2019-02-21 Nr. AB-4958-3-64-3-01195-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1260-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01195-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12–15).

2. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji buvo laikoma Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 12 d. pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kameroje Nr. 75, kur buvo laikoma su dar viena nuteistąja, jai teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, kamera buvo drėgna, tamsi, pilna pelių ir tarakonų, natūralus apšvietimas per mažas, dirbtinis per stiprus, nėra ventiliacijos, tualetas atitvertas tik nedidele sienele, sklinda blogi kvapai, pasivaikščioti buvo galima tik valandą per parą, į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. Dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, kas pasireiškė baime, nerimu, depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–69).

4. Nurodė, kad pareiškėja į Šiaulių TI etapuota 2017 m. sausio 2 d. ir įstaigoje laikyta iki 2017 m. sausio 12 d. Pareiškėja šiuo laikotarpiu buvo laikoma įstaigoje kameroje Nr. 75, kameroje būdavo 1–2 asmenys. Pareiškėjai periodiškai tekdavo nuo 4,4 kv. m iki 8,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Atsakovas nurodė, jog kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimą pareiškėjos buvimo kameroje ir nustatė, jog dirbtinis apšvietimas per mažas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, patalpą vėdinti galima. Dušu pareiškėja galėjo naudotis pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jai tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 75–81).

6. Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėja kameroje Nr. 75 buvo kalinama 11 dienų, per visą šį laikotarpį pareiškėjai teko nuo 4,4 kv. m iki 8,8 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja aptariamu laikotarpiu, iš viso 11 dienų, buvo laikoma sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Teismas taip pat įvertino tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad šioje byloje kameros plotas taip pat vertintas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas. Įvertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, daryta išvada, jog kameroje Nr. 75 (kameros plotas 8,8 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 8,06 kv. m), esant joje 2 asmenims, kiekvienam jų teko po 4,03 kv. m kameros ploto, tad pareiškėjai visą laiką buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas.

7. Teismas nustatė, jog kameroje Nr. 75 sanitarinių mazgų atitvarai iš OSB plokštės, jų aukštis 2 m 16 cm. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. 61/04-2006 nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 12 d. pareiškėja L. B. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų. Teismui pateikti Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planai, duomenų, kad jie nebūtų vykdomi, nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimą pareiškėjos buvimo kameroje ir 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu nustatė, jog kameroje Nr. 75 dirbtinis apšvietimas per mažas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, patalpą vėdinti galima. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė.

8. Susipažinęs su pareiškėjos asmens sveikatos istorija teismas nustatė, jog pareiškėja, būdama Šiaulių TI, pas gydytojus kreipėsi dėl anksčiau nustatytų susirgimų. Duomenų, jog susirgimai būtų susiję su blogomis sąlygomis kameroje, nepateikė.

9. Tokiu būdu teismas darė išvadą, ką nurodė pareiškėja ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjai per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai paneigta bylos medžiaga, pareiškėjai visą laiką buvo užtikrinamas minimalus kameros plotas, net ir atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, tad pareiškėjos teiginiai dėl blogo kvapo kameroje laikyti pagrįstais. Vertinant sąlygas kameroje, dėl parazitų buvimo, teismas laikė, jog pareiškėja savo teiginio neįrodė, kenkėjų naikinimą atlieka licencijuota įmonė, duomenų, jog būtų skundų dėl kenkėjų buvimo kameroje, nebuvo. Nors pareiškėja nurodė, jog kameroje buvo drėgna, tai buvo paneigta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, jog santykinė oro drėgmė kameroje atitinka reikalavimus. Taip pat pareiškėja nurodė, jog kameroje buvo tamsu, tai patvirtinta aukščiau nurodytu patikrinimo aktu, bet teismas pažymėjo, jog pareiškėja kitoje savo skundo vietoje nurodė, jog dirbtinė šviesa buvo per stipri, tad liko neaišku, dėl ko padarytas pažeidimas – dėl per stiprios šviesos, ar dėl jos nepakankamumo. Teismas pažymėjo, jog ventiliacija kameroje užtikrinama per langą.

10. Vertinant pasivaikščiojimo trukmę ir maudymąsi duše, teismas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, jog šie išvedimai pasivaikščioti ar į dušą pažeidžia galiojančius teisės aktus, tik nurodė, jog to buvo per mažai.

11. Teismas sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėja buvo kaip nors išskirta iš kitų nuteistųjų ir jai kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

12. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjai nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjos bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėja galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių ji nebūtų patyrusi, jei ji būtų buvusi laikoma teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai.

13. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 7 mėnesiams nuo tada, kai ji išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėta, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Todėl aplinkybė, kad pareiškėja delsė pasinaudoti teismine gynyba 7 mėnesius, leido daryti išvadą, jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

14. Sprendžiant dėl pareiškėjai neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjos kalinimo laikotarpiu išskyrė ją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jai ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jos kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjos sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjai visą laiką, visas 11 dienų buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus ir pakankamas gyvenamasis plotas, tačiau nebuvo užtikrintos kitos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose – tinkamas kameros apšvietimas, galimai kameroje sklido nemalonūs kvapai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jos teisė į tinkamas higienos sąlygas, buvo trumpas, ne ilgiau 11 dienų, į tai, kad pasivaikščiojimai ir maudymasis duše vyko teisės aktų nustatyta tvarka, skundų pateikta nebuvo, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, pažymint, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 7 mėnesiams nuo jos išvykimo iš Šiaulių TI, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjos argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jos teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėja L. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama patenkinti jos skundą (b. l. 86–88).

16. Pareiškėjos manymu, jai buvo daromas pakankamai intensyvus neigiamas poveikis, ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėja pažymi, jog aplinkybė, kad ji buvo laikoma nepriimtinomis sąlygomis Šiaulių TI, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 101–104).

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai iš visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas pažymi, jog nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjos sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjai L. B., atlyginimo.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, siekdama, jog jai būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 12 d.

21. Išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atstovo atsikirtimus į pareiškėjos pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikymo Šiaulių TI metu pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista (nebuvo užtikrintas tinkamas kameros apšvietimas, galimai kameroje sklido nemalonūs kvapai dėl tualeto įrengimo kamerose), bet nusprendė nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, jog ta aplinkybė, kad ji Šiaulių TI buvo laikoma nepriimtinomis sąlygomis nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, t. y. teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai visą laiką buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius dėl parazitų buvimo, drėgmės, ventiliacijos, per reto pasivaikščiojimo ir ėjimo į dušą, kadangi jie buvo paneigti bylos duomenimis, bei pripažino pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kameroje bei dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo. Aiškindamasis pareiškėjos įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo daugiausia yra grindžiami deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

25. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

28. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, neilgą trukmę (pareiškėja ginčo laikotarpiu Šiaulių TI iš viso buvo 11 dienų) ir intensyvumą (nors sanitarinis mazgas kameroje nebuvo visiškai uždaras, tačiau jis buvo atskirtas 2,16 m aukščio OSB plokštėmis, be to, nors buvo nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, pareiškėja, priešingai, skundėsi, kad dirbtinis apšvietimas net per stiprus), tai, kad pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nedetalizavo, kaip pasireiškė jos patirta neturtinė žala, į teismą kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui (7 mėn. nuo išvykimo iš Šiaulių TI), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

30. Pareiškėjos laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė