2016-04-12 Nr. AB-8148-3-62-3-01761-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-552-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01761-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 14.6; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NOVA GROUP“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, „AG Baltic“, UAB dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „NOVA GROUP“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 5–7), kurį patikslino (I t., b. l. 68–69), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2014 m. spalio 21 d. administracinį pranešimą Nr. (15.2)-2D-16306; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išnagrinėti UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. skundą iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas atsakovui pateikė skundą dėl be statybą leidžiančių dokumentų savavališkai pastatytų septynių garažų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovui atlikus patikrinimą ir surašius duomenų patikrinimo vietoje aktą, 2014 m. spalio 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas pranešimas, kuriame nurodyta, kad Statinys pastatytas 1988 metais, t. y. seniau kaip prieš 10 metų, todėl nutraukiamas pareiškėjo skundo nagrinėjimas.

Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad žemės sklypas, ant kurio yra be statybos leidimo pastatytas Statinys, priklauso Lietuvos Respublikai, o pagal 2002 m. vasario 18 d. nuomos sutartį sklypas išnuomotas kooperatinei statybos bendrovei (toliau – ir KSB) „Asoleta“. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis, KSB „Asoleta“ kaip juridinis asmuo buvo įregistruotas 1999 m. balandžio mėnesį, todėl negalėjo 1988 metais (11 metų anksčiau nei buvo įsteigta) nuosavybės teise įsigyti bei savavališkai, be statybą leidžiančių dokumentų, pastatyti minėtų garažų.

Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažai nuosavybės teise yra įsigyti ir priklauso būtent KSB „Asoleta“, be to, pareiškėjas nėra davęs sutikimo dėl savavališkai pastatytų garažų statybos. Iš pareiškėjo pateikto 2003 metų ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2003 metais statinys dar nebuvo pastatytas, kiemo dalis, kur šiuo metu stovi savavališkai pastatytas Statinys, buvo naudojama kaip pravažiuojamoji kiemo aikštelės dalis. 2010 m. gegužės 4 d. kadastro duomenų 1 C formoje tarp detalizuotų kiemo statinių nėra įrašyto savavališkai pastatyto Statinio.

Pareiškėjo turimuose ir teismui pateiktuose 1978 m. lapkričio 23 d., 1995 m. vasario 3 d., 2001 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planų kopijose taip pat nėra pažymėtas savavališkas Statinys. Pareiškėjui jau minėtu adresu nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantys statiniai, tarp kurių ir operatorinė (naftos produktų išpilstymo įrenginys) sujungta su stogine. Iki šiol nėra galutinai išspręstas žemės sklypo detalusis planas, todėl nėra nustatytos operatorinės, stoginės bei kitų žemės sklype esančių pastatų ribos.

Savavališkai pastatyti garažai trukdo privažiavimui prie operatorinės bei daro neįmanomą jos, kaip kuro išpilstymo įrenginio, funkcionavimą. Savavališkai pastatyti garažai pažeidžia ir Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, kurių 15 punkte numatyta, kad privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog neva tai 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu buvo prašoma pareiškėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktines teises į sklype esančius statinius, žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas bei statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo atstovas, dalyvavęs patikrinime, nepateikė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių garažų statybos metus. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašte atsakovas įpareigojo būtent tik KSB „Asoleta“ pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktines teises į sklype esančius statinius, žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas bei statybą leidžiančius dokumentus, tuo metu pareiškėjas šiuo raštu buvo informuotas tik apie patikrinimo laiką bei vietą, o ne apie įpareigojimą ir/ar teisę pateikti dokumentus, patvirtinančius garažų pastatymo metus.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 27–31, 83–85).

Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą, kuriuo buvo informuojama, jog prie sandėlio, plane žymimo 13F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) yra savavališkai pastatyti septyni garažai. Pranešimu pareiškėjas prašė Inspekcijos imtis veiksmų, įpareigojant pašalinti savavališką statybą, nubaudžiant už tai atsakingus asmenis. Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo sklypo valdytojus ir sklype esančių statinių savininkus apie planuojamo patikrinimo vietą ir laiką.

Nurodytu raštu buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktines teises į sklype esančius statinius, žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas bei statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo pagrindu Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. rugsėjo 15 d. atliko patikrinimą sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Akte nurodyta, kad patikrinimo metu sklype statybos darbai nebuvo vykdomi. Pagal sklypo nuomininkės ir sklype esančių statinių savininkės KSB „Asoleta“ pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą ir ilgalaikio turto žiniaraštį nustatyta, kad 1988 metais sklype prie sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti šeši garažai (užstatymo plotas nuo 19 kv. m iki 39 kv. m).

Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų Inspekcijos specialistui nebuvo pateikta. Patikrinus garažų išmatavimus, nustatyta, kad jie atitinka išmatavimus, nurodytus minėtoje byloje. Patikrinime dalyvavusi „AG Baltic“, UAB atstovė pateikė 2014 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, kuriuo neprieštarauja laikinųjų statinių adresu: (duomenys neskelbtini), įteisinimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre KSB „Asoleta“ vardu. Pareiškėjo atstovas, dalyvavęs patikrinime, nepateikė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių garažų statybos metus.

Inspekcijos Kauno skyrius raštu informavo pareiškėją, kad Inspekcija nutraukia pranešimo nagrinėjimą, vadovaujantis Asmenų, prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 42.7 punktu. Rašto rengimo metu asmenų skundai ir pranešimai buvo nagrinėjami, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, kurių 42.7 punktas numatė, jog dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog statybos darbai buvo vykdyti 1988 metais, pareiškėjo pranešimo nagrinėjimas pagrįstai buvo nutrauktas. Kadangi patikrinime dalyvavo pareiškėjo įgaliotas atstovas, kuris nurodė, kad duomenų apie garažų statybos metus neturi ir pasirašė aktą, pastabų dėl akto turinio ir nurodytų aplinkybių Inspekcijai nepateikė, atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog raštas surašytas neįvertinus visų aplinkybių, neatsižvelgus į surinktų faktinių duomenų prieštaringumą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo teismui pateikti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2010 metais atlikti kadastro duomenys nepaneigia aplinkybės, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą nutraukti administracinės procedūros nagrinėjimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė inžinerinių statinių 2010 metų kadastrinius duomenis, o nagrinėjamu atveju garažai yra pastatai, o ne inžineriniai statiniai. Garažų kadastro duomenų tarp pareiškėjo pateikiamų inžinerinių statinių kadastro duomenų ir negalėjo būti, todėl pareiškėjo pateiktas minėtas įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad iki 2010 metų garažai nebuvo pastatyti.

Atsakovo nuomone, 2001 m. gruodžio 3 d. parengtu sklypo planu pareiškėjas nepaneigia patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad garažai pastatyti 1988 metais, kadangi pateiktame sklypo plane pavaizduoti neidentifikuoti statiniai, t. y. nenurodytas jų žymėjimas plane, statinio išmatavimai. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad teismui kartu su patikslintu skundu pateikta UAB „Geometra“ 2005 m. gruodžio 5 d. atlikta pastatų sklype ir gretimame žemės sklype išdėstymo schema, kurioje pažymėti atitinkamų institucijų įgaliotų asmenų suderinimai dėl pastatų 2P1p, 3B5p, 4P1p, 10P1p ir 12H1g paskirties keitimo ir jų teisinės registracijos tikslinimo, patvirtina Inspekcijos specialistų veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimą, neteisėtumą.

Atsakovas nurodė, kad schemoje pažymėti atitinkami suderinimai konkrečių pastatų teisinei registracijai, minėta schema pateikta kartu su patikslintu skundu, pasibaigus administracinei procedūrai ir priėmus administracinį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti (I t., b. l. 87–89).

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, minėtame žemės sklype yra statinių, priklausančių UAB „NOVA GROUP“, KSB „Asoleta“ ir „AG Baltic“, UAB. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie žemės sklypo naudojimo pažeidimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti tokius sprendimus, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjas nepagrindė atsakovo 2014 m. spalio 21 d. pranešimo neteisėtumo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pranešimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai teisės aktais nėra paskirta vertinti Inspekcijos priimamų sprendimų teisėtumo, taip pat negali daryti įtakos Inspekcijos veiksmams dėl administracinės procedūros nutraukimo ar įpareigoti priimti administracinį (ar informacinį) aktą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens KSB „Asoleta“ atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad Kauno kooperatinė statybos bendrovė (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)) skaidymo būdu buvo reorganizuota į dvi veikiančias bendroves ir 1999 m. balandžio 22 d. Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkymo įsakymu Nr. 283 buvo užregistruota kooperatinė statybos bendrovė „Asoleta“ (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)). Turtas tarp abiejų bendrovių buvo pasidalintas vadovaujantis Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos narių atstovų susirinkimo 1999 m. kovo 25 d. nutarimu. 1999 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu KSB „Asoleta“ nuosavybėn buvo perduotas nekilnojamasis turtas, valdytas Kauno kooperatinės statybos bendrovės, esantis (duomenys neskelbtini) (vienas iš nekilnojamojo turto objektų yra ūkiniai pastatai, 14I1/m, 15I1/m, 16I1/b, 5I/g, 17I/g). 2014 m. rugsėjo 15 d. Inspekcijos Kauno skyrius atliko patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuomininkas ir sklype esančių pastatų savininkas yra KSB „Asoleta“. Inspekcijos Kauno skyrius konstatavo, kad statybos darbai patikrinimo metu vykdomi nebuvo. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pagal KSB „Asoleta“ Inspekcijos Kauno skyriui pateiktą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą ir ilgalaikio turto žiniaraštį nustatyta, kad 1988 metais sklype prie sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo „AG Baltic“, UAB, yra laikini ūkiniai pastatai (naudojami kaip garažai). Patikrinime dalyvavusi „AG Baltic“, UAB pateikė 2014 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, kad neprieštarauja laikinųjų statinių (duomenys neskelbtini), įteisinimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre KSB „Asoleta“ vardu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 190–196) pareiškėjo UAB „NOVA GROUP“ skundą tenkino. Teismas panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 21 d. administracinį sprendimą Nr. (15.2)-2D-16306 ir įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išnagrinėti UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą iš naujo. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens KSB „Asoleta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 21 d. rašto Nr. (15.2)-2D-16306 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas administracinės bylos duomenimis nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas, kuriam nuosavybės teise priklauso dalis statinių, esančių Lietuvos Respublikai priklausančiame 1,3466 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pranešimu pranešė, kad nurodytame žemės sklype be UAB „NOVA GROUP“, kaip žemės sklypo naudotojo, sutikimo ir tikėtina be statybą leidžiančio dokumento, yra savavališkai pastatyti statiniai – prie pastato-sandėlio, kurio žymėjimas 13F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti septyni garažai (nuotraukos ir situacijos schema pridedamos), todėl prašė imtis veiksmų įpareigojant pašalinti savavališką statybą, taip pat nubausti asmenis.

Inspekcija, 2014 m. rugsėjo 12 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje pagal pranešimą, 2014 m. rugsėjo 15 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-1048 (15.31) (toliau – ir Aktas). Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15.2)-2D-16306 pranešė pareiškėjui, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2014 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis, sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o pagal 2002 m. vasario 18 d. sklypo nuomos sutartį Nr. 19/2002-0953 sklypas išnuomotas KSB „Asoleta”.

Inspekcijos Kauno skyrius, 2014 m. rugsėjo 12 d. atlikęs patikrinimą, surašė Aktą. Patikrinimo metu sklype statybos darbai nebuvo atliekami, o iš statytojo pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ilgalaikio turto žiniaraščio nustatyta, kad 1988 m. sklype prie sandėlio buvo pastatyti šeši garažai (19 kv. m – 39 kv. m ploto). Patikrinus garažų išmatavimus, nustatyta, kad jie atitinka išmatavimams, nurodytiems byloje. Pareiškėjo įgaliotas atstovas duomenų, kada buvo pastatyti garažai, nepateikė.

Esant minėtoms aplinkybėms, Inspekcija nutraukė pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo nagrinėjimą Taisyklių 42.7 punkto pagrindu. Tiek pareiškėjas skunde, tiek jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis KSB „Asoleta“ kaip juridinis asmuo buvo įregistruotas 1999 m. balandžio mėnesį, todėl negalėjo 1988 metais (11 metų anksčiau nei buvo įsteigta) nuosavybės teise įsigyti bei savavališkai, be statybą leidžiančių dokumentų, pastatyti minėtų garažų.

Iš pareiškėjo pateiktų 2003 metų ortofotografinio žemėlapio matyti, kad 2003 metais statiniai dar nebuvo pastatyti, o kiemo dalis, kur šiuo metu stovi savavališkai pastatyti statiniai, buvo naudojama kaip pravažiuojamoji kiemo aikštelės dalis. 2010 m. gegužės 4 d. kadastro duomenų 1 C formoje tarp detalizuotų kiemo statinių nėra įrašyto savavališkai pastatytų statinių. Pareiškėjo turimuose ir teismui pateiktuose 1978 m. lapkričio 23 d., 1995 m. vasario 3 d., 2001 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planų kopijose taip pat nėra pažymėti savavališki statiniai.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d.) 2 punktas numatė, jog Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, jos tikslas – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (10.2 p.). Įgyvendindama šį tikslą, Inspekcija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja piliečių skundus, pranešimus.

Ginčijamo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-16306 parengimo metu galiojusių Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d.) 5 punkte numatyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo, pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.

Pagal minėtų Taisyklių 35 punktą, Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos organizuoja jo nagrinėjimą (renka reikalingą informaciją, esant reikalui prašo kitų institucijų pateikti reikalingus dokumentus, skirti atstovus dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, kviečia atvykti su prašyme, skunde ar pranešime nurodytais pažeidimais susijusius asmenis ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog atsakovas, gavęs tokio pobūdžio pranešimą, privalėjo atsakyti į panešime pateiktus reikalavimus bei įvertinti nurodytus faktus ir aplinkybes, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Kaip matyti iš pranešimo nagrinėjimo metu Inspekcijos surinktų duomenų, 1.3466 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai. Pagal 2002 m. vasario 18 d. sklypo nuomos sutartį Nr. 19/2002-0953 sklypas išnuomotas KSB „Asoleta”. Remiantis 2014 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, minėtame žemės sklype yra statinių, priklausančių UAB „NOVA GROUP” (pastatas-gamybinis pastatas, plane pažymėtas 10G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-operatorinė, plane pažymėtas 12H1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), KSB „Asoleta“, „AG Baltic”, UAB (nagrinėjamo ginčo atveju – pastatas-sandėlis, plane pažymėtas 13F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pranešimo nagrinėjimo metu KSB „Asoleta” pateikė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. liepos 15 d. ilgalaikio turto žiniaraštį, kurie, Inspekcijos teigimu, patvirtina, kad ginčo pastatai – prie sandėlio esantys šeši garažai (19 kv. m – 39 kv. m ploto), pastatyti 1988 m. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad Kauno kooperatinė statybos bendrovė (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)) skaidymo būdu buvo reorganizuota į dvi veikiančias bendroves ir 1999 m. balandžio 22 d.

Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 283 buvo užregistruota kooperatinė statybos bendrovė „Asoleta“ (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)), o turtas tarp abiejų bendrovių buvo pasidalintas vadovaujantis Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos narių atstovų susirinkimo 1999 m. kovo 25 d. nutarimu. 1999 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu KSB „Asoleta“ nuosavybėn buvo perduotas nekilnojamasis turtas, valdytas Kauno kooperatinės statybos bendrovės, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (vieni iš nekilnojamojo turto objektų yra ūkiniai pastatai 14I1/m, 15I1/m, 16I1/b, sandėliavimo pastogė 5I/g, 17I/g).

Tačiau iš pridėtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/53359 duomenų (1995 m., 2005 m. planai) matyti, jog minėti statiniai yra ne prie nagrinėjamo ginčo atveju – pastato-sandėlio, plane pažymėto 13F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodė pareiškėjas UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešime, kurie 2003 m. vasario 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis iš tiesų yra pastatyti 1988 m. (išskyrus sandėliavimo pastoges 5I/g, 17I/g (jeigu tai yra stoginės), kurių statybos metai – 1973 m.), tačiau prie pastato-sandėlio, plane pažymėto 13F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių statinių pažymėta nėra.

Pranešimo nagrinėjimo metu KSB „Asoleta” pateiktoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, minėti statiniai žymimi 11I1/g, 12I1/b, 13I1/ž ir t. t. Gi kaip matyti iš pareiškėjo UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo ir pridėtos situacijos schemos, garažai, o ne ūkiniai pastatai, pažymėti ir KSB „Asoleta” pateiktoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra pažymėti: 22I1b, 21I1g, 20I1g, 19I1b, 18I1g, 17I1b, yra prie pastato, pažymėto 8F1/g (galbūt 13F1g), esantys (duomenys neskelbtini), tačiau objektyvių duomenų apie jų statybos metus ir, ar jie pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, pridėtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1995 m., 2005 m. planai), nagrinėjamoje byloje duomenų nėra.

Šiuo atveju teismas pripažino, jog atsakovas neatsakė į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešime “Dėl savavališkos statybos” keliamus klausimus, todėl teismas sutiko, jog atsakymas, kuris pasirašytas kompetentingos atlikti valstybinę priežiūrą institucijos, buvo parengtas formaliai. Kadangi ginčijamame sprendime nurodyta išvada buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjo pranešime nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl pripažinta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15.2)-2D-16306 neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą Taisyklių 42.7 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų pareiškėjo pranešimo faktų ir aplinkybių ištyrimui, tokiu būdu neatliko ir faktų bei aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas, 1, 8 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Viešojo administravimo subjektas Inspekcija, nutraukdama pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių patikrinimo, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, jų įvertinimo, todėl minėti procedūriniai pažeidimai yra pagrindas panaikinti Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. spalio 21 d. administracinį sprendimą Nr. (15.2)-2D-16306, nepasisakant dėl kitų skundo argumentų, ir Inspekcijos Kauno skyrius įpareigotinas išnagrinėti UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą iš naujo įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo KSB „Asoleta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo UAB „NOVA GROUP“ teismui priėmus sprendimą ir atmetus pareiškėjo skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Taip pat, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju, esant minėtiems argumentams, trečiojo suinteresuoto asmens KSB „Asoleta“ teisės šioje byloje nebuvo apgintos, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III. Atsakovas Inspekcija apeliaciniu skundu (I t., b. l. 198–202) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, neteisingai aiškino teisės aktus, klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, neįsigilino į nustatytas faktines aplinkybes ir rašto priėmimo metu galiojusius teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Taisyklių 25 punkte nustatyti reikalavimai, keliami skundo/pranešimo, kuriuo kreipiamasi į Inspekciją, turiniui. Šio punkto 6 papunktyje reglamentuota, kad skunde/pranešime turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas pranešimu kreipdamasis į Inspekciją dėl savavališkos statybos, kaip juridinis asmuo, turėjo būti rūpestingas ir Inspekcijai pateikti visus turimus dokumentus, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl galbūt savavališkos statybos (duomenys neskelbtini).

Papildoma galimybė pateikti įrodymus pareiškėjui buvo suteikta, kai Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (15.2)-2D-13378 „Dėl dalyvavimo patikrinime“ informavo apie planuojamą faktinių duomenų patikrinimą sklype. Pareiškėjo pranešimo pagrindu Inspekcijos skyrius 2014 m. rugsėjo 15 d. atliko patikrinimą sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1048-(15.31). Patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjo įgaliotas atstovas, kuris nurodė, kad duomenų apie garažų statybos metus neturi bei nepateikė duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių garažų statybos metus, pasirašė patikrinimo aktą, pastabų dėl akto turinio ar nurodytų aplinkybių Inspekcijai nepateikė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus bylos nagrinėjimo metu, t. y. kartu su 2014 m. lapkričio 21 d. skundu teismui pareiškėjo pateiktus Lietkoopsąjungos Kauno kilnojamos mechanizuotos kolonos teritorijos išplėtimo raudonųjų linijų planą, patvirtintą 1978 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto vyriausiojo architekto, 1995 m. vasario 3 d. parengtą sklypo plano kopiją, 2001 m. gruodžio 3 d. parengtą sklypo plano kopiją ir 2003 metų ortofotografinio žemėlapio kopiją; kartu su 2015 m. sausio 26 d. patikslintu skundu pareiškėjo teismui pateiktą UAB „Geometra“ 2005 m. gruodžio 5 d. atliktą pastatų sklype ir gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išdėstymo schemą, kurioje pažymėti atitinkamų institucijų įgaliotų asmenų suderinimai dėl pastatų 2Plp, 3B5p, 4Plp, 10Plp ir 12Hlg paskirties keitimo ir jų teisinės registracijos tikslinimo, nepagrįstai jais vadovavosi, kadangi pareiškėjas juos pateikė po to, kai Inspekcija jau buvo priėmusi administracinį sprendimą – raštą.

Inspekcija, priimdama administracinį sprendimą, neturėjo galimybės su šiais rašytiniais įrodymais susipažinti bei juos įvertinti. Todėl teismas nepagrįstai juos vertino ir laikė vienu iš rašto panaikinimo pagrindų.

3. VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Rašto rengimo metu asmenų skundai ir pranešimai buvo nagrinėjami, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis. Taisyklių 42.7 punktas numatė, jog dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. 2014 m. rugsėjo 15 d. vykusio patikrinimo metu ir Akto surašymo metu Inspekcijos specialistas vadovavosi patikrinimo metu surinktais vieni kitiems neprieštaraujančiais įrodymais, t. y. KSB „Asoleta“ pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla (registro Nr. 19/22544) ir ilgalaikio turto žiniaraščiu, ir pagrįstai nustatė, kad garažai pastatyti 1988 metais, todėl teisėtai nutraukė pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą vadovaujantis Taisyklių 42.7 punktu. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, Inspekcijos įgalioti specialistai 2014 m. rugsėjo 15 d. atliko patikrinimą sklype (prieš tai apie patikrinimo tikslą vietą ir laiką informavo visus suinteresuotus asmenis raštu) ir surašė patikrinimo aktą, kurį pasirašė ir pareiškėjo įgaliotas atstovas, ėmėsi visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjo pranešime nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl teismas nepagrįstai sprendimu pripažino, kad raštu neteisėtai ir nepagrįstai Inspekcija nutraukė pareiškėjo pranešimo nagrinėjimą.

4. ABTĮ nenumatytas ribojimas teikti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo motyvų. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis pagal ABTĮ 87 straipsnį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą (ABTĮ 140 str.).

Iš šių nuostatų darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad iš pareiškėjo pateikto 2003 metų ortofotografinio žemėlapio (fiksuota 2003 m. gegužės 25 d.) matyti, kad 2003 metais ginčo statiniai dar nebuvo pastatyti, nepatvirtina Inspekcijos specialistų veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjo pranešimą (Inspekcijoje registruotą 2014 m. rugpjūčio 26 d.), neteisėtumą, t. y. nepaneigia Taisyklių 42.7 punkte reglamentuoto pranešimo nagrinėjimo Inspekcijoje nutraukimo pagrindo (ginčo statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 m).

Teismo vertintas įrodymas – bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teismui pateikti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2010 metais atlikti kadastro duomenys nepaneigia aplinkybės, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą nutraukti administracinės procedūros nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas pateikia inžinierinių statinių 2010 metų kadastrinius duomenis, o ginčo statiniai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 7 dalį laikytini pastatais, o ne inžinieriniais statiniais.

Nagrinėjamu atveju garažai yra pastatai, o ne inžinieriniai statiniai. Taigi garažų kadastro duomenų tarp pareiškėjo 4 priede pateikiamų inžinierinių statinių kadastro duomenų ir negalėjo būti. Teismas sprendime neteisingai įvertino nurodytą įrodymą, pažeidė ABTĮ 81 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teismui pateiktas pirmiau nurodytas įrodymas patvirtina aplinkybę, jog iki 2010 metų garažai nebuvo pastatyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti, o priėmus naują sprendimą – Inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 8–9) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo melagingais argumentais, jog pareiškėjui papildoma galimybė pateikti įrodymus buvo suteikta. 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašte pareiškėjas buvo tik informuotas apie faktinių duomenų patikrinimo vietą bei laiką, tačiau nebuvo įpareigotas pateikti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius garažų statybos metus. Pareiškėjas nedisponuoja trečiojo asmens dokumentais, patvirtinančiais garažų statybą, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl be statybą leidžiančių dokumentų savavališkai pastatytų garažų adresu: (duomenys neskelbtini), siekdamas išsamaus ir visapusiško pranešimo išnagrinėjimo. Atsakovas, gavęs tokį pareiškėjo pranešimą, privalėjo jį išnagrinėti vadovaujantis Taisyklių 5 punktu. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d.) 2 punktas numatė, jog Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, jos tikslas – užtikrinti, kad statiniu statyba būtų vykdoma teisėtai (10.2 p.). Atsakovas pareiškėjo pranešimą išnagrinėjo atmestinai ir formaliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas sprendimą atmesti pareiškėjo pranešimą grindė tik trečiojo asmens pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ilgalaikio turto žiniaraščiu. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad garažai negalėjo būti pastatyti 1988 m.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Inspekcijos apeliacinis skundas yra motyvuotas. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo Inspekcija, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos ginčijamame rašte nurodyta išvada buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti tokius sprendimus, taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Ginčijamas administracinis aktas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek ir teisės normomis ir visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, taip pat nėra ABTĮ 89 straipsnyje numatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Pareiškėjas nepagrindė Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. spalio 21 d. pranešimo Nr. (15.2)-2D-16306 neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Taisyklių, kuriomis vadovaujantis buvo nutrauktas 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo nagrinėjimas, 6 punkte (originali redakcija galiojusi iki 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. redakcija galiojusi atsakymo pareiškėjui pateikimo metu – 2014 m. spalio 21 d.) buvo nurodyta, kad nagrinėdami asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir vieno langelio principais, o teikdami asmenims informaciją - Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundą ir naikindamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 21 d. administracinį pranešimą Nr. (15.2)-2D-16306, konstatavo VAĮ 3 straipsnio 2 punkto pažeidimą, t. y. objektyvumo principo nesilaikymą, taip pat nepaisymą pareigos viešojo administravimo subjektams priimti tik motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, iš esmės sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, suponavusiu Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. spalio 21 d. dokumento naikinimą bei įpareigojimą iš naujo išnagrinėti UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą.

Iš tikro, administracinėje byloje yra dokumentų visuma, kuri visa savo apimtimi nebuvo analizuota Inspekcijos Kauno skyriaus, ką akivaizdžiai patvirtina 2014 m. spalio 21 d. atsakymo turinys. Inspekcijos Kauno skyrius nurodo, kad remiasi tik statyto pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, tačiau be šios bylos juk yra ir kitų dokumentų, kurie nebuvo vertinti, kas pripažįstama ir pačiame apeliaciniame skunde.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad 2014 m. spalio 21 d. atsakymo surašymo metu atsakovas (apeliantas) Inspekcijos Kauno skyrius gal ir galėjo nedisponuoti visais dabar turimais dokumentais, tačiau jiems atsiradus, nors ir po atsakymo surašymo, vis dėlto yra būtina atlikti naują patikrinimą, siekiant tiksliai apibrėžti ginčo statybos laikotarpį. Nepaisant tos aplinkybės, kad teismas ir operuoja šalių pateiktais dokumentais, kurių pagrindu, matyt, būtų galima spręsti dėl ginčo statybos laikotarpio, tačiau tokiu atveju, teigtina, būtų nepaistyta konstitucinio valdžių padalijimo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „<...> konstitucinis valdžių padalijimo principas įtvirtintas ne vien Konstitucijos 5 straipsnyje, bet ir kituose Konstitucijos, kuri yra vientisas aktas, straipsniuose. Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.“

Taigi, Inspekcijos Kauno skyrius turi atlikti jam įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas statybos sektoriuje.

Antra vertus, jei teismo būtų nustatyta (hipotetiškai), kad garažai pastatyti mažiau nei prieš 10 metų, Inspekcijos Kauno skyrius turėtų atlikti jau kitokio (platesnio) pobūdžio patikrinimą, atsakant į 2014 m. rugpjūčio 21 d. iškeltą klausimą dėl savavališkos statybos, o tai tik patvirtina skundžiamą teismo sprendimo teisingumą – privalomumą iš naujo išnagrinėti UAB „NOVA GROUP“ 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą, įvertinant visus turimus dokumentus.

Be kita ko, esant prieštaringiems duomenims ar laikant, kad turimų dokumentų nepakanka nustatyti garažų statybos metus, Inspekcijos Kauno skyrius galėtų pasitelkti į pagalbą ir statybos ekspertus, kas neabejotinai pasitarnautų objektyvaus bei visapusiško sprendimo priėmimui, identifikuojant garažų statybos metus, t. y. sprendžiant 2014 m. rugpjūčio 21 d. pranešime nurodytą klausimą.

Dėl išdėstytų priežasčių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas turi likti nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius