a3a7292c-9e4f-4b61-91db-e2576ce1570d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-529-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04749-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjų A.

B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo R. B., antstolė Daiva Milevičienė. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. B. ir UAB „Group Europa Investment“, atstovaujama administratoriaus UAB „Ekvalda“, jos įgalioto asmens N. J., kreipėsi į antstolę DaivÄ Milevičienę, praÅ¡ydami patvirtinti 2015 m. sausio 29 d. sudarytÄ taikos sutartį vykdymo procese.

Antstolė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu persiuntė taikos sutartį tvirtinti teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, taikos sutartį patvirtino.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, patenkinus suinteresuoto asmens R. B. praÅ¡ymÄ , procesas civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015 atnaujintas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs atnaujintÄ bylÄ , pareiÅ¡kėjų A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino.

5. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad N. J., veikdamas jam iÅ¡duotu 2013 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimu, neturėjo teisės (negalėjo) pasiraÅ¡yti 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties vykdymo procese. Taigi 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis vykdymo procese pasiraÅ¡yta asmens, neturinčio teisės jos pasiraÅ¡yti, todėl Å¡i taikos sutartis kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms negali bÅ«ti teismo patvirtinta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir grÄ Å¾inti klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kurios buvo nustatytos paties R. B. praÅ¡ant atnaujinti procesÄ ir teismo nutartyje atnaujinti procesÄ . Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurių pagrindu atnaujino procesÄ â€“ nesiaiÅ¡kino, kaip taikos sutarties tvirtinimas tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko paveiks R.

B. teises ir/ ar pareigas, o rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo neva nustatytomis aplinkybėmis, nors bylos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 6.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimais bei plečiamai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartyje nesprendė klausimo dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos taikos sutarties patvirtinimo ar su tuo susijusių aplinkybių, o nagrinėjo kitos bylos atnaujinimo klausimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ir negalėjo remtis tokiomis aplinkybėmis.

Kita vertus, tiek Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad UAB „Ekvalda“ buvo suteiktas skolininko vadovo statusas, visiÅ¡kas turto administravimas, tiek pirmosios instancijos teismas vėliau rėmėsi tokiomis nepagrįstomis Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vadomis. Nei Vilniaus apygardos teismas, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo plečiamai aiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytų iÅ¡vadų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėta byla buvo susijusi iÅ¡imtinai su UAB „Ekvalda“ iÅ¡duotomis prokÅ«romis, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei Vilniaus apygardos teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų suformuotomis iÅ¡vadomis dėl prokÅ«rų ir aiÅ¡kinti įgaliojimo galiojimo klausimÄ . Be to, priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad prokÅ«ra yra specialus įgaliojimas, kurio UAB „Ekvalda“ negalėjo iÅ¡duoti iÅ¡ esmės ne dėl to, kad vien prokÅ«rų iÅ¡davimo nebuvo numatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl to, kad skolininko įstatai eksplicitiÅ¡kai numatė prokÅ«rų iÅ¡davimo procedÅ«rÄ .

Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Ekvalda“ buvo suteiktos skolininko vadovo teisės, eksplicitiškai nurodant leisti sudarinėti sandorius skolininko vardu. Taigi teismas neturėjo išskirti taikos sutarčių sudarymo teisės UAB „Ekvalda“, kadangi UAB „Ekvalda“ buvo paskirta skolininko vadovo pareigoms, antra vertus, teismas būtent tai ir nurodė – UAB „Ekvalda“ suteikta teisė skolininko vardu sudaryti sandorius. 6.3. Teismas nepagrįstai nesirėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neatsižvelgė į UAB „Ekvalda“ suteiktų įgaliojimų apimtį.

Nėra ginčo dėl to, kad UAB „Ekvalda“ buvo paskirta skolininko administracijos vadovu, turinčiu teisę sudaryti sutartis skolininko vardu. Taikos sutartis yra sandoris, kuriam, kaip ir visiems sandoriams, yra taikomi tie patys reikalavimai, be to, ji nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino prokūras negaliojančiomis tik nuo 2018 m. birželio 29 d., taigi, net ir vadovaujantis teismų logika, taikos sutartis negalėjo būti nepatvirtinta, kadangi buvo pasirašyta ir pateikta dar 2015 metais.

UAB „Ekvalda“ buvo paskirta skolininko vadovu, todėl turėjo teisę sudarinėti sutartis. Be to, UAB „Ekvalda“ turėjo teisę sudaryti sandorius skolininko vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 2 dalimi. Teismas privalėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Tačiau negalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018 padarytomis išvadomis kaip prejudiciniais privalomais faktais, kadangi Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti aplinkybių, susijusių su taikos sutarties tarp skolininkės ir išieškotojo sudarymu. 6.4.

Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neinformavęs skolininkės ir jo atstovo – bankroto administratoriaus M. Å ., kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

7. PareiÅ¡kėja UAB „Group Europa Investment“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtÄ nutartį bei joje iÅ¡dėstytus argumentus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 paskirtas laikinasis skolininko turto administratorius turėjo CK 4.241 straipsnyje įtvirtintas teises, teisę sudaryti sandorius skolininkės vardu dėl skolininkės turto perleidimo tretiesiems asmenims, įskaitant turto perleidimÄ taikos sutarties pagrindu. 7.2.

Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog visiÅ¡ko turto administravimo atveju turto administratorius negali bÅ«ti laikomas bendrovės vadovu pagal įstatymÄ bei neįgyja atstovo pagal įstatymÄ statuso, nepaneigia CK 4.241 straipsnio nuostatų bei to, kad visiÅ¡ko turto administravimo atveju administratorius turi teisę disponuoti turtu bei gali turėti kitas bendrovės vadovo kompetencijai priskirtinas teises ir pareigas. Nei skolininkės įstatai, nei įstatymai nenumato specialios taikos sutarties vykdymo procese sudarymo tvarkos, todėl vertinant taikos sutarties sudarymo teisėtumÄ negali bÅ«ti taikoma analogija su prokÅ«rų iÅ¡davimo teisėtumo aiÅ¡kinimu ir vertinimu, įtvirtintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. 7.3.

Priimdamas sprendimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo ir vertindamas skolininkės atstovo teisę sudaryti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis, tačiau nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1976-160/2013, kurios yra itin reikÅ¡mingos Å¡iai bylai. 7.4. Teismui nustačius, kad skolininkės atstovas sudarydamas taikos sutartį turėjo teisę atstovauti skolininkei, tikslinga grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiant nustatyti ir įvertinti taikos sutarties pasekmes trečiųjų asmenų, įskaitant bendrovės kreditorių, teisėms ir pareigoms, nes bÅ«tent Å¡ios aplinkybės sudarė proceso atnaujinimo pagrindÄ bei apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

8. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, visais atvejais privalo tokiÄ sutartį vertinti vieÅ¡ojo intereso ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms atžvilgiu, be to, N. J. įgaliojimai veikti UAB „Group Europa Investment“ vardu buvo vertinti sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, pripažintina, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutÄ . 8.2.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S- 1965-275/2018, nustatyti faktai yra prejudiciniai, reikÅ¡mingi Å¡iai bylai ir todėl nekvestionuotini bei pakartotinai nevertintini. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas privalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ir neturėjo teisės naujai interpretuoti aplinkybių, susijusių su N. J. įgaliojimų sudaryti taikos sutartį UAB „Group Europa Investment“ vardu nebuvimu. 8.3.

Deklaratyviai teigdamas apie plečiamÄ jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties aiÅ¡kinimÄ , nepateikdamas konkrečių nuorodų į skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas pateikia selektyvias nutarties citatas, kurių pagrindu daro nepagrįstas iÅ¡vadas apie UAB „Ekvalda“ ir N. J. suteiktas UAB „Group Europa Investment“ vadovo teises. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad UAB „Ekvalda“ buvo suteiktas UAB „Group Europa Investment“ vadovo statusas, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadoms.

Kasacinis teismas padarė nekvestionuotinÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Ekvalda“ (atitinkamai ir jos įgaliotas asmuo N. J.) nebuvo paskirta UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartyje, kuria privalu vadovautis ir nagrinėjamu atveju, sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018 turi bÅ«ti remiamasi ir sprendžiant klausimÄ dėl 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo.

Atitinkamai šiais išaiškinimais privalu remtis ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl 2015 m. sausio 29 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. 8.4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje, kuri turi prejudicinę reikšmę, konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi turto administratoriui nebuvo suteikti įgaliojimai sudaryti taikos sutartis su bendrovės kreditoriais. Sutinkamai su paties apelianto nurodytais argumentais, minėta teismo išvada yra galutinė ir nekvestionuotina. 8.5.

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „Ekvalda“ buvo paskirta UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyta, kad turto administratoriaus paskyrimas nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip UAB „Group Europa Investment“ valdymo organo – bendrovės vadovo – paskyrimas. Be to, pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , UAB „Ekvalda“ negalėjo ir todėl nebuvo paskirta UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu, o UAB „Ekvalda“ nesant UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu ir neturint teismo suteiktų įgaliojimų sudaryti taikos sutarties UAB „Group Europa Investment“ vardu, turto administratorius negalėjo neegzistuojančių įgaliojimų perleisti N. J..

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodyta perįgaliojimo galimybė, todėl visus su turto administravimu susijusius veiksmus privalėjo asmeniÅ¡kai atlikti UAB „Ekvalda“ ir neturėjo teisės įgaliojimų perleisti N. J.. 8.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties dalis dėl prokÅ«rų pripažinimo negaliojančiomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra neaktuali, todėl ja nesivadovautina sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. 8.7.

BUAB „Europa Group Investment“ teismo nutarties neskundė, todėl darytina iÅ¡vada, kad bendrovės teisės nebuvo pažeistos. Ä®monė, atstovaujama kuratoriaus, pateikė savo pozicijÄ ginčo klausimu ir jos nepakeitė. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, įmonės bankroto administratoriui buvo įteiktas teismo Å¡aukimas į posėdį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. 8.8. Sudaryta taikos sutartimi buvo pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o remtis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu, pagal Å¡iÄ teisės normÄ , gali tik asmuo, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nėra tas asmuo, kuriam, kaip jis teigia, nebuvo praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ , apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentų, susijusių su CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimu, nevertina.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintoje byloje atsisakyta patvirtinti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko vykdymo procese sudarytÄ taikos sutartį.

12. Pasivadovavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018, pateiktais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikos sutartį skolininkės vardu pasirašė tokios teisės neturėjęs asmuo, todėl tokia taikos sutartis negali būti teismo tvirtinama kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais bei plečiamai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadas, be to, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų atnaujinus Å¡ioje byloje procesÄ , ir nenagrinėjo tų aplinkybių, dėl kurių atnaujino bylÄ , t. y. taikos sutarties patvirtinimo įtakos suinteresuoto asmens R. B. teisėms ir/ ar pareigoms.

14. Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 29 d. sudarytÄ taikos sutartį skolininkės UAB „Group Europa Investment“ vardu pasirašė tuometinio skolininkės turto administratoriaus UAB „Ekvalda“, paskirtos teismo nutartimi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, įgaliotas N. J..

15. Kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su UAB „Ekvalda“ (ir jos įgalioto asmens N. J.) iÅ¡duotų prokÅ«rų, kaip specialiųjų įgaliojimų, galiojimu, konkrečiai, kasacinis teismas sprendė, ar teismo nutartimi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones paskirtas bendrovių turto administratorius, administravimo rÅ«Å¡is – visiÅ¡kas turto administravimas, pagal įstatymÄ turi teisę ir yra tinkamas subjektas iÅ¡duoti prokÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties 30, 42 punktai).

16. Teisė iÅ¡duoti prokÅ«rÄ ir skolininko vardu pasiraÅ¡yti taikos sutartį yra dvi savarankiÅ¡kos teisės, todėl, kaip ir nurodo apeliantas bei pareiÅ¡kėja UAB „Group Europa Investment“, minėtoje byloje kasacinio teismo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad bendrovių turto administratorius nebuvo tinkamas subjektas ir neturėjo teisės iÅ¡duoti prokÅ«rų, savaime nereiÅ¡kia, kad jis neturėjo teisės skolininko vardu sudaryti ir kitų sandorių, konkrečiai nagrinėjamu atveju – ginčo taikos sutarties. Tai, ar tokiÄ teisę (sudaryti taikos sutartį) turto administratorius turėjo, vertintina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam suteiktų teisių apimtį.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, nagrinėjant ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dėl atsakovo R. B. įgaliojimų eiti bendrovių (įskaitant, UAB „Group Europa Investment“) vadovo pareigas pripažinimo pasibaigusiais, jo paÅ¡alinimo iÅ¡ faktinio vadovo pareigų, bendrovių administratorių paskyrimo ir kt., buvo pritaikytos Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai uždrausta atsakovui R. B. vykdyti bendrovių administracijos vadovo funkcijas ir Å¡ias funkcijas pavesta vykdyti laikinajam bendrovių administratoriui; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bendrovių turtui administruoti ir reikalams tvarkyti paskirtas administratorius UAB „Ekvalda“, jai suteiktos bendrovių administracijos vadovo teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti bendrovių antspaudus ir jais naudotis, susipažinti su visais su bendrovių veikla susijusiais dokumentais ir juos perimti, organizuoti kasdienę bendrovių veiklÄ , bendrovių vardu sudaryti sandorius pagal bendrovės vadovo kompetencijÄ , už bendrovių turto administravimÄ mokant tokį administratoriaus atlyginimÄ , koks buvo mokamas bendrovių vadovui.

Kaip pažymėjo kasacinis teismas anksčiau nurodytoje civilinėje byloje, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma, todėl negali būti kvestionuojama, be kita ko, kiti teismai savo išvadomis negali pakeisti šia teismo nutartimi nustatytos turto administravimo rūšies (visiškas turto administravimas) ir turto administratoriui suteiktų teisių ir pareigų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018 38 punktas).

18. PrieÅ¡ingai nei prokÅ«ros atveju, taikos sutarčiai sudaryti įstatymai nenustato specialių procedÅ«rinių reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, taip pat CK 4.241 straipsnį, numatantį, kad turto visiÅ¡ko administravimo atveju administratorius, be CK 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtÄ <...>, turto administratorius UAB „Ekvalda“ turėjo teisę sudaryti ginčo taikos sutartį. Suinteresuoto asmens R. B. argumentai, kad pastaroji neturėjo teisės perįgalioti kitÄ asmenį (Å¡iuo atveju – N. J.) sudaryti taikos sutartį, atmetami kaip nepagrįsti, nes CK 2.145 straipsnio nuostatos nagrinėjamam atvejui netaikytinos.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus suinteresuoto asmens R. B. argumentus, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1965-275/2018, ir joje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , prejudicinę reikÅ¡mę gali turėti kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau ne pateikti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai.

20. Remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas taip pat yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-697/2010).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , nevertino, ar sudaryta taikos sutartis nepažeidžia suinteresuoto asmens R. B. ir (ar) kitų skolininkės kreditorių teisių, t. y., kaip teisingai nurodo apeliantas ir skolininkė, nenagrinėjo tų aplinkybių, dėl kurių byloje atnaujino procesÄ . Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo atskleista jos esmė, kas yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Vilija Mikuckienė