Legislator Case Law & Legislation
a3aa6aaf-31fa-4ea6-b1d7-a1d1e5adf4b8 AI generated

a3aa6aaf-31fa-4ea6-b1d7-a1d1e5adf4b8 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a3aa6aaf-31fa-4ea6-b1d7-a1d1e5adf4b8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę;

Legislator headnote

AI generated

a3aa6aaf-31fa-4ea6-b1d7-a1d1e5adf4b8 · Panevėžio apygardos teismas: Nurodo, jog 1967-09-15 Salų žemės Å«kio technikumo mokamojo Å«kio direktoriaus įsakymu Nr. 296 jos Å¡eimai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteiktas žemės sklypas sodybos pastatų perkėlimui iÅ¡ melioruojamos žemės. Teigia, kad nuo 1969 iki 1983 metų S. S. pastatė gyvenamÄ jį namÄ ir kitus sodybos statinius, tame tarpe ir stoginę (malkinę), garaÅ¾Ä . AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę S. S. 2002-03-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas atkÅ«rė nuosavybės teises ekvivalentine natÅ«ra į 3 ha , tame tarpe ir į 22 arų namų valdos sklypÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-733-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01255-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-515-504/2019 pagal pareiÅ¡kėjos B. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nekilnojamojo turto – stoginės, valdymo fakto patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja B. S. prašė teismÄ patvirtinti faktÄ , kad medinę stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymėtÄ S, statytÄ 1975 metais, 9,77 m ilgio, 4,12 m pločio, 2,8 m aukščio, 40,25 kv. m. ploto, kurios koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y -(duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), valdo ji, B. S.. Nurodė, kad fakto patvirtinimas reikalingas dėl stoginės įregistravimo vieÅ¡ame registre VÄ® „Registrų centras“.

2. Nurodė, kad jos vyrui S. S. buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame iÅ¡ melioracijos nukeltos buvusios sodybos iÅ¡ardytų statinių jis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , daržinę, sandėlį, malkinę, garaÅ¾Ä , tualetÄ , rÅ«kyklÄ . 1975 metais pasistatė stoginę, kurioje laikė malkas. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) S. S. mirė, jo palikimÄ ji priėmė ir po vyro mirties valdo stoginę (malkinę). Nurodė, kad 2018-06-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VÄ® „Registrų centras“, Panevėžio filialas, atsisakė įregistruoti minėtÄ stoginę. Kad malkinė pastatyta ne namų sklypo žemėje nežinojusi, tačiau nori, kad po malkine bÅ«tų suformuotas ir žemės sklypas. Nežino kodėl malkinė nebuvo įregistruota, kai buvo registruojami kiti statiniai.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareiÅ¡kimÄ prašė atmeti. Nurodė, kad žemės sklypas po stogine, į kuriÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti valdymo faktÄ , priklauso valstybei, nėra iÅ¡nuomotas ir nesuteiktas naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims. Pats žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl valstybinės žemės, kurioje pastatyta stoginė, savavaliÅ¡ko užėmimo, RokiÅ¡kio skyriuje yra pradėta administracinio nusižengimo teisenos vykdymo procedÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos ir pareiÅ¡kėjos nurodomas statinys yra vandens telkinio apsaugos juostoje, kurioje statyba nėra galima. Pažymėjo, jog statinys (malkinė) yra priskiriamas 1 nesudėtingų statinių kategorijai, jis pastatytas ant žemės, neturi pamatų ar kitų įtvirtinimų žemėje, todėl gali bÅ«ti perkeliamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Pirmosios instancijos teismas 2019-08-16 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad B. S. 2015-07-06 priėmė sutuoktinio S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ ir 2015-07-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas bei tvartas, lauko virtuvė, daržinė, sandėlis, garažas, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai bei malkinė. Nustatė, kad VÄ® Registrų centro Panevėžio filialo 2018-06-20 Sprendimu dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ar duomenų pakeitimo atsisakė įregistruoti stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes nepateikti B.

S. nuosavybės teises įrodantys dokumentai. Be to, nustatė, kad stoginė į B. S. nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka, yra pastatyta už namų valdos ribų, valstybei priklausančioje žemėje, kuri nėra iÅ¡nuomota ar suteikta naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, dėl savavaliÅ¡ko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo B. S. suraÅ¡ytas 2019-03-21 Administracinio nusižengimo protokolas bei privalomas nurodymas dėl statinio – malkinės iÅ¡kėlimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostos.

7. Be to, teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko sprendimu 2002-03-26 Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J. M. nuosavybės teise valdytÄ turtÄ â€“ 3,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Dalis iÅ¡ 3,00 ha žemės sklypo – 0,22 ha, S. S. buvo perduota neatlygintinai, kaip privati namų valda. IÅ¡ Žemės sklypo kadastro duomenų nustatė, kad žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai, o žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte 2001-12-03, 9 p. nurodyta, kad namų valdos sklypas bus įteisintas nuosavybės teise, kai namų valdos sklype esantys pastatai bus įregistruoti teisinėje registracijoje.

Nustatė, kad apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo, iÅ¡duoto 1994-06-10, Nr. 190, pagrindu, S. S. nuosavybės teisė įregistruota į statinius: gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , lauko virtuvę, daržinę, garaÅ¾Ä , kiemo statinius ( lauko tualetas, Å¡ulinys, rÅ«kykla ) ir malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybės kodėl medinė stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nurodyta apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjime, pareiÅ¡kėjai nežinomos.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja siekia pastato – stoginės duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, kas suteiktų jai teisę ateityje į stoginę nuosavybės teisę įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Konstatavo, kad stoginė pastatyta valstybei priklausančioje žemėje, kuria naudotis pareiÅ¡kėjai nesuteikta teisė, pastatas neatitinka norminių aktų reikalavimų, kas galimai užkirstų keliÄ jį įteisinti ir pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad nėra galimybės gauti dokumentų, patvirtinančių valdymo faktÄ (teismo posėdyje nurodė, kad jokiais dokumentais nesidomėjo), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patvirtinti faktÄ , kad B.

S. valdo pastatÄ - medinę stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymėtos „s“, statytÄ 1975 metais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja B. S. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nepilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinės bylos duomenis.

10. Nurodo, jog 1967-09-15 Salų žemės Å«kio technikumo mokamojo Å«kio direktoriaus įsakymu Nr. 296 jos Å¡eimai (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteiktas žemės sklypas sodybos pastatų perkėlimui iÅ¡ melioruojamos žemės. Teigia, kad nuo 1969 iki 1983 metų S. S. pastatė gyvenamÄ jį namÄ ir kitus sodybos statinius, tame tarpe ir stoginę (malkinę), garaÅ¾Ä . AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę S. S. 2002-03-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas atkÅ«rė nuosavybės teises ekvivalentine natÅ«ra į 3 ha , tame tarpe ir į 22 arų namų valdos sklypÄ .

Be to, S. S. papildomai namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui 1992-08-05 sumokėjo 1 170 rub. už 0,149 ha žemės sklypÄ ir 300 rub. už dokumentų rengimÄ . Visus statybai reikalingus dokumentus, žemės įsigijimo dokumentus tvarkė S. S., tačiau nepabaigė nupirktos 0,149 ha namų valdos žemės pirkimo - pardavimo dokumentų tvarkymo.

11. Teigia, kad 2019-02-14 jai iÅ¡duotas Nuosavybės teisės liudijimas dėl teisės iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į 34 dalis teisės iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2019-01-28 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos RokiÅ¡kio skyrių dėl žemės sklypo suformavimo nuomai (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas buvo persiųstas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai. Tvirtina, kad RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AV-547 statiniui –stoginei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Sklypas nuomai nebuvo suformuotas. Paveldėjusi įmokas už 0,149 ha žemės sklypÄ , kreipėsi į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijÄ dėl sklypo namų valdai suformavimo ir žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2019-04-08 raÅ¡tu Nr. SD-5.29-1188 nurodė kreiptis dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kuri 2019-05-15 raÅ¡tu Nr. 25SD-2511-(14.25.104) atsisakė suformuoti žemės sklypÄ ir sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

12. Mano, kad teismas nepagrįstai plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CPK 528 straipsnio nuostatas. Sprendė, kad pastatas neatitinka norminių aktų reikalavimų, kas galimai užkirstų keliÄ jį įteisinti, be to, kad ji nepateikė jokių duomenų, jog nėra galimybės gauti dokumentų, patvirtinančių valdymo faktÄ . Nurodo, kad pastatas stoginė pastatyta iki 1975 metų, todėl teismas galėjo vadovautis tais norminiais aktais, kurie galiojo statinio pastatymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-110-313/2016 yra nurodęs, kad statinio pastatymas, pažeidus statybos reikalavimus, nelaikytinas trunkamuoju, nes jis įvyksta, kai statinys pastatomas. Todėl vėliau sukurtos teisės normos nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos.

13. PraÅ¡o priimti naujus įrodymus - Å iaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo 2019-09-05 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Salų vykdomojo komiteto 1971-1985 m. (duomenys neskelbtini) miestelio Å«kinėse knygose esančius duomenis apie S. (S.) S. Å«kinį kiemÄ . Teigia, kad Å«kinių knygų įraÅ¡ai yra neiÅ¡samÅ«s, nes 1971 metais nurodyta, kad yra gyvenamas namas, Å«kinis pastatas. 1980 metais - gyvenamas namas, statytas 1970 metais ir tvartas daržinė statyti 1969 m.. 1986 metais nurodyta, kad yra gyvenamas namas, tvartas daržinė, statyti 1969 m. Lauko virtuvė - rÅ«sys statyti 1970 metais. Pirtis, garažas statyti 1970 m., tvartas, daržinė statyti 1969 metais. IÅ¡ viso 9 statiniai. Nurodo, kad Å¡iuo metu jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 7 statiniai. Tvirtina, kad Å«kinėse knygose netiksliai įvardinta sodyboje esančių 9 statinių paskirtis.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas taip pačiais argumentais, nurodytais pareiÅ¡kime pirmosios instancijos teismui dėl valdymo fakto nustatymo. Teigia, kad B. S. nurodytos aplinkybės nepagrindžia stoginės valdymo teisėtumo, o Nacionalinės žemės tarnybos RokiÅ¡kio skyriaus sprendimas netenkinti apeliantės praÅ¡ymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino taktines bylos aplinkybes. Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas statinys-stoginė (malkinė) jai ar jos sutuoktiniui buvo suteiktas teisėtam naudojimui, kad ji ar kažkas kitas turėjo leidimÄ valstybinės žemės sklype statyti statinį bei, kad pastatytas statinys bÅ«tų buvęs priimtas kaip tinkamas naudoti.

16. Suinteresuotas asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad B. S. su apeliaciniu skundu į bylÄ pateikta Å iaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filialo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) tik patvirtina faktÄ , kad laikotarpyje nuo 1971 iki 1985 metų Å«kinių knygų įraÅ¡uose nebuvo minima jokia stoginė ar malkinė, todėl B. S. pasvarstymai, kad Å«kinių knygų įraÅ¡ai neiÅ¡samÅ«s, kad netiksliai įvardyta sodyboje esančių statinių paskirtis, vertintini kritiÅ¡kai, nes Å¡io statinio tiesiog nebuvo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos B. S. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliantė su apeliaciniu skundu byloje pateikė naujus įrodymus - Å iaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo 2019-09-05 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su Salų vykdomojo komiteto 1971-1985 m. (duomenys neskelbtini) miestelio Å«kinėse knygose esančiais duomenimis apie S. (S.) S. Å«kinį kiemÄ , kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ ir kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ dėl dokumentų patvirtinančių stoginės valdymÄ nebuvimo. Pagal bendrÄ jÄ CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio ribojimo iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019), taip pat priimant naujus įrodymus, bÅ«tina užtikrinti prieÅ¡ingos bylos Å¡alies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų ( pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Be to, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ , be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama aptartÄ kasacinio teismo jurisprudencijÄ , atsisako priimti į bylÄ teikiamus naujus įrodymus, nes apeliantė turėjo objektyvias galimybes juos pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, jais iÅ¡ esmės yra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas – kokias, apeliantė nedetalizuoja, bei nepilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinėje byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai skundo teiginiams, teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei savo iÅ¡vadas, atmesdamas B.

S. pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡samiai motyvavo. Aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde B. S. nenurodė jokių kokybiÅ¡kai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iÅ¡ esmės atkartojo teismo jau iÅ¡analizuotus teiginius. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais motyvais iÅ¡ esmės nesikartoja tik pasisako dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų.

20. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tai yra, byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad apeliantė 2015-07-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra priėmusi palikimÄ po sutuoktinio S. S. mirties bei nuosavybės teise valdo įvairius statinius ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad greta apeliantei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyta stoginė (malkinė), kuri, B.

S. teigimu, dar 1975 metais buvo pastatyta jos sutuoktinio S. S., kuria ji naudojasi ir kurios valdymo faktÄ praÅ¡o patvirtinti. Tai, kad minėta stoginė (malkinė) į B. S. nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka ir yra pastatyta valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nėra suformuotas, o pati žemė po pastatu neiÅ¡nuomota ir nesuteikta naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos RokiÅ¡kio skyriaus duomenys.

21. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog bÅ«tų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas:

1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, tai yra, teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

22. Atsižvelgdama į minėtÄ kasacinio teismo jurisprudencijÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog stoginė, kurios valdymo faktÄ praÅ¡o patvirtinti apeliantė, neatitinka norminių aktų reikalavimų, kas galimai užkirstų keliÄ jÄ Ä¯teisinti, taip pat teismui nepateikė jokių duomenų, kad jai neįmanoma gauti dokumentų, patvirtinančių valdymo faktÄ , tai yra, konstatavo, jog apeliantė neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti. Apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ginčo, kad daiktas sukurtas statybos bÅ«du pagaminant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) ir kad B. S. yra faktinė Å¡io daikto valdytoja, nėra. Tačiau, sprendžiant dėl daikto valdymo nuosavybės teise, svarbu yra tai ar apeliantė (ar jos sutuoktinis) kada nors buvo įgiję teises į šį statinį. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, o neteisėtas daikto sukÅ«rimas negali suteikti nuosavybės teisių. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra ir apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti statybos valstybinės žemės sklype teisėtumo faktÄ (CPK 178 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad stoginė yra pastatyta ne apeliantei priklausančiame žemės sklype, o šalia jo esančioje valstybinėje žemėje, ežero pakrantės apsaugos juostos teritorijoje, kurioje statyba draudžiama. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tai yra, sovietmečiu, privačių pastatų statyba buvo leidžiama tik asmeninių namų valdose. Taip pat akcentuotina, jog iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantės sutuoktiniui S. S. 1994-06-10 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjime Nr. 190, kurio pagrindu buvo įregistruota S. S. nuosavybės teisė į statinius, medinė stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įtraukta.

Todėl, apeliantei neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, nėra pagrindo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ .

24. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai taikė CPK 528 straipsnio nuostatas ir paskelbęs apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iÅ¡kėlimÄ specialiame interneto tinklalapyje, nei vienam asmeniu nepateikus pareiÅ¡kimo dėl savo teisių į malkinę, į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis įtraukė valstybines institucijas - Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentÄ prie Aplinkos ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.

IÅ¡ civilinės bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtus asmenis į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė nustatęs, jog stoginė, kurios valdymo faktÄ prašė patvirtinti pareiÅ¡kėja, pastatyta valstybinėje žemėje, taigi visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjama byla yra susijusi su minėtų institucijų teisėmis ir pareigomis (CPK 443 straipsnio 3 dalis), taip pat Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dalyvavo nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2YT-8375-1059/2018 pagal B.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Aplinkybė, jog minėtos institucijos per teismo nustatytÄ terminÄ savarankiÅ¡kai nepareiÅ¡kė reikalavimų dėl minėtos stoginės, neeliminuoja Å¡ių institucijų suinteresuotumo bylos iÅ¡nagrinėjimu, kai sprendžiamas klausimas dėl valstybinėje žemėje esančių statinių. Dėl paminėto, suinteresuotų asmenų įtraukimÄ Ä¯ bylÄ traktuoti kaip proceso teisės pažeidimÄ nėra pagrindo.

25. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė