a39b3281-09bb-4d2e-b2d1-55e3e6156583 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-606/2019 Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12926-2017 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.31.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, nukentėjusiosioms N. M., A.

G. R., gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondÄ 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant L.

M. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondÄ 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. vasario 1 d. 14.13 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 12.55 val. (1 diena) ir ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (tai prilyginama 68 laisvės apribojimo dienoms).

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. L. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 2 d., iki 18 valandos, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) senosiose kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia suniokojo N. M. prižiÅ«rimÄ Å¡eimos kapo antkapį, tai yra nuplėšė nuo antkapio metalines raides, dekoratyvinę metalinę rožę bei metalinį kryželį su nukryžiuoto Jėzaus Kristaus figÅ«rėle, taip padarydamas N. M. 300 eurų turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, motyvuodamas tuo, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik prielaidomis ir jį charakterizuojančiomis iÅ¡vadomis. Teismas, nustatęs, kad jo charakteris yra aikÅ¡tingas, atsižvelgdamas į jo ligos diagnozę ir į jo prieÅ¡ daug metų reikÅ¡tÄ nepasitenkinimÄ dėl prosenelio kapo antkapio pakeitimo be jo žinios, konstatavo, kad tokio bÅ«do asmenybė galėjo suniokoti savo Å¡eimos kapÄ .

Tačiau teismo medicininės ekspertizės aktas patvirtina, kad jis nėra visiÅ¡kai iÅ¡protėjęs ir savo veiksmus gali suprasti ir juos valdyti. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog rožė ir kryželis buvo surasti jo namuose nepaslėpti, o akivaizdžioje vietoje. Jų slėpti nereikėjo, nes juos surado jau nuplėštus nuo antkapio, ir juos tik pasiėmė. Be to, atėjęs prie kapo po kelių dienų ir pamatęs paÅ¡alinį asmenį, jis pats iÅ¡kvietė policijÄ , tikėdamas, jog tas asmuo sugadino antkapį.

Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas remiantis tik prielaidomis ir pamÄ stymais bei vadovaujantis jo charakterio savybėmis, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios ir prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. savo praÅ¡ymÄ jį iÅ¡teisinti motyvuoja tuo, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas vien tik prielaidomis ir jį charakterizuojančiomis iÅ¡vadomis. Jis Å¡eimos kapo nesuniokojo, rožę ir kryželį surado jau nuplėštus nuo antkapio, ir juos tik pasiėmė, jie buvo surasti jo namuose nepaslėpti.

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal teismų praktikÄ tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma.

Motyvai dėl įrodymų turi bÅ«ti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ Ä¯vesti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kt.). 8.1. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios N. M. parodymų nustatyta, kad 2012 metų pavasarį buvo pakeistas Å¡eimos kapo paminklas, visų palaidotų asmenų vardai, pavardės, kiti duomenys buvo perraÅ¡yti ant naujojo paminklo. 2017 m. kovo 2 d. iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad paminklas sugadintas.

Vakarop atvykusi į kapines pamatė, kad nuo paminklo yra nuplėštos jos tėvų R., prosenelių B. vardus, pavardes, gimimo bei mirties datas žymėjusios geltono metalo raidės, skaičiai, taip pat nuo paminklo nuplėšta metalinė geltonos spalvos dekoratyvinė rožė bei kryžius. IÅ¡kart suprato, kad paminklÄ galėjo sugadinti L. M., nes jis buvo skambinęs jos broliui S. R., liepė atvežti senojo antkapio inicialus. 2017 m. kovo 13 d., apie 12.15 val., jai paskambino meistras V. L. ir pasakė, kad į kapus yra atėjęs L.

M., trukdo dirbti. V. L. paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Ji taip ir padarė, pati atvyko į vietÄ kartu su policija. Kapinėse L. M. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . PareigÅ«nams ir L. M. išėjus, meistras V. L. pasigedo maiÅ¡elio su raidėmis, kurį buvo atsivežęs antkapio remontui. Policijoje, apžiÅ«rint L. M. daiktus, buvo surastas maiÅ¡elis, jame buvo metalinės raidės, rankinėje 3 kg akmuo (t. 2, b. l. 21–22). 8.2. Teisiamajame posėdyje liudytojas L.

Z. patvirtino, kad brolio L. M. namuose, ant stalo, rado kryželį, jį pateikė policijos pareigūnams (t. 2, b. l. 23, t. 1, b. l. 41). Iš 2017 m. balandžio 26 d. kratos protokolo nustatyta, kad L. M. gyvenamosiose patalpose (palėpės patalpoje) (duomenys neskelbtini), ant laukinės sienos vidinės dalies surasta dviem varžtais prisegta metalinė geltonos spalvos rožė, ji buvo paimta (t. 1, b. l. 58–59, 60–62, 63, 64–67). 2017 m. kovo 13 d. iš L. M. buvo paimtas maišelis, kuriame, be kita ko, buvo maišelis su geltonos spalvos raidėmis ir balstos spalvos akmuo (t. 1, b. l. 97). 8.3.

Nors nuteistasis L. M., tiek apeliaciniame skunde, tiek ir teisiamajame posėdyje, neigė suniokojęs Å¡eimos kapo paminklÄ , tvirtindamas, kad kapinėse rado numestus kryžių ir rožę, todėl juos pasiėmė ir parsinešė namo, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys. 8.4. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad bÅ«tent nuteistasis L. M. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl to, jog Å¡eimos kape buvo pastatytas naujas paminklas, ant jo nurodytos ne tik jo prosenelių M. pavardės, bet ir R. bei B. pavardės. Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiųjų N. M. ir A.

G. R. parodymai, bet ir liudytojos – nuteistojo L. M. sesers – G. M. parodymai, iÅ¡ jų nustatyta, kad L. M. jai ne kartÄ sakė, kad R. yra ne jų giminė, todėl neturi bÅ«ti palaidoti jų Å¡eimos kape, buvo pasipiktinęs, kad pakeistas antkapis (t. 2, b. l. 23). IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 10 d. tyrėjos A. B. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad jai telefoninio pokalbio metu, S. R. pasakė, jog 2017 m. vasario mėnesį L. M. jam taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ nauju kapo antkapiu Å¡eimos kape, (duomenys neskelbtini) senosiose kapinėse.

Pažymėtina, kad L. M. pasakydamas S. R.: „kam tos Å¡irdelės, kam tos roželės“ (t. 1, b. l. 90–91), aiÅ¡kiai parodo, kad L. M. nepatiko bÅ«tent ant antkapio buvusi rožė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis L. M. ir pats patvirtino, kad jis buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ naujo paminklo pastatymÄ Å¡eimos kape, reikalavo atiduoti jam ant senojo paminklo buvusius inicialus (t. 1, b. l. 104–105, t. 2, 21). 8.5. Teisiamajame posėdyje nuteistasis L.

M. neneigė, jog jis kovo mėnesio pradžioje buvo atvykęs į kapines, tvirtino, kad pasiėmė nuo kapo jau nuplėštus kryžių ir rožę, nes gerbia kryžių, o raidžių neėmė, nes negalėjo įsidėti į kišenę (t. 2, b. l. 21). Pažymėtina, kad nuteistasis, tvirtindamas, kad pasiėmė kryžių, nes jį gerbia, kartu pasiėmė ir rožę, o raidžių neėmė tik todėl, kad jos netilpo kišenėje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ant antkapio liko būtent tik M. pavardės ir vardai.

Å i aplinkybė, atsižvelgiant į aptartus duomenis bei į paties nuteistojo parodymus, kad jis nenorėjo, jog bÅ«tų pastatytas naujas antkapis ir ant jo pritvirtintos R. bei B. pavardės, vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia tvirtinti, kad motyvÄ suniokoti antkapį turėjo bÅ«tent L. M.. Be to, akivaizdu, jog 2017 m. kovo 13 d. tarp jo ir V. L. įvykus konfliktui bei atvykus policijai, nuteistasis L. M. bent tada bÅ«tų nurodęs policijos pareigÅ«nams, kad jis turi suradęs ir namuose laiko nuo antkapio nuluptÄ kryžių bei rožę, tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigÅ«nės V.

G. parodymų nenustatyta, kad nuteistasis L. M. bÅ«tų užsiminęs apie turimus daiktinius įrodymus (t. 2, b. l. 130–131). Nuteistojo L. M. tvirtinimu, 2017 m. kovo 13 d. jis pasiėmė nuo kapo raides kaip daiktinį įrodymÄ , tačiau tokia nuteistojo versija yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu nuteistasis bÅ«tų norėjęs surinkti nuo kapo nudaužytas detales kaip įrodymÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai tai bÅ«tų padaręs jau kovo mėnesio pradžioje, kai pasiėmė kryželį ir rožę, bei apie tokį įvykį bÅ«tų pranešęs policijai arba bent Å¡eimos nariams, taip pat bÅ«tų suinteresuotas, kad antkapis kuo greičiau bÅ«tų sutvarkytas.

Be to, nekyla net menkiausios abejonės, kad 2017 m. kovo 13 d. į kapines atvykus policijos pareigÅ«nams, jis iÅ¡ karto bÅ«tų parodęs, kad rado prie antkapio raides. Tačiau Å¡iuo atveju prieÅ¡ingai, tik parsivežus L. M. į komisariatÄ , jo su savimi turėtame maiÅ¡elyje buvo surastas maiÅ¡elis su raidėmis nuo antkapio bei akmuo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ir pats patvirtino, kad raidės prie antkapio, kur V. L. atliko antkapio tvarkymo darbus, buvo ne iÅ¡mėtytos, bet sudėtos į maiÅ¡elį (t. 1, b. l. 105).

Å iuo atveju aplinkybė, kad nuteistasis L. M., pamatęs meistrÄ , kuris Å¡alia turėjo ir įrankius darbui, pasiėmė į maiÅ¡elį sudėtas raides, tik patvirtina, kad jis jokiu bÅ«du nenorėjo, kad kapinėse buvęs meistras V. L. pritvirtintų raides prie paminklo, o kartu tam, kad iÅ¡vengtų savo atsakomybės dėl paminklo suniokojimo, garsiai Å¡aukė ir iÅ¡vadino V. L. vandalu bei policijos pareigÅ«nams tvirtino, jog V. L. įtaria suniokojus antkapį. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių sekÄ , nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad nuteistasis L.

M., ateidamas į kapines, tikslingai su savimi krepÅ¡yje buvo atsinešęs ir akmenį, kurį bÅ«tų panaudojęs tam, kad vėl nudaužytų raides, jei jos bÅ«tų buvusios jau pritvirtintos. Pažymėtina, kad ne tik nustatytų aplinkybių visuma, bet ir paties nuteistojo L. M. parodymų visuma tokio manymo visiÅ¡kai nepaneigia, jis jokių aplinkybių dėl to, kodėl su savimi turėjo pasiėmęs akmenį, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis L. M. net teisiamajame posėdyje reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad rožė ir kryžius, kurie buvo nuplėšti nuo antkapio, buvo grÄ Å¾inti N. M. (t. 1, b. l. 104–105, t. 2, 21).

Å i aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad L. M., suniokojęs antkapį, nenorėjo, jog antkapis bÅ«tų sutvarkytas. Teisiamajame posėdyje duoti liudytojos V. G. parodymai, kad nuteistasis L. M. jai pareiÅ¡kė, jog jis turi teisę Å¡eimos kape daryti kÄ nori (t. 2, b. l. 130), taip pat nepaneigia, kad antkapį suniokojo ir dėl to jokios kaltės neįžvelgė bÅ«tent L. M.. Teisiamajame posėdyje duoti liudytojo V. L. parodymai patvirtina aplinkybę, kad B. ir R. vardus ir pavardes žyminčios raidės bei gimimo ir mirties datas žymintys skaičiai nuo antkapio buvo nudaužyti grubiu daiktu, pažeidžiant ir antkapinio akmens pavirÅ¡ių (t. 2, b. l. 22–23).

Ir tai nebejotinai tik sustiprina manymÄ , jog L. M. krepÅ¡yje surastas akmuo, buvo skirtas analogiÅ¡kiems nusikalstamiems veiksmams atlikti.

9. Aptarta loginė įvykių seka ir apartos detalės, visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja nuteistojo L. M. iÅ¡keltai versijai, neva ne jis suniokojo Å¡eimos kapo antkapį. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent L. M. turėjo savo motyvus, dėl kurių suniokojo Å¡eimos antkapį. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos G. M. parodymų nustatyta, jog L. M. kapinėse jau ne pirmÄ kartÄ kÄ nors subjauroja. Anksčiau taip pat buvo iÅ¡mindytos gėlės bÅ«tent toje vietoje, kur palaidotas R., o kur palaidotas M.

– gėlės neiÅ¡mindytos. Liudytoja taip pat patvirtino, kad bÅ«tent kovo mėnesį brolio L. M. psichinė sveikata buvo pablogėjusi, jis nelinkęs pripažinti savo kaltės, yra neprognozuojamas, pavydi, kad ne jis pastatė tokį paminklÄ (t. 2, b. l. 23). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo L. M. psichinę sveikatÄ , paskyrė L. M. stacionariÄ teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b. l. 63–64). Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte L.

M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, remisija (t. 2, b. l. 98–105). Ir nors nustatytas psichikos sutrikimas nusikalstamos veikos padarymo metu L. M. netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau ši aplinkybė kaip netiesioginis įrodymas taip pat nepaneigia, kad tai turėjo poveikį jo neįprastam ir socialiai nepriimtinam elgesiui.

10. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 312 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiÅ¡kai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu L. M. nuteistas pagal BK 312 straipsnio 1 d. pagrįstai ir teisėtai.

11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas