a3ac8f4c-da0b-4765-8b3d-cb68dc562db8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1338-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00442-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 498070 „Maisto produktų (konservuotų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sÄ lygų nuostata neskaidyti Pirkimo objekto į dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) reikalavimų ir jame įtvirtintų principų, neužtikrina sÄ Å¾iningos konkurencijos; 2) įpareigoti atsakovę iÅ¡skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis pagal visiÅ¡kai skirtingus maisto produktus (bent minimaliai į Å¡ias dalis: konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys);

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 4 priede nustatytų maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiÅ¡kai skirtingi gamintojai: pavyzdžiui, marinuotų agurkų, konservuotų burokėlių, žirnelių gamintojai negamina obuolių ir mėlynių, obuolių ir aviečių tyrių ar apelsinų sulčių. Dėl to teigė, kad ginčo Pirkimo atveju yra suvaržyta tiekėjų konkurencija. Pirkimo objekto neskaidymas grindžiamas tariama finansine nauda, nors Pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir bÅ«tinas sprendimas. Be to, perkančioji organizacija nepateikė aiÅ¡kių ir įtikinimų argumentų dėl Pirkimo objekto neskaidymo bÅ«tinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurencijÄ ).

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų neteisėtumas turi tiesioginę įtakÄ jos galimybėms pateikti tinkamÄ , konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ , bei galimybei bÅ«ti pripažinta Pirkimo laimėtoja. Tuo tarpu Pirkimo sÄ lygų 4 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiÅ«lymÄ dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurencijÄ , nes tokį pasiÅ«lymÄ gali pateikti tik didmenininkai, atkreipiant dėmesį ir į tai, jog Pirkimo sÄ lygose yra nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinka konkretÅ«s gamintojai (prekių ženklai), turintys konkrečius atstovus (platintojus), dalyvaujančius viešųjų pirkimų procedÅ«rose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 5 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas atmetė perkančiosios organizacijos argumentus, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinį, teismas sprendė, kad jose nurodytų argumentų visuma dėl Pirkimo objekto apimties Å¡iuo konkrečiu atveju yra pakankama spręsti apie egzistuojantį jos suinteresuotumÄ ginčyti Pirkimo sÄ lygas, siekiant pateikti ne tik konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ , bet ir sudaryti Pirkimo sutartį.

6. Teismas nurodė, kad pagal VPÄ® 28 straipsnio 1 dalį tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti, o supaprastintas ar Å¡io įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis (VPÄ® 28 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

8. Teismas nustatė, kad ginčo Pirkimo objektÄ sudaro perdirbti maisto produktai, t. y. konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės: marinuoti agurkai; konservuoti žali žirneliai; konservuoti kukurÅ«zai; garuose ruoÅ¡ti lęšiai; garuose ruoÅ¡ti avinžirniai; konservuotos baltos pupelės; garuose ruoÅ¡tos baltosios pupelės; konservuotos raudonosios pupelės; garuose ruoÅ¡tos raudonosios pupelės; konservuotos alyvuogės; konservuoti burokėliai obuolių sultyse; burokėliai virti, vakuumuoti; pomidorų pasta; konservuoti pomidorai; pomidorų padažas; konservuotos rÅ«gÅ¡tynės; rauginti kopÅ«stai; rauginti agurkai; braÅ¡kių uogienė; juodųjų serbentų uogienė; aviečių uogienė; vyÅ¡nių uogienė; mėlynių uogienė; bruknių uogienė; spanguolių uogienė; obuolių ir mėlynių tyrė; obuolių ir aviečių tyrė; obuolių ir bananų tyrė; bananų tyrė; slyvų tyrė; obuolių tyrė; apelsinų sultys;

įvairių vaisių sultys; obuolių sultys; juodųjų serbentų – obuolių sultys; morkų – obuolių sultys.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl bÅ«tinybės Pirkimo objektÄ iÅ¡skaidyti bent minimaliai į tokias dalis kaip: konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys. Pažymėjo, kad paminėta VPÄ® norma suteikia diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai pasirinkti vieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymo kriterijus, siekiant pirkimo tikslų. Nurodė, kad perkančioji organizacija centralizuotÄ maisto produktų pirkimÄ darželiams vykdo jį iÅ¡skaidžiusi į atskirus pirkimus pagal produktų grupes, pavyzdžiui, kiauÅ¡inių pirkimas, žuvies pirkimas, jautienos ir verÅ¡ienos pirkimas, aliejų pirkimas, perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, pastarÄ jį dar iÅ¡skirstant į atskiras dalis pagal apdorojimo bÅ«dÄ : džiovintų vaisių ir uogų pirkimas, liofilizuotų vaisių ir uogų pirkimas, Å¡aldytų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas (ginčo Pirkimas).

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas jau yra iÅ¡skirtas iÅ¡ perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo, tuo tarpu ieÅ¡kovė niekaip nepagrindė, kaip Pirkimo iÅ¡skaidymas į dar smulkesnes dalis užtikrins tiekėjų konkurencijÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog pasiÅ«lymÄ Pirkimui gali pateikti tik didmenininkai, deklaratyvaus pobÅ«džio. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė yra maisto produktų perpardavėja, pati neužsiima nei vieno iÅ¡ Pirkimo objektÄ sudarančių maisto produktų gamyba, tuo tarpu Pirkimo sÄ lygos niekaip neriboja jos teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus. Nurodė, kad Pirkimo sÄ lygos neriboja tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo pajėgumus. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė neginčijo perkančiosios organizacijos iÅ¡ankstinės konsultacijos su rinka tikslais paskelbto Pirkimo Techninės specifikacijos projekto.

11. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad Pirkimu įsigyjama tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, todėl Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas yra akivaizdžiai glaudžiai susijęs, o papildomas Pirkimo objekto skaidymas Pirkime, kaip to pageidauja ieÅ¡kovė, yra nelogiÅ¡kas, netikslingas ir perteklinis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ perkančiosios organizacijos privalo skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, jeigu vieÅ¡asis pirkimas yra tarptautinis. Ginčo Pirkimo objekto perkančioji organizacija visiÅ¡kai neskaidė į dalis, nors akivaizdu, kad siekiamų įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiÅ¡kai skirtingi gamintojai, pavyzdžiui marinuotus agurkus, konservuotus burokėlius, konservuotus žirnelius gaminantys gamintojai negamina obuolių ir mėlynių, obuolių ir aviečių tyrių ar apelsinų sulčių. 12.2.

Å iam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vienÄ ; perkančiajai organizacijai nepateikus aiÅ¡kaus ir tinkamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vienÄ , yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčijamos vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus, todėl pripažintinos negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). 12.3.

Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti Å¡io Pirkimo objekto į dalis nėra vienintelis galimas ir bÅ«tinas. 12.4. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) vieÅ¡ai skelbiamose Maisto produktų pirkimo gairėse yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti pirkimo objekto skaidymo į dalis argumentai ir kriterijai, kurie ginčo Pirkimo atveju yra akivaizdžiai ignoruojami. 12.5. Teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad perkančioji organizacija teikė klaidinančiÄ informacijÄ dėl rinkoje egzistuojančių tiekėjų, galinčių pateikti pasiÅ«lymus ginčo Pirkime.

Atkreiptinas dėmesys, kad visas Pirkimu siekiamas įsigyti tyres (Techninės specifikacijos 27-32 pozicijos) gamina prekės ženklas „Marmaluzi“, o kiti gamintojai (ne Lietuvos prekės ženklai) galėtų pateikti ne visas pozicijas. Pažymėtinas ir Techninės specifikacijos reikalavimas, kad visos prekės pristatomos su ne trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu. IÅ¡ nurodytos sÄ lygos akivaizdu, kad vaisių tyrių Lietuvos gamintojas („Marmaluzi“) turi palankesnes sÄ lygas užtikrinti paminėtÄ reikalavimÄ nei užsienyje esantys vaisių tyrelių gamintojai (atsižvelgiant į logistikos aspektus). 12.6.

Pirkimo dokumentai tiesiogiai neriboja ieÅ¡kovės teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus, tačiau patys gamintojai ir (ar) jų atstovai turi teisę apriboti ieÅ¡kovės galimybes įsigyti atitinkamus produktus, ypač tuo atveju, jeigu Pirkimo sÄ lygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai, o juos atstovaujantys tiekėjai taip pat dalyvauja vieÅ¡ajame pirkime. Kai vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų reikalavimus atitinka tik konkretÅ«s gamintojai, nėra galimybių rinkoje įsigyti lygiaverčių produktų, gamintojų atstovai, dalyvaujantys pirkime, gali pateikti konkurencingesnes kainas. 12.7.

Pagal Pirkimo sutartį, tiekėjui du kartus nepristačius užsakyme nurodytų prekių ar pristačius jas pavėluotai, ar jeigu jos netinkamos kokybės ar neatitinka sutarties priede nustatytų reikalavimų ir tiekėjas nedelsdamas jų nepakeičia tinkamomis, įstaiga turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo. Taigi ieÅ¡kovei laimėjus PirkimÄ , o įstaigai užsakius produktÄ , kurį rinkoje atstovauja konkretus prekės ženklo atstovas ir rinkoje nesant lygiaverčių produktų, tokios prekės gamintojo atstovas turėtų tiesioginę galimybę daryti įtakÄ ieÅ¡kovės sutartinių pareigų vykdymui. 12.8.

Skundžiamo sprendimo argumentas, kad Pirkimo sÄ lygos neriboja galimybės tiekėjui pasitelkti subtiekėjo, visiÅ¡kai neatitinka kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad Å«kio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis; Å¡i galimybė įtvirtina įstatyme ir naudojimasis ja, visų pirma, priklauso nuo asmeninės kiekvieno Å«kio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad pernelyg aukÅ¡tus reikalavimus, inter alia, neskaidyti pirkimo objekto, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji Å«kio subjektų galimybė kooperuotis; prieÅ¡ingu atveju pirkimo sÄ lygų teisėtumo vertinimas iÅ¡ dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPÄ® tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). 12.9.

Ginčo atveju perkančiosios organizacijos pateiktas Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas neatitinka nei viešųjų pirkimų principų, nei VPÄ® nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos. Perkančioji organizacija nurodė visiÅ¡kai nelogiÅ¡kus argumentus dėl Pirkimo sÄ lygose nurodyto Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo: suskaidžius Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, tikėtina, kad dėl logistikos kaÅ¡tų pabrangtų numatomos įsigyti prekės, nes tiekėjai Å¡iuos kaÅ¡tus įsivertinę bus priversti siÅ«lyti atskiras konservuotų produktų rÅ«Å¡is kur kas brangiau nei perkant visas prekes, tačiau už didesnę sumÄ , kai didesniam konservuotų produktų rÅ«Å¡ių kiekiui paskirsčius tuos pačius logistikos kaÅ¡tus, bÅ«tų patiriamos mažesnės iÅ¡laidos; taip ženkliai sumažėtų tiekėjų suinteresuotumas dalyvauti suskaidžius PirkimÄ Ä¯ dalis, dėl ko sumažėtų tiekėjų konkurencija; pagal Pirkimo sÄ lygas bus sudarytos preliminariosios sutartys su trimis laimėtojais;

įstaigos galės sudaryti pagrindines sutartis įvairiam laikotarpiui, pavyzdžiui, vienam ar keliems mėnesiams pagal konkretų maisto produktų poreikį; taigi nei vienas tiekėjas, dalyvaudamas Pirkime, nėra užtikrintas, kad sudarius preliminariÄ jÄ sutartį su juo bus sudaryta ir pagrindinė sutartis, o jei ir bus sudaryta, tai ji gali bÅ«ti sudaryta tik su maža dalimi įstaigų ir tik dėl mažo maisto produktų kiekio. IÅ¡ nurodytų argumentų akivaizdu, kad Pirkimo skaidymas ar neskaidymas nelemia jokių galimybių tiekėjams įsivertinti logistikos kaÅ¡tų. 12.10.

Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, taip pat, netinkamai pritaikydamas kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡nagrinėjo bylÄ ne visa apimtimi, padarė klaidingas iÅ¡vadas ir atitinkamai nesilaikė CPK 185 straipsnio 1 dalyje bei 263 straipsnyje nustatytų pareigų.

13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perkančioji organizacija iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje siekia kitų nei vieÅ¡ai deklaruoja tikslų, t. y. vienintelis jos tikslas Å¡ioje byloje yra kiek įmanoma ilgiau „užvilkinti“ Pirkimo procedÅ«ras (arba jas apskirtai nutraukti), kad kiti subjektai, teikiantys įvarius maisto produktus darželiams, galėtų kiek įmanoma ilgiau tiekti maisto produktus Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) pagal esamÄ tvarkÄ . 13.2.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė lygiai tuo pat metu bylinėjasi ir dėl kito perkančiosios organizacijos vykdomo pirkimo sÄ lygų teisėtumo. Visais Å¡iais teisminiais procesais maisto produktų pirkimuose naudojamasi tik tam, kad ieÅ¡kovė ir įmonės, su kuriomis pastaroji galimai derina savo veiksmus, kiek įmanoma ilgiau galėtų pelnytis vieÅ¡ojo intereso sÄ skaita. 13.3. TokiÄ â€žtaktikÄ â€œ, siekiant kuo ilgiau vilkinti arba visai nutraukti centralizuotai vykdomus maisto produktų darželiams pirkimus prieÅ¡ savivaldybę, įprastai vykdo ne tik ieÅ¡kovė, bet ir UAB „Maistulis“, UAB „Sotėja“, UAB „Egilėja“, reikÅ¡damos ieÅ¡kinius ir praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl neva neteisėtų tokių pirkimų sÄ lygų ir (ar) savivaldybės sprendimų panaikinimų. 13.4.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygos, kuriomis Pirkimo objektas nėra skaidomas, yra teisėtos ir pagrįstos. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPÄ® 28 straipsnyje nustatytais reikalavimais ir kasacinio teismo praktikoje suformuotais iÅ¡aiÅ¡kinimais, aiÅ¡kiai nurodė priežastis dėl Pirkimo objekto neskaidymo, kurios, perkančiosios organizacijos vertinimu, yra tiek svarbios, kiek to reikalaujama teismų praktikoje, tiek pagrįstos proporcingumu. 13.5. Teismas pagrįstai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ iÅ¡skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ atitinkamas dalis ydingumÄ .

Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismui perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinus neteisėtais, vieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių Å¡alys grÄ Å¾inamos į pirminę prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019). 13.6.

Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Pirkimo sÄ lygų nuostata neskaidyti Pirkimo objekto į dalis neatitinka VPÄ® reikalavimų ir Å¡iame įstatyme įtvirtintų principų, neužtikrina sÄ Å¾iningos konkurencijos. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose aiÅ¡kiai nurodė Pirkimo objekto neskaidymo priežastis. IeÅ¡kovė Å¡ių argumentų nepaneigė. 13.7. Siekiant darželius aprÅ«pinti reikiamais maisto produktais, maisto prekės jau yra (buvo) itin detaliai iÅ¡skaidytos į atskirus pirkimus pagal proporcingiausio masto maisto produktų grupes.

Viso asortimento maisto produktus darželiams ketinama įsigyti užbaigus net 17 centralizuotų pirkimų procedÅ«ras. Taigi akivaizdu, kad maisto produktų darželiams pirkimai yra itin smulkiai suskaidyti kokybiniu pagrindu net į 17 dalių, o bÅ«tent vienai maisto grupei priklausantys vaisiai, uogos ir daržovės, pagal paruoÅ¡imo bÅ«dÄ dar kartÄ atskirai suskaidyti į džiovintų, liofilizuotų, Å¡aldytų ir konservuotų vaisių, daržovių ir uogų pirkimus. 13.8. Vien galimybė skaidyti Pirkimo objektÄ Ä¯ mažesnes dalis nepagrindžia tokio skaidymo bÅ«tinybės. Pirkimo objekto skaidymas pats savaime nėra siekiamas tikslas.

Teisinis reguliavimas neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo pirkimo objektÄ skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiÅ¡kos, nes tai lemtų absurdiÅ¡kas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas. 13.9. Siekiant sudaryti tinkamesnes sÄ lygas efektyviai tiekėjų konkurencijai, perkančioji organizacija, prieÅ¡ vykdydama PirkimÄ , iÅ¡nagrinėjo rinkoje esančius tiekėjus, jų sudaromas pirkimų sutartis. Perkančioji organizacija pagrįstai įvertino, kad rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiÅ«lyti įsigyti Pirkimo objektÄ visa jo apimtimi.

Å iÄ aplinkybę taip pat įrodo ir anksčiau perkančiosios organizacijos vykdyti maisto produktų centralizuoti pirkimai, dėl kurių nei viename pirkime nebuvo gauta mažiau nei po 4 pasiÅ«lymus, o dažnai ir 5 – 6. 13.10. IeÅ¡kovė byloje nepateikė jokių argumentų ar paaiÅ¡kinimų, kaip bÅ«tų padidinama konkurencija, Pirkimo objektÄ suskaidžius į atskiras dalis. PrieÅ¡ingai, Pirkimo objekto iÅ¡skaidymas į pernelyg smulkias dalis gali paskatinti antikonkurencinius veiksmus ir lemti tiekėjų draudžiamų susitarimų sudarymÄ , tiekėjams susitariant dėl rinkos pasidalinimo. 13.11.

Ieškovės argumentas, kad Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus tariamai atitinka tik vienas gamintojas, yra grindžiamas iš esmės tik jos atlikta paieška internete bei rinkoje siūlomomis prekių ženklo „Marmaluzi“ tyrėmis. Tačiau pažymėtina, kad toks ieškovės „tyrimas“ jokiu būdu neatspindi ir nereprezentuoja visos vaisių tyrės rinkos ir nereiškia, kad bet koks kitas gamintojas, nusprendęs dalyvauti Pirkime, negali pagaminti atitinkamos rūšies tyrių.

Å io argumento nepagrįstumÄ patvirtina ir perkančiosios organizacijos į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai 2020 m. spalio 15 d. paaiÅ¡kinimai dėl rinkos analizės tyrimo atlikimo. 13.12. Skundo argumentu dėl vaisių tyrių galiojimo termino ieÅ¡kovė kvestionuoja Techninės specifikacijos reikalavimus, kurie niekaip nesusiję su Pirkimo objekto skaidymu. Jeigu Pirkimo objektas bÅ«tų suskaidytas net ir į smulkiausias dalis, Techninės specifikacijos reikalavimas dėl prekių tinkamumo vartoti termino vis vien liktų. 13.13.

Skunde dėstomi visiÅ¡kai nauji argumentai dėl Pirkimo sutarties nuostatų vertinimo, kuriais ieÅ¡kovė nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 13.14. Jeigu tam tikri tiekėjai negali tiesiogiai teikti reikalingų prekių, tai dar nereiÅ¡kia tiekėjų konkurencijos suvaržymo, nes visuomet atsiras tiekėjų, kurie gali netenkinti vieno ar kito pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo. 13.15.

BÅ«tent tiekėjas turi realiai įrodyti VPÄ®, tame tarpe ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimÄ , o ne tiesiog samprotauti, dėstyti savo prielaidas ir perkelti visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkančiajai organizacijai. 13.16. Suskaidžius Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis taip, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovė, dėl neabejotinai padidėsiančių logistikos kaÅ¡tų neproporcingai pabrangtų numatomi įsigyti produktai. Skaidant Pirkimo objektÄ pagal ieÅ¡kovės nurodymÄ maisto produktus galbÅ«t tiektų atskiri tiekėjai, kurie pasitelktų atskirus vežėjus, dėl to iÅ¡augtų tiekėjų kaÅ¡tai, bÅ«tų sudaromos sÄ lygos Pirkime dalyvauti tik tiems tiekėjams, kurie turi atitinkamus techninius pajėgumus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė paskelbė apie tarptautinį atvirÄ konkursÄ dėl Kauno miesto Å¡vietimo ir ugdymo įstaigų, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo programas, aprÅ«pinimo perdirbtais maisto produktais – konservuotais vaisiais, uogomis ir daržovėmis.

IeÅ¡kovė inicijavo Å¡io Pirkimo sÄ lygos, nustatančios, kad Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis, peržiÅ«ros procedÅ«rÄ . Nurodė, kad ginčijama Pirkimo sÄ lyga pažeidžia VPÄ® 28 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl privalomo tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymo, nes perkančioji organizacija nepagrindė jo neskaidymo į atitinkamas dalis bÅ«tinybės. Be to, reikalavimas pateikti pasiÅ«lymÄ dėl visos prekių apimties, nurodytos Pirkimo sÄ lygų 4 priede, akivaizdžiai neužtikrina sÄ Å¾iningos tiekėjų konkurencijos, nes tokį pasiÅ«lymÄ gali pateikti tik didmenine maisto produktų prekyba užsiimantys tiekėjai.

Perkančioji organizacija ieÅ¡kovės pretenzijos dėl nurodytos Pirkimo sÄ lygos panaikinimo ir reikalavimo Pirkimo objektÄ suskaidyti minimaliai bent į tokias dalis – konservuotos, raugintos, marinuotos daržovės; uogienės; vaisių tyrės; sultys – netenkino.

17. Nurodytų ieÅ¡kovės reikalavimų netenkino ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, kad VPÄ® nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga suskaidyti tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis gali bÅ«ti nevykdoma, jeigu pastaroji aiÅ¡kiai bei įtikinimai pagrindžia savo sprendimÄ neskaidyti pirkimo objekto (VPÄ® 28 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad perkančioji organizacija centralizuotÄ maisto produktų pirkimÄ darželiams vykdo jį iÅ¡skaidžiusi į atskirus pirkimus pagal produktų grupes, kurių viena sudaro ginčo PirkimÄ , tuo tarpu pastarasis jau yra iÅ¡skirtas (pagal apdorojimo bÅ«dÄ ) iÅ¡ perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių produktų grupės pirkimo, kad Pirkimu siekiama įsigyti tik viena perdirbtų (konservuotų) maisto produktų grupė, kad rinkoje yra ne vienas tiekėjas, galintis pasiÅ«lyti Pirkimo objektÄ visa apimtimi, tuo tarpu ieÅ¡kovė niekaip nepagrindė, kaip Pirkimo objekto suskaidymas į jos nurodytas dalis užtikrintų didesnę tiekėjų konkurencijÄ , sprendė, jog ginčijama Pirkimo sÄ lyga yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas nurodė, kad Pirkimo sÄ lygos neriboja tiekėjų galimybės pasiÅ«lymo pateikimui pasitelkti subtiekėjus ar jungtinės veiklos partnerius, siekiant kooperuoti jėgas, atsižvelgiant į turimus pajėgumus.

18. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės grindžia netinkamu ginčui aktualių teisės aktų, į bylÄ pateiktų duomenų vertinimu, kasacinio teismo praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos iÅ¡skaidyti vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ , dėl pirkimo objekto neskaidymo pateisinimo tiekėjų galimybe kooperuotis taikymu. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų prijungimo 19. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡o juos prijungti prie bylos bei įvertinti.

20. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ .

21. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nekeičia jos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos pozicijos: atsikirsdama atsakovės atsiliepimo į skundÄ argumentams, ieÅ¡kovė papildomai pasisako dėl ginčijama Pirkimo sÄ lyga neužtikrintos sÄ Å¾iningos tiekėjų konkurencijos. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei tai, kad atsakovė dėl bylos nagrinėjimo formos turėjo galimybę susipažinti su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kolegija šį procesinį dokumentÄ priima ir atsižvelgs į jame iÅ¡dėstytus argumentus, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 42, 314 straipsniai).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 22. Skunde apeliantė pirmiausia akcentuoja VPÄ® 28 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo atveju pirkimo objektas privalo bÅ«ti suskaidytas į dalis kokybiniu, kiekybiniu pagrindais ar pagal atitinkamas jo įgyvendinimo dalis. Tuo tarpu perkančioji organizacija visiÅ¡kai neskaidė Pirkimo objekto į dalis, nors akivaizdu, kad siekiamu įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiÅ¡kai skirtingi gamintojai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nurodytos teisės normos netinkamo taikymo nepatvirtina.

23. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad perkančioji organizacija turi pareigÄ iÅ¡skaidyti tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ , bylos duomenys tvirtina, jog Å¡is Pirkimas yra sudėtinė maisto produktų pirkimo darželiams dalis. Taigi maisto produktų darželiams pirkimo objektas jau yra iÅ¡skaidytas į atskirus pirkimus pagal atitinkamas produktų grupes – kiauÅ¡inių pirkimas, žuvies pirkimas, jautienos ir verÅ¡ienos pirkimas, aliejų pirkimas, perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas.

Pastarasis pirkimas, kaip nustatyta, dar iÅ¡skaidytas į atskiras dalis pagal perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių apdorojimo bÅ«dÄ â€“ džiovintų vaisių ir uogų pirkimas, liofilizuotų vaisių ir uogų pirkimas, Å¡aldytų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas, konservuotų vaisių, uogų ir daržovių pirkimas (ginčo Pirkimas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ yra atlikusi, tuo tarpu paminėta teisės norma nenustato iki kokio detalumo vieÅ¡ojo pirkimo objektas privalo bÅ«ti iÅ¡skaidytas.

Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bÅ«tinų maisto produktų, tiektinų darželiams, kuriuose vaikai yra maitinami po 3 ir daugiau kartų per dienÄ , gausÄ (mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, kruopos ir pan.), aiÅ¡kinimas, jog toks pirkimo objektas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaidytas iki kiekvienos atskiros darželiams bÅ«tinos maisto prekės, pavyzdžiui, konservuotos daržovės arba sultys, neatitiktų nei bendrųjų teisės principų, nei VPÄ® perkančiajai organizacijai nustatytos pareigos siekti racionaliai naudoti vieÅ¡ajam pirkimui skirtas lėšas (VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas dėl vienos konkrečios maisto prekės, pavyzdžiui sulčių, tiekimo, padidintų ne tik to produkto įsigijimo kainÄ (pavyzdžiui, prekės kainÄ sudarantys logistikos kaÅ¡tai bÅ«tų didesni tiekėjams tiekiant darželiui atskirai sultis ir konservuotas daržoves, nei vienam tiekėjui tiekiant abu nurodytus produktus), bet ir neproporcingai apsunkintų pačiÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ organizuojant atskiras viešųjų pirkimų procedÅ«ras visų reikalingų maisto prekių įsigijimui bei atitinkamas įstaigas administruojant Å¡ias sutartis.

24. Pažymėtina, kad apeliantės teiginys, jog ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiÅ¡kai skirtingi gamintojai, nes, pavyzdžiui, marinuotų agurkų ir konservuotų burokėlių gamintojai negamina obuolių, aviečių ar kitų vaisių sulčių, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, jam pagrįsti į bylÄ nepateikia jokių objektyvių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, net ir atsižvelgiant į Å¡iÄ apeliantės nurodytÄ aplinkybę, siekdama racionalaus vieÅ¡ajam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, perkančioji organizacija, visų pirma, turi paisyti vieÅ¡ojo intereso, kurio neatitiktų atitinkamos maisto prekės kainos iÅ¡augimas vien dėl to, kad ji bÅ«tų tiekiama atskirai, o ne kartu su kita tai pačiai kategorijai (konservuoti vaisiai, daržovės ir uogos) priklausančia preke.

Be to, kolegijos vertinimu, į prekių gamintojų interesus šiuo atveju apeliuojama nepagrįstai, vien jau dėl to, kad paprastai tokio kaip ginčo pobūdžio viešuosiuose pirkimuose dalyvauja ne tiesioginiai prekių gamintojai, o šių prekių platintojai, kurie dažniausiai perpardavinėja ne vieno, o kelių gamintojų prekes.

25. Skunde akcentuojama kasacinio teismo praktika, kurioje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai vieÅ¡ojo pirkimo objekto skaidymo aspektais. Vienas tokių iÅ¡aiÅ¡kinimų – kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti ginčo Pirkimo objekto į dalis nėra vienintelis ir bÅ«tinas, todėl neatitinka paminėto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

26. Nurodytas skundo argumentas atmestinas, visų pirma, pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, kuriais buvo konstatuota, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, kad ginčo Pirkimo objekto iÅ¡skaidymas iki konkrečios maisto prekės, atsižvelgiant į tai, jog Å¡is objektas ir taip yra sudėtinė maisto produktų darželiams pirkimo dalis, nebÅ«tų racionalus nei perkančiosios organizacijos finansinių, nei jos bei atitinkamų įstaigų administracinių iÅ¡teklių aspektais. Antra, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad Pirkimo objekto didesnis iÅ¡skaidymas, kad ir toks, kokio reikalauja apeliantė, bÅ«tų racionalesnis ir labiau užtikrintų sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Ginčo Pirkimo objekto iÅ¡skaidymo bÅ«tinumo, kolegijos vertinimu, nepatvirtina ir skunde akcentuojamos VPT skelbiamų Maisto produktų pirkimo gairių nuostatos, kurios neaktualios atsižvelgiant į byloje nustatytÄ aplinkybę dėl Pirkimo objekto buvimo bendro maisto produktų darželiams pirkimo dalimi. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad iÅ¡skaidžius Pirkimo objektÄ , bÅ«tų sudarytos galimybės didesnei tiekėjų konkurencijai, prekės bÅ«tų perkamos iÅ¡ tiesioginių jų gamintojų, siÅ«lomos mažesne kaina ar kitaip užtikrinamas racionalesnis Pirkimui skirtų lėšų panaudojimas.

28. Apeliantė skunde kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad rinkoje egzistuoja daugiau tiekėjų, nei tik jos nurodyti didmenininkai UAB „Sanitex“ ir UAB „Handelshus“, kurie gali pasiÅ«lyti įsigyti Pirkimo objektÄ visa apimtimi, ir tai patvirtina perkančiosios organizacijos anksčiau vykdytas centralizuotas maisto produktų pirkimas (vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 449630). Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino ginčo Pirkimo objektÄ su nurodyto pirkimo objektu, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pastaruoju nebuvo reikalauta pateikti garuose ruoÅ¡tų lęšių, avinžirnių, baltųjų pupelių, raudonųjų pupelių. Tuo tarpu visus Å¡iuos produktus platina prekės ženklai „Globus“ ir „Bonduelle“, kuriuos atstovauja platintojas UAB „Sanitex“.

29. Kolegijos vertinimu, toks skundo argumentas nurodytos teismo iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia. Vien tai, kad ginčo Pirkimo objektas, lyginant jį su anksčiau perkančiosios organizacijos vykdyto tokio pobÅ«džio vieÅ¡ojo pirkimo objektu, buvo praplėstas garuose apdorotomis ankÅ¡tinėmis daržovėmis, neįrodo apeliantės teiginių dėl ginčo Pirkimo sÄ lygos pritaikymo pirmiau paminėtiems didmenininkams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias garuose apdorotas ankÅ¡tines daržoves platina tik UAB „Sanitex“, kad dėl ginčo Pirkimo objekto iÅ¡plėtimo nurodytu aspektu pasiÅ«lymus Pirkimui galėtų pateikti tik nurodytas platintojas (CPK 12,178 straipsniai).

Vien apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas teiginys, kad aptariama aplinkybė yra nepaneigiama, jos neįrodo (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu iÅ¡ perkančiosios organizacijos į bylÄ pateiktų duomenų (atsiliepimo į ieÅ¡kinį 58 punkte pateikta lentelė) matyti, kad kituose jos vykdomuose maisto produktų darželiams pirkimuose pasiÅ«lymus yra pateikę po ne mažiau kaip 4 tiekėjus.

30. Aptariamos teismo iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia ir skundo argumentai, kad Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytÄ produktÄ â€“ obuolių ir aviečių tyrę bei Å¡iam produktui nustatytus reikalavimus atitinka vienintelis gamintojas Lietuvoje – prekės ženklas „Marmaluzi“, kurio platintojas – UAB „Sanitex“.

31. Å iuos skundo argumentus paneigia perkančiosios organizacijos kartu su tripliku pateiktas prekės ženklo „Semper“ atstovo raÅ¡tas, kuris patvirtina, kad Å¡is gamintojas gali pasiÅ«lyti obuolių ir aviečių tyrę, atitinkančiÄ Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus. Be to, iÅ¡ perkančiosios organizacijos į bylÄ pateikto rinkos tyrimo, atlikto rengiantis ginčo Pirkimui, matyti, jog kiekvienai Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytai vaisių tyrių pozicijai atitinkančias prekes Lietuvos rinkoje galima įsigyti ne iÅ¡ vieno gamintojo ar tiekėjo. Pažymėtina, kad Pirkimo sÄ lygos neriboja ir gamintojų bei tiekėjų iÅ¡ kitų Å¡alių pasiÅ«lymų pateikimo galimybės.

32. Atmestinas ir skundo argumentas, kad Pirkimo sÄ lygose nustatytas prekių galiojimas terminas, t. y. kad prekės turi bÅ«ti pristatomos su ne trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu, patvirtina, jog vaisių tyrelių gamintojas „Marmaluzi“ turi palankesnes sÄ lygas užtikrinti šį reikalavimÄ . Vaisių tyrės yra konservuotas produktas, dėl ko jų galiojimo terminas turėtų bÅ«ti pakankamai ilgas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog paminėtas Pirkimo sÄ lygų reikalavimas komplikuotų ne Lietuvos gamintojų siÅ«lomų Å¡ių produktų pateikimo galimybę Pirkime.

33. Ginčijamos Pirkimo sÄ lygos dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis neteisėtumo nepatvirtina ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad, nors Pirkimo dokumentai tiesiogiai ir neriboja apeliantės, kuri pati negamina Pirkimo objektÄ sudarančių prekių, teisės perparduoti skirtingų gamintojų produktus, tačiau patys gamintojai ir (ar) jų atstovai gali apriboti apeliantės galimybę įsigyti atitinkamų produktų, ypač kai Pirkimo sÄ lygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai, o juos atstovaujantys tiekėjai taip pat dalyvauja atsakovės organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

34. Pirma, byloje iÅ¡skyrus apeliantės deklaratyvius teiginius, nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Pirkimo sÄ lygų reikalavimus atitinka tik konkrečių gamintojų produktai (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, net jeigu ir pasiÅ«lymÄ dėl Pirkimo objekto galinčių pateikti tiekėjų skaičius padidėtų, dėl to nepasikeistų apeliantės padėtis, kuri, norėdama pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime, bet kokiu atveju turi derinti jį su atitinkamais gamintojais ir (ar) jų atstovais.

35. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad Pirkimo sÄ lygos neriboja tiekėjo teisės pasitelkti subtiekėjus ar pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime kartu su jungtinės veiklos partneriu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, jog vieÅ¡ojo pirkimo objekto neskaidymo savaime nepateisina bendroji Å«kio subjektų galimybė kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 49 punktas). Aptariamas teismo motyvas buvo tik vienas iÅ¡ daugelio, kurių pagrindu teismas pripažino, kad Pirkimo sÄ lyga neskaidyti Pirkimo objekto yra teisėta ir neriboja sÄ Å¾iningos tiekėjų konkurencijos.

Be nurodytos aplinkybės, teismas įvertino ir tai, kad Pirkimo objektas ir taip jau yra perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių darželiams pirkimo sudėtinė dalis, kad apeliantė nepagrindė, kaip Pirkimo objekto didesnis iÅ¡skaidymas užtikrins konkurencijÄ Pirkime, kad perkančioji organizacija pateikė į bylÄ duomenis, patvirtinančius, jog pasiÅ«lymÄ dėl visos Pirkimo objekto apimties gali pateikti ne vienas tiekėjas.

36. Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja perkančiosios organizacijos pagrindimÄ dėl Pirkimo objekto neskaidymo. Teigia, kad argumentas, jog suskaidžius Pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, tikėtina, kad dėl logistikos pabrangtų numatomos įsigyti prekės, yra nelogiÅ¡kas, nes pagal Pirkimo sÄ lygas PirkimÄ laimėjusiems tiekėjams nebus žinoma, dėl kokio minimalaus kiekio ir kokių konkrečiai prekių su jais bus sudaromos sutartys. Dėl to, anot apeliantės, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija gali įvertinti logistikos kaÅ¡tus (jų įtakÄ prekių kainai), kai patys tiekėjai negali žinoti, kiek kartų per mėnesį, į kokiÄ Ä¯staigÄ turės pristatyti prekes ir kokį prekių kiekį reikės vežti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

37. Nurodytos aplinkybės nepaneigia iÅ¡vados, kad nepriklausomai nuo prekių kiekio ir (ar) jų pristatymo dažnumo, logistikos kaÅ¡tai bus didesni, jeigu vienas tiekėjas pristatys darželiui sultis, o kitas – konservuotas daržoves, nei tuo atveju, jeigu nurodytas prekes pristatytų tas pats tiekėjas. Esant atskiriems paminėtų produktų tiekėjams, logistikos kaÅ¡tai, kurie yra atitinkamo produkto kainos sudedamoji dalis, bÅ«tų paskaičiuoti tiek pristatant sultis, tiek – konservuotas daržoves, tuo tarpu vienam tiekėjui pristatant Å¡ias prekes vienu kartu, jų pristatymo kaina bÅ«tų bendra. Sutiktina, kad logistikos kaÅ¡tai priklauso ir nuo pristatomų prekių kiekio, kuris, kaip teisingai pabrėžia apeliantė, nėra aiÅ¡kus, kita vertus, du kartus vežant atitinkamas prekes jų gavėjui, tikėtina, Å¡ie kaÅ¡tai bus didesni, nei vežant prekes vienÄ kartÄ .

38. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

40. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 349,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio apskaičiuotÄ maksimalų rekomenduojamÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas mažina ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisia 1 818 Eur (1 398,5 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) 1 818 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai Artūras Driukas Aldona Tilindienė Jūratė Varanauskaitė