2019-07-24 Nr. AB-14717-3-62-3-01490-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-666-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01490-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. A1-971 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (toliau – Įsakymas) dalį, kuria pareiškėja L. N. išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) bei įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) palikti pareiškėją L. N. Sąraše (eilės Nr. 406).

2. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2017 m. birželio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji yra išbraukta iš Sąrašo, kadangi pasibaigus kalendoriniams metams nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pareiškėja pažymėjo, kad globojo sunkiai sergantį senelį, kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, seneliui mirus (2017 m. kovo 7 d.), rūpinosi močiute, kuri po senelio mirties nusilpo ir palūžo. Pareiškėja nurodė, jog viena augina nepilnametę dukrą, kuri labai dažnai serga, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Dėl susiklosčiusių minėtų aplinkybių, rūpesčių, netekčių ji laiku nepateikė pajamų deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Deklaraciją pateikė tik 2017 m. birželio 20 d.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pareiškėja atsakovui 2008 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą dėl įrašymo į Sąrašą bei dokumentus, patvirtinančius jos teisę į paramą būstui išsinuomoti. Atsakovas 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-2-893 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir pajamas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja už 2016 metus nedeklaravo turto ir pajamų iki 2017 m. gegužės 1 d., atsakovo direktorius Įsakymu išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Atsakovas vadovavosi socialinio teisingumo principu, pagal kurį parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė iki Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytos datos turto deklaracijos, ko pasėkoje jos pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, todėl ji buvo išbraukta iš Sąrašo. Atsakovas pažymėjo, jog informacija, kad asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo deklaruoti turtą ir pajamas iki gegužės 1 d., buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse bei savivaldybės internetiniame puslapyje. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki gegužės mėn. dėl objektyvių priežasčių (ligos, senelio mirties ar kt.) neturėjo jokios galimybės įvykdyti teisės aktais jai imperatyviai paskirtos pareigos. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareiškėją išbraukė iš Sąrašo, todėl naikinti skundžiamo administracinio akto dalies nėra pagrindo.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo direktoriaus Įsakymo dalį, kuria pareiškėja išbraukta iš Sąrašo, kitoje dalyje skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo Turto valdymo skyriui pateikė prašymą dėl įrašymo į Sąrašą ir buvo į jį įrašyta. Kadangi pareiškėja turto ir pajamų už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka nedeklaravo, atsakovo direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-971 išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Atsakovas 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-2-893 pareiškėją informavo, kad ji yra išbraukta iš Sąrašo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. birželio 20 d. VMI pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2016 metus. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus, kurioje buvo pateiktos pareiškėjos pajamos už 2016 metus, VMI buvo pateikta pavėluotai, t. y. 2017 m. birželio 20 d. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja netinkamai įvykdė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatytus reikalavimus deklaruoti turtą ir pajamas, t. y. nedeklaravo duomenų apie turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) iki 2017 m. gegužės 1 d., dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti jos turto ir pajamų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas jam Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytas pareigas, turėjo pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

8. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vienodą teismų praktiką, nurodė, kad atsakovas Įstatymo prasme turėjo teisę išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, tačiau, įvertinęs tai, kad Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus buvo pateikta pavėluotai, nesiekiant šių duomenų nuslėpti, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bei tai, jog šiuo metu pareiškėjos materialinė padėtis ypatingai sunki (pajamos minimalios, viena augina nepilnametę dukrą), darė išvadą, jog atsakovo Įsakymo dalis, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo, yra formaliai teisėta, bet neteisinga, kadangi atsakovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsniu, sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą palikti pareiškėją Sąraše (eilės Nr. 406) yra perteklinio pobūdžio, todėl jo netenkino, nurodęs, kad pareiškėjos teisės bus apgintos panaikinus ginčijamo Įsakymo dalį, t. y. pareiškėja faktiškai grąžinta į Sąrašą.

III. 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. (akivaizdi rašymo klaida 2017 m. spalio 23 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

11. Atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisingas, nes buvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas socialinio teisingumo principas. Atsakovas teigia, kad Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti ir lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo, veiksmingumo ir efektyvumo principai ir pažymi, kad priimdamas Įsakymą, vadovavosi jame įtvirtintais principais ir tikslais, vienas iš kurių yra didinti asmenų ir šeimų, pagal Įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

12. Atsakovas nurodo, kad pritaikius lygiateisiškumo principą, pareiškėja buvo išbraukta iš eilės socialiniam būstui gauti, neišskiriant jos iš kitų dėl šios priežasties iš eilės socialiniam būstui gauti išbrauktų asmenų, o vadovaujantis socialinio teisingumo principu, ji buvo išbraukta, nes nebuvo galima įvertinti jos pajamų ir turto.

13. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Įstatyme įtvirtintu pasirinkimo principu, pareiškėjai 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 53-2-70 buvo pasiūlyta pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija. Minėtu raštu pareiškėja taip pat informuota, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatymo numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir nepateikę Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus iš Sąrašo bus išbraukiami. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokia informacija buvo skelbiama viešai.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Sąraše Kauno mieste eilėje būstui gauti laukia 940 asmenų, tad atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, nepagrįsta būtų išskirti pareiškėją, kuomet kitiems, iš esmės tai pačiai socialinei asmenų grupei priklausantiems asmenims, galiotų Įstatyme įtvirtinti imperatyvai. Atsakovas pabrėžia, kad būtent pareiškėja ginčo atveju privalėjo būti aktyvi ir savalaikiai įgyvendinti išskirtinai jos kompetencijai priskirtiną Gyventojų turto deklaravimo įstatymo imperatyvą.

15. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad palikus galioti teismo sprendimą, būtų įtvirtintas precedentas, kuriuo vadovaujantys, asmenys, esantys Sąraše, galėtų nevykdyti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme įtvirtinto imperatyvo ir reikalauti, kad atsakovas priimtų sprendimą ne pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir pareigas, o vadovaujantis teisingumo principu subjektyviais, o ne Įstatymo įtvirtintais kriterijais vertindamas kiekvienos deklaracijos nepateikimo atvejį.

16. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio nuostatomis, pabrėžia, kad teismas nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai išbraukė pareiškėją iš Sąrašo, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti skundžiamo administracinio akto dalies.

17. Pareiškėja L. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Lietuvos valstybės naudai.

18. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš Sąrašo buvo išbraukta tik dėl to, kad deklaraciją pateikė pavėluotai – 2017 m. birželio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimtas Įsakymas, tačiau nepaisant praleisto pateikti deklaraciją termino, pareiškėja netapo asmeniu, kuris neturėtų teisės į teikiamą paramą būstui įsigyti.

19. Pareiškėja nurodo teismui detaliai išdėsčiusi nepalankiai šeimoje susiklosčiusias aplinkybes, kurios sutrukdė deklaraciją pateikti laiku ir pabrėžia, kad parama būstui įsigyti jai reikalinga, siekiant užtikrinti geresnes nepilnametės dukters, sergančios bronchine astma, gyvenimo sąlygas, kurių ji pati savarankiškai pagerinti neįstengia. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad eilėje būstui įsigyti stovi jau nuo 2008 m., o aplinkybė, kad ji ir toliau turi teisę į paramą būstui įsigyti yra esminė sprendžiant kilusį ginčą. Pareiškėja nurodo, kad pagal eilės numerį, turėtą iki išbraukimo, pareiškėja tikisi paramos sulaukti per artimiausius du metus, tuo tarpu jeigu tektų į Sąrašą įsirašyti iš naujo, jai vėl reikėtų eilėje laukti dešimt metų, tad tikėtina, kad būsto įsigijimo aktualumas prarastų prasmę, nes dukra, kurios gyvenimo sąlygas ji siekia pagerinti, jau būtų pilnametė.

20. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta valstybės priederme saugoti ir ginti žmogaus orumą, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir teigia, kad kaskart taikydama įstatymą valdžios institucija – atsakovas – yra įpareigota situaciją vertinti individualiai, taikydama ne tik konkretų teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, bet taip pat remtis ir visuotinais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. A1-971 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (toliau – Įsakymas) dalies, kuria pareiškėja L. N. išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė formaliai teisėtą, bet neteisingą sprendimą, nes pažeidė Įstatyme įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigė, jog jis, vykdydamas imperatyvias Įstatymo nuostatas, pagrįstai priėmė Įsakymą, kurio pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti.

23. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų taikymo, pirmiausiai pažymi, kad visi jie (lygiateisiškumo, socialinio teisingumo, pasirinkimo, veiksmingumo ir efektyvumo) yra vienodai svarbūs sprendžiant dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo, todėl turi būti siekiama nustatyti tinkamą jų pusiausvyrą. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis ir fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

24. Įstatymo 16 straipsnis nustato asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaitą. Minėto straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) deklaracijos.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo Turto valdymo skyriui pateikė prašymą dėl įrašymo į Sąrašą ir buvo į jį įrašyta. Kadangi pareiškėja turto ir pajamų už praėjusius kalendorinius metus (2016 m.) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka nedeklaravo, atsakovo direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-971 išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Vadovaujantis šiais duomenimis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas turėjo pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde argumentuotai teigė, kad išbraukdamas pareiškėją iš Sąrašo vadovavosi visais Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo principas apima ne tik pajamų ir turto vertinimą, bet ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Metinę pajamų deklaraciją už 2016 metus VMI pateikė 2017 m. birželio 20 d., t. y. pavėluotai. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjos veiksmus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks pareiškėjos elgesys galėjo būti įtakotas nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovas 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 53-2-70 informavo pareiškėją, jog asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatymo numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d. ir nepateikę Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2016 metus bus išbraukiami iš Sąrašo, skelbė tokio pobūdžio informaciją viešai, priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas apsiribojo formaliu Įstatymo taikymu, nedėjo pastangų įvertinti kitų su pareiškėjos socialine padėtimi susijusių aplinkybių ir tokiu būdu įgyvendinti gero viešojo administravimo bei kitų fundamentalių principų.

27. ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje esančias faktines aplinkybes, individualią pareiškėjos padėtį, vadovaudamasi minėta ABTĮ 91 straipsnio 2 dalimi bei bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms yra pagrindas panaikinti atsakovo Įsakymo dalį, kuria pareiškėja L. N. išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

28. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, nes jai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

29. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

30. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjai buvo paskirta advokatė Kristina Mikolaitė. Apeliaciniam teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. NTP-7-3297 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodytas advokato užmokestis – 78 Eur. Advokatė 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikė pareiškėjos atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsižvelgus į teisinių paslaugų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikimu, datą – 2017 m. lapkričio 28 d. (2017 m. IV ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2017 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo – 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jei šias paslaugas teikia advokatas, yra 1 090,31 Eur (1,3 x 838,7 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma atlyginti išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma yra ženkliai mažesnė, nei galima pagal Rekomendaciją, pareiškėjos prašymas tenkintinas. Iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai priteistina 78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-8-83/2007). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo perduotinas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas