nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimÄ .

11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas ir kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 11 d. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. TokiÄ nutartį teismas gali priimti tik įvertinęs ir nustatęs, kad nėra kliūčių baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Taigi 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK numatytus reikalavimus ir bylÄ nagrinėti teisme kliūčių nėra. Kaltinamųjų gynėjai ne kartÄ teikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, tačiau visi jų praÅ¡ymai buvo atmetami. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 rugpjūčio 12 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyse buvo konstatuota, kad kaltinamasis aktas yra aiÅ¡kus, kaltinamųjų veiksmai detalizuoti ir aiÅ¡kÅ«s, pažymėta, kad nesutikimas su kaltinamajame akte iÅ¡sinuomoto žemės sklypo paskaičiuota verte, nėra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui.

Vis tik, pasikeitus teismo sudėčiai, praėjus beveik dvejiems metams nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos skundžiama nutartimi byla buvo grÄ Å¾inta prokurorui, nurodant, kad esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Prokurorė pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau dvejus metus nepradeda nagrinėti bylos iÅ¡ esmės ir nerealizuoja kaltinamųjų teisės bei teismo pareigos, per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ pradėti ir iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

12. Prokurorės manymu, iÅ¡ skundžiamos nutarties yra neaiÅ¡ku, kÄ prokuroras ikiteisminio tyrimo metu dar turėtų padaryti. Nutartyje tik deklaratyviai nurodoma, kad nesutinkama su kaltinamajame akte nurodyta turtinės teisės verte bei svarstoma, ar apskritai turtinė teisė gali bÅ«ti įvertinta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau teismas jokios nuorodos apie tai, kokius veiksmus, grÄ Å¾inus bylÄ , prokuroras turėtų atlikti, nepateikia. Kaltinamajame akte yra nurodyta turtinės teisės vertė bei baudžiamosios bylos medžiagoje yra pateikta Å¡ios vertės skaičiavimo metodika. Å iuo atveju, grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui, jokie procesiniai veiksmai nebÅ«tų atliekami, nes ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti duomenis apie turtinės teisės vertę.

13. Atsiliepime į skundÄ kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas praÅ¡o prokurorės skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

14. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorė nepagrįstai nuomos teisę turinio ir vertės prasme sulygina su žemės nuomos mokesčiu. Pagal prokurorės logikÄ P. P. apgaulės bÅ«du įgijo teisę į UAB „F.“ mokėtinÄ nuomos mokestį, kuris turi bÅ«ti mokamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos banko sÄ skaitÄ , tačiau taip iÅ¡ tikrųjų nėra. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, kaltinime nurodyta apgaulės bÅ«du įgytos turtinės teisės vertė yra nustatyta netinkamai. Tuo atveju, jeigu turtinės teisės vertės nėra įmanoma nustatyti, baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas. III. AukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados ir argumentai Prokurorės skundas tenkintinas.

15. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog yra suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių yra suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte privalu apraÅ¡yti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietÄ , laikÄ , bÅ«dus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Aptarti reikalavimai yra skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su Å¡ias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje kaip suformuluoto kaltinimo trÅ«kumas yra vertinama, kai kaltinime nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.), ir dėl Å¡ios priežasties yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, 2K-42-942/2016, 2K-280-648/2018, 2K-132-511/2019 ir kt.). 16.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę. Taigi, be jokios abejonės, formuluojant kaltinimÄ pagal minėtÄ BK normÄ yra bÅ«tina nustatyti ir nurodyti apgaulės bÅ«dų įgytos turtinės teisės vertę. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji J. K., A. K. ir P. P. yra kaltinami tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės, t. y. ne mažesnę kaip 36542,75 Eur turinę nuomos teisę valdyti ir naudoti Valstybei priklausantį žemės sklypÄ .

Žemesnysis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį suformuluotame kaltinime yra netinkamai nurodyta apgaulės bÅ«du įgytos turtinės teisės vertė, nes kaltinime yra nurodoma ne nuomos teisės vertė, o nuomos mokesčio už penkiasdeÅ¡imt keturis metus paskaičiavimas, t. y. nuomos mokesčio vertė, kas apsunkina trijų kaltinamųjų teisę į gynybÄ . AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su tokia žemesniojo teismo iÅ¡vada.

17. Å iuo atveju nekyla jokių ginčų, kad kaltinamajame akte yra nurodyta turtinės teisės vertė, t. y. Å¡ios teisės piniginis ekvivalentas, kaip jÄ pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertina prokurorė. Ginčas iÅ¡ esmės kyla tik dėl to, ar prokurorės pozicija dėl turtinės teisės vertės nustatyto yra teisinga. Akivaizdu, kad turtinės teisės, t. y. nuomos teisės, vertė buvo nustatyta pagal nuomos mokesčio sumÄ per penkiasdeÅ¡imt keturis metus. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, toks turtinės teisės vertės nustatymo bÅ«das nėra akivaizdžiai neteisingas ar ydingas.

Asmuo subjektinę teisę gali įgyti tik vykdydamas tokiÄ teisę legalizuojančiÄ (atitinkančiÄ ) pareigÄ . Paprastai asmuo vykdydamas tam tikrÄ pareigÄ Ä¯gyja ir tokiÄ pareigÄ atitinkančiÄ (lygiavertę) subjektinę teisę, t. y. asmens pareigos atitinka jo teises ir atvirkščiai (teisė nepagrįsta pareiga yra privilegija, o pareiga, kurios vykdymas nesukuria teisės, yra prievolė). Taigi nagrinėjamu atveju galima teigti, kad įgytos turtinės teisės vertę sudaro konkretaus valstybinės žemės sklypo nuomos kaina, kuriÄ turi sumokėti subjektas per konkretų terminÄ , t. y. valstybinės žemės sklypo nuomos teisės vertę atitinka subjekto pareigÄ mokėti atitinkamÄ nuomos mokestį.

18. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja ir tai, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų yra aiÅ¡ku, kaip buvo nustatyta apgaulės bÅ«du įgytos turtinės teisės vertė. Čia pastebėtina, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, jog bent jau kaltinamųjų gynėjams yra suprantama, kaip buvo nustatyta turtinės teisės vertė, tačiau jie su tokiu vertės nustatymo bÅ«du nesutinka. Kaltinamieji bei jų gynėjai, nesutikdami su nustatyta turtinės teisės verte, turtinės teisės pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, gali jÄ ginčyti, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti. Vien tik kaltinamųjų gynėjų nesutikimas su nustatytos turtinės teisės verte nėra pagrindas tvirtinti, kad yra suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybÄ .

19. Ä®vertinęs visa, kas buvo aptarta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grÄ Å¾intina tam pačiam teismui. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti tam pačiam teismui. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Ugnius Trumpulis