2022-09-14 Nr. AB-22561-3-61-3-02716-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-737-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02716-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Versluva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V4-167 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įsakymu pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, kaip pagrindą nurodė pareiškėjo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytus 2020 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. D4-389 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada). Pagal Išvadoje nurodytas aplinkybes UAB „Versluva“ jau buvo pritaikyta poveikio priemonė (įspėjimas), tad šios aplinkybės jau buvo nagrinėtos ir dėl jų priimtas sprendimas.

2.2. Atsakovas atsisakė pareiškėjui pateikti Nemokumo priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) 2020 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo Nr. N-4 kopiją ir garso įrašą, kadangi to nenumato teisės aktai. Atsakovas, kaip vieną iš pagrindų taikyti pareiškėjui poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, nurodė 2020 m. liepos 13 d. vykusiame Komiteto posėdyje priimtą nutarimą, užfiksuotą Komiteto 2020 m. liepos 27 d. posėdžio protokole Nr. N-4. Pareiškėjui nėra aišku, ar Komiteto posėdžio sprendimus atsakovas laiko administracinio akto dalimi, ar ne. Tuo atveju, jei ne, tai juo ir neturėjo vadovautis priimdamas Įsakymą. Nepaisant to, atsakovui Įsakyme nurodžius ir vadovaujantis Komiteto posėdžio sprendimu, daro išvadą, kad atsakovas laiko Komiteto posėdžio sprendimus sudėtine Įsakymo dalimi.

2.3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ, Įstatymas) išskirtos trys poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšys, tačiau pareiškėjui taikyta griežčiausia poveikio priemonė, o Tarnyba nepagrindė savo sprendimo motyvų. Tarnyba, priimdama Įsakymą, jame tinkamai nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Tarnyba turi vadovautis ir savo pačios poveikio priemonių skyrimo praktika kitų nemokumo administratorių atžvilgiu, o analogiškais atvejais atsakovas skiria švelnesnes sankcijas, kartais net ir už sunkius pažeidimus.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmeti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. gavo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. atskirąją nutartį Nr. eB2-1999-864/2019 ir 2019 m. gruodžio 12 d. atskirąją nutartį Nr. eB2-2002-864/2019. Atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. gavo Panevėžio apygardos teismo raštą Nr. eB2-30-544/2019, o 2020 m. sausio 6 d. užregistruotas teikimas, kuriame pasiūlyta dėl gautų minėtų nutarčių ir raštų pradėti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas). Atsakovas 2020 m. sausio 6 d. raštu informavo pareiškėją apie planuojamą atlikti patikrinimą įmonei administruojant buvusios individualios įmonės „Rojaus miškas“, buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Elias ir partneriai“ bei buvusios uždarosios akcinės bendrovės „4servis“ nemokumo procesus.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo paprašyta pateikti patikrinimui reikalingą informaciją iki 2020 m. sausio 21 d., tačiau pareiškėjas to nepadarė. 2020 m. sausio 22 d. pareiškėjo pakartotinai paprašyta pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, o 2020 m. sausio 28 d. Tarnyba gavo jo prašymą pratęsti terminą pateikti prašomus duomenis. 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas informuotas apie termino pratęsimą, tačiau UAB „Versluva“ vis tiek nepateikė prašomos informacijos. Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, laikinai atliekančiam direktoriaus funkcijas, 2020 m. vasario 28 d. pateiktas išvados projektas Nr. D4-345 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ veiklos patikrinimo“, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2020 m. vasario 28 d., tačiau per nustatytą 3 darbo dienų laikotarpį pastabų dėl to nepateikė. 2020 m. kovo 9 d.

Išvada pateikta Tarnybos direktoriui ir tą pačią dieną priimtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V4-73 „Dėl nurodymų ir nuobaudų nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-73), kuriuo, be kita ko, pareiškėjui paskirtas įspėjimas ir nurodymas. UAB „Versluva“ buvo nurodyta:

1) per 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo Patikrinimo rezultatų išsiuntimo pareiškėjui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba:

i) pareiškėjo numatomų atlikti konkrečių veiksmų su preliminariais racionaliais terminais planą dėl BUAB „4servis“ likvidavimo procedūros užbaigimo (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai; ii) pareiškėjo numatomų atlikti konkrečių veiksmų su preliminariais racionaliais terminais planą dėl BUAB „Elias ir partneriai“ likvidavimo procedūros užbaigimo (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai; iii) pareiškėjo atliktų ir (ar) numatomų atlikti konkrečių BIĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administravimo veiksmų planą (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai;

2) pateikti Tarnybai duomenis apie BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ bankroto procesus ir teismų nutarčių ir (ar) sprendimų skaitmenines kopijas per 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo pareiškėjui dienos:

i) Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D4-33 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.) (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) 3.5 papunktyje numatytu atveju, t. y. priėmus nutartis likviduoti BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ dėl bankroto; ii) Duomenų teikimo taisyklių 3.6 papunktyje numatytu atveju, t. y. priėmus nutartį taikyti BUAB „Elias ir partneriai“ supaprastintą bankroto procesą (toliau – ir Nurodymas). Su Įsakymu Nr. V4-73 pareiškėjas supažindintas 2020 m. kovo 10 d. raštu.

4.2. Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu paprašė UAB „Versluva“ pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, nurodančius objektyvias Įsakymu Nr. V4-73 paskirto nurodymo nevykdymo priežastis, ir informavo, kad, nepateikus priežasčių, bus svarstomas klausimas dėl JANĮ numatytų poveikio priemonių taikymo. Pareiškėjas nustatytu terminu paaiškinimų nepateikė, todėl Tarnyba 2020 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Komitetą dėl nuomonės pateikimo, o 2020 m. gegužės 19 d. raštu Bendrovė informuota apie Komiteto posėdyje svarstytiną klausimą išbraukti ją iš Nemokumo administratorių sąrašo. Pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į Komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus, tačiau 2020 m. birželio 4 d. gautas UAB „Versluva“ prašymas atidėti posėdį. Posėdis buvo atidėtas ir 2020 m. birželio 17 d. raštu pareiškėjas pakviestas atvykti į 2020 m. liepos 13 d. vyksiantį posėdį. Į 2020 m. liepos 13 d. įvykusį Komiteto posėdį atvyko pareiškėjo atstovas advokatas A. J., o 2020 m. liepos 31 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo konstatuota, jog UAB „Versluva“, nevykdydama Įsakymu Nr. V4-73 paskirto nurodymo, pažeidė JANĮ 136 straipsnio 3 dalį. Už tai jam skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš Sąrašo.

4.3. Atsakovas nesutiko, kad pagal Išvadoje nurodytas aplinkybes pareiškėjui jau buvo pritaikyta priemonė, kadangi Tarnybai atliekant patikrinimą, pareiškėjas jokių paaiškinimų ir (ar) dokumentų dėl raštuose ir nutartyse esančių argumentų nepateikė. Patikrinimo metu Tarnyba konstatavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir ĮBĮ) pažeidimus, taip pat ir Duomenų teikimo taisyklių pažeidimus, už kuriuos Įsakymu Nr. V4-73 pareiškėjui skirta nuobauda. Nors pareiškėjas nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. balandžio 10 d., tačiau to nepadarė ir nepateikė jokių paaiškinimų, net ir vėliau Tarnybai papildomai jį paraginus. Pareiškėjo padaryti pažeidimai ir nurodymo nevykdymas laikytini reikšmingais, kadangi daro neigiamą įtaką BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ nemokumo proceso administravimui, vilkinami įmonių nemokumo procesai ir pažeidžiami kreditorių interesai.

4.4. Pareiškėjo argumentai, kad jis kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti jam Komiteto 2020 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo kopiją ir garso įrašą, negali būti patenkinti, kadangi to nenumato teisės aktai. Be to, Komiteto posėdžio metu daromas garso įrašas ir posėdžio protokolas naudojamas išimtinai Komiteto posėdžio eigai ir Komiteto sprendimams fiksuoti. Komiteto nuomonė, fiksuota kaip Komiteto sprendimas posėdžio protokole, į Komiteto posėdį kviestiems nemokumo administratoriams tiesiogiai teisių ir pareigų nesukelia, o, įvertinusi Komiteto nuomonę, sprendimus dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo priima Tarnyba. Posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, kuris pasisakė ir atsakė į Komiteto narių klausimus.

4.5. Tarnyba nesutiko, jog pareiškėjui nepagrįstai paskirta griežčiausia poveikio priemonė, kadangi Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas ilgiau nei 1 metus nevykdė teismo įpareigojimų teikti informaciją apie BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ nemokumo proceso eigą, nesiėmė jokių veiksmų dėl įmonių likvidavimo, teismui nebuvo teikiami jokie duomenys net ir supaprastinto bankroto proceso metu. UAB „Versluva“ ir jos darbuotoja G. Š., atsakinga už BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ nemokumo administravimą, Išvados surašymo dieną turėjo po dvi galiojančias nuobaudas (du viešus įspėjimus).

4.6. Komiteto posėdžio metu UAB „Versluva“ atstovaujantis advokatas paaiškino, jog pareiškėjo vykdomų bankrotų procesų situacija gerėja, pasikeitė juridinio asmens vadovas, tačiau Komitetui negalėjo atsakyti į klausimus apie pareiškėjo direktoriaus ir G. Š. nedarbingumą, taip pat nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl Komitetas pritarė Tarnybos direktoriaus siūlymui skirti pareiškėjui poveikio priemonę. Pareiškėjui keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, jis savo veikloje privalo veikti sąžiningai, turi numatyti veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais jis daro neigiamą įtaką įmonių nemokumo proceso administravimui, vilkina įmonių nemokumo procesus bei pažeidžia kreditorių interesus. Be to, Tarnyba jau prieš tai kartą buvo atlikusi UAB „Versluva“ neplaninį veiklos patikrinimą, kurio metu konstatuoti analogiški pažeidimai, todėl pareiškėjui ir G. Š. jau buvo skirtas viešas įspėjimas ir jau buvo kreiptasi į Komisiją dėl G. Š. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo bei pareiškėjos išbraukimo iš Sąrašo. Nors tuo metu Komisija tam nepritarė, tačiau matyti, kad pažeidimai kartojasi vykdant kitų įmonių nemokumo procesus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Tarnybos Įsakymą, taip pat priteisė iš Tarnybos 23 Eur žyminio mokesčio pareiškėjo naudai.

6. Teismas nustatė, jog Tarnyba, remdamasi Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skyrė pareiškėjui griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą ir išbraukimą iš Sąrašo, kadangi pareiškėjas nevykdė jam anksčiau skirto nurodymo ištaisyti Patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus. Atsakovas Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas, administruodamas BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ nemokumo procesus, vilkina minėtų įmonių nemokumo procesus, tuo pažeisdamas kreditorių interesus. Be to, nustatė, jog UAB „Versluva“ ilgiau nei vienerius metus nevykdė teismo įpareigojimų teikti informaciją apie aukščiau minėtų įmonių nemokumo proceso eigą, nesiėmė jokių veiksmų dėl įmonių likvidavimo, teismui nebuvo teikiami jokie duomenys net ir supaprastinto bankroto proceso metu. Taip pat argumentavo poveikio priemonės skyrimą tuo, jog UAB „Versluva“ ir jos darbuotoja G. Š. Išvados surašymo dieną jau turėjo po dvi galiojančias nuobaudas, t. y. du viešus įspėjimus, o UAB „Versluva“ daromi pažeidimai yra analogiški anksčiau nustatytiems pažeidimams.

7. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas niekuo nepagrindė savo motyvų skirti pareiškėjui griežčiausią poveikio priemonę, t. y. teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą ir išbraukimą iš nemokumo administratorių sąrašo. Iš esmės tai reiškia pareiškėjo veiklos nutraukimą, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas neskyrė pareiškėjui, pavyzdžiui, laikino teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimo, kuris gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Atsakovas tiek Įsakyme, tiek atsiliepime ir žodinio teismo posėdžio metu argumentavo savo sprendimą tuo, jog pareiškėjui ir jo darbuotojams jau buvo paskirti įspėjimai, pažeidimai kartojasi, jie neištaisomi, o nuobaudos skyrimas yra jos ir Komiteto diskrecijos teisė, suteikta Įstatymo 136 straipsnio 3 dalyje. Tačiau teismas kritiškai vertino tokius atsakovo argumentus. Kiekviena poveikio priemonė turi būti skiriama motyvuotai, o suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti. Atsakovas turi aiškiai nurodyti aplinkybes, lėmusias konkrečios nuobaudos paskyrimą, o šiuo atveju Tarnyba to niekaip nepagrindė. Be to, atsakovas nurodė, kad Komitetas pritarė jo siūlymui skirti pareiškėjui tokią poveikio priemonę, kokia paskirta, tačiau Tarnyba nepagrindė ir savo siūlymo skirti būtent griežčiausią poveikio priemonę motyvų.

8. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, jog nemokumo administratorius yra atsakingas už tinkamą nemokumo proceso administravimą, pagrindinis tikslas – kiek galima operatyviau užbaigti įmonių likvidavimo procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Pagal bylos duomenis nors pareiškėjas ir vilkino įmonių nemokumo procesus, ką pripažįsta ir pats, bei kas galėjo lemti neigiamas pasekmes, tačiau byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių ir pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Versluva“ aplaidus pareigų atlikimas būtų pažeidęs kreditorių interesus ir jie dėl to būtų patyrę akivaizdžią žalą. Byloje esanti Išvada, kurios pagrindu atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą, ir kurioje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai, nesudaro pagrindo teigti, jog Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei aiškiai motyvuotas.

9. Įvertinus Išvadą matyti, kad joje iš esmės remiamasi tuo, jog pareiškėjas nei laiku, nei praleidęs terminą neteikė duomenų apie BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ nemokumo procesų administravimą, nevykdė jam skirtų pavedimų, tačiau vien iš šių nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad UAB „Versluva“ padarė itin šiurkščius pažeidimus, ar kad nebūtų galima skirti jam švelnesnės nuobaudos. Pareiškėjo atstovas pateikė į bylą Tarnybos apibendrintą informaciją apie 2020 m. I pusmetį atliktus administratorių veiklos patikrinimus, kuri patalpinta ir prieinama viešai Tarnybos oficialiame interneto puslapyje, iš kurios matyti, kad už įvairaus pobūdžio pažeidimus atsakovas nemokumo administratoriams dažniausiai skirdavo nurodymą ištaisyti veiklos trūkumus arba įspėjimą, kartais kreipdavosi į Komitetą dėl teisės būti paskirtam naujų procesų administratoriumi apribojimo, tačiau nėra duomenų, kad kam nors už nurodymo nevykdymą būtų panaikinusi teisę administruoti nemokumo procesus bei išbraukusi iš Sąrašo.

10. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, spręsdama klausimą dėl drausminės atsakomybės už profesinės veiklos pažeidimus pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių nemokumo administravimo paslaugas, taikymo, apskritai nemotyvavo, ar jo padarytus pažeidimus galima vertinti kaip itin šiurkščius, už kuriuos būtina taikyti pačią griežčiausią profesinę atsakomybę. Tarnyba net nevertino, ar šie pažeidimai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, ar buvo pažeisti bankrutuojančio juridinio asmens ar jo kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar buvo sukelta akivaizdi žala ir panašiai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisingai vertino pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą ir yra pagrindas pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinant Įsakymą.

11. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, todėl, pareiškėjo skundą patenkinus, jis įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma.

III. 12. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja:

13.1. Pareiškėjui Įsakymu Nr. V4-73 pagrįstai ir teisėtai paskirtas įspėjimas ir Nurodymas. Tarnyba Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus įvertino kaip sistemingus ir reikšmingus, darančius neigiamą įtaką įmonių nemokumo proceso administravimui, keliančius neigiamas pasekmes kreditorių interesams, bei neatitinkančius nemokumo proceso efektyvumo ir profesionalumo principų reikalavimų. Pareiškėjas turi paisyti ir vykdyti teismo nutartimi (sprendimu) pavestus įpareigojimus ir jų neignoruoti bei laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesni patikrinimai patvirtina, kad dalis konstatuotų pažeidimų tęsiasi, pareiškėjas pažeidimų netaiso, toliau daro analogiškus pažeidimus, vykdydamas kitų įmonių nemokumo procesus. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jo nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą, taip pat turėtos dvi galiojančias nuobaudas – du vieši įspėjimai, kurios skirtos už pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjo veiklos patikrinimus. Tarnyba dar iki šios ginčijamos poveikio priemonės svarstė pareiškėjos elgesį ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (8.14)D2-2260 buvo kreipusis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl pareiškėjo darbuotojos G. Š. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo. Tuo metu minėta komisija Tarnybos pasiūlymui nepritarė.

13.2. Įsakymu Nr. V4-73 paskirtas nurodymas turėjo būti pareiškėjo įvykdytas iki 2020 m. balandžio 10 d., tačiau jis per nustatytą terminą jo neįvykdė, taip pat nepateikė Tarnybai jokių paaiškinimų ir (ar) papildomų dokumentų dėl nurodymo vykdymo (nevykdymo, vėlavimo įvykdyti). Pareiškėjui neįvykdžius paskirto nurodymo, Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.4)D2-1144 papildomai kreipėsi į pareiškėją su raginimu nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 4 d., pateikti Tarnybai paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, nurodančius objektyvias Įsakymu Nr. V4-73 paskirto nurodymo nevykdymo priežastis (aplinkybes), kurios tiesiogiai trukdė pareiškėjui laiku ir tinkamai įvykdyti nurodymą, taip pat minimu raštu informavo, jog pareiškėjui nepateikus paaiškinimų (priežasčių) bus svarstomas klausimas dėl JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo.

Pareiškėjas per nurodytą terminą vėl nepateikė Tarnybai jokių paaiškinimų ir (ar) dokumentų, nurodančių objektyvias priežastis, dėl kurių nurodymo įvykdymas nebuvo galimas, t. y. akivaizdžiai nebendradarbiavo su Tarnyba. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nevykdo Įsakymu Nr. V4-73 skirto nurodymo, kuris skirtas už jo padarytus pažeidimus, kurie laikyti reikšmingais ir esminiais, sąlygojantys šių įmonių nemokumo proceso vilkinimą bei kreditorių interesų pažeidimą, keliantys neigiamas pasekmes kreditorių interesams, bei neatitinkantys nemokumo proceso efektyvumo ir profesionalumo principų reikalavimų, vadovaudamasis JANĮ 133 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 137 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi nuomonės į kolegialų patariamąjį organą – Komitetą, siūlydamas pareiškėjui skirti poveikio priemonę – panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir išbraukti iš Sąrašo.

Komiteto posėdžiai buvo atidėti tenkinant pareiškėjo prašymus ir sudarant galimybes pareiškėjui / jo atstovui dalyvauti posėdyje. 2020 m. liepos 13 d. į Komiteto posėdį atvyko pareiškėjo atstovas, kuris pateikė paaiškinimus nagrinėjamu klausimu, atsakė į Komiteto narių klausimus. Ar Komiteto posėdžio metu pareiškėjo direktorius serga, atstovas negalėjo atsakyti, taip pat atstovas negalėjo atsakyti į Komiteto narių klausimą, ar pareiškėjas informavo Tarnybą apie patikrinimo metu nustatytų veiklos trūkumų šalinimo eigą, ir, jeigu neinformavo, dėl kokių priežasčių informacijos nepateikė, kodėl nepasinaudojo teise pateikti rašytinius įrodymus apie trūkumų šalinimą.

Pareiškėjo atstovas sutiko, kad buvo galima teikti Tarnybai informaciją ir prašė Komiteto suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Paklaustas, ar yra objektyvios priežastys, dėl kurių nebuvo teikiama informacija Tarnybai, įvardino nemokumo administratorės G. Š. nedarbingumą. Komiteto nariai, atsižvelgdami į tai, kad nepateikti jokie faktiniai įrodymai, jog nustatyti trūkumai taisomi bei pareiškėjas ėmėsi konkrečių veiksmų, pateikė Tarnybai nuomonę, kad Komitetas pritaria, jog pareiškėjui būtų skirta griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš Sąrašo.

Tarnyba kritiškai vertina Komiteto posėdžio metu išsakytus atstovo paaiškinimus, ir mano, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nurodytu juridinio asmens darbuotojos G. Š. turėtu nedarbingumu, negali būti laikomos pagrįstomis bei pateisinančiomis konstatuotų pažeidimų padarymą.

13.3. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs ĮBĮ nustatė įmonių likvidavimo procedūrai 24 mėnesių terminą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ nustato, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas administruoti įmonių nemokumo procesus paskirtas 2016 metais, tačiau Patikrinimo metu dar nebuvo baigęs atlikti šių įmonių nemokumo procesų. Pareiškėjas nuo Įsakymu Nr. V4-73 skirto nurodymo iki Įsakymo priėmimo nesiėmė jokių veiksmų paskirtam Nurodymui įvykdyti. Nesiėmimas priemonių pažeidimams pašalinti, tik pagrindžia faktą, kad nustatyti pažeidimai yra tęstiniai, pasireiškę pareigos teikti informaciją teismui nevykdymu, pareigos teikti duomenis Tarnybai nevykdymu. Nemokumo administratoriaus laikymasis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei konkrečių teismo nurodymų yra tiesiogiai susijęs ne tik jo pareigų vykdymų, bet ir su įmonių nemokumo proceso efektyviu įgyvendinimu.

13.4. Pareiškėjo veiksmai, kai jis ilgiau kaip 1 metus laiko nevykdo teismų įpareigojimų teikti teismui informaciją apie įmonių nemokumo proceso eigą ir atliktus veiksmus įmonių bankroto byloje, nesiima jokių veiksmų dėl įmonių likvidavimo procedūros užbaigimo ar tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonių likvidavimo procedūros termino pratęsimo, duomenų apie įmones neteikimas Tarnybai, pareiškėjo neteikimas jokių paaiškinimų ir (ar) dokumentų dėl skunduose keliamų klausimų atliekant Patikrinimą, nebendradarbiavimas, negali būti laikomi pateisinamais ir nereikšmingais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika.

13.5. Pareiškėjas, kaip savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kuris savo veikloje privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais jis pažeidžia teisės aktus, daro neigiamą įtaką įmonių nemokumo proceso administravimui, vilkina šių įmonių nemokumo procesus bei pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėjo neveikimas bei absoliutus nereagavimas yra visiškai nesuderinamas su nemokumo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, jų reikalavimais. Tarnybos sprendime nustatyti pareiškėjo pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, kadangi esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.

13.6. Kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konkrečiu atveju, sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, reikšmingumą, trukmę ir panašiai. Pareiškėjo pateiktuose Tarnybos praktikos pavyzdžiuose dėl kitiems administratoriams paskirtų poveikio priemonių nesutampa reikšmingos faktinės aplinkybės.

13.7. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi teismas sprendime nenurodė jokios įstatymo normos, kurioje būtų nustatyta, kad už nurodymų nevykdymą Tarnyba negali skirti poveikio priemonės poveikio – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, taip pat nenurodė motyvų, kodėl Tarnyba pareiškėjo padarytus pažeidimus negalėjo vertinti kaip itin šiurkščius, nors Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai laikytini reikšmingais ir esminiais, sąlygojančiais įmonių nemokumo proceso vilkinimą bei kreditorių interesų pažeidimą, keliančiais neigiamas pasekmes kreditorių interesams, neatitinkantys nemokumo proceso efektyvumo ir profesionalumo principų reikalavimų, nėra taisomi ir yra toliau daromi, administruojant kitų įmonių nemokumo procesus, taip pat nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Įsakyme nėra aiškiai aptarti išsamūs motyvai. Jeigu Išvada yra sudėtinė dalis, tai už Išvadoje nurodytus pažeidimus, pareiškėjui jau buvo taikyta poveikio priemonė – įspėjimas, priimant Įsakymą Nr. V4-73. Nepaisant to, atsakovas priimdamas Įsakymą ir skirdamas griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą – pakartotinai vadovavosi tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais nustatytais pažeidimais, už kuriuos jau buvo paskirta poveikio priemonė. Pritaikius pareiškėjui poveikio priemonę (nuobaudą) už tuos pačius pažeidimus neturi būti taikoma pakartotinė atsakomybė. Turi būti laikomasi draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą principo (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju tas pats asmuo buvo baudžiamas už tą patį pažeidimą (egzistuoja baudimo elementas, pažeidimo arba neteisėtos veikos tapatumas ir asmens tapatumas). Skundžiamo Įsakymo pagrindas galėjo būti tik informacijos nepateikimas Tarnybai, tačiau ne tie patys pažeidimai, už kuriuos nuobauda jau buvo pritaikyta Įsakymu Nr. V4-73.

15.2. Skundžiamas Įsakymas yra itin trumpas ir nemotyvuotas, visus Įsakymo motyvus sudaro vienas sakinys. Įsakyme nurodytas dokumentas yra Komiteto 2020 m. liepos 13 d. posėdžio protokolas. Tarnyba šio protokolo pareiškėjui neteikė kartu su Įsakymu, taip pat atsisakė jį pateikti net ir paprašius. Taigi atsakovas nelaikė šio Komiteto protokolo sudedamąja Įsakymo dalimi, neteikė jo pareiškėjui. Pažymėtina, kad jokio kito išsamaus pagrindimo, atskleidžiant konkretaus pažeidimo už kurį Įsakymu yra skiriama nuobauda sudėtį (objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę), lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvus, kodėl parenkama konkreti atsakomybės rūšis, Įsakyme ar kituose Įsakymą sudarančiuose dokumentuose nebuvo pateikta. Atsakovo priimtas Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Įsakymas yra naikintinas.

15.3. Kiekviena poveikio priemonė turi būti skiriama motyvuotai, o suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti. Atsakovas turi aiškiai nurodyti aplinkybes, lėmusias konkrečios nuobaudos paskyrimą, o šiuo atveju Tarnyba to niekaip nepagrindė. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių ir pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Versluva“ aplaidus pareigų atlikimas būtų pažeidęs kreditorių interesus ir jie dėl to būtų patyrę akivaizdžią žalą. Tarnyba nepagrindė kaip vien tik informacijos nepateikimas Tarnybai pažeidė asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukėlė kitokios žalos padarymą, dėl kurio turėtų būti pritaikoma pati griežčiausia poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko pritaikyti pačią griežčiausią poveikio priemonę, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent šią poveikio priemonę. Atsakovas priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo turi vadovautis ir savo paties poveikio priemonių skyrimo praktika kitų nemokumo administratorių atžvilgiu. Nė vienu atveju nebuvo pritaikyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesą panaikinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir jis išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai (2022 m. rugsėjo 6 d. Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimų duomenų kopijos dėl UAB „Prekybos grupė“, UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Darvilka“, G. Š. ir taikytų poveikio priemonių, dėl UAB „Lexuna“, Juridinių asmenų registro duomenys apie UAB „Lexuna“, 2022 m. sausio 27 d. prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kopija), kuriuos prašoma prijungti prie bylos.

18. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Šių proceso teisės normų kontekste vertindama pareiškėjo prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesusiję su nagrinėjama byla, surašyti po skundžiamo Įsakymo priėmimo, jais įrodinėjamos aplinkybės, kurios neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Dėl to pareiškėjo prašymas dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo ir jų prijungimo prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetamas.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Tarnybos Įsakymą, nes atsakovas niekuo nepagrindė savo motyvų skirti pareiškėjui griežčiausią poveikio priemonę, byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Versluva“ aplaidus pareigų atlikimas būtų pažeidęs kreditorių interesus ir jie dėl to būtų patyrę akivaizdžią žalą.

21. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad Įsakymas aiškus ir motyvuotas, parinkta proporcinga ir teisinga poveikio priemonė.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą laikomasi pozicijos, kad Įsakymas neaiškus, nemotyvuotas, pažeidžia non bis idem principą, poveikio priemonė yra neproporcinga, neatitinka Tarnybos praktikos, taikomos kitų administratorių atžvilgiu.

23. JANĮ 132 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (1 dalis). Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (2 dalis).

24. JANĮ 136 straipsnio 3 dalis nustato: jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

25. JANĮ 137 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (1 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: 1) nemokumo administratorius savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti; 2) nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo; 3) nemokumo administratorius atlygina nuostolius ir (ar) ištaiso pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: 1) nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia; 2) nemokumo administratorius nebendradarbiauja su priežiūros institucija jai atliekant veiklos patikrinimą; 3) surinkta įrodymų, kad nemokumo administratorius slepia padarytą pažeidimą; 4) pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams; 5) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė (3 dalis).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Įsakyme aiškiai nurodyta, kad poveikio priemonė pareiškėjui skiriama už Nurodymo nevykdymą. Įsakyme minimi Patikrinimas, Išvada ir Įsakymas Nr. V4-73, nes juose yra suformuluotas Nurodymas, kurio nevykdymas inkriminuotas pareiškėjui. Įsakyme minimas 2020 m. liepos 13 d. vykusio Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtas nutarimas, užfiksuotas 2020 m. liepos 27 d. Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. N-4 (toliau – ir Protokolas), yra neatsiejama Tarnybos Įsakymo priėmimo procedūros dalis bei administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2561-492/2022). Šis Protokolas su jame užfiksuotu nutarimu yra pateiktas į bylą su atsakovo atsiliepimu, taigi pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu su juo susipažino, jo teisės šiuo aspektu buvo užtikrintos.

27. Byloje nėra ginčo, kad:

27.1. Pareiškėjas ilgiau kaip 1 metus laiko nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie BUAB „4servis“ nemokumo proceso eigą ir atliktus veiksmus bankroto byloje, nesiėmė jokių veiksmų dėl BUAB „4servis“ likvidavimo procedūros užbaigimo ar tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl jos likvidavimo procedūros termino pratęsimo. Apie šiuos pažeidimus Tarnybą informavo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. atskirąja nutartimi Nr. eB2-1999-864/2019. Šioje atskirojoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tai jau antra atskiroji nutartis, nes 2017 m. sausio 26 d. atskirąja nutartimi jau buvo informavęs Tarnybą apie tai, kad pareiškėjas nevykdo bankroto procedūrų įstatyme nustatytais terminais, neteikia paaiškinimų teismui. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi ir atskirai 2018 m. rugpjūčio 7 d. bei 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimis pareiškėjas buvo įpareigotas teikti teismui informaciją apie atliktus įmonės likvidavimo veiksmus, tačiau nuo 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas teismui neteikia jokių duomenų. Vilniaus apygardos teismas atskirojoje nutartyje prašė Tarnybą įpareigoti pareiškėją per 10 darbo dienų pateikti teismui duomenis apie vykdomas / užbaigtas BUAB „4servis“ likvidavimo procedūras.

27.2. Pareiškėjas beveik 1 metus laiko nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie BUAB „Elias ir partneriai“ nemokumo proceso eigą ir atliktus veiksmus bankroto byloje, nesiėmė jokių veiksmų dėl UAB „Elias ir partneriai“ likvidavimo procedūros užbaigimo ar tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl jos likvidavimo procedūros termino pratęsimo. Apie šiuos pažeidimus Tarnybą informavo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2002-864/2019. Šioje atskirojoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tai jau antra atskiroji nutartis, nes 2017 m. sausio 26 d. atskirąja nutartimi jau buvo informavęs Tarnybą apie tai, kad pareiškėjas nevykdo bankroto procedūrų įstatyme nustatytais terminais, neteikia paaiškinimų teismui. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui informaciją apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus, tačiau pareiškėjas duomenų neteikia. 2019 m. rugpjūčio 8 d. baigėsi įmonės supaprastinto bankroto proceso trukmė, tačiau pareiškėjas neteikia teismui duomenų apie vykdomas likvidavimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas atskirojoje nutartyje prašė Tarnybą įpareigoti pareiškėją per 10 darbo dienų pateikti teismui duomenis apie vykdomas / užbaigtas BUAB „Elias ir partneriai“ likvidavimo procedūras.

27.3. Pareiškėjas ilgiau kaip 1 metus laiko nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie BIĮ „Rojaus miškas“ nemokumo proceso eigą ir atliktus veiksmus bankroto byloje, nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitą, neorganizavo ir neatliko veiksmų, susijusių su BIĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administravimu. Apie šiuos pažeidimus Tarnybą informavo Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. raštu civilinėje byloje Nr. eB2-30-544/2019. Panevėžio apygardos teismas rašte nurodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio nėra jokių duomenų apie įmonės bankroto proceso eigą, 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui siųsti reikalavimai pateikti bankroto administratoriaus ataskaitą iki 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. spalio 7 d., tačiau joks atsakymas negautas. Rašte Panevėžio apygardos teismas ragino pareiškėją vykdyti bankroto procedūras ir iki 2019 m. gruodžio 30 d. informuoti teismą, pateikti kreditorių susirinkimo protokolus.

27.4. Teismui priėmus nutartį likviduoti BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ ir teismui pritaikius BUAB „Elias ir partneriai“ supaprastintą bankroto procesą, pareiškėjas nepateikė Tarnybai duomenų apie šias įmones.

27.5. Už pažeidimus, aprašytus Nutarties 27.1–27.4 punktuose Tarnyba Įsakymu Nr. V4-73 pareiškėjui paskyrė įspėjimą ir Nurodymą. UAB „Versluva“ buvo nurodyta: 1) per 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo Patikrinimo rezultatų išsiuntimo pareiškėjui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba: i) pareiškėjo numatomų atlikti konkrečių veiksmų su preliminariais racionaliais terminais planą dėl BUAB „4servis“ likvidavimo procedūros užbaigimo (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai; ii) pareiškėjo numatomų atlikti konkrečių veiksmų su preliminariais racionaliais terminais planą dėl BUAB „Elias ir partneriai“ likvidavimo procedūros užbaigimo (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai; iii) pareiškėjo atliktų ir (ar) numatomų atlikti konkrečių BIĮ „Rojaus miškas“ nemokumo administravimo veiksmų planą (įskaitant, bet neapsiribojant, teismo prašomos informacijos pateikimą) ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai; 2) pateikti Tarnybai duomenis apie BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ bankroto procesus ir teismų nutarčių ir (ar) sprendimų skaitmenines kopijas per 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo pareiškėjui dienos: i) Duomenų teikimo taisyklių 3.5 papunktyje numatytu atveju, t. y. priėmus nutartis likviduoti BIĮ „Rojaus miškas“, BUAB „Elias ir partneriai“ bei BUAB „4servis“ dėl bankroto; ii) Duomenų teikimo taisyklių 3.6 papunktyje numatytu atveju, t. y. priėmus nutartį taikyti BUAB „Elias ir partneriai“ supaprastintą bankroto procesą. 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu Nr. V4-73.

27.6. Negavusi iš pareiškėjo jokios informacijos apie Nurodymo įvykdymą ar vykdymą, Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.4)D2-1144 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, nurodančias objektyvias Įsakymu Nr. V4-73 paskirto Nurodymo nevykdymo priežastis (aplinkybes) ir informavo, kad nepateikus priežasčių bus svarstomas klausimas dėl JANĮ numatytų poveikio priemonių taikymo. Pareiškėjas per nustatytą terminą paaiškinimų nepateikė.

27.7. 2020 m. gegužės 4 d. Tarnyba raštu Nr. (8.14E)D2-1234 „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Komitetą, siūlydama išbraukti pareiškėją iš Nemokumo administratorių sąrašo. 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (8.14E)D2-1344 Tarnyba informavo pareiškėją apie Komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Tarnybos kreipimasis į Komitetą, pareiškėjas ir (ar) jo įgalioti atstovai buvo pakviesti atvykti į Komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus. 2020 m. birželio 4 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl Komiteto posėdžio atidėjimo dėl pateisinamų priežasčių. 2020 m. birželio 4 d. įvyko Komiteto posėdis, kuriame nuspręsta pareiškėjo klausimo svarstymą atidėti. 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. (8.14E)D2-1631 Tarnyba pareiškėją informavo, apie Komiteto sprendimą ir pakvietė atvykti į 2020 m. liepos 13 d. posėdį. 2020 m. liepos 13 d. įvyko Komiteto posėdis, į kurį atvyko pareiškėjo atstovas. Komitetas priėmė nutarimą, užfiksuotą 2020 m. liepos 27 d. Protokole, pritarti Tarnybos siūlomai skirti poveikio priemonei. 2020 m. liepos 31 d. priimtas skundžiamas Įsakymas.

28. Įvertinusi 27 punkto papunkčiuose išvardintas faktines aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pažeidė JANĮ 136 straipsnio 3 dalį: nemokumo administratorius nevykdė nurodymų, nustatytų JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje. Tai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta skundžiamame Įsakyme.

29. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis buvo baudžiamas du kartus už tą patį, nes Įsakyme aiškiai įvardinta, kad šį kartą poveikio priemonė skiriama už Nurodymo nevykdymą. Pažymėtina, kad nurodymo nevykdymas yra ir naujas savarankiškas pažeidimas, ir anksčiau konstatuotų pažeidimų tęsinys (Nurodymas buvo ištaisyti Patikrinimo metu nustatytus trūkumus – tai nebuvo padaryta). Taigi non bis idem principas nepažeistas, nes pareiškėjui Įsakymu poveikio priemonė skirta už kitą elgesį (Nurodymo nevykdymą ) ir už tą patį elgesį kitu laikotarpiu (tęstinio pažeidimo situacija).

30. Teisėjų kolegija pritaria Tarnybos vertinimui, kad pareiškėjui paskirta teisinga ir proporcinga poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo. Byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas vilkino įmonių nemokumo procesus, kas galėjo lemti neigiamas pasekmes. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės. Pareiškėjas nebendradarbiavo su Tarnyba. Be jau anksčiau nutartyje nurodytų visiško nebendradarbiavimo atvejų, pažymėtina, kad net ir paskyrus nuobaudą – įspėjimą ir Nurodymą – pareiškėjas ir toliau nebendradarbiavo su Tarnyba. 2020 m. balandžio 24 d. Tarnyba, nesulaukusi informacijos apie Nurodymo įvykdymą, kreipėsi į pareiškėją, kad šis pateiktų paaiškinimus, tačiau paaiškinimai negauti, 2020 m. liepos 13 d. Komiteto posėdyje pareiškėjo atstovas teikė paaiškinimus, tačiau jokių įrodymų neturėjo ir nepateikė. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų, taikytų už iš esmės analogiško pobūdžio pažeidimus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybės taikymas kiekvienu atveju yra individualus, todėl nesutampant faktinėms aplinkybėms negalima remtis kitiems asmenims taikytomis poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytą poveikio priemonę pateisina tęstinis, sistemingas, ilgalaikis ir visiškas nustatytų jo veiklos trūkumų nešalinimas ir nebendradarbiavimas su Tarnyba.

31. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl jo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. V4-167 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga, todėl priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jis neįgijo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

32. Įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui šioje byloje (ABTĮ 148 str. 1 d.) reikalavimo užtikrinimo priemonių, pritaikytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 (iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V4-167 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Versluva“ skyrimo“ galiojimą), galiojimas pasibaigia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys