2020-12-16 Nr. CB-12518-2-57-3-00148-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5626

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00148-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 8 d. gautu pareiškėjos G. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja G. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. B. ir J. D. prašymą įtraukti į civilinės bylos pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams M. (M.) M. ir V. M. dėl skolos priteisimo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjų dalyvavimas byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, buvo būtinas, nes pareiškėjos būtų padėjusios netinkamai besinaudojančiai procesinėmis teisėmis atsakovei gintis nuo pareikšto ieškinio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs preliminarus sprendimas, todėl dar egzistavo galimybė, kad bus pasakytos baigiamosios kalbos. Vis dėlto, kadangi byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas, baigiamųjų kalbų jau būti nebegali, nes pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (pagal eiliškumą) teismo sprendimas priimamas po baigiamųjų kalbų (CPK 257 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dokumentinio proceso tvarka, kuri turi ypatumų (CPK 427 straipsnis) ir, minėta, po preliminaraus teismo sprendimo galimos baigiamosios kalbos ir preliminarus teismo sprendimas gali būti keičiamas galutiniu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė 47 straipsnio 1 dalį, nes joje taip pat numatyta galimybė įtraukti asmenis dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis ir teismo iniciatyva. Nors preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjų neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo klausimas liko neišspręstas. Dėl susiklosčiusios situacijos buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareiškėjos teises ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo taisykles.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas