a3a415d9-b9f3-4158-a33f-9cb0c8a3d2ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-119-1053/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00408-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.17.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam V. Z.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, atstovei Jolantai Čuchonskai.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priimto nutarimo Nr. SISP-ANR_N-943-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

V. Z. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2020 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. SISP-ANR_N-943-2020 (toliau – nutarimas) buvo nubaustas 23 eurų bauda pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 8.41 val. važiavo troleibusu maršrutu Nr. 17 tarp stotelių „Prūsų“ – „Sparta“ be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste 57 punkto reikalavimus, nes pateikė po kontrolės pradžios aktyvintą bilietą Nr. 3383032 m. Ticket programėlėje.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Z. prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą. Nurodo, kad bylą nagrinėjusios institucijos darbuotojai neleido jam pateikti paaiškinimų, neatsižvelgė į tokias aplinkybes kaip kaltė, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, ar padaryta turtinė žala. Taip pat neįvertino, kad tą dieną m. Ticket programėlė galėjo veikti netinkamai, galėjo būti ryšio problemų. Teigia, kad važiavo troleibusu Nr. 17 ir nedelsdamas programėlėje paspaudė mygtuką, skirtą pažymėti bilietą. Tą dieną visai neplanavo naudotis viešojo transporto paslaugomis, bet sugedo jo automobilis. Visada stengiasi turėti bilietėlį nenumatytiems atvejams, niekada neturėjo, neturi ir neturės ketinimų naudotis viešuoju transportu be galiojančio bilieto, nesiekė tyčia nepažymėti bilieto, o jei bilietas buvo rodomas kaip nepažymėtas ar pažymėtas netinkamai, tai turėjo būti programėlės klaida. Niekaip nesiekė padaryti žalos institucijai, jos ir neatsirado, nes bilietą jis pažymėjo. Be to bilieto kaina nėra tokia didelė, dėl kurios būtų verta nusižengti. Taip pat pažymi, kad būtent važiavimas be bilieto užtraukia administracinę atsakomybę, ir nieko nėra pasakyta apie bilieto žymėjimo momentą ar pateikimą kontrolei. Taip pat mano, kad tokia nuobauda (būtent 23 eurai) yra neproporcinga ir per didelė, nepakankamai arba visiškai nepagrįsta, nebus pasiekta administracinio poveikio tikslų (nepadaryta turtinė žala, nesiekta padaryti nusižengimą tyčia, nes neveikta kaltais veiksmais ir pati nuobauda būtų neracionali. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nesutiko su pareiškėjo V. Z. skundu, paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 8:41 val. tarp stotelių „Prūsų st.“ ir „Sparta st.“ Keleivių kontrolę atliekantys darbuotojai tikrino maršrutu Nr. 17 važiuojantį troleibusą (Nr. 738), kontrolierius nustatė, kad V. Z. pateikė po kontrolės pradžios aktyvintą bilietą m.Ticket programėlėje. Vadovaujantis 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Keleivio ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių (toliau – Taisyklių) 30.1 p., yra įtvirtinta keleivio pareiga prieš įlipant į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant pažymėti / aktyvinti turimą bilietą.

Taisyklių 38 p. nurodo, kad keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsiant toje pačioje stotelėje įsigyti / aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų. Taisyklių 63 p. nustatyta keleivio pareiga kontrolieriaus prašymu pateikti tinkamai pažymėtą / aktyvintą bilietą, 65 p. įtvirtina, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto, pateikė galiojantį bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą, pateikė nepažymėtą popierinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą / aktyvuotą bilietą, negaliojantį – neaktyvuotą bilietą.

Vadovaujantis taisyklėmis keleivis turėjo vos įlipęs į troleibusą aktyvuoti bilietą m. Ticket mobiliojoje programėlėje, tačiau tai padarė tik kontrolės metu. Pažeidėjas turėjo pakankamai laiko – ne mažiau 2 minutes, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė savo, kaip viešojo transporto keleivio, pareigas, įtvirtintas Taisyklėse. Teiginys, kad tą dieną galėjo būti programėlės trikdžių, yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes 2019 m. gruodžio 12 d. nebuvo užfiksuota jokių pranešimų, kad m.

Ticket programėlė blogai veiktų ar būtų kokie trikdžiai. Pažymėtina, kad asmuo prieš pradėdamas naudotis m. Ticket programėle turi būti susipažinęs su m. Ticket naudojimosi taisyklėmis, kurios patvirtintos Įmonės direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 25 p. nurodyta, kad m. Ticket programėlės naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas ir (ar) jo sąskaitoje būtų pakankamas pinigų likutis važiavimo viešuoju transportu bilietui įsigyti. Negalint tinkamai aktyvinti bilieto ir (ar) „m.

Ticket“ programėlės naudotojo sąskaitoje esant nepakankamai lėšų bilietui įsigyti, naudotojas privalo bilietą įsigyti kitais būdais. Taigi, pareiškėjas turėjo prievolę tinkamai aktyvinti bilietą, o nepavykus aktyvinti turėjo įsigyti iš vairuotojo bilietą ir taip važiuoti teisėtai. Taisyklių 18 p. nurodo, kad m. Ticket programėlės naudotojas prisiima visą atsakomybę už naudojimąsi m. Ticket programėle, o taisyklių 19 p, nurodyta, kad Įmonė neprisiima atsakomybės dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių.

Teismo posėdyje V. Z. skundą palaikė. Nurodė, kad tą dieną važiavo į egzaminą, sugedo automobilis, dėl to buvo susijaudinęs, patyrė stresą. Į troleibusą įsėdo Naujininkų stotelėje, iš karto įlipęs paspaudė mygtuką pažymėti bilietą, jam taip atrodo. Žino, kad bilietas aktyvuojasi po kurio laiko, kai jis aktyvuojasi, programėlėje ekranas nušvinta žalia spalva. Niekada neturėjo dėl to problemų, todėl nelaukė, kol bilietas aktyvuosis, o telefoną užrakino. Važiuodamas naudojosi telefonu – skaitė konspektus. Matė, kad Spartos stotelėje (už dviejų stotelių) įlipo kontrolė. Priėjus kontrolei atsidarė programėlę m.ticket ir pateikė telefoną kontrolierei. Nustebo, kai ši pasakė, kad reikia išlipti. Mano, kad bilietas galėjo aktyvuotis vėliau dėl to, kad jis nelaukė, užrakino telefoną, o bilietas aktyvavosi tik tada, kai jį atrakino, t. y. tada, kai pateikė bilietą kontrolei. Kontrolės autobusiuke sėdėjo ir kiti keleiviai, niekas nesiskundė programėlės trikdžiais. Vėliau viešuoju transportu važiavo gal po valandos, viskas veikė tinkamai. Tą dieną dar ne kartą tikrino m. ticket, vieną kartą apie 15 val. rodė, kad „nėra interneto ryšio“, jis tai užfiksavo. Neturėjo jokios tyčios važiuoti be bilieto. Mano, kad netinkamai veikė programėlė. Su programėlės taisyklėmis susipažino uždėdamas varnelę, išsamiai neskaitė. Mano, kad poįstatyminiai aktai prieštarauja ANK, nes ANK 446 straipsnio 4 dalis užtraukia atsakomybę tik už važiavimo be bilieto, nieko nereglamentuoja apie bilieto žymėjimą, žymėjimo momentą ir pan. Pažymi, kad nėra padaryta žalos. Mano, kad vidurkio dydžio nuobauda parinkta nepagrįstai, nes neatsižvelgta į tai, kad jis anksčiau nebaustas.

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad asmuo važiavo nuo Naujininkų stotelės, taigi turėjo dar daugiau laiko pasižymėti bilietą. Programėlėje bilietas aktyvuojasi po 15 sekundžių. Tą dieną dėl programėlės trikdžių skundų nebuvo, ji dar papildomai užklausė pas specialistus, jie patikrino ir nurodė, kad sutrikimų nebuvo.

Liudytoja G. K., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad atsimena kaip tikrino bilietus troleibuse Spartos stotelėje. V. Z. bilietą tikrino ji, tai buvo ne pirmas asmuo, kurį jie tikrino tame troleibuse. Asmuo padavė telefoną su įjungta programėle, patikrinusi ji pamatė, kad bilietas pažymėtas jau prasidėjus kontrolei. Pasiūlė asmeniui išlipti. Tą dieną jie surašė ne vieną protokolą dėl važiavimo be bilieto, daugiau niekas nesiskundė, kad neveiktų programėlė m.ticket. Jei yra kažkokių programėlės trikdžių, kontrolieriai gauna apie tai informaciją, ir visuomet į ją atsižvelgia. Tą dieną tokios informacijos nebuvo.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 446 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už keleivio važiavimą be bilieto. 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-152 patvirtintų Keleivio ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių (toliau – Taisyklių) 30.1 punkte nustatyta, kad keleivis privalo prieš įlipdamas į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipęs nedelsiant pažymėti / aktyvinti turimą bilietą. 30.5 punkte nustatyta, kad keleivis privalo iki kelionės pabaigos turėti tinkamai pažymėtą/aktyvuotą bilietą. 37 punktas nustato, kad mobiliąja programėle įsigytas bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. 39 punktas nustato, kad mobiliosiose programėlėse aktyvinti bilietai aktyvinasi po jų naudojimosi taisyklėse nustatyto aktyvinimo termino. Taisyklių 29 punktas nustato, kad keleivis, norėdamas aktyvinti bilietą mobiliojoje programėlėje, prisiima atsakomybę dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. Taisyklių 65 punktas įtvirtina, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą / aktyvuotą bilietą.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. Z. bilietas, įsigytas „m.ticket“ programėlėje buvo aktyvuotas 8.42 val., nors keleivių kontrolė prasidėjo 8.41 val. V. Z. teigimu, jis įjungė bilietą laiku, vos įlipęs į troleibusą, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jis aktyvavosi būtent tuo metu, kai jau buvo prasidėjusi kontrolė.

Iš pirmiau minėtų taisyklių nuostatų matyti, kad tinkamas bilieto aktyvavimas yra keleivio pareiga. V. Z. žinojo, kad bilietas aktyvuojamas ne iš karto, kad kai jis aktyvuojamas, ekranas nušvinta žalia spalva (t. y. yra aiškiai matyti, ar bilietas aktyvuotas, ar dar ne), nepaisant to, jis uždarė programėlę neįsitikinęs, ar jo bilietas tinkamai aktyvuotas, t. y. neįsitikinęs, ar jis sumokėjo už kelionę viešuoju transportu. ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. V. Z. turėjo ir galėjo įsitikinti, ar bilietas aktyvuotas, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali būti programėlės veikimo kliūčių, ar kad aktyvavimo procesas nebus iki galo pasibaigęs. Pažymėtina, kad V. Z. turėjo pakankamai laiko bilietui įsigyti, jį aktyvuoti, įsitikinti jo veikimu, o paaiškėjus, kad iškilo trikdžių – pakankamai laiko bilietą įsigyti iš vairuotojo.

Be to, bilietas aktyvuotas būtent iškart po to, kai prasidėjo keleivių kontrolė. Teismo neįtikina, kad toks sutapimas buvo atsitiktinis. V. Z. teigimu, taip galėjo atsitikti dėl to, kad jis po bilieto pažymėjimo telefoną užrakino, tai bilietas galėjo aktyvuotis tuo momentu, kai ekranas buvo atrakintas, tada, kai jis pateiktas kontrolei. Tačiau pats V. Z. teigė, kad jis kelionės metu ir toliau naudojosi telefonu, skaitė konspektus. T. y. telefonas buvo atrakintas ir su tuo sieti bilieto aktyvavimo momento negalima. Kitaip paaiškinti kontrolės pradžios ir bilieto aktyvavimo momento sutapimo negalima. Netgi tikint, kad buvo programėlės veikimo trukdžių, neįtikinama, kad tie trukdžiai baigėsi būtent tada, kai prasidėjo keleivių kontrolė. Tai negali būti atsitiktinis sutapimas.

Taigi V. Z. bilietas buvo aktyvuotas jau prasidėjus kontrolei, tai reiškia, kad iki to momento (tarp stotelių Naujininkų – Spartos) jis važiavo neturėdamas aktyvuoto bilieto.

Nors V. Z. teigė, kad mobilioji programėlė neveikė tinkamai, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovė, tiek liudytoja teigė, kad tą dieną nebuvo užfiksuota jokių programėlės veikimo trikdžių. Liudytoja parodė, kad kontrolieriai informaciją apie trikdžius visada gauna ir visada į ją atsižvelgia. Šiuo atveju tokios informacijos nebuvo. Liudytoja taip pat parodė, kad daugiau nei vienas iš asmenų, tą dieną važiavusių be bilieto, nesiskundė programėlės trikdžiais. Tą patvirtino ir pats V. Z., nurodė, kad kiti asmenys, buvę kontrolės autobusiuke, trikdžiais nesiskundė. Be to, V. Z. parodė, kad tą dieną ir vėliau naudojosi programėle, ne kartą tikrino ją, ir tik vieną kartą jam rodė, jog nėra interneto ryšio. Kitais momentais programėlė veikė tinkamai. Tik įlipus į troleibusą programa veikė – V. Z. joje pažymėjo bilietą. Taigi jokių kitų duomenų, kad programa veikė netinkamai, byloje nėra (išskyrus vienintelį kartą apie 15 val., tačiau jokių duomenų, kiek laiko tokie trikdžiai buvo, ar jie trukdė aktyvuoti bilietą, nėra). Be to, Taisyklių 29 punktas nustato, kad keleivis, norėdamas aktyvinti bilietą mobiliojoje programėlėje, prisiima atsakomybę dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. Kaip minėta, V. Z. turėjo pakankamai laiko įsitikinti, ar programa veikia, ar yra interneto ryšys, o jei taip nebūtų – pakankamai laiko įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo. Tačiau to jis nepadarė.

V. Z. nuomone, taisyklės prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – ANK, kuris draudžia tik važiavimą be bilieto apskritai, nepasisako dėl važiavimo su neaktyvuotu ar laiku neaktyvuotu bilietu. Toks teiginys nepagrįstas. Taisyklės nustato įvairias bilietų formas – vienkartinius, nevienkartinius (galiojančius tam tikrą terminą), popierinius, elektroninius, įsigytus mobiliąja programėle. Priklausomai nuo bilieto rūšies ir formos galimas skirtingas jų žymėjimas (komposteriu, programėle ir pan.), tačiau visus bilietus privaloma vieną kartą pažymėti/aktyvinti. Pareiškėjo aiškinimas, kad pakanka turėti bilietą, nereikia jo žymėti, nesvarbus jo žymėjimo laikas, neatitinka protingumo kriterijaus: tokiu būdu turint vienkartinį bilietą, jo nežymint, su tokiu bilietu galima būtų atlikti neribotą skaičių kelionių. Todėl teismo įsitikinimu, poįstatyminiai aktai (šiuo atveju – Taisyklės) detalizuodami bilietų žymėjimo tvarką ir formą neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, kuris draudžia važiuoti be bilieto. Kad važiavimas su neaktyvuotu bilietu atitinka ANK 446 straipsnio 4 dalies sudėtį, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-314-211/2019).

V. Z. teigė, kad nepadaryta žala, su kuo negalima nesutikti, tačiau ANK 446 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtis formali, t. y. nereikalauja, kad būtų padaryta žala. Keleivis važiavo be bilieto, tai kad jis vėliau už bilietą susimokėjo, nepašalina jo atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimą priėmusi institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia padaryti išvadą, jog V. Z. kaltas dėl ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Kita vertus, sutiktina su V. Z. argumentais dėl nuobaudos dydžio netinkamo parinkimo. ANK 34 straipsnis įpareigoja instituciją, skiriančią nuobaudą įvertinti ne tik sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą (šiuo atveju jų nenustatyta), tačiau ir kitas aplinkybes – nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Šioje byloje nustatyta, kad V. Z. užsiima individualia veikla, studijuoja aukštojoje mokykloje, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Taigi jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, be to, aiškinant byloje kilusias abejones jo naudai, teigtina, kad nusižengimas padarytas neatsargiai. Todėl institucija turėjo skirti mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nuobaudą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad teisinga ir protinga nuobauda V. Z. – minimali įstatyme nustatyta administracinė bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

V. Z. skundą tenkinti.

Pakeisti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2020 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. SISP-ANR_N-943-2020 ir paskirti V. Z. 16 eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė