a3aa6558-ac40-4dc9-80fc-79c3060cb42e · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5680-786/2019 Teisminio proceso Nr.2-14-3-00843-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Vitalija Ragauskienė, sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., atstovei advokatei Vidai Leonovienei, suinteresuotam asmeniui N. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje N. P.,- nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas V. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po motinos O. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

2. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė pilnai, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina, o suinteresuoto asmens močiutė O. S.. Po motinos mirties liko jos turtas, tai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas su Å«kio pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad po motinos mirties jis liko gyventi motinos namuose, kuriuose kartu su motina gyveno. Tėvas S. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties nei jis nei sesuo A. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pas notarÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po motinos mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, t.y. tvarko gyvenamÄ namÄ , Å«kio pastatus, remontuoja, dirba tÄ patį žemės sklypÄ , moka mokesčius, naudojosi motinos likusiais daiktais. Suinteresuotas asmuo, mirusios sesers sÅ«nus, į palikimÄ iki Å¡io laiko pretenzijų nereiÅ¡kė. Mano, kad po motinos mirties jis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , todėl pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo N. P. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pateiktu pareiÅ¡kimu sutinka. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra jo dėdė. Po motinos mirties jis liko gyventi motinos namuose, kuriuose ir gyveno. Nurodė, kad dėdė rÅ«pinosi likusiu turtu, jį tvarkė ir prižiÅ«rėjo. Jo motina, dėdės sesuo į notarÄ dėl palikimo nesikreipė, ji gyvena kitur.

5. Liudytoja V. U. parodė, kad su pareiškėjo šeima gyvena kaimynystėje. Po motinos mirties namuose liko gyventi V. S., kuris gyveno ir iki motinos mirties. Jis rūpinasi likusiu turtu, dirba žemę, augina gyvulius.

6. Liudytojas A. P. paaiškino, kad V. S. gyveno kartu su motina. Po motinos mirties ir toliau liko gyventi tuose namuose. Jis rūpinasi likusiu turtu. Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingÄ jÄ teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikÅ¡mingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sÄ lygas jÄ Ä¯gyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimÄ , nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

9. Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. motina O. S. (b.l. 6). Po jos mirties liko turtas –namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.8) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Pareiškėjo tėvas, mirusios motinos sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.11). pareiškėjo sesuo, o mirusios dukra A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.14 Po O.

S. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b.l.12,13). PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi likusiais namais, žemės sklypu - liko toliau gyventi motinos namuose, rÅ«pinosi likusiu motinos turtu, dirbo ir dirba tÄ patį žemės sklypÄ , naudojasi namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtÄ valdo kaip savo. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis pas notarÄ ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis) su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklÅ«s bei kiti bylos įrodymai neprieÅ¡tarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, konstatuotina, kad po motinos mirties, pareiÅ¡kėjas pradėjo valdyti likusį turtÄ , kadangi valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo turtÄ ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtÄ nebuvo iÅ¡duotas.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. S. priėmė motinos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino tiek suinteresuotas asmuo, apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

13. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimÄ po motinos O. S. mirties.

14. Nustačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ faktÄ , pareiÅ¡kėjas galės kreiptis į notarÄ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ tėvo palikimÄ .

15. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neaiÅ¡kina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtinta apžvalga).

16. Byloje susidarė 3,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos, nes pareiÅ¡kėjui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 07 15 sprendimu Nr.2.4.(NTP-2)-19-T-1347-11520 suteikta antrinė teisinė pagalba. (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. S. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus po O. S. mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Vitalija Ragauskienė