2020-04-22 Nr. AB-8069-3-62-3-00550-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2117-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00550-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui M. B. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas) 250,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 8 ir 45 punktus Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina, administruoja pareiškėjas, kuriam pavesta nesumokėtą vietinę rinkliavą išieškoti iš rinkliavos mokėtojų. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje naujoje Nuostatų redakcijoje pareiškėjui suteiktos teisės ir pareigos administruoti vietinės rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus vietinės rinkliavos mokėtojams, atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimą išliko. Nuostatų 36 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava sumokama į administratoriaus (mokėjimo pranešime nurodytą) surenkamąją banko sąskaitą (-as), iš kurios lėšos pervedamos į trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sąskaitą, o pagal nuo 2018 m. vasario 14 d. įsigaliojusią Nuostatų 36 punkto redakciją vietinė rinkliava sumokama į Administracijos sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad Nuostatai įpareigojo pareiškėją administruoti vietinės rinkliavos surinkimą, išrašyti mokėjimo pranešimus gyventojams, vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą ir teisminį bei neteisminį išieškojimą Administracijos naudai.

3. Pareiškėjas teigė, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis Prienų rajono savivaldybėje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 250,17 Eur vietinės rinkliavos, kuri jam paskaičiuota Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Atsakovas M. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas teigė, kad jam jokia paslauga nebuvo suteikta, nėra sutarties, name niekas negyvena, nepastatyti konteineriai atliekų surinkimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkino, priteisė iš atsakovo M. B. 250,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., nurodant vietinę rinkliavą sumokėti į Administracijos sąskaitą, taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei pažymėjo, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Teismas aptarė Nuostatuose (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) ir Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose, patvirtintuose Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintas vietinės rinkliavos ir vietinės rinkliavos mokėtojų sąvokas, pareiškėjo pareigas bei vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

7. Teismas, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (toliau – ir Išrašas), nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), todėl pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas nesumokėjo 250,17 Eur vietinės rinkliavos. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamu aspektu ir nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkintinas.

8. Teismas vertino pareiškėjo prašymą priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose ir nusprendė, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, dėl to mažintina iki 14,00 Eur.

III. 9. Atsakovas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja Rinkliavų, Atliekų tvarkymo įstatymuose, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvairių institucijų (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) raštus, kompetentingų asmenų (I. Š., R. V.) pateikiamus sąvokos rinkliava išaiškinimus ir teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklausančiame Objekte niekas negyvena ir negyveno, nevyksta jokia veikla, nėra atliekų.

10. Atsakovas remiasi Konstitucijos 110 straipsniu ir nurodo, kad Nuostatai prieštarauja Konstitucijai, todėl jais vadovautis negalima. Atsakovas teigia, jog šiuo atveju remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra neteisinga, nes joje nesiremiama įstatymais.

11. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimo į pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą nepateikė.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo M. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Administracija teigia, kad atsakovas neteisingai ir dviprasmiškai traktuoja įvairias sąvokas, bandydamas argumentuoti, kad rinkliava yra mokėjimas už konkrečią paslaugą. Administracija remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Rinkliavų įstatymų nustatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu – prievolę mokėti vietinę rinkliavą bei vietinės rinkliavos dydžius siejant su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu. Administracija teigia, kad kiek tai susiję su vietine rinkliava, sąvoka atliekų turėtojas negali būti aiškinama kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti.

14. Administracija atkreipia dėmesį, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti ginčo rinkliavą, ar ne, nuo šios pareigos jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovo M. B. 250,17 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį Objektą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nes nustatė, kad atsakovas yra Objekto savininkas, kuris pagal Nuostatus turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėjui, kuris administruoja vietinę rinkliavą, nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos mokesčio.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame Objekte niekas negyvena ir negyveno, nevyksta jokia veikla, nėra atliekų, todėl nėra pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas taip pat abejoja Nuostatų atitikimu Konstitucijai.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose Nuostatuose (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintą teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako.

20. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

21. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019).

22. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra akcentavusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

23. Byloje esantis Išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso Objektas, o tai reiškia, jog atsakovas atitinka vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinė aplinkybė, jog atsakovas yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

24. Atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam nuosavybės teise priklausančiu Objektu nebuvo naudojamasi pagal paskirtį ir jokios atliekos nesusidarė. Atsakovas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos 2019 m. balandžio 2 d. pažymą dėl negyvenamo būsto Nr. JF-IŠ-521 (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame Objekte nuo 2002 m. niekas negyveno ir šiuo metu negyvena. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikta Pažyma savaime neįrodo aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiu Objektu visiškai nesinaudojama.

25. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2475-662/2019).

26. Pažymėtina, kad Prienų rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui kompetentingos institucijos sprendimu ginčo laikotarpiu būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba, kad jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas. Todėl teisėjų kolegija nepagrįstu laiko atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas neprivalo mokėti vietinės rinkliavos dėl to, kad nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiu Objektu.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šios nutarties 25 punkte nurodytais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Nuostatai prieštarauja Konstitucijai, todėl jais vadovautis negalima, nenurodė konkrečių jo atžvilgiu taikytinų Nuostatų normų neteisėtumo bei tokios savo pozicijos neargumentavo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau dėl šio atsakovo apeliacinio skundo argumento nepasisako.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė