a3ac488d-85df-4f8e-bf5a-a306fda2331c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-236-398/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32679-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6., 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,nuteistajam A.

K. , gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. (A. K. ) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 18 metų, pirmuosius 5 metus bausmės atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose.Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A.

K. pripažintas pavojingu recydivistu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. K. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė S. P. , t. y. 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslÄ nužudyti S. P. , tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis į veidÄ , ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį ranka į krÅ«tinę, ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis į rankas ir kojas, padarydamas S. P. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvedė S. P. į balkonÄ ir tyčia rankomis iÅ¡stÅ«mė pastarÄ jį pro antro aukÅ¡to balkono langÄ , dėl ko nukentėjusysis, veikiamas svorio jėgų, krito žemyn ir atsitrenkė į žemę. Taip numesdamas S. P. iÅ¡ didelio aukščio, itin skausmingu bÅ«du padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e ir deÅ¡inėje Å¡launyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimus, galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties deÅ¡iniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo iÅ¡siliejimu deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio požievyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir iÅ¡emija bei plaučių židininiu ir pÅ«lingu uždegimu, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. birželio 28 d. 14.15 val.

VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisinti. Nuteistasis A. K. teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kaltinime nurodytu metu įvykio vietoje, t. y. jo motinai priklausančiame bute, kuriame gyveno ir jo sesuo T. S. su S. P. , jis nebuvo, S. P. atžvilgiu nesmurtavo ir jo pro balkono langÄ neiÅ¡stÅ«mė.

Byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , grindžiamas vien prielaidomis. Teismas nesiėmė priemonių, kad visos bylos aplinkybės bÅ«tų iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, neatsižvelgė į jo iÅ¡sakytus argumentus, netikrino kitų byloje nustatytų padarinių kilimo versijų, neįvertino byloje esančių prieÅ¡taravimų. Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiosios T.

S. parodymais, nors jie buvo nenuoseklÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, melagingi, prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems įrodymams, taip pat liudytojų A. M. , V. M. , A. S. parodymais, kurie betarpiÅ¡kai įvykio nematė, pasakojo tik tai, kÄ sužinojo iÅ¡ T. S. žodžių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. S. pati yra tiesiogiai susijusi su S. P. sužalojimu, todėl duodama parodymus siekia iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus ir nutyli tikrÄ sias jai žinomas įvykusios tragedijos aplinkybes. Taip pat teismas neįvertino ir T.

S. asmenybės, t. y. kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ .Apeliantas taip pat teigia, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus, t. y. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande, muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose, nukentėjusiajam S. P. padarė ne jis, bet nukentėjusioji T.

S. . Nurodo, kad liudytojas V. L. parodė, jog 2015-06-11 naktį, apie 2.50 val. ar 3.00 val., jis girdėjo, kaip į namo laiptinę užėjo girtas žmogus. Pagal žingsnius jis buvo vienas, užlipo laiptais ir įėjo į butÄ , esantį antrame aukÅ¡te. Taip pat girdėjo kaip vienÄ kartÄ sulojo Å¡uo. Daugiau jokio triukÅ¡mo, riksmų, pagalbos Å¡auksmo, kad dar kas nors bÅ«tų vaikščiojęs, išėjęs iÅ¡ to buto, negirdėjo, o maždaug po 10 minučių iÅ¡girdo stiprų traÅ¡kesį bei duslų trinktelėjimÄ .

Å ie liudytojo parodymai bei aplinkybė, kad nukentėjusysis S. P. pro balkonÄ iÅ¡krito bÅ«damas apsivilkęs striuke bei kelnėmis, t. y. ne tokiais drabužiais, kokius Å¡is dėvėdavo namuose, apelianto teigimu, patvirtina, kad liudytojo V. L. nurodytu laiku į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grįžo ne kas kitas, o bÅ«tent S. P. , ir tuo pačiu paneigia nukentėjusiosios T. S. parodymus, kad 2015-06-11 nakties metu, apie 3.30 val., S. P. miegojo. Kiti byloje surinkti įrodymai rodo, kad po to, kai 2015-06-10 jis – A.

K. su savo sugyventine T. G. išėjo iš jo motinai priklausančio buto, T. S. ir S. P. toliau vartojo alkoholį (T. S. nustatytas net 1,77 promilės neblaivumas), po ko tarp jų kilo konfliktas, nors T. S. šias aplinkybes neigia. Kad pastaroji su S. P. barėsi, stumdėsi, mušėsi bute bei balkone ir šio konflikto metu T. S. sudavė S. P. smūgius įvairiais po ranka papuolusiais daiktais, taip šį sužalodama, patvirtina specialisto išvada nustatyti sužalojimai T. S. kūne (poodinės kraujosruvos dešinio žasto, pilvo srityse, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje).

Taip pat liudytojos A. G. parodymai, kad 2015 m. birželio mėn., tikslios datos neprisimena, nakties metu prabudo nuo triukÅ¡mo, sklidusio nuo pirmosios laiptinės butų langų ar balkonų. TriukÅ¡mas truko apie 10-20 minučių. Girdėjosi trenksmų, dūžtančio stiklo garsai, atrodė, kad kažkas kažkÄ stumdo, taip pat girdėjo riksmus. Jai atrodo, kad buvo suaugusio vyro ar vyrų, tikrai ne moters ir ne vaiko balsai, ar rėkė vienas vyras, ar daugiau, negali pasakyti. Tai nebuvo pagalbos Å¡auksmas, tų riksmų esmės nesuprato, tik girdėjo keiksmažodžius.

Vakare grįžusi iÅ¡ darbo sužinojo, kad tai kaimynas iÅ¡ pirmos laiptinės ir kad jis galimai iÅ¡krito poro balkono langÄ . Be to, bute ir balkone S. P. krauju buvo iÅ¡tepti įvairÅ«s objektai (paklodė, buvusi ant sofos, kurioje gulėjo T. S. , pastarosios chalatas, durys, televizorius, spinta, balkono įstiklinimo varčia, lango rėmas), taip pat stikliukas, kurį T. S. metė į jau ant žemės po balkonu gulintį S. P. . Visa tai, pasak apelianto, patvirtina tiek T. S. ir S. P. fizinį kontaktÄ , tiek aplinkybę, kad T.

S. rankos po konflikto su S. P. buvo iÅ¡teptos pastarojo krauju. T. S. , bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, eidama iÅ¡ balkono per kambarį ir laikydamasi už sienų ir baldų, paliko kraujo pėdsakus ant minėtų objektų. Nuteistasis pažymi, kad teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog sužalojimai T. S. padaryti kietu buku daiktu, todėl mano, kad apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai galėjo atsirasti buityje, nukentėjusiajai krentant.Nuteistasis A. K. nurodo, kad mirtinus sužalojimus S. P. galėjo patirti dėl nelaimingo atsitikimo.

Pasak apelianto, labai tikėtina, kad S. P. galėjo iÅ¡kristi pro balkono langÄ neblaiviai T. S. balkone bandant atsikelti nuo kėdės ir neatsargiai atsirėmus į prie lango į jį nugara stovintį taip pat neblaivų S. P. . Taip pat tikėtina, kad S. P. , bÅ«damas neblaivus, iÅ¡krito pro balkono langÄ , bandydamas per jį iÅ¡lipti po konflikto su T. S. , kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadomis nustatyti S. P. kÅ«no sužalojimai, pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ rodantys, kad pastarasis iÅ¡ aukÅ¡tumos nukrito aukÅ¡tielninkas ir daugiau deÅ¡ine puse.

Nepaisant to, Å¡ios versijos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo tikrinamos. Apeliantas taip pat teigia, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir į kitas, jo manymu, svarbias aplinkybes, t. y. kad jis 2015-06-10, matydamas kaip S. P. smurtauja prieÅ¡ jo neįgaliÄ motinÄ bei jo sugyventinę T. G. , bandė jį nuraminti, tačiau pats buvo Å¡io sumuÅ¡tas. Dėl tokių S. P. veiksmų jis iÅ¡ karto kreipėsi į policijos komisariatÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai į jo pareiÅ¡kimÄ nesureagavo ir Å¡io įvykio aplinkybių nesiaiÅ¡kino.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų kaip visumos vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino Å¡aliÅ¡kai, ignoruodamas nuteistÄ jį teisinančius įrodymus ir nepasisakydamas dėl jo keliamų gynybinių versijų.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu A. K. savo gynybinę versijÄ grindžia teigimu, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį S. P. fizinio smurto nevartojo, o mirtį sukėlusius sužalojimus jam galėjo padaryti sugyventinė T.

S. tyčia arba nelaimingo atsitikimo metu. Pažymėtina, kad šios A. K. gynybinės versijos, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, buvo išsamiai tiriamos pirmosios instancijos teisme ir motyvuotai atmestos skundžiamame teismo nuosprendyje. Šioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad S. P. , mirusio 2015 m. birželio 28 d., VšĮ Kauno klinikose, mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje.

S. P. kÅ«ne nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡iniame žande, muÅ¡tinė žaizda nosyje, nubrozdinimai apatinėje lÅ«poje, poodinė kraujosruva krÅ«tinėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejuose blauzdose. Å ie sužalojimai, pasak specialisto, galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis arba suduodant kitu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu, daiktu.

Taip pat nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešinio smegenų pusrutulio požievyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto paviršiaus (t. 2, b.l. 44-50).Taigi byloje nustatyta, kad maždaug vienu metu, tikėtina, jog 2015 m. birželio 11 d., S. P. buvo padaryti dvejopo pobūdžio sužalojimai.

Vieni jų galimai padaryti suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas (veidÄ , žastÄ , dilbius, blauzdas). Kiti sužalojimai galimai buvo padaryti S. P. nukritus nuo aukÅ¡tumos ant kieto pagrindo. BÅ«tent pastaruoju bÅ«du padaryti sužalojimai ir lėmė nukentėjusiojo mirtį.Kauno apygardos teismas nustatė, kad visi aukščiau apraÅ¡yti sužalojimai S. P. buvo padaryti 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame jis gyveno kartu su T.

S. ir jos neįgalia motina. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija ir nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde, tačiau tvirtina, kad jis nors ir prieÅ¡ įvykį lankėsi minėtame bute, prieÅ¡ S. P. jokio smurto nevartojo, prieÅ¡ingai, gynėsi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų. Tokia apelianto gynybinė versija, kuriÄ jis kėlė ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b.l.

34) paneigiama objektyviais bylos duomenimis. Tokio pobūdžio bylose labai svarbūs yra tiesioginių liudytojų parodymai. Šiuo atveju be paties apelianto, parodymus davė įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji T. S. . Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad šios liudytojos parodymai nelaikytini visiškai išsamiais ir nuosekliais. Į tai dėmesį atkreipė ir apygardos teismas, kuris pagrįstai pažymėjo, kad liudytojos T. S. parodymais remiasi tiek, kiek jie patvirtinami kitais objektyviais bylos duomenimis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog liudytojo parodymai nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir sutampantys tarpusavyje, nereiÅ¡kia, kad jie neatitinka įrodymams keliamų patikimumo ir teisėtumo reikalavimų. Toks parodymų nenuoseklumas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas nukentėjusiosios apsvaigimu nuo alkoholio įvykio metu, iÅ¡gyventu stresu, kurį T. S. patyrė matydama žalojamÄ sugyventinį, taip pat skirtingu apklausos laiku – natÅ«ralu, kad praėjus ilgesniam laikui po stebėto įvykio liudytojas gali nurodyti mažiau aplinkybių arba, prieÅ¡ingai, sumažėjus streso lygiui, nuosekliau papasakoti apie matytÄ Ä¯vykį.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BylÄ nagrinėjantis teismas tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismas turi daryti analizuodamas tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .

Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016). Nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 3 kartus, taip pat jos parodymai buvo tikrinami įvykio vietoje. Pirmosios apklausos, vykusios kitÄ dienÄ po tiriamo įvykio, metu T. S. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d., dienos metu, motinai priklausančiame bute, ji kartu su sugyventiniu S. P. , broliu A.

K. ir jo sugyventine T. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigusi nuo alkoholio ji užmigo. Naktį ji nubudo žadinama brolio A. K. , kuris klausė, kur padėtos cigaretės. Pasakiusi, kad jos yra ant stalo, nukentėjusioji vėl užsnaudė. Po kelių minučių ji nubudo iÅ¡girdusi, kaip S. P. , miegojęs netoli jos, pasakė „A., nusiramink“. Tuoj po to liudytoja teigė iÅ¡girdusi suduodamų smÅ«gių garsus. Pasisukusi pamatė, kaip A. K. , pasilenkęs virÅ¡ lovos, kurioje miegojo S. P. , suduoda jam smÅ«gius kumščiu ir moliniu Ä sočiu, buvusiu ant stalo.

SmÅ«gių sudavė daug, daugelis jų buvo nukreipti į S. P. galvÄ . Liudytojo teigė bijojusi A. K. , kuris neretai bÅ«davo agresyvus, todėl negynė nukentėjusiojo ir apsimetė mieganti. Po kurio laiko garsai nutilo. Atsikėlusi ir pamačiusi, kad sugyventinio nėra lovoje, ji nuėjo prie praviro balkono lango ir pamatė jį gulintį po balkonu, ant Å¡ono. Tuo metu buvo 3. 30 val. (t. 1, b.l. 50-54). Po keturių dienų vykusios apklausos metu T. S. iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus dėl aplinkybių, kuriomis matė, kaip A.

K. mušė S. P. , o Å¡is prašė jo nusiraminti ir nemuÅ¡ti. Liudytoja taip pat patvirtino girdėjusi Å¡naresį nuo lovos, kurioje gulėjo nukentėjusysis, iki balkono (t. 1, b.l. 55-62). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. S. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus. Ji patvirtino, kad paryčiais į butÄ buvo grįžęs A. K. , kuris žadino jÄ ir klausė, kur yra cigaretės, taip pat tai, kad netrukus po to iÅ¡girdo S. P. sakant „A., baik, apsiramink“, tačiau teigė nemačiusi, kaip nuteistasis suduoda smÅ«gius.

Atsikėlusi pamatė aplink daug kraujo, kurio buvo ir ant stalo stovėjusio molinio Ä sočio. Niekur nepamačiusi S. P. , ji atsikėlė iÅ¡ lovos ir nuėjo į balkonÄ ir pamatė po juo ant žemės gulintį S. P. . Nukentėjusioji teigė mananti, kad S. P. sumušė bÅ«tent A. K. , kadangi niekas kitas į namus nebuvo užėjęs. Å uo naktį nelojo, todėl į namus galėjo ateiti tik tas asmuo, kurį jis pažįsta. Be to, T. G. jai pasakojusi, kad kai Å¡i su A. K. 2016 m. birželio 10 d. vakare grįžo namo, po kurio laiku jis pasakė „einam užmuÅ¡im S.“ (t. 1, b.l. 81-83).

Tokius pačius parodymus T. S. davė ir pirmosios instancijos teisme, kur ji patvirtino mačiusi į butÄ paryčiais sugrįžusį brolį ir girdėjusi, kaip S. P. prašė jo nusiraminti. Taip pat nukentėjusioji teigė mačiusi, kad A. K. buvo užsimojęs suduoti S. P. , virÅ¡ jo galvos mojavo ranka. Netrukus po to atsikėlusi T. S. bute pamatė daug kraujo ir po balkonu gulintį sužalotÄ nukentėjusįjį. Nukentėjusioji paneigė tai, kad S. P. jos atžvilgiu smurtaudavo, taip pat tai, kad konfliktas tarp jų buvo kilęs įvykio dienÄ .

Sužalojimai, kurie buvo rasti ant jos rankų, pilvo ir kojų, galėjo būti padaryti jai pačiai griuvinėjant, kadangi dėl blogos sveikatos būklės ji prastai vaikšto, nuolat griuvinėja (t. 3, b.l. 167-169; t. 4, b.l. 32-34).Taigi įvertinus aukščiau aptartus nukentėjusiosios T. S. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausta pas iki teisminio tyrimo pareigūnus, ji nurodė daugiau aplinkybių, patvirtinančių, kad S. P. atžvilgiu smurtavo būtent A. K. . Apklausų metu, kuriose dalyvavo pats nuteistasis, T.

S. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus, teigdama, kad smÅ«gių sudavimo nematė. Toks parodymų pakeitimas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas tuo, kad A. K. yra T. S. brolis, taigi yra emociÅ¡kai artimas žmogus, kurio akivaizdoje duotuose parodymuose nukentėjusioji siekė sumenkinti jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Kita vertus, ir teisme vykusių apklausų metu T. S. patvirtina svarbias A. K. kaltę patvirtinančias aplinkybes: tai, kad 2016 m. birželio 11 d., paryčiais, tarp 3-4 val., į butÄ nebuvo užėjęs joks kitas paÅ¡alinis asmuo; kad bÅ«tent A.

K. tuo metu pažadino nukentėjusiÄ jÄ klausdamas, kur yra cigaretės, ir kad netrukus po to ji iÅ¡girdo S. P. praÅ¡ymÄ nusiraminti; netrukus po to T. S. atsikėlus, ji pamatė daug kraujo ir po buto balkonu gulintį sužalotÄ S. P. . Å ios patikimai nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. P. atžvilgiu smurtavo bÅ«tent A. K. . Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas prielaidas apie tai, kad S. P. atžvilgiu galėjo smurtauti T. S. , kuri apkalba jį duodama melagingus parodymus, paneigia jau aptarti liudytojos parodymai, kuriuose Å¡i kategoriÅ¡kai neigė konfliktÄ su nukentėjusiuoju.

Taip pat Å¡i A. K. keliama gynybinė versija yra nereali atsižvelgiant į T. S. sveikatos bÅ«klę (ji sunkiai vaikÅ¡to, juda su vaikÅ¡tyne, yra gerokai smulkesnio kÅ«no sudėjimo už S. P. , todėl labai mažai tikėtina, kad bÅ«tų sugebėjusi ne tik sužaloti jį, bet ir iÅ¡mesti per balkono bortÄ ). Be to, aukščiau aptartus T. S. parodymus patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.Liudytojas V. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis yra T.

S. kaimynas, gyvena pirmajame namo aukÅ¡te. 2015 m. birželio 11 d., apie 2-3 val., jis teigė iÅ¡girdęs, kad į laiptinę užėjo kažkoks žmogus. Pagal žingsnius sprendė, kad atėjo vienas, galimai apsvaigęs nuo alkoholio, asmuo. Jis užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir įėjo į 5 butÄ , kuriame gyveno T. S. . Kad nuėjo bÅ«tent į šį butÄ , liudytojas teigė supratęs todėl, kad vienÄ kartÄ iÅ¡girdo sulojant Å¡unį. Daugiau nei viename bute Å¡uo nėra laikomas. Po kurio laiko, atsigulęs į lovÄ , jis iÅ¡girdo iÅ¡ lauko pusės atsklidusį stiprų duslų trinktelėjimÄ (t. 3, b.l. 176).

Iš specialisto išvados matyti, kad ant A. K. priklausančių kelnių rastas kraujas priklauso S. P. (t. 2, b.l. 81-86). Nors liudytoja T. G. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme ištirti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra reikšmingi vertinant ir tikrinant T. S. parodymus. T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. birželio 10 d., popietę jai ir A. K. svečiuojantis pas seserį T. S. ir vartojant alkoholinius gėrimus, S. P. ėmė elgtis agresyviai – grasino ir sudavė plaktuku tiek nuteistajam, tiek pačiai liudytojai.

Netrukus po to liudytoja su A. K. išėjo ir bandė kreiptis į policijos pareigÅ«nus dėl S. P. veiksmų, tačiau pareiÅ¡kimas iÅ¡ jų nebuvo paimtas dėl to, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jiems grįžus namo, A. K. po kurio laiko pasiÅ«lė grįžti pas T. S. ir „užmuÅ¡ti S.“. Liudytojai nesutikus, nuteistasis sudavė jai nestiprų smÅ«gį į veidÄ , po kurio ji užmigo. Atsibudo žadinama A. K. , kuris vėl pasiÅ«lė nueiti pas T. S. . Tuo metu jau buvo Å¡viesu, ankstyvas rytas.

Nuėję pas T. S. , pamatė lauke, po balkonu gulintį stipriai sužalotÄ S. P. (t. 1, b.l. 108-109, 114-117, 118-120). Taigi T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leidžia įsitikinti nukentėjusiosios T. S. parodymais apie tai, kad bÅ«tent A. K. grįžo naktį pas jÄ Ä¯ butÄ ir sužalojo miegantį S. P. . Kita vertus, liudytojos T. G. parodymai iÅ¡ dalies patvirtina ir paties A. K. parodymus, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, kad dar 2015 m. birželio 10 d. vakare jis sukonfliktavo su S. P. , kuris grasino plaktuku.

Tokius nuteistojo ir liudytojos parodymus patvirtina liudytojas M. F. , kuris patvirtino, kad T. G. ir A. K. kreipėsi į policijos įstaigÄ praÅ¡ydami pradėti tyrimÄ dėl kažkokio juos sužalojusio asmens. Tačiau dėl pareiÅ¡kėjų neblaivumo buvo sunku įvertinti, dėl ko konkrečiai jie kreipiasi į policijos pareigÅ«nus (t. 3, b.l. 176-177). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buto prieÅ¡kambaryje, ant T. S. vaikÅ¡tynės, padėtas plaktukas (t. 1, b.l. 9-26). T. S. savo parodymuose tvirtino, kad nežino, kodėl plaktukas padėtas matomoje vietoje, kadangi pastaruoju metu juo niekas nesinaudojo.

Tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo A. K. parodymai apie kilusį konfliktÄ su S. P. patvirtinami objektyviais bylos duomenimis. Tačiau Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, neÅ¡alina jo baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės leidžia nustatyti priežastis, dėl kurių A. K. , prieÅ¡ tai pasiÅ«lęs sugyventinei „užmuÅ¡ti S.“, grįžo į butÄ ir savo ketinimus įgyvendino. Taigi A. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję.

IÅ¡ jų analizės, vertindamas įrodymų visumÄ , o ne atskirus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas, Å¡io asmens kaltumÄ patvirtinančias iÅ¡vadas. Pirmiau aptartais duomenimis – iÅ¡ dalies paties nuteistojo A. K. , nukentėjusiosios T. S. , liudytojų V. L. , M. F. , T. G. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis ir kitais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad: 2016 m. birželio 10 d., popietę T. S. ir A. K. motinai priklausančiame bute girtavo jiedu ir T. G. bei S. P. .

Jiems apsvaigus nuo alkoholio, kilo konfliktas, kurio metu S. P. elgėsi agresyviai, grasino plaktuku ir juo sudavė smÅ«gius T. G. . Dėl to pastaroji ir A. K. iÅ¡ buto išėjo ir kreipėsi į policijos įstaigÄ norėdami praneÅ¡ti apie S. P. neteisėtus veiksmus. Jiems grįžus namo, A. K. kilo sumanymas grįžti į butÄ ir atkerÅ¡yti S. P. . T. G. nesutikus eiti su juo, jis 2016 m. birželio 11 d., tarp 3 ir 4 val., į savo motinai priklausantį butÄ grįžo vienas. Priėjęs prie miegančios T.

S. paklausė, kur padėtos cigaretės ir netrukus po to pradėjo smurtauti prieÅ¡ lovoje gulintį S. P. , kuris ramino A. K. . Pastarasis gulinčiam nukentėjusiajam sudavė daug smÅ«gių ranka ir moliniu Ä sočių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, vėliau, nutempęs jį į balkonÄ , iÅ¡stÅ«mė pro langÄ . Nuo smÅ«gio į žemę S. P. buvo padaryti mirtį lėmę sužalojimai galvoje, dėl kurių iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Å ių objektyviais bylos duomenimis patikimai nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundai argumentai.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojamasis požymis itin žiauriai pagal byloje nustatytas aplinkybes taikytas tinkamai, nuo teismų praktikos taikant šį požymį nukrypta nebuvo, apygardos teismas nuosprendyje pateikė pakankamus motyvus Å¡iuo klausimu. Šį kvalifikuojamÄ jį požymį teismas grindė tuo, kad A. K. per trumpÄ laiko tarpÄ (5-10 min.) sudavė S. P. ne mažiau kaip vienuolika smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas. Tuoj po Å¡ių veiksmų atlikimo, jis iÅ¡metė nukentėjusįjį pro balkonÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo numetimas iÅ¡ didelio aukščio paprastai vertinamas kaip žiaurus nužudymo ar sveikatos sutrikdymo bÅ«das (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Taigi darytina iÅ¡vada, kad apygardos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymo aptarė aplinkybių visumÄ , kurių vertinimas leido padaryti iÅ¡vadÄ dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo bÅ«do. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, nuteistojo padaryta veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) pritaikytas tinkamai.Taip pat, apygardos teismas nuteistajam A.

K. paskyrė tinkamÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis. Nuteistasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kas sukėlė negrįžtamas pasekmes-nukentėjusiojo mirtį, kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau teistas, naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ padarė praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo už analogiÅ¡ko labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ (tyčinio nužudymo), tai liudija, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė.

Nėra nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis, nėra per griežta. Tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                    SvajÅ«nas Knizleris                                                                  Aloyzas Kruopys                                                                  Daiva Pranytė - Zalieckienė