2023-02-27 Nr. AB-4343-3-62-3-01491-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-135-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01491-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizacijos) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK), 786 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio ir kamerų tipo patalpose. Jis paaiškino, kad 1 sektoriaus 5 būrio 4 miegamajame nebuvo apšvietimo, rozečių, spintelių, langų (tik rėmai), grindys buvo išluptos, į patalpą patekdavo lietus. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų nežmoniškų gyvenimo sąlygų, tačiau jos buvo minimaliai pagerintos tik po mėnesio ir pačių nuteistųjų pastangomis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dušuose nebuvo maudymosi kabinų, todėl pareiškėją besimaudantį galėjo stebėti kiti nuteistieji, taip pat trūko lentynėlių higienos priemonėms. Privatumo duše neužtikrinimas žemino pareiškėjo orumą, sukėlė dideles dvasines kančias. Be to, maudytis buvo leidžiama tik kartą per savaitę, todėl nesudaromos higieniškos kalinimo sąlygos.

4. Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 2 sektorius 14 būrio kamerą Nr. 26 (nors buvo paskirtas į 6 būrį), kur kalėjo asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, bausmę atliekantys kalėjimo sąlygomis. Pareiškėjas tvirtino, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (kaip pareiškėjas) negali šios bausmės atlikti būryje, kuriame laikomi iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Pareiškėjui teko nuolat patirti patyčias, nesaugumo jausmą, į jo nusiskundimus ir prašymus išspręsti situaciją pareigūnai nereaguodavo.

5. Pareiškėjui kalint kameroje Nr. 26 nebuvo leidžiama lankytis koplyčioje, susitikti su dvasininku, nors 14 būryje laikomi asmenys (t. y. nuteisti iki gyvos galvos) pagal nustatytą grafiką koplyčia naudojosi. Melstis tekdavo kameroje, tačiau tai sukeldavo kitų nuteistųjų nepasitenkinimą, konfliktus. Tokiu būdu buvo nepagrįstai varžoma pareiškėjo tikėjimo laisvė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė, kančias, diskriminaciją, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

6. Pareiškėjas skundo papildyme (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas 2021 m. rugpjūčio 30 d.) paaiškino, kad atsakovo atstovo atsiliepime nurodyti teiginiai neatitinka realios situacijos, jis daug kartų kreipėsi į atsakovą, kad yra laikomas netvarkingose kamerose (baldai sulūžę, netvarkinga instaliacija, nesaugūs langai), detalizavo, kad be Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodytų patalpų pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 8 būryje, 2 būrio 5 kameroje, be to, dar buvo laikomas 2 sektoriaus 14 būrio 3 kameroje. Atvykus į Pravieniškių PN-AK, 1 sektoriaus 5 būrio 4 patalpos būklė buvo itin bloga, kurį laiką niekas neaprūpino valymo priemonėmis ir inventoriumi. Dėl maudymosi duše pareiškėjas papildė, kad jam, atsižvelgiant į sveikatos būklę, rekomenduojama maudytis duše bent du kartus per savaitę. Dėl laikymo 14 būrio 26 kameroje pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis negalėjo lankytis ne tik koplyčioje, bet ir laisvalaikio kambaryje, sporto salėje, kadangi pagal nustatytą grafiką jame lankėsi asmenys, nuteisti iki gyvos galvos. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, kadangi jis buvo prilygintas asmenims, kurie nuteisti iki gyvos galvos ir bausmę atlieka kalėjimo sąlygomis, nors pareiškėjas tokia bausme nenuteistas. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo įtrauktas į linkusių žalotis asmenų sąrašą, o psichologinė pagalba jam nebuvo suteikta.

7. Skundo papildyme taip pat nurodoma, kad pareiškėjas buvo laikomas apgyvendinimui netinkamose patalpose, kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa per maža, durys neužsidaro ir sulūžę, neįrengta atskira ventiliacija. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, veisėsi pelėsis, kaupėsi drėgmė, paviršiai nešvarūs, nelygūs ir nepritaikyti valymui bei dezinfekavimui, neužtikrinama reikiama patalpų temperatūra, 5 būrio 4 miegamąjį pareiškėjas pats remontavo, taigi, jis nebuvo laikomas higienos reikalavimus atitinkančiose patalpose. Pareiškėjas skundėsi sulūžusiu, naudoti netinkamu, senu inventoriumi, tuo, kad dviaukščių lovų įrengimą draudžia teisės aktai, daugiavietėse kamerose trūko lentynų ir spintelių. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas priemonėmis indams plauti, tualetiniu popieriumi, asmens higienos priemonėmis (dantų pasta ir šepetėliu, skustuvais). Pravieniškių PN-AK išduodamas minkštasis inventorius ir patalynė nešvarus, nedezinfekuojamas, nesudarytos sąlygos džiovinti skalbinius.

8. Skundo papildyme pareiškėjas teigė, kad jam trūko gyvenamojo ploto ir kamerų, ir bendrabučio tipo patalpose. Jam turėjo tekti 4–5 kv. m neužstatyto baldais ar kitu inventoriumi gyvenamojo ploto, tačiau patalpos buvo perpildytos, nebuvo vietos judėti, pareiškėjui teko tik apie 3 kv. m ploto.

9. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad elektros instaliacija Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose yra tvarkinga, patalpos aprūpintos reikiamu inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo gyvenamosiose patalpose įrengtos spintelės arba dėžės nuteistųjų daiktams laikyti, langai varstomi. Nurodė, kad vasaros laiku patys nuteistieji išima langų stiklus, taip juos sugadindami. Pravieniškių PN-AK 1 ir 2 sektorių mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius 2020 metų pabaigoje. Pažymėjo, kad nuteistieji nuolat gadina pataisos namų inventorių.

11. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, jog pataisos įstaigoms teisės aktai nenumato pareigos įrengti dušuose atskiras maudymosi kabinas ar persirengimo kambarius, todėl šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Dėl pareiškėjo laikymo su asmenimis, nuteistais iki gyvos galvos, atsakovo atstovas paaiškino, kad 2 sektoriaus 14 būrys susideda iš kamerų tipo patalpų, kuriose atskirai kalinami asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, bei asmenys, atliekantys terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl kontaktas tarp minėtų nuteistųjų yra negalimas.

12. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta minimali ploto norma pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal poreikį nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai arba ventiliatoriai. Drabužių džiovinimui pataisos namuose yra skirtos pastatomos džiovyklės ir atskirose patalpose, ir kiemuose. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, be to, pareiškėjas buvo mokus, tad jų galėjo įsigyti pats. Religinėms apeigoms atlikti pataisos namuose įrengtos koplytėlės. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 413 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2021 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 111.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Teismas pažymėjo, kad analogiški reikalavimai buvo nustatyti ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau -ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 ir 2.2 punktuose.

15. Byloje buvo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. – 5 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 60,29 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų; nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. – 2 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 30,41 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos; nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 20 d. – 6 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 66,29 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta; nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. – 14 būrio 26 kameroje, kurios plotas – 25,83 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teismo posėdyje nurodytus teiginius, kad jis kamerų tipo patalpose buvo kalinamas nuo 2020 m. balandžio 17 d., kadangi byloje nebuvo šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą tris skirtingų darbuotojų parengtas pažymas, kuriose vienareikšmiškai pažymima, kad nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo kalinamas 6 būrio 2 patalpoje. Pareiškėjo teiginį, kad kalinimo vieta 6 būryje buvo užfiksuota tik dokumentuose, o iš tikrųjų jis buvo laikomas 14 būrio kameroje Nr. 26, teismas vertino kaip deklaratyvų ir nepagrįstą objektyviais įrodymais.

17. Nors pareiškėjas skundėsi, kad jis buvo be pagrindo laikomas kameroje Nr. 26, tačiau teismas nustatė, kad nuo 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 5 mėnesiams. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 2 dalį, teismas darė išvadą, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, todėl pareiškėjas galėjo būti kalinamas ir kamerų tipo patalpose.

18. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepaaiškino, kuriose konkrečiose patalpose, kuriuo laikotarpiu gyveno, ar jose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodė atsakovo atstovas, nepateikė kartu su juo gyvenusių asmenų vardų, patalpos plano ar kitų objektyvių įrodymų, o tik abstrakčiai teigė, kad jam teko mažiau ploto, nei reglamentuojama teisės aktuose, teismas nenustatė pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pateiktais dokumentais. Buvo konstatuota, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus atsakovo atstovo nurodyto nuteistųjų skaičiaus (miegamųjų vietų skaičiaus), pareiškėjui teko nuo 3,16 kv. m iki 3,77 kv. m ploto, kas atitiko teisės aktų reikalavimus, o kamerų tipo patalpoje pareiškėjui teko 4,31 kv. m, t. y. daugiau nei 3,6 kv. m, ir pareiškėjo nusiskundimai dėl ploto trūkumo atmesti.

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK dušuose nebuvo pertvarų. Nurodęs, kad teisės aktai nenustato pareigos atsakovo atstovui įrengti pertvaras, teismas atkreipė dėmesį, jog tai nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str.). Tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus, kad jam rekomenduojama maudytis bent 3 kartus per savaitę dėl odos būklės. Iš pareiškėjo medicininės dokumentacijos buvo nustatyta, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau nėra įrašų apie specialias rekomendacijas dėl maudymosi duše. Nenustatęs, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino, teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas teisės aktų nepažeidė.

21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jis buvo laikomas viename būryje su iki gyvos galvos neteistais asmenimis, teismas nustatė, kad 14 būrio 26 kameroje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., Pravieniškių PN-AK pateikė į bylą pažymą, kurioje nurodė kartu su pareiškėju minėtoje kameroje kalėjusius asmenis ir datas, apibrėžiančias bausmės pabaigą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad jis buvo kalinamas vienoje patalpoje su nuteistaisiais iki gyvos galvos, taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal BVK 70 straipsnio 5 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

22. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat į tai, jog kamerų tipo patalpos yra rakinamos, o į pasivaikščiojimo kiemelius vedami tik tos pačios kameros nuteistieji (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 104 p.), teismas minėtus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

23. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas, kad jam, būnant kameroje Nr. 26, nebuvo leista lankytis pataisos įstaigos koplyčioje, teismas vadovavosi BVK 106 straipsniu, 2020 m. Vidaus tvarkos taisyklių 113–114 punktais. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl šių pareiškėjo nusiskundimų atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų (papildomuose paaiškinimuose nurodė tik tiek, kad koplytėlės yra įrengtos, tačiau nepaaiškino, kada, pagal kokį grafiką pareiškėjas koplytėlėmis galėjo naudotis, kokios alternatyvios sąlygos atlikti religines apeigas jam buvo sudarytos). Buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymais dėl leidimo lankytis koplyčioje, į kuriuos pateiktame pataisos namų atsakyme nurodyta, kad į koplyčią 14 būrio nuteistieji nevedami, atsakyme taip pat nurodoma, kad 14 būriui įrengta patalpa religinėms apeigoms atlikti, o pataisos įstaigoje besilankantiems dvasininkams pasiūloma aplankyti 14 būrį. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kada, kokiomis sąlygomis, ar tinkamai įrengtoje patalpoje, ar dalyvaujant dvasininkui, pareiškėjui buvo leista atlikti religines apeigas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais, teismas visas abejones vertintino palankiai pareiškėjui ir šiuos nusiskundimus pripažino pagrįstais.

24. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su gyvenamųjų patalpų būkle (1 sektoriaus 5 būrio 4 miegamajame nebuvo apšvietimo, rozečių, spintelių, langų (tik rėmai), grindys buvo išluptos, kitose gyvenamosiose patalpose neužtikrinama tinkama oro temperatūra ir drėgmės lygis), teismas nurodė, kad jis negali vadovautis pareiškėjo pateiktomis fotonuotraukomis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat jos negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje dėl to, kad fotoaparatai nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo atstovas, išskyrus deklaratyvius teiginius, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmės lygis, techniškai tvarkinga aplinka, galimybė džiovinti skalbinius, kas neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015).

25. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją.

26. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos priemonių išdavimo (muilas, indų ploviklis, dantų pasta, šepetėlis). Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs Pravieniškių PN-AK prašymą raštu dėl aprūpinimo būtent šiomis priemonėmis. Be to, pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta reikšmingų aplinkybių, kad jis buvo nemokus ir negalėjo reikiamų asmens higienos priemonių įsigyti už savo lėšas. Nustatęs, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį turėjo asmeninių lėšų, kurias išleisdavo apsipirkdamas pataisos namų parduotuvėje, pareiškėjas nesikreipė su prašymu išduoti asmens higienos priemones, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

27. Teismas apibendrino, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu, neužtikrino tinkamų higienos ir buities sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, techniškai tvarkingos aplinkos, galimybės džiovinti skalbinius tam skirtoje vietoje), taip pat nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. neužtikrino teisės atlikti religines apeigas koplytėlėje ar kitoje pagal dvasininkų rekomendacijas įrengtoje vietoje.

28. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vadovavosi CK 6.250 straipsniu, pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei, byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 413 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovo atstovo.

29. Teismas nustatė, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2021 m. liepos 5 d. nutartimi. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręsti visi klausimai, be kita ko, ir dėl per mažo priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl neturtinės žalos dydžio įvertinimo.

32. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde buvo nurodęs, kad visą laikotarpį buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, perpildytose patalpose. Dalį aplinkybių teismas vertino teisingai.

33. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas teismui pateikė neišsamią ir melagingą informaciją apie patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Taigi pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas 1 sektoriaus 5 būrio 4 patalpoje; nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. – 1 sektoriaus 2 būrio 5 patalpoje (atliko nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 3 mėnesiams); nuobaudai pasibaigus nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas 1 sektoriaus karantino patalpoje Nr. 2; nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 8 būryje 4 brigadoje; nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje Nr. 2 (pagal nutarimą izoliuoti); nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 2 būrio 5 patalpoje; nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas buvo laikomas 2 sektoriaus 14 būrio 26 kameroje; nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 1 būrio 6 patalpoje. Pareiškėjas pateikia savarankiškai gautus įrodymus šioms aplinkybėms patvirtinti.

34. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo atstovas sąmoningai teismui pateikė neteisingą informaciją, siekė nuslėpti pažeidimus, nenurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas 1 sektoriaus 8 būrio 4 brigadoje (nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 4 d.). Nors pareiškėjas buvo paskirtas į 6 būrio 2 patalpą, pareiškėjas neteisėtai užrakintas buvo laikomas 14 būrio 26 kameroje (nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 21 d.). Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2020 m. balandžio 17 d. buvo perkeltas į 2 sektoriaus 14 būrio 3 kamerą ir ten buvo iki 2020 m. balandžio 20 d. Pareiškėjas pakartoja, kad jis neteisėtai (be teisinio pagrindo – Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymo) buvo laikomas užrakintas 14 būrio kameroje (nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 21 d.).

35. Pareiškėjas pažymi, kad teismas vertino tik tai, ar dušuose buvo pertvaros, tačiau nevertino bendros dušų būklės, aplinkybių, kad nebuvo lentynų, persirengimo kabinų, kilimėlių, buvo pelėsio, sąlygos buvo itin blogos, antisanitarinės. Teismas neišreikalavo medicininių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kiek kartų rekomenduojama maudytis sergant odos liga.

36. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino jo kalinimo sąlygas laikant kartu tame pačiame būryje su asmenimis, nuteistais iki gyvos galvos, kadangi bausmę atlikdamas tokiame būryje pareiškėjas negalėjo lankytis bendro naudojimosi patalpose (sporto salėje, koplyčioje; kt., kur pagal grafiką galėjo lankytis iki gyvos galvos nuteisti asmenys). Pareiškėjas pakartoja, kad tekdavo sutikti minėtus asmenis, jis patirdavo baimę, taip pat ir patyčias, jį priskiriant tokios kategorijos asmenims.

37. Nors teismas pripažino, kad nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su religinių apeigų atlikimu, tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad jis 14 būryje buvo laikomas nuo 2020 m. balandžio 17 d., nors oficialiai buvo paskirtas į 6 būrį, į kurį nebuvo nuvestas (pareiškėją pareigūnai patalpino į 14 būrio 3 kamerą, o vėliau perkėlė į 14 būrio 26 kamerą). Pareiškėjas teismo prašė iškviesti liudytojais 2 asmenis, kitų kartu laikomų asmenų duomenų pareiškėjas nežinojo, o atsakovas jokių duomenų nepateikė.

38. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį pareiškėjo pateiktų faktų dėl higienos ir kitų buities sąlygų ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimus, tačiau nevertino pareiškėjo pateiktų fotografijų. Atsakovas sąmoningai neteikė teismui jokių įrodymų arba teikė melagingus, o bylos duomenis teismas vertino palankiai atsakovui.

39. Pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo išsamiai atsakyta į jo iškeltus klausimus, todėl priteistas nepakankamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris nekompensavo jo patirtų kančių ir išgyvenimų.

40. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir apskaičiuotą neturtinę žalą.

41. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

42. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nustatytus pažeidimus, kaip galinčius sukelti fizinį nepatogumą, neigiamus ir papildomus išgyvenimus. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija. Teismų praktikoje dėl higienos sąlygų laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl kalinimo sąlygų nesiskundus, atsakovas negali pateikti kompetentingų institucijų patikrinimo aktų ir pan.

43. Pažymėjęs, kad neturtinė žala konstatuojama, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, nesant duomenų, kad atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgęsis, Pravieniškių PN-AK tvirtina, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra adekvati satisfakcija patirtai skriaudai atlyginti.

44. Pareiškėjas atsiliepime į Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pažymi, kad atsakovo atstovas nepateikė išsamios informacijos, susijusios su pareiškėjo kalinimu Pravieniškių PN-AK, prašo teismo išreikalauti visą informaciją, kokiais laikotarpiais ir kuriose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, kada patalpose buvo atliekamas remontas, nuotraukas, kadangi atsakovo atstovas tokių duomenų nepateikia.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

46. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies – įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, bylos duomenis, teismas pripažino, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo privatumo duše, taip pat atsakovas nepaneigė, kad patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas atitiko higienos reikalavimus, kad tam tikru laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas koplytėlėje. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 413 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

47. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovo atstovas.

48. Pareiškėjas teigia, kad teismas, nors ir nustatė pareiškėjo teisių pažeidimus, tačiau netinkamai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas ir priteisė akivaizdžiai per mažą, neadekvačią kompensaciją. Pareiškėjo teigimu, teismas neišreikalavo išsamių duomenų apie patalpas, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, paskyrimo (perkėlimo) į konkrečias patalpas dokumentų, todėl negalėjo išsamiai atsakyti į skunde keliamus klausimus. Teismas vadovavosi neteisingais, neišsamiais atsakovo atstovo duomenimis, netinkamai vertino aplinkybes dėl jo laikymo kamerų tipo patalpoje Nr. 26, taip pat tame pačiame būryje su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, dušo patalpų būklę, kitas buities ir higienos sąlygas. Be to, pareiškėjas nebuvo vedamas į koplyčią ilgiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

49. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos forma ir teigia, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas, šiuo atveju, yra pakankama ir proporcinga satisfakcija.

50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

51. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

53. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepimuose į skundą ir į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o į dalį skunde keliamų klausimų atsakyta nebuvo.

55. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdyje priėmė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundo papildymą (t. y. skundo patikslinimą), kuriame pareiškėjas skundėsi nepakankamu gyvenamuoju plotu, pridėjo prie bylos ir kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateiktus įrodymus. Ir patikslintame skunde, ir teismo posėdžiuose pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas teismui nurodė ne visas patalpas, kuriose pareiškėjas buvo laikomas skundžiamu laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pakankamai tiksliai ir nuosekliai nurodė konkrečias patalpas (sektorius, būrius, kambario ar kameros numerius, apytiksliai laikotarpius), kurių teiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodę Pravieniškių PN-AK. Nors teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, 2021 m. spalio 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti duomenis ir apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK pateikė neišsamią informaciją (ne visas patalpas, kuriose gyveno pareiškėjas), o konkrečių duomenų apie pareiškėjo nurodytas patalpas, kuriose jis teigė gyvenęs, kad būtų patikrinta, ar pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas nereikalavo, sprendime nepateikė motyvų, kodėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl gyvenamųjų patalpų nevertino. Iš esmės pagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad iš atsakovo išreikalautini ir įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo paskyrimą gyventi konkrečiuose būriuose ir patalpose (bendrabučio tipo kambariuose ar kamerose).

56. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, kad būtų įvertintas pareiškėjo nusiskundimų dėl gyvenamojo ploto trūkumo pagrįstumas.

57. Dėl pareiškėjo laikymo 14 būryje kameroje Nr. 26 pastebėtina, kad pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad jis šioje patalpoje buvo laikomas nuo 2020 m. balandžio 17 d., nors atsakovo atstovas nurodė, kad šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2020 m. liepos 21 d. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas dar 2020 m. gegužės 22 d. skundėsi Pravieniškių PN-AK dėl kameros Nr. 26 naktinio apšvietimo (b. l. 70), o atsakovo atstovo atsakyme nurodyta, kad šioje kameroje naktinis apšvietimas yra tinkamas (b. l. 66–67), t. y. kamera, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo pretenzijas, buvo tikrinama. Atsižvelgiant į išdėstytą, tikslintinos aplinkybės dėl pareiškėjo apgyvendinimo 14 būryje laikotarpio. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi rakinamose kamerose, tačiau iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų dėl apgyvendinimo minėtame būryje teisėtumo, diskriminavimo, pareiškėjo nurodomų apribojimų (kad jis negali lankytis koplyčioje, laisvalaikio kambaryje ir pan.).

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. nenustatė ir neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, pareiškėjo apgyvendinimo 2 sektoriaus 14 būryje aplinkybėmis ir sąlygomis, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

60. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

61. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo detaliau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pasibaigė po reorganizavimo) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė