2017-10-05 Nr. AB-17954-3-61-3-02946-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-10-05 Nr. AB-17954-3-61-3-02946-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. T4-167(1.34) „Dėl pacientui D. M. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-844-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02946-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. T4-167(1.34) „Dėl pacientui D. M. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba viena teisininkė, kuri teikia teisines paslaugas įstaigai, vertina įstaigoje gautus dokumentus bei teikia teisines išvadas dėl minėtų dokumentų. Su teisininke sudaryta nuotolinė darbo sutartis dėl antraeilių pareigų, pagal kurią dirbama 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę. Teisininkė nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 21 d. buvo kasmetinėse atostogose, su ginčijamu įsakymu susipažino tik 2017 m. rugpjūčio 10 d., gavusi iš pareiškėjo elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas įsakymas. Nurodė, kad pareiškėjo administracijoje dirba medicininį bei vadybinį išsilavinimą turintys asmenys, be to, pareiškėjas nėra susidūręs su tokio pobūdžio teisminiais ginčais, kadangi pareiškėjo funkcija yra užtikrinti būtinosios pagalbos suteikimą. Nurodė, kad pareiškėjas yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti ne pelno siekianti įstaiga, kurios tikslas – laiku ir kokybiškai suteikti skubią būtinąją medicinos pagalbą nelaimingo atsitikimo ar ūmios ligos ištiktiems, todėl skundžiamame Įsakyme konstatuoti pažeidimai gali pakenkti pareiškėjo reputacijai, gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui Lietuvos nacionaline sveikatos sistema. Paaiškino, kad ieškovės V. M. ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme yra pradėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovas kaip prima face įrodymu remiasi šioje byloje ginčijamu įsakymu, todėl jo teisėtumo patikrinimas gali turėti reikšmės civilinėje byloje, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 30,00 Eur žyminį mokestį grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba viena teisininkė, kuriai nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 21 d. suteiktos kasmetinės atostogos. Pažymėjo, kad elektroninio laiško išrašas patvirtina, jog Tarnyba ginčijamą įsakymą VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stočiai išsiuntė 2017 m. birželio 27 d., šis elektroninis laiškas teisininkei persiųstas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 28 d.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundą teismui pareiškėjas išsiuntė praleidęs terminą skundui paduoti daugiau nei vienu mėnesiu. Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas svarių argumentų, kodėl jis daugiau nei mėnesį nuo ginčijamo įsakymo įteikimo jam dienos delsė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nenurodė. Pažymėjo, kad net ir vertinant tą aplinkybę, jog įstaigoje nuotoliniu būdu dirba viena teisininkė, pareiškėjo elgesys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip atitinkantis atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, kadangi ginčijamas įsakymas įstaigoje gautas 2017 m. birželio 27 d., t. y. iki teisininkės atostogų likus trims darbo dienoms, skundas įteiktas teismui 2017 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus 25 darbo dienoms po teisininkės atostogų bei 11 darbo dienų nuo dienos, kuomet pasak pareiškėjo, teisininkei buvo įteiktas ginčijamas įsakymas.
Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių, todėl jo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad ieškovė V. M. ieškinyje kaip prima face įrodymu remiasi šioje byloje ginčijamu įsakymu, teismas pažymėjo, jog ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra ieškovės pasirinkta įrodinėjimo taktika, neturinti teismui prima face reikšmės prieš kitus įrodymus.
III. Pareiškėjas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės administracijos greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m rugpjūčio 30 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui pateikti ir grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota bylose, sprendžiant praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, ir nurodo, jog nesutinka su teismo atliktu pareiškėjo nurodytų aplinkybių, sąlygojusių termino skundui paduoti praleidimą, vertinimu.
Pažymi, kad teismas formaliai įvertino aplinkybę, jog VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba viena teisininkė, ir nevertino minėtos aplinkybės visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad įstaigos teisininkė, kuri vienintelė vertina įstaigoje gautus dokumentus bei teikia teisines išvadas dėl minėtų dokumentų, su minėtais dokumentais susipažino tik 2017 m. rugpjūčio 10 d. bei tą pačią dieną pateikė teisinę išvadą, kad yra pagrindas skųsti įsakymą, kaip pažeidžiantį pareiškėjo interesus. Todėl pasak pareiškėjo, galima daryti išvadą, kad nors Įsakymas gautas 2017 m. birželio 27 d., tačiau faktiškai apie Įsakymu pažeidžiamus pareiškėjo interesus, pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 10 d. Teigia, jog susipažinęs su Įsakymu pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistų teisių gynybai, t. y. per 11 darbo dienų parengė procesinius dokumentus teismui. Pažymi, kad pagal teismui pateiktą 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir E. P., teisininkė dirba 4 val. per dieną, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir minėtos aplinkybės nevertino. Atkreipia teismo dėmesį, kad tuo pačiu metu turėjo būti renkami duomenys atsiliepimui į ieškovės V. M. ieškinį.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nevertino pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, kad VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti ne pelno siekianti įstaiga, teikianti būtinąją medicinos pagalbą, įvykus nelaimingiems atsitikimams, ir skundžiamo įsakymo galimos įtakos pareiškėjo reputacijai ir pasitikėjimui Lietuvos nacionaline sveikatos sistema. Pareiškėjas mano, kad kilęs ginčas yra svarbus ne tik pačiam pareiškėjui, bet likusiai visuomenės daliai, todėl galima teigti, kad ginčas yra susijęs su viešuoju interesu.
Pažymi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė, kad pareiškėjas žalos, teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepadarė ir netenkino ieškovės prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismui atsisakius atnaujinti terminą, pareiškėjui yra užkertamas kelias Įsakymo teisėtumui patikrinti. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino galimų pasekmių, kurias sukels atsisakymas atnaujinti terminą.
Nurodo, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjo administracijoje dirba medicininį bei vadybinį išsilavinimą turintys asmenys ir, kad pareiškėjas nėra susidūręs su tokio pobūdžio teisminiais ginčais.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės įstatymui principu. Teigia, jog ieškovė V. M. ginčija jau minėtą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą, praleidusi skundo pateikimo terminą, tačiau teismas ieškovės ieškinį priėmė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmus skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, buvo pažeistas šalių lygybės prieš įstatymą principas, ko pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, tokiu būdu pažeisdamas teismo pareigą visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes bei pareiškėjo teisėtus lūkesčius būti išklausytam.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria, teismui neatnaujinus skundo padavimo termino buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.).
Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).
Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.).
Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjui žinant, kad jo atžvilgiu vyksta administracinė procedūra, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, galėjo pasirūpinti skundo parengimu per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau skundą teismui pateikė nepagrįstai ilgai delsdamas.
Kolegija pareiškėjo argumentus, susijusius su pas jį puse etato dirbančia teisininke, taip pat su tai, kad daugiau pas jį nėra teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, vertina kaip paties pareiškėjo darbo organizavimo ypatumus, priklausančius tik nuo paties pareiškėjo valios, todėl jų nepripažįsta kaip objektyvios priežasties, sutrukdžiusios skundą pateikti įstatymo nustatytu terminu.
Pareiškėjo argumentai, susiję su jo kaip viešosios įstaigos, ne pelno siekiančios įstaigos statusu, taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymus principas, kuris reiškia, jog negalimas kokių nors preferencijų suteikimas asmenims, šiuo atveju juridiniams asmenims, priklausomai nuo jų teisinio statuso.
Pareiškėjo argumentai, kad jo keliamas ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, atmetami kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas neįrodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti jog jo keliamas ginčas yra susijęs su viešuoju interesu. Priešingai, kolegijos vertinimu pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs tik su pačiu pareiškėju.
Pareiškėjo argumentai, kad skundžiama teismo nutartimi jam užkertamas kelias Įsakymo teisėtumui patikrinti, vertintina kaip objektyvios, įstatymo numatytos pasekmės tuo atveju kai asmuo nesilaiko proceso įstatymu nustatytos skundo padavimo tvarkos (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas)ir nesudaro pagrindo skundo padavimo terminui atnaujinti.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui praleisto skundo padavimo termino, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas