Legislator Case Law & Legislation
a39f8b45-e894-4bf9-9f7f-4fc1b36e89f0 AI generated

a39f8b45-e894-4bf9-9f7f-4fc1b36e89f0 · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number a39f8b45-e894-4bf9-9f7f-4fc1b36e89f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir E. S. kontorai, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Trečiasis asmuo antstolis S. V. pateiktame atsiliepime ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Legislator headnote

AI generated

a39f8b45-e894-4bf9-9f7f-4fc1b36e89f0 · Panevėžio apylinkės teismas: IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2011 m. sausio 4 d., t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, kuris RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, o to paties teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (b. l. 9).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-6503-1059/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01632-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.4.1.10 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Ignas Totilas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“, tretiesiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstolio S. V. kontorai, antstolių B.

P. ir E. S. kontorai, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Trečiasis asmuo antstolis S. V. pateiktame atsiliepime ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame atsiliepime ieÅ¡kinį prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys netenkintinas. Ä®statymas numato, kad jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija 2000,00 Eur, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ . Å alys praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiÅ¡kė, todėl teismas bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų egzistavimÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas, praÅ¡antis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.).

Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). IeÅ¡kovas teigia, kad jam turtinė žala atsirado dėl VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ administracijos (darbuotojų) kaltės, kurie neorganizavo jam antrinės teisinės pagalbos suteikimo, paėmė iÅ¡ jo personalinį kompiuterį ir USB elektroninių duomenų kaupiklį bei nesudarė galimybės jam raÅ¡yti skundus, pareiÅ¡kimus ar praÅ¡ymus.

Su minėtais ieškovo teiginiais atsakovė VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ nesutinka ir nurodo, kad ligoninėje pacientams yra teikiamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, socialiniai darbuotojai padeda pacientams spręsti socialines problemas: tvarko dokumentus susijusius su įvairiomis pašalpomis, išmokomis, sprendžia neįgalumo dokumentų sutvarkymo klausimus, palydi į bankus, pacientui pageidaujant tarpininkauja ir padeda sutvarkyti dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos, konsultuoja ir padeda bendrauti su antstoliais ar kitomis institucijomis ir t.t.

Pacientams, kurie nuturi pajamų yra padedama finansiÅ¡kai. Tokie pacientai yra įtraukiami į socialiai remtinų pacientų sÄ raÅ¡Ä ir ligoninės lėšomis yra aprÅ«pinami bÅ«tiniausiomis priemonėmis. 2011 metų sausio 31 d. ieÅ¡kovas parašė praÅ¡ymÄ dėl jo įtraukimo į socialiai remtinų pacientų sÄ raÅ¡Ä ir jo praÅ¡ymas buvo patenkintas, ieÅ¡kovas buvo aprÅ«pintas raÅ¡ymo priemonėmis, popieriumi, vokais, paÅ¡to ženklais, ieÅ¡kovas turėjo galimybę raÅ¡yti praÅ¡ymus, skundus, teikti teismui procesinius dokumentus, raÅ¡tu kreiptis į antstolį ir t.t.

IeÅ¡kovui buvo leidžiama ligoninės lėšomis daryti dokumentų kopijas, skambinti telefonu, naudotis kompiuteriu. A. V. 2011 m. vasario mėnesį kreipėsi į socialinę darbuotojÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Socialinė darbuotoja padėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti. 2011 metų kovo 2 d. į ligoninę atvyko savivaldybės juristas R. G.. IeÅ¡kovas, per visÄ gydymosi ligoninėje laikotarpį, daug kartų kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Ä® ligoninę pastoviai atvykdavo savivaldybės juristai. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti atsakovė teismui pateikė dokumentus: iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ A. V. socialinės istorijos (b. l. 82-89), iÅ¡ kurių matyti, kad jam buvo teikta įvairaus pobÅ«džio socialinė pagalba, pvz.: 2011 m. sausio 28 d. jis lydėtas į bankÄ dėl pinigų pervedimo; jo praÅ¡ymų siųsti laiÅ¡kai; jo praÅ¡ymu 2011 m. vasario 10 d. jam suteikta informacija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. kovo 29 d. jo praÅ¡ymu jam duoti vokai su paÅ¡to ženklais; 2011 m. vasario mėn., 2012 m. rugsėjo mėn., 2013 m. vasario mėn. jam suteikta pagalba renkant dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 2011 m. kovo 2 d., 2011 m. balandžio 1 d., 2012 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. spalio 17 d. ir kt. jis palydėtas į susitikimus su savivaldybės juristais; 2011 m. kovo 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d. jo praÅ¡ymu darytos teismo nutarčių ir kitų dokumentų kopijos; 2011 m. gegužės 3 d., 2012 m. kovo 16 d. jam suteikta galimybė telefonu paskambinti savivaldybės juristui; 2011 m. rugpjūčio 9 d. jam kompiuteriu užimtumo kambaryje parengus skundÄ teismui, buvo leista šį skundÄ atspausdinti; 2011 m. rugpjūčio 31 d. atspausdintas kompiuteriu suraÅ¡ytas jo raÅ¡tas ir iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu; 2011 m. rugsėjo 7 d. jis palydėtas į NORD bankÄ , kur sužinojo, kad jo sÄ skaita areÅ¡tuota antstolio S. V. ir visi jo pinigai nuskaičiuoti, jam pasiÅ«lyta raÅ¡yti praÅ¡ymÄ antstoliui, kad nebÅ«tų atskaičiuojama visa jo netekto darbingumo pensija, tačiau jis atsisakė; 2011 m. rugsėjo 13 d.

A. V. parašė praÅ¡ymÄ antstoliui S. V., kuris buvo iÅ¡siųstas kartu su pažyma apie paciento gydymÄ si; 2011 m. rugsėjo 28 d. jis palydėtas į bankÄ , kur sužinojo, kad antstolis S. V. areÅ¡to nuo jo sÄ skaitos nenuėmė; 2011 m. rugsėjo 30 d. telefonu susisiekta su antstolio S. V. padėjėja, kuri informavo kad reikia atsiųsti raÅ¡tÄ iÅ¡ „Sodros“, kad bÅ«tų nuimtas areÅ¡tas; 2011 m. spalio 10 d. leista paskambinti advokatei; 2011 m. spalio 14 d. jam padėta paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ antstoliui, kuris su kitais dokumentais iÅ¡siųstas antstoliui S. V.; 2011 m. lapkričio 7 d. jo praÅ¡ymu susisiekta su antstolio S. V. padėjėja, teirautasi ar nuimtas areÅ¡tas nuo jo sÄ skaitos, gautas atsakymas, kad areÅ¡tas nuimtas; 2011 m. gruodžio 1 d. jo praÅ¡ymu iÅ¡siųstas laiÅ¡kas advokatei O.

K.. Taip pat jam nuolat teiktos kitos įvairios socialinės paslaugos. IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad iÅ¡ jo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“ buvo paimtas jo personalinis kompiuteris ir USB elektroninių duomenų kaupiklis ir Å¡i aplinkybė jam sutrukdė laiku pateikti informacijÄ antstoliui, raÅ¡yti praÅ¡ymus ir pan. Atsakovė savo atsiliepime nurodė ir iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad asmenims, besigydantiems VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje yra taikomi tam tikri apribojimai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2011 m. sausio 4 d., t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, kuris RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, o to paties teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeistas į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (b. l. 9).

Vadovaujantis VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ direktoriaus 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų „Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12.19 punktu (b. l.

90) ir Taisyklių Priedo Nr. 1, 7 punktu (b. l.

92) ir VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 52 patvirtintų „Pirmo bendro stebėjimo sveikatos priežiÅ«ros skyriaus vidaus tvarkos taisyklių Nr. 41“ (toliau – taisyklė Nr. 41) 17.1 punktu (b. l. 93), Taisyklių Nr. 41, 1 priedo 9 punktu, pacientams, gydomiems tiek bendro stebėjimo sÄ lygomis, tiek sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, draudžiama palatoje turėti kompiuterius, perraÅ¡omas informacines laikmenas. IÅ¡ Paciento 2011 m. sausio 4 d. ir 2013 m. spalio 30 d. supažindinimų su vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 95;

96) matyti, kad A. V. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su 2009 m. gegužės 4 d. ir 2013 m. spalio 28 d. VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ vidaus tvarkos Taisyklėmis, todėl žinojo, kad tiek personalinį kompiuterį, tiek USB elektroninių duomenų kaupiklį jam turėti palatoje draudžiama. Be to, kaip nurodo atsakovė VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“, A. V., kaip ir kiti pacientai, turėjo galimybę dirbti kompiuteriu užimtumo ir reabilitacijos centre ir Å¡ia galimybę ne kartÄ naudojosi (b. l. 84).

A. V. 2013 m. vasario 7 d. direktoriaus pavaduotojos gydymui, atliekančios direktoriaus funkcijas raÅ¡tu buvo atsakyta į jo paklausimÄ ir nurodytos minėtos aplinkybės dėl negalimumo turėti pacientams personalinį kompiuterį, kadangi tai draudžia vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 8). Nagrinėjamu atveju atsakovė VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ bei trečiasis asmuo antstolio S. V. kontora savo atsiliepimuose praÅ¡o ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui dėl turtinės žalos priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22 punktas). Kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo <...>. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriÄ , anot jo, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2014 m. birželio 6 d., t. y. jo gydymo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpiu, kai iÅ¡ jo sÄ skaitų buvo nuskaitytos piniginės lėšos antstolio S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06493 ir antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/01327. Anot ieÅ¡kovo, turtinė žala jam buvo padaryta, kadangi ligoninės administracija turėjo organizuoti jam antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ , tačiau to padaryta nebuvo.

Be to, jis neturėjo galimybės pats raÅ¡yti skundus, pareiÅ¡kimus ar praÅ¡ymus, nes iÅ¡ jo buvo paimtas personalinis kompiuteris ir USB elektroninių duomenų kaupiklis, jis neturėjo galimybės informuoti antstolį S. V., sudaryti su iÅ¡ieÅ¡kotoju taikos sutartį arba informuoti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ apie jo pareigÄ atsisakyti iÅ¡ieÅ¡kojimo, pateikti žinias apie savo turtinę padėti bei gaunamas pajamas, todėl jam nustatytu terminu neapskundus antstolių patvarkymų, dėl antstolio S. V. ir antstolės B.

P. veiksmų nuo jo sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „DNB“ banke, buvo nuskaityta 3 000 Lt piniginių lėšų ir jam buvo padaryta 868,86 Eur turtinė žala. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. V. apie antstolio S. V. uždėtÄ areÅ¡tÄ jo sÄ skaitai ir pinigų nuo jos nuskaičiavimÄ sužinojo 2011 m. rugsėjo 7 d., kai nuvyko į DNB NORD bankÄ (dabar - „Luminor“) (b. l. 85). IeÅ¡kovo nurodomas atsakovės darbuotojų galimas neveikimas, teisinės pagalbos nesuteikimas, nulėmęs jo teisių pažeidimÄ , atsiranda tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovė tokius neteisėtus veiksmus atlieka (neveikimo atžvilgiu – neatlieka), ir nuo tos dienos skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas per visÄ jo gydymo VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpį žinojo apie jo atžvilgiu atliekamus, jo nuomone, neteisėtus veiksmus. Kaip galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nuo momento, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie lėšų nuskaičiavimÄ nuo jo sÄ skaitos (2011 m. rugsėjo 7 d.) tęstinis jo teisių pažeidimas, pasireiÅ¡kęs atsakovės darbuotojų veiksmais ir neveikimu, nesuteikiant jam teisinės pagalbos, kas nulėmė lėšų nuskaitymÄ nuo jo sÄ skaitos, tęsėsi visÄ jo gydymosi VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“ laikotarpį iki jo iÅ¡leidimo 2014 m. birželio 6 d.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas iÅ¡leistas iÅ¡ VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galėjo savo teises ginti pilna apimtimi. Å iuo atveju nuo jo iÅ¡leidimo iÅ¡ VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės“ iki ieÅ¡kinio iÅ¡siuntimo teismui (2019 m. balandžio 6 d.) praėjo pakankamai ilgas, beveik 5 metų laikotarpis, per kurį ieÅ¡kovas turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų nuspręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys turi bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodo dėl kokių priežasčių jį praleido, nors yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuris 2019 m. rugsėjo 24 d. su byla susipažino (b. l. 103), gavo reikiamų bylos dokumentų kopijas. Teismo vertinimo, visÄ laikÄ nuo momento, kai jis sužinojo apie nuraÅ¡ytas pinigines lėšas nuo jo sÄ skaitos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, ieÅ¡kovas žinojo apie jo nuomone, jam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nesikreipė nei į atsakovę VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę nei į teismÄ dėl jos atlyginimo, nors tuo pačiu laikotarpiu sprendė kitus teisinius ginčus – 2014 m. teikė skundus antstoliams, 2014-2016 m. kreipėsi į teismus dėl galimai neteisėtų antstolių veiksmų (b. l. 13-19; 22-26), taip pat 2016 m. kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismÄ dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Papildomų protokolų pažeidimų (b. l. 11; 12).

Pažymėtina, kad dėl ieÅ¡kinyje nurodomos turtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas įvardina, kaip antstolio nuskaitytas lėšas, ieÅ¡kovas yra iniciavęs eilę teisminių procesų dėl antstolio veiksmų. Teikiamuose skunduose dėl antstolio veiksmų ieÅ¡kovas nurodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes kurias nurodo ir ieÅ¡kinyje, t. y. dėl antstolio S. V. patvarkymais neteisėtai nuskaitytų piniginių lėšų nuo 2011 m. iki 2014 m. iÅ¡ jo sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „DNB“.

Tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi, tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundai dėl antstolio S. V. veiksmų netenkinti. Å iomis nutartimis pripažinta, kad antstolio veiksmai atliekant vykdymo veiksmus ir vykdymo procesÄ vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06493 yra pagrįsti ir teisėti, jis nepažeidė CPK XLVII skyriuje nustatytų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto bendrųjų taisyklių, todėl teismai sprendė, kad panaikinti antstolio patvarkymų nėra pagrindo.

IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties Nr. 2S-814-480/2016 matyti, kad A. V. teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl 2016 m. sausio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties taip pat nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir ieÅ¡kinyje, t. y., kad: „VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimtas jo neÅ¡iojamasis kompiuteris ir USB kompiuterinių duomenų kaupiklis, uždrausta pareiÅ¡kėjui raÅ¡yti skundus, praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus valstybės institucijoms bei teismui“ ir kt.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas jau gana seniai žinojo apie tariamÄ jo teisės pažeidimÄ ir savo teises gynė teismine tvarka. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimÄ , egzistavimÄ , tokių aplinkybių iÅ¡nagrinėjęs bylÄ taipogi nenustatė ir bylÄ nagrinėjantis teismas, todėl darytina iÅ¡vada, jog senaties termino taikymas Å¡iuo atveju yra proporcinga priemonė, atitinkanti ieÅ¡kinio senaties tikslus bei šį terminÄ atnaujinti pagrindo nėra.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ , patirtÄ jam gydantis VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“. Pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ byloje nėra. Taigi, reikalavimui pritaikius ieÅ¡kinio senatį, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai ieÅ¡kinio reikalavimai iÅ¡ esmės nagrinėjami (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas) tuomet, kai teismas nustato, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieÅ¡kinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, bÅ«tų ar nebÅ«tų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-330/2017).

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareikÅ¡to reikalavimo nagrinėjimas, esant savarankiÅ¡kam ieÅ¡kinio atmetimo pagrindui – pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui bÅ«tų savitikslis ir perteklinis, nes, net ir nustačius teisės pažeidimÄ , pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas bei ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos lieka jam (CPK 93 str.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu sudaro 9,50 Eur, tačiau ieškovas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-2324-13226 (b. l.

71) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 441 straipsnio 3 dalimi n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo A. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Ignas Totilas