2018-04-04 Nr. AB-6900-3-64-3-01200-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3313-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01200-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 45; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti konkurso užimti Šiaulių miesto savivaldybės audito ir kontrolės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vadovo (savivaldybės kontrolieriaus) pareigas (toliau – ir Konkursas) komisijos sprendimus, užfiksuotus 2017 m. liepos 4 d. konkurso protokole Nr. PRŽ-17 (toliau – ir Protokolas), kuriais buvo pripažinta, kad I. Š. atitinka konkurso reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį bei turėti įgijus universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityje, taip pat šiame Protokole užfiksuotus sprendimus, kuriais buvo leista I. Š. dalyvauti konkurse bei, kuriais I. Š. pretendentų eilėje buvo įrašyta pirmuoju numeriu ir pripažinta Konkurso laimėtoja; 2) įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) nustatyti naują pretendentų užimti Tarnybos vadovo (savivaldybės kontrolieriaus) pareigas eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant pareiškėją ir pripažinti jį šio Konkurso nugalėtoju (I t., b. l. 2–15).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurso komisija netinkamai įvertino pretendentės I. Š. atitikimą keltiems reikalavimams ir nepagrįstai leido jai dalyvauti Konkurse. Atitinkamai, neteisėtai ją paskelbė Konkurso laimėtoja. Pagal galiojančius teisės aktus tokiu atveju Konkurso nugalėtoju turėtų būti skelbiamas Konkurse antrą vietą užėmęs pareiškėjas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad I. Š. neatitikimą keltiems reikalavimams patvirtina pačios I. Š. pateiktas gyvenimo aprašymas, iš kurio matyti, kad I. Š. yra įgijusi vadybos magistro kvalifikaciją, nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Tarnyboje dirbo vyr. patarėja, o nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. – savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja.

4. Pareiškėjas savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 6.1 punktą „turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse“ aiškino taip, kad tiek darbo stažas, tiek ir įgytas išsilavinimas turi būti susijęs su šiame punkte nurodytomis sritimis. Pareiškėjas taip pat vertino, kad I. Š. vadovaujamo darbo patirtis turi būti pradedama skaičiuoti tik nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., kai I. Š. pradėjo eiti savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas, todėl vertino, kad iki dokumentų pateikimo Komisijai I. Š. neturėjo 3 metų vadovaujamo darbo patirties. Pareiškėjo nuomone, I. Š. užimtos patarėjos pareigos negali būti pripažįstamos vadovaujamo darbo patirtimi.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurso komisija I. Š. atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams specialiai neaptarė, neanalizavo, jokių papildomų dokumentų nereikalavo ir jokio sprendimo šiuo klausimu, išskyrus leidimą dalyvauti Konkurse, nepriėmė.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad I. Š. nei iki dokumentų pateikimo Komisijai termino pabaigos, nei iki Konkurso vykdymo datos (2017 m. liepos 4 d.), nei iki šiol nėra pateikusi dokumentų (be gyvenimo aprašymo), įrodančių, kad ji turi ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Pasak pareiškėjo, taip buvo pažeistas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Aprašas), 72.4 punkto reikalavimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtas Aprašas taip pat numato sankciją už šios pareigos nevykdymą, t. y. tokiu atveju pareigas, į kurias paskelbtas konkursas, eiti siūloma antrajam pagal konkurso rezultatus, bet ne mažiau, nei nustatyta Aprašo 67 punkte, balų surinkusiam pretendentui (Aprašo 74 punktas).

7. Pareiškėjo nuomone, Konkurso komisijos padaryti pažeidimai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais esminiais principais (įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo).

8. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 52–62).

9. Administracija paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. I. Š. pateikė vadovaujamojo darbo patirtį įrodančius dokumentus, vėliau – papildomus dokumentus. Iš jų matyti, kad I. Š. nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (t. y. beveik 7 metus) ėjo vyriausiosios patarėjos pareigas. Iš šios pareigybės aprašymo 7.4 punkto matyti, kad I. Š. atliko vidinę detalią audito priežiūrą. Pagal Valstybinio audito reikalavimų, patvirtintų Valstybės kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-26 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 24 d.) (toliau – ir Audito reikalavimai), 109 punktą, priežiūra yra vadovavimo auditui dalis. Pagal Audito reikalavimų 113 punktą, detaliąją peržiūrą atlieka vadovaujantis auditui asmuo. I. Š. dalyvavo audituose audito grupių sudėtyje, turėjo papildomai užtikrinti grupės veiklą bei tinkamų išvadų priėmimą ir rezultatus, o tai, pasak Administracijos, yra vadovaujamo darbo dalis.

10. Administracija nesutiko su pareiškėjo pateiktu pareigybės aprašymo 6.1 punkto aiškinimu. Pasak Administracijos, I. Š. turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl atitiko su tuo susijusį reikalavimą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 104–108).

12. I. Š. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo reikalavimo turėti išsilavinimą konkrečioje srityje, o pareiškėjo pateiktas aiškinimas neatitinka teiginių logikos teorijos dėsnių.

13. Pasak I. Š., pareiškėjo skundo argumentams, susijusiems su reikalavimu turėti 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1172/2007, kurioje nurodyta, kad vadovaujamo darbo sąvoka aiškintina remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis, t. y. kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą.

14. I. Š. paaiškino, kad ji nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 1 d. vienintelė Tarnyboje ėjo vyriausiosios patarėjos pareigas bei atliko vidinę detalią audito peržiūrą (nuolatinio pobūdžio veiklą), kurią pagal Audito reikalavimų 113 punktą atlieka vadovaujantis auditui asmuo. I. Š. nurodė, kad jos darbo patirtis atitiko vadovaujamo darbo pobūdį.

15. I. Š. nurodė, kad Protokole ji įsipareigojo dokumentus, patvirtinančius jos darbo patirtį, pateikti, kai bus suderinta priėmimo į pareigas data. Laimėjusi Konkursą, ji pateikė prašymą priimti ją į pareigas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., o 2017 m. liepos 31 d. ji pateikė pažymą su priedais apie vadovaujamo darbo patirtį, 2017 m. rugpjūčio 11 ir 14 d. ji pateikė papildomus dokumentus. I. Š. nuomone, pateikdama dokumentus, ji jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

II. 16. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 126–134). Be to, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nusprendžia „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. protokolinį sprendimą Nr. PRŽ-17 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos organizuoto savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovo) parinkimo konkurso komisijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei pareiškėjo pripažinimo šio konkurso nugalėtoju“ palikti galioti“.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 6.1 punkte nurodyta, jog šias pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityje. Teismas sprendė, kad turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra bendrasis reikalavimas, o reikalavimas turėti ne mažesnį kaip trijų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityje yra specialusis reikalavimas, todėl reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityje yra du savarankiški reikalavimai. Teismas konstatavo, kad I. Š. atitinka reikalavimą dėl išsilavinimo.

18. Teismas darė išvadą, kad I. Š., papildomai pateikdama dokumentus Administracijai, nepažeidė Aprašo 72.4 punkto nuostatos.

19. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. I. Š. buvo paskirta vykdyti Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. atlikti auditą, patikrinimus savivaldybės administracijoje, savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės kontrolieriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. P-13, I. Š. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki dabar dirba savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja, todėl šis terminas – vieneri metai ir septyni mėnesiai – pagrįstai skaičiuojamas kaip vadovaujamo darbo patirtis.

Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės kontrolieriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. P-13 I. Š. nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. kovo 25 d. laikinai pavadavo savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoją jo laikino nedarbingumo metu. Vadovavimas truko keturis mėnesius, todėl teismas darė išvadą, kad kontrolieriaus pavadavimas jo laikino nedarbingumo metu pagrįstai skaičiuojamas kaip vadovaujamo darbo patirtis. Be to, iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad I. Š. nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. spalio 19 d. buvo paskirta vadovauti atliekamo audito problemų nagrinėjimo komisijai.

Šios komisijos darbo tvarką numato Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito problemų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės kontrolieriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-12. Šio reglamento 5 punktas numato, kad komisijos pirmininkas:

1) organizuoja komisijos darbą; 2) šaukia komisijos posėdžius;

3) atsako už komisijai pavestų užduočių vykdymą;

4) skiria užduotis komisijos nariams;

5) užtikrina, kad komisijos darbe būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1172/2007, kuriame pateikiama sąvoka „vadovaujamas darbas“, kaip tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas ir buvimas atsakingu už jo veiklą, teismas darė išvadą, kad I. Š. pirmininkavimo komisijai laikas yra skaičiuojamas kaip vadovaujamo darbo patirtis. Šis vadovavimas komisijai truko dvejus metus ir vienuolika mėnesių. Teismas konstatavo, kad I. Š. dalyvavimo Konkurse metu turėjo 4 metų ir aštuonių mėnesių vadovaujamo darbo patirtį, t. y. atitiko su tuo susijusį reikalavimą.

III. 20. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (I t., b. l. 138–159). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas privalėjo priimti pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau be tinkamo ir pakankamo pagrindimo (argumentavimo) pareiškėjo skundą atmetė. Be to, vienas teisėjų kolegijos narys (Virginijus Stankevičius), pareiškėjo nuomone, buvo aiškiai šališkas (suinteresuotas bylos baigtimi), nes jo sutuoktinė G. S. dirba Administracijos Teisės skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja, o atsakovo (Administracijos) interesus šioje byloje gynė Administracijos Teisės skyriaus vedėja, t. y. teisėjo sutuoktinės tiesioginė vadovė. Pareiškėjas paaiškina, kad ši aplinkybė jam tapo žinoma tik po teismo sprendimo priėmimo.

22. Pareiškėjo nuomone, I. Š. po 2017 m. liepos 4 d. pateikti dokumentai, negali būti pripažįstami tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, nes nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką (Konkurso komisijos 2017 m. liepos 4 d. priimto sprendimo patikrinimą) pagal laiką bei neturi dokumentams būtinų rekvizitų (pažyma išduota pačios I. Š.).

23. Be to, pasak pareiškėjo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas sakinys dėl Administracijos 2017 m. liepos 4 d. protokolinio sprendimo palikimo galioti yra nesusijęs su pareiškėjo skundo reikalavimais, yra dviprasmiškas ir nelogiškas. Pareiškėjo nuomone, teismas sprendime tik perrašė I. Š. atsiliepimo argumentus, visiškai nepasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su 3 metų vadovaujamo darbo patirties termino skaičiavimo pagrįstumu, su I. Š. pareigos, numatytos Aprašo 72 punkte, sąmoningu nevykdymu ir su I. Š. pateiktų įrodymų neatitikimu dokumentų (kaip tinkamų įrodymų) sąvokai.

24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog reikalavimas išsilavinimui ir darbo stažui tam tikroje srityje yra du skirtingi reikalavimai. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad minėtai pareigybei užimti tiktų žmogus, turintis universitetinį spec. pedagoginį ar techninį-inžinerinį išsilavinimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų su šia aplinkybe susijusių argumentų (dėl ginčo formuluotės aiškinimo, remiantis logine, lingvistine ir gramatine struktūra).

25. Pasak pareiškėjo, Konkurse norintis dalyvauti asmuo dar iki Konkurso datos turėjo pateikti visus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka pretendentams keliamus reikalavimus (įskaitant ir darbo patirtį).

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas negalėjo įtraukti į I. Š. vadovaujamo darbo laikotarpį vadovavimo Audito problemų nagrinėjimo komisijai. Pareiškėjas pastebi, kad teismas neišreikalavo įrodymų, kokiu periodiškumu minėta komisija rinkosi į posėdžius, kokius klausimus ji nagrinėjo, ar tokia komisija apskritai galėjo būti sudaryta, ar I. Š. tikrai buvo paskirta šios komisijos vadove ir pan. Be to, pareiškėjas nurodo, jog jam kyla pagrįstų abejonių, ar I. Š. pateikti duomenys nėra klastoti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja savo skundo argumentus, į kuriuos, jo nuomone, nebuvo atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

28. Pareiškėjas nurodo, kad I. Š. iki Konkurso pradžios nebuvo pasitikrinusi vadovavimo gebėjimų, t. y. nebuvo įvykdžiusi pagal teisės aktus (Aprašo 31 punktą) privalomo reikalavimo.

29. Pareiškėjas 2018 m. vasario 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl Administracijos ir I. Š. atsiliepimuose nurodytų faktų ir argumentų (II t., b. l. 16–23). Pareiškėjas prašo šiuos paaiškinimus prijungti prie bylos ir priimant byloje sprendimą juos įvertinti.

30. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 8–14).

31. Administracija nesutinka, kad teisėjas buvo šališkas, nes pagal pareiškėjo pateiktą aiškinimą, teisėjas V. Stankevičius apskritai negalėtų nagrinėti jokių bylų, kuriose dalyvauja Administracija. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas kalbėti apie galimą teisėjo V. Stankevičiaus šališkumą, pasak Administracijos, lemiamą įtaką galutiniam sprendimui byloje turėjo kiti du teisėjai, kurie sudaro daugumą dėl sprendimo (sprendimas priimamas pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma).

32. Pareiškėjo nurodytus teismo sprendime (motyvuose ir rezoliucinėje dalyje) esančius netikslumus Administracija vertina kaip rašymo klaidas, kurios sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos nedaro.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neatsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus Administracija nurodo, kad tokios pareigos įstatymas teismui nenustato. Įstatymas įpareigoja teismą atsakyti į visus skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus (ne argumentus), o tai, pasak Administracijos, teismo sprendime buvo padaryta. Administracija pastebi, kad ne visi pareiškėjo skundo argumentai turi lemiamos reikšmės nagrinėjamai bylai, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos tinkamam išsprendimui buvo reikalinga nustatyti, ar I. Š. atitiko Konkurso reikalavimus.

34. Administracija nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės perrašė savo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, prašydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasisakyti dėl visų jo skundo argumentų. Administracijos nuomone, tai neatitinka proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 1–6).

36. I. Š. pastebi, kad pareiškėjas nenurodo, kada L. S. (atstovavusi byloje Administraciją) tapo G. S. (teisėjo sutuoktinės) tiesiogine vadove, todėl neaišku, ar bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu tokia situacija apskritai egzistavo. I. Š. nuomone, Administracija (atsakovas) nėra subjektyviai suinteresuota bylos baigtimi. I. Š. taip pat pažymi, kad teismo sprendimas yra priimamas teisėjų balsų dauguma.

37. I. Š. pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia naują argumentą dėl I. Š. nepasitikrintų vadovavimo gebėjimų. I. Š. nuomone, šie argumentai apeliacinėje instancijoje nevertinti, nes nėra jokių priežasčių, kodėl šių argumentų pareiškėjas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pasak I. Š., minėta Aprašo 31 punkto nuostata jai nebuvo taikoma.

38. I. Š. nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir prašo teismo ja vadovautis.

39. I. Š. 2018 m. kovo 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (II t., b. l. 26).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl konkurso savivaldybės kontrolieriaus pareigoms užimti rezultatų teisėtumo.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, be kita ko, kelia bylą nagrinėjusio teisėjų kolegijos nario Virginijaus Stankevičiaus šališkumo klausimą, nurodydamas, kad minėto teisėjo sutuoktinė G. S. dirba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, esančios byloje atsakovu, Teisės skyriuje, ir atsižvelgiant į atsakovo struktūrą, yra tiesiogiai pavaldi Teisės skyriaus vedėjai, kuri nagrinėjamoje byloje atstovavo atsakovą ir teikė byloje atsakovo poziciją. Pareiškėjas pastebi, kad minėtas teisėjas nuo bylos nagrinėjimo pats nenusišalino, taip pat neatskleidė minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribos. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. ABTĮ 146 straipsnis reglamentuoja sprendimo panaikinimo pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas atvejus. Vienu iš sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso (2007 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007). Taigi reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas yra viena iš teisės į tinkamą teismo procesą prielaidų.

44. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų pažeidimus. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra nuostata, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pozicija, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, grindžiama tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme egzistavo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, jog teisėjas pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu.

46. Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), p. 48; 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93), p. 38; 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96 ir kt.), p. 121). Taigi objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjančio bylą teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių teisėjo asmeninio nešališkumo prezumpciją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisėjas Virginijus Stankevičius nagrinėtoje administracinėje byloje subjektyviuoju požiūriu prasme galėjo būti šališkas.

49. Vis dėlto, tai, kad teisėjo sutuoktinė yra atsakovo Teisės skyriaus darbuotoja, tiesiogiai pavaldi atsakovo poziciją byloje palaikiusiai atsakovo Teisės skyriaus vedėjai, yra aplinkybė, susijusi su objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu. Objektyvusis teisėjo nešališkumas, kaip minėta, yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad situacija, kai bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė yra atsakovo darbuotoja (šiuo metu dirbanti Teisės skyriuje), objektyviuoju aspektu gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nors teisėjo sutuoktinė nagrinėjamoje byloje atsakovo interesų negynė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui, kuriam priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, aplinkybė dėl artimų teisėjo ir vienos bylos šalių darbuotojos ryšių gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Kaip minėta, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu ir tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (analogiškai žr., pvz., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-234/2012).

50. Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu šioje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo instituto, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą.

51. Nustačius pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo, kaip minėta, yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustačiusi, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

52. Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegijos nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė