a3ac22e6-de77-45f2-a6d6-258eb34f7e8b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-573-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00375-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Dambrauskienės, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. 67-16 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų su 677,71 Eur bauda. 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2015 m. vasario 23 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir R. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 8 metams. BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams su 677,71 Eur bauda. Bausmės pradžia -2012 m. birželio 13 d., o pabaiga -2020 m. birželio 13 d.

Komisija 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 67-16 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistojo R. M. atžvilgiu.Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šį Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad R. M. nors ir daro pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga, Å¡iuo metu nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Skundu apygardos teismui nuteistojo R.

M. gynėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. 67-16.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , pervertino, nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei suteikė prioritetinės reikÅ¡mės aplinkybėms egzistavusioms apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, o taip pat ir nuobaudoms, kurios Å¡iuo metu nebegalioja.

Tačiau visiÅ¡kai nevertino aplinkybių susijusių su nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, bet neatspindintys realybės. Pažymima, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose paprastosios grupės sÄ lygomis. Palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, paleistas lygtinai gyvens kartu su savo žmona. Dėl turimos specialybės bei pataisos namuose įgytų profesijų neabejotina, kad paleistas lygtinai nuteistasis sėkmingai integruosis į darbo rinkÄ , o juo labiau, kad ir Å¡iuo metu yra pateikta pažymÄ apie tai, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas įmonėje.

Be to nuteistojo darbinė motyvacija aukÅ¡ta, tiek įkalinimo įstaigoje, tiek bÅ«damas laisvėje nuteistasis dirbo, todėl ir skundžiamoje nutartyje iÅ¡skirtas kriminogeninis veiksnys ,,ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai“ yra prieÅ¡taringi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Akcentuojama ir tai, kad per visÄ laisvės atėmimo laikÄ nuteistasis turėjo tik keletÄ nuobaudų, kurios Å¡iuo metu jos nebegaliojančios, o prieÅ¡ingai nuteistasis yra skatintas už aktyvų dalyvavimÄ elgesio korekcijos programose.

Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos balas yra žemas, o atsižvelgiant į lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas, toks balas sudaro pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Tai pat, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kadangi Å¡iuo metu jie jau iÅ¡nykę. Juo labiau, kad ankstesni teistumai bei kaltės nepripažinimas jau buvo įvertinti teismo paskyrusio bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas vertindamas iÅ¡skirtinai vienos, nebegaliojančios drausminės nuobaudos reikÅ¡mė, suabsoliutino drausminių nuobaudų paskirtį ir neatsižvelgė į tai, kad drausminė nuobauda jau senai nebegaliojanti.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo elgesys jau ilgÄ laikÄ nukreiptas iÅ¡imtinai teigiama linkme, kas leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių. Taip pat pagrindo nuteistojo nepaleisti lygtinai nesudaro ir neatliktos bausmės dalis, kuri skundžiamoje nutartyje ypač akcentuojama, kadangi nuteistasis jau yra atlikęs didžiÄ jÄ dalį laisvės atėmimo bausmės, kuri atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, suteikia galimybę tikėtis lygtinio paleidimo.Nuteistojo R.

M. gynėjo advokato D. S. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, o Komisijos nutarimas dėl R. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtintinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R.

M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ bei pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Komisija pagrįstai nusprendė, jog Å¡iuo metu įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutÄ , kad tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti R. M. atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui.

Taip pat ir įkalinimo įstaigoje turėtoms drausminėms nuobaudoms, kurios be kita ko šiuo metu yra negaliojančios. Tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei ir kurios būtų pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kaip negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.

Tuo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali bÅ«ti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Sutinkamai su Komisijos iÅ¡vadomis, akcentuotina, jog nuteistasis R.

M. nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iuo metu jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamÄ bausmės dalį, netgi žymiai daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jau leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , todėl, prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti traktuojama kaip per maža ar prieÅ¡taraujanti teisingumo principo įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į visÄ tai kas iÅ¡dėstytÄ , Å¡iuo atveju sprendžiant R. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , esminę reikÅ¡mę įgauna jo socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimas ir pažanga mažinant kriminalinio elgesio rizikÄ , kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visÄ skundo nagrinėjimui pateiktÄ bylos medžiagÄ , neabejotinai sudaro pagrindÄ nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Remiantis 2018 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistasis R.

M. pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – laikėsi pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tęsė darbinę veiklÄ bei palaikė socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Taip pat nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodikÄ yra tik 7 balai, kas priskiriama žemai rizikos grupei, be to iÅ¡ Å¡ių balų tik 2 balai yra dinaminiai, o 5 balai yra statiniai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, jas vertinant aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje (BVK 157 straipsnio 1 dalis), nuteistojo nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija neabejotinai sudaro pagrindÄ manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ nesutiktina su padarytomis iÅ¡vadomis, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui ir ypač todėl, kad 2015 m. spalio 19 d. nuteistajam už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , buvo paskirta nuobauda ir jis 5 paroms buvo perkeltas į kameros tipo patalpas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo metu nuobauda yra nebegaliojanti, o analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis matosi, kad paskirta nuobauda buvo už ne itin pavojingÄ vidaus tvarkos pažeidimÄ (necenzÅ«rinių žodžių vartojimas) ir negali bÅ«ti vertinama kaip itin neigiamai charakterizuojanti nuteistÄ jį bei užkertanti keliÄ , jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Juo labiau, kad nuo 2015 m. spalio 19 d. nuteistasis nebuvo baustas bausminėmis nuobaudomis. Ir nors atsižvelgiant į tai, kad per visÄ laisvės atėmimo laikotarpį nuteistasis viso pažeidė vidaus tvarkos taisykles tris kartus ir dėl to jo nusikalstamo elgesio korekcija negali bÅ«ti laikoma pastovia, tačiau po paskutinės nuobaudos gavimo R.

M. kriminalinį elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme. Tokiu būdu, buvę vidaus tvarkos pažeidimai, šiuo atveju negali būti pervertinami, taip pat jiems negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kadangi tokiu atveju nuteistajam nesuteikiama galimybė tikėtis, jog jo pastangos keistis gali būti įvertintos. Pritariant Komisijos padarytoms išvadoms bei remiantis Socialinio tyrimo išvados rezultatais, abejoti tuo, jog nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas bei probacija pasieks savo tikslus, pagrindo nėra.

Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad nors nuteistasis ir turi finansinių įsipareigojimų, kurie atsirado jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir neturint galimybės uždirbti pakankamÄ sumÄ Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau nuteistojo R. M. darbinė motyvacija bei pastangos padengti atsiradusius įsipareigojimus teisėtais bÅ«dais, leidžia spręsti, kad ir lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų. Taip pat, vienas iÅ¡ nuteistojo psichologinę gerovę patvirtinančių veiksnių yra tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius tiek su savo žmona, tiek su vaikais bei artimaisiais, o lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi kartu pas žmonÄ .

Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo asmenybės stabilumÄ ir Å¡iuo metu jau egzistuojantį pozityvumÄ atskleidžia ir tai, kad R. M. sugeba tinkamai susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis, efektyviai įveikia stresÄ bei nerimÄ . Nuteistojo savivaizdis yra pagrįstas įprastomis socialinėmis vertybėmis, jis aktyviai siekia savo tikslų bei adekvačiai reaguoja į nesėkmes. Nėra neempatiÅ¡kas aplinkai, prieÅ¡ingai yra komunikabilus, turi draugų ratÄ , kurie yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis yra atvira naujovėms, linkęs praplėsti savo požiÅ«rį, turi savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, moka jÄ suprantamai ir argumentuotai iÅ¡dėstyti, nėra konfliktiÅ¡kas.

Spręsdamas problemas nėra impulsyvus, apgalvoja atliekamų veiksmų pasekmes bei alternatyvius problemų sprendimo bÅ«dus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros, o į priežiÅ«ra žiÅ«ri itin palankiai yra motyvuotas laikytis probacijos sÄ lygų ir nenusikalsti. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pažangÄ jÄ mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymÄ , naujų nuobaudų nebuvimÄ ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes.

Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. birželio 5 d. Komisijos nutarimas Nr. 67-16 dėl R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė :

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : patvirtinti Laivės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įsitaigos komisijos 2018 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. 67-16 dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos namų.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, įpareigoti nuteistÄ jį R. M.:- per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;- per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai:                         Edita Dambrauskienė Jurgis Kiškis Arūnas Paštuolis