2020-04-09 Nr. AB-7083-3-61-3-01218-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-453-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01218-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. ATK2-26/18 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam paskirta 360 Eur bauda už tai, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo prekiauti draudžiamu laiku, t. y. nuo 20 iki 10 val., neišpilstytais alkoholiniais gėrimais gamyklinėje pakuotėje. Pareiškėjas su Nutarimu nesutiko, nes:

2.1. Pareigūnai, atlikę neplaninį patikrinimą, nenustatė visų alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybių, nebuvo paimti šių alkoholinių gėrimų pardavimo čekiai, nefiksuotas pardavimo laikas. Pareiškėjui nebuvo pateikti jokie liudytojų paaiškinimai, nors jais remiantis nustatinėtinos alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybės.

2.2. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie patikrinimo rezultatus. Apie bare 2018 m. sausio 11 d. atliktą patikrinimą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. kovo 10 d. registruotu laišku gavęs Nutarimą. Dėl esminių procedūrinių pažeidimų paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Atlikus Bendrovės bare 2018 m. sausio 11 d. patikrinimą, 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo protokolas Nr. ATK2-008 (toliau – ir Protokolas) surašytas nedalyvaujant Bendrovės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Surašant protokolą buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Pardavėja L. S. (toliau – ir pardavėja, barmenė) nėra pareiškėjo įgaliotas asmuo nei teikti paaiškinimus, nei pasirašyti Protokolą.

2.3. Byla Departamente buvo išnagrinėta 2018 m. kovo 1 d. nedalyvaujant pareiškėjui, nes pareiškėjas nebuvo apie tai tinkamai informuotas. Nutarime nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas tiesiog paliekant Departamento 2018 m. sausio 11 d. pranešimą (toliau – ir Pranešimas) bare. Šio pranešimo barmenė pareiškėjui neperdavė, todėl Pranešimas, kurį ji atsisakė pasirašyti ir priimti ir kurį pareigūnai tiesiog paliko bare, negali būti laikomas tinkamu Pranešimu pagal AKĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. AKĮ pažeidimas įformintas surašant Protokolą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 608 ir 609 straipsniuose nustatytų administracinio nusižengimo protokolo turinio ir formos reikalavimų.

2.4. Nutarime nepagrįstai daroma išvada, kad pareiškėją neigiamai charakterizuoja tai, kad analogiškus AKĮ pažeidimus jis daro nuolat ir nurodomi Departamento nutarimai, kuriais pareiškėjui buvo taikytos ekonominės sankcijos. AKĮ pakeitimai įsigaliojo tik 2018 sausio 1 d., o pažeidimas fiksuotas 2018 m. sausio 11 d., todėl pareiškėjas ankstesniais Departamento nutarimais negalėjo būti baudžiamas už tokius pat pažeidimus. Beveik visi ankstesni Departamento nutarimai ginčijami teisme ir šiose bylose dar nebuvo įsiteisėjusių teismų sprendimų.

2.5. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus ir todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Pagal Nutarimo formuluotę pareiškėjas kaltinamas nepilstomų alkoholinių gėrimų pardavimu draudžiamu laiku. Nei AKĮ, nei kituose teisės aktuose, įskaitant reguliuojančius mažmeninę prekybą, nebuvo nurodyta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama veiksmažodžio pilstyti reikšmė „pilti“ (pilstomas – „kurį galima pilstyti“). Akivaizdu, kad išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės, pagal faktą šis gėrimas tapo išpilstytu, t. y. vertintinas kaip pilstomas. Nagrinėjamu atveju pardavėja, prieš parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams, atsuko kamštelius, atidarė alaus skardinę ir dalį alkoholinių gėrimų išpylė į stiklines, t. y. išpilstė alkoholinį gėrimą. Įpiltą gėrimą į stiklinę pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Nebuvo jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą. Jokiais teisės aktais nebuvo nustatytas reikalavimas, kad prieš perduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui (klientui) jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros.

2.6. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. jos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Pardavėjui jokie teisės aktai nesuteikė teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekiant užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje, todėl iš šių asmenų nebuvo pagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje. L. S. (tuo pačiu ir pareiškėjo) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus, kai prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigytų alkoholinių gėrimų pardavimas tik išpylus dalį jų į stiklinę, visiškai atitiko proporcingumo principą. Bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje, nei parduodamo alkoholio kiekis, nei jo pardavimo forma nesudarė pagrindo vertinti, kad parduoti alkoholiniai gėrimai bus išsinešti. Departamentas neįrodė, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Priešingai, pareiškėjo priemonių, pritaikytų ginčo situacijoje, visuma bylojo apie tai, jog pareiškėjo elgesys atitiko šioje teisės normoje įtvirtintą draudimo išimtį.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė jai priklausančiame bare pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais. Atsakovo teigimu, Nutarime nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis Bendrovei buvo taikyta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas skunde subjektyviai vertina aplinkybes, o toks aplinkybių vertinimas laikytinas gynybine pozicija. Departamentas pateikė šiuos atsikirtimus į esminius pareiškėjos skundo motyvus:

4.1. Visuma Departamento surinktų duomenų vienareikšmiškai ir neginčijamai patvirtino, kad Bendrovė neįvykdė pirmosios iš sąlygų, leidžiančių pasinaudoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi, t. y. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje minėtos AKĮ normos redakcijoje nebeliko alternatyvios sąlygos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 31 d., leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietose parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus arba alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi buvo leistina pasinaudoti tik parduodant pilstomus alkoholinius gėrimus. Todėl, siekdami pasinaudoti įtvirtinto draudimo išimtimi, ūkio subjektai nebeturėjo teisės nustatytu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, būtent alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje nagrinėjamu atveju pardavė Bendrovė. Tai, kad barmenė, parduodama alkoholinius gėrimus, šiek tiek alkoholinio gėrimo įpylė į vienkartinę 200 ml stiklinę, rodė, kad Bendrovė tik imituoja, jog parduoda pilstomus alkoholinius gėrimus.

4.2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kuriais atsakovas kaltinamas procedūriniais pažeidimais. Bendrovei pranešimas apie bylos nagrinėjimą Departamente buvo įteiktas barmenei 2018 m. sausio 11 d. kartu su Protokolu, todėl pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

4.3. Pareiškėjo argumentai, kad pardavėja buvo netinkamas Bendrovės atstovas Bendrovės patikrinimo ir šios procedūros įforminimo kontekste, atmestini, nes neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos panašiose bylose. LVAT laikomasi pozicijos, kad AKĮ reguliuojamų teisinių santykių kontekste ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Be to, toks darbuotojas laikytinas tinkamu atstovu Bendrovės neplaninio patikrinimo metu bei pasirašant tikrinimo dokumentus. Tai, kad pardavėja atsisakė duoti paaiškinimus ir pasirašyti 2018 m. sausio 11 d. Protokolą ir pranešimą, ir tai, kad šių dokumentų neperdavė pareiškėjui, negalėjo būti laikoma jo teisių ribojimu ar pažeidimu, bet vertinama kaip asmens pasirinktas elgesio modelis siekiant išvengti atsakomybės.

4.4. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo skundo argumentai, kad pažeidimai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, subjektyviai interpretavo teisės aktų nuostatas. Departamentas užtikrino ūkio subjekto teisę pateikti paaiškinimus, nes 2018 m. sausio 11 d. Protokole informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus). Protokolo turinys atitiko reikalavimus, nustatytus ANK protokolo turiniui, o atitinkamo turinio Departamento surašomus protokolus juridiniams asmenims ir jų surašymo procedūras LVAT nuosekliai pripažįsta kaip tinkamus procesinius dokumentus.

4.5. Patikrinimo metu buvo nustatytos visos alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybės. Byloje nebuvo ginčo dėl alkoholinių gėrimų pardavimo laiko, be to pareigūnai prie Bendrovės viešojo maitinimo vietos atvyko apie 20.50 val., kai draudimas prekiauti nepilstomas alkoholiniais gėrimais taikomas nuo 20 val., ginčo alkoholiniai gėrimai buvo parduoti draudžiamu laiku. Alkoholinių gėrimų pardavimo kaina, nustatant pažeidimo faktą esminės reikšmės neturėjo, dalį pareiškėjo ginčijamų argumentų paneigė patikrinimo metu darytos foto nuotraukos, kur akivaizdžiai matėsi, kad alkoholinių gėrimų buteliai buvo pripildyti.

4.6. Bendrovės nurodytos priemonės, kurių ėmėsi užtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje (skelbimų pakabinimas, informacijos pateikimas kvite, tariamas įspėjimas žodžiu, kavinėje sudarytos sąlygos vartoti vietoje) nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai neefektyvios ir deklaratyvios. Tai, kad barmenė visus tris alkoholinius gėrimus atidarė ir nedidelę dalį jų įpylė į stiklinę, patvirtino tik tai, kad ji AKĮ reikalavimų prekiauti pilstomais alkoholiniais gėrimais laikymąsi tik imitavo, tačiau iš esmės jų įgyvendinimo efektyviai neužtikrino. Iš byloje esančių foto nuotraukų buvo matyti, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje nebuvo patogių sėdimų vietų alkoholio vartojimui vietoje, tik vienos talpos tūrio plastikinė vienkartinė tara, nebuvo kito inventoriaus, kuris būdingas viešojo maitinimo įstaigai. Minėti veiklos požymiai dar kartą įrodė pareiškėjo siekį tik imituoti viešojo maitinimo veiklą vykdant prekybą alkoholiu.

5. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad besiformuojančioje teismų praktikoje nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcija aiškinama kaip imperatyvaus pobūdžio nuostata, draudžianti tam tikru paros metu parduoti išpilstytus alkoholinius gėrimus, kai jų neketinama vartoti viešojo maitinimo vietoje, o „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvoka siejama išimtinai su alkoholio prekyba vartojimui vietoje, kai sudaromos tinkamos sąlygos ir jis patiekiamas specialioje, vartojimui vietoje pritaikytoje taroje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Akepus“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Departamento direktorius 2018 m. sausio 8 d. pavedimu Nr. ATK1-006 pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui atlikti neplaninį ūkio subjektų Vilniaus miesto savivaldybėje patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi AKĮ. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 6-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK) pareigūnais patikrino pareiškėjo viešojo maitinimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Bendrovę patikrinę pareigūnai 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjui surašė Protokolą. Protokole nustatyta, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, konstatavęs, kad Protokole nustatyta, jog Bendrovei priklausančiame bare 2018 m. sausio 11 d. barmenė po 20 val. iš viso du kartus pirkėjams pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, gamyklines pakuotes atidarė, tačiau neįspėjo apie šių gėrimų vartojimą tik vietoje, pirkėjai netrukdomai įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro. Nutarime pacituotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto tekstas, nurodyta, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina Protokolas, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK 2018 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl prevencinės priemonės vykdymo, pirkėjų, liudytojo 2018 m. sausio 11 d. rašytiniai paaiškinimai, kita bylos medžiaga, išdėstytos vykusio Bendrovės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atliktas jų ir pirkėjų bei liudytojo teiktų paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo vertinimas. Konstatuota, kad Bendrovė viešojo maitinimo vietoje prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais atidarytoje gamyklinėje taroje. Vadovaujantis AKĮ 3 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė sistemingai pažeidinėja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas (užfiksuoti 2 epizodai per trumpą laiko tarpą), Bendrovei už analogiškus pažeidimus jau buvo taikytis ekonominės sankcijos, Nutarimu pareiškėjui skirta artima sankcijos vidurkiui 360 Eur bauda.

8. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nebuvo ginčo ir dėl alkoholinių gėrimų draudžiamu metu (po 20 val.) pardavimo fakto Bendrovei priklausančiame bare ar jų kiekio, aplinkybių, kad jie buvo parduoti atidarytoje gamyklinėje pakuotėje. Byloje nebuvo ginčo ir dėl to, kad pirkėjai nedidelį kiekį įsigytų gėrimų suvartojo Bendrovei priklausančiame bare, o likusius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos gamyklinėje taroje.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančią Bendrovės 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo medžiagą, patikrinimo dieną Bendrovės bare alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiškinimus, aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, šiuos pareiškėjo teiginius vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams, todėl pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento Protokole užfiksuoti duomenys patvirtino, kad Bendrovės darbuotoja pardavėja pardavė pirkėjams D. P. ir V. M. kartu su V. T. alkoholinius gėrimus atidarytose gamyklinėse pakuotėse, dalį jų pateikė pirkėjams vienkartinėse stiklinėse, bet šie asmenys viešojo maitinimo vietoje suvartojo tik nedidelę dalį įsigyto alkoholio ir vėliau jį išsinešė iš baro patalpų. Šias aplinkybes patvirtino Bendrovės patikrinimo medžiagoje esančios nuotraukos bei pirkėjų paaiškinimai, liudytojos L. S. ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK pareigūnų parodymai. Teismas pabrėžė, kad pati pardavėja pripažino, jog pirkėjams sumokėjus alkoholinių gėrimų kainą, ji, įpylusi nedidelį kiekį alkoholio į plastikinę stiklinę, jiems atidavė ir likusį alkoholį atidarytose gamyklinėse pakuotėse.

10. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pabrėžė, kad ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. Taigi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje, todėl pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

11. Dėl kilusio ginčo teismo nuomonės nekeitė ir tai, kad pardavėja parduodama alkoholinius gėrimus apklaustiems pirkėjams nurodė jų neišsinešti, vartoti tik vietoje (baro patalpose), atkimšo gamyklines pakuotes, dalį alkoholio įpylė, o Bendrovės bare-parduotuvėje aiškiai pateikta informacija apie nustatytą draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo darbuotojos pasikartojantys veiksmai, pirkėjų apsilankymo trukmė bare, parduotų gėrimų kiekis, rūšys ir jų pateikimo forma, nesiimant kitų veiksmų, kurie būdingi aptarnaujant baro klientus, teismui nekėlė abejonių, kad pareiškėjas vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais draudžiamu paros laiku. Teismui, vien tik barmenės veiksmai, kai pardavimo momentu atidaromos visos parduodamų alkoholinių gėrimų gamyklinės pakuotės ir nedidelė dalis gėrimų buvo įpilta į vienkartines stiklines, nesudarė pagrindo teigti, kad parduoti gėrimai buvo skirti vartoti baro viduje, ir vertinti ginčo situaciją kitaip, nei tai atliko Departamentas skundžiamame Nutarime. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas esminius pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

12. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, AKĮ prasme ūkio subjekto darbuotoja laikytina tinkamu bendrovės atstovu, kuri dalyvavo neplaniniame patikrinime, turėjo teisę teikti paaiškinimus, pasirašyti patikrinimo eigoje parengtus dokumentus be atskiro Bendrovės vadovo įgaliojimo ar leidimo. Teismas pabrėžė, kad liudytoja L. S. teismui duodama parodymus paaiškino, kad Bendrovės direktorius informavęs apie Departamento atliekamus patikrinimus ir davęs jai esminius nurodymus informuoti vadovą apie atliktą patikrinimą, paimti, pasirašyti patikrinimo dokumentus. Ginčo, kad patikrinimo dieną pardavėja turėjo darbo santykius su Bendrove ir dirbo savo tiesioginį darbą parduotuvėje, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pardavėja atsisakė pateikti paaiškinimus, pasirašyti protokolą ir Pranešimą, nesudarė pagrindo išvadai, kad patikrinimo metu Bendrovės neatstovavo įgaliotas atstovas. Įvertinęs Protokolo turinį ANK 608–609 straipsnių nuostatų kontekste, teismas padarė išvadą, kad jis atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu atmesti.

13. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 11 d. Bendrovės bare (parduotuvėje) patikrinimą atliko Departamento specialistas ir du policijos pareigūnai. Protokole ir Pranešime, kaip teigė liudytojas V. S., Departamento atstovas atliko įrašą, kad pardavėja atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus, po vieną jų egzempliorių palikta įmonėje. Iš Pranešimo turinio buvo matyti, kad jis surašytas 2018 m. sausio 11 d., adresuotas pareiškėjo vadovui, pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. bus nagrinėjama Departamente byla pagal Protokolą, tačiau klaidingai nurodytas galimai pažeidimą padariusio ūkio subjekto pavadinimas (UAB „Sanremos“) ir Protokolo data (2017 m. sausio 11 d.). Minėtu pranešimu Bendrovė informuojama, kad byla nagrinėjama vadovaujantis AKĮ 36–38 straipsniais. Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad ji tikrinimą atlikusiems pareigūnams paaiškinimų neteikė, atsisakė pasirašyti po atlikto patikrinimo surašytus dokumentus ir teigė, kad jokių dokumentų Bendrovę tikrinę pareigūnai nepaliko, o apie atliktą patikrinimą įmonės vadovui L. S. iš karto nepranešė, nes bijojo. Nei vienas iš teismui parodymus davusių policijos pareigūnų tiksliai negalėjo prisiminti, ar paliko Pranešimą ir Protokolą parduotuvėje, tačiau V. S. parodė, kad jei tokie įrašai minėtuose dokumentuose atlikti, vadinasi, jie buvo palikti Bendrovės atstovei, o tikrinę pareigūnai neturi jokio loginio pagrindo pasilikti sau visus dokumentus. Liudytojas A. G. parodė prisimenantis, kad pasirašinėjo po du Pranešimo ir Protokolo egzempliorius.

14. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog L. S. 2018 m. sausio 11 d. dalyvavo Bendrovės patikrinime, tačiau atsisakė pasirašyti Protokolą ir Pranešimą, dėl asmeninių priežasčių slėpė šį faktą nuo darbdavio, teigė, kad jokių dokumentų Departamento atstovas ir policijos pareigūnai nepaliko. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, pareiškėjo teiginius dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą Departamente, laikė pareiškėjo gynybine pozicija, todėl atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismo vertinimu, Bendrovės darbuotojos, t. y. susijusio su pareiškėju asmens, teiginiai neįrodo fakto, kad trys patikrinime dalyvavę pareigūnai nepaliko Protokolo ir Pranešimo Bendrovei priklausančio baro-parduotuvės patalpose. Atitinkami įrašai atlikti minėtuose patikrinimo dokumentuose, patvirtinti statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojo parašais, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atlikti įrašai atitiko po 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad barmenė jo operatyviai neinformavo apie atliktą patikrinimą. Todėl teismui konstatavus, kad po patikrinimo Protokolas ir Pranešimas buvo palikti Bendrovės prekybos vietoje, o vadovui apie patikrinimą ir nustatytą pažeidimą nebuvo pranešta dėl jo darbuotojos o ne dėl Departamento veiksmų, teismas laikė, kad esminė informacija apie pareiškėjo bylos nagrinėjimą Departamente pareiškėjui pateikta tinkamai. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju pagal AKĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimus papildomai apie bylos nagrinėjimą Departamente informuoti Bendrovę nebuvo būtina, nes Pranešimas buvo įteiktas pažeidimo nustatymo metu.

15. Skundžiamame Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, skirta 360 Eur bauda, kuri atitinka AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos ekonominės sankcijos (nuo 144 Eur iki 579 Eur) vidurkį. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Departamentas, parinkdamas konkrečios ekonominės sankcijos dydį pažeidė AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus baudos dydžio nustatymo kriterijus, Bendrovei paskirta ekonominė sankcija atitiko padaryto pažeidimo pobūdį, todėl yra teisinga ir proporcinga.

16. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu šiuos reikalavimus atitiko – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas buvo priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturėjo pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitiko jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.

17. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

19. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuodamas ir nepasisakydamas nei dėl vieno pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, atmetė pareiškėjo argumentą, kad Departamento įvardinti pareiškėjo atlikti AKĮ pažeidimai nebuvo tinkamai konstatuoti ir įforminti AKĮ nustatyta tvarka. Protokolas negali būti laikomas AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu ANK nustatyto turinio protokolu ir todėl jis negali būti laikomas tinkamu, AKĮ nustatytos formos dokumentu, įforminančiu galimą pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes: 1) AKĮ nenumato reikalavimo Protokolo turiniui, o nukreipia į ANK; 2) Protokolo turinys yra nustatytas ne ANK, o įstatymą įgyvendinančiu aktu (Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintomis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės)); 3) pagal ANK 609 straipsnio 6 dalį administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliota institucija. Departamentui nėra suteikta teisė nustatyti AKĮ pažeidimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles; 4) AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyto protokolo tikslas yra fiksuoti padarytą AKĮ pažeidimą, po atlikto tyrimo, remiantis visa surinkta medžiaga. ANK nustato, kad atitinkamas protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą. Akivaizdu, kad Protokolas buvo surašytas (2018 m. sausio 11 d.) dar nebaigus tirti pareiškėjo galimo AKĮ pažeidimo – R. D. tarnybinis pranešimas surašytas tik 2018 m. sausio 18 d. Surašant Protokolą net nepabandyta gauti pareiškėjo paaiškinimą; 4) Protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjo vadovui ar jo įgaliotam atstovui; 5) Skiriasi ir pats ANK nustatyto administracinio nusižengimo protokolo turinys, bei Protokolo turinys. Viena esminių administracinio nusižengimo protokolo dalių pagal įstatymą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) pasiaiškinimas. Šiuo atveju surašant Protokolą joks pareiškėjo paaiškinimas nebuvo paimtas. Pareiškėjas Protokole taip pat nėra tinkamai informuotas (negali būti laikoma tinkamu informacija nuorodos į konkrečius AKĮ straipsnius pateikimas, neatskleidžiant šių straipsnių turinio) apie jo teises ir pareigas (ANK 609 str. 5 d.).

19.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad Protokolas neteisėtai surašytas nedalyvaujant pareiškėjo vadovui ar jo įgaliotam atstovui. Teismas nevertino, kad tuo pačiu metu buvo atliekamas ne tik pareiškėjo, kaip įmonės, padaryto galimo AKĮ pažeidimo tyrimas ir fiksavimas (tai darė departamento pareigūnai), bet ir pačios L. S. atžvilgiu buvo atliekamas jos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje tyrimas ir fiksavimas (atliko policijos pareigūnas). Pareiškėjas nuosekliai teigė aplinkybę – kad L. S., kaip pareiškėjo darbuotoja, nėra įgaliota atstovauti pareiškėją tiek fiksuojant, tiek tiriant galimą Bendrovės AKĮ pažeidimą, t. y. šis asmuo neturi jokių įgalinimų atstovauti pareiškėją procese, nors jos atlikti faktiniai veiksmai ir yra vertintini kaip pareiškėjo veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjui (pareiškėjo vadovui ir / ar įgaliotam asmeniui), paėmus jo paaiškinimus bei pasirašytas pareiškėjo. Taigi, surašant Protokolą buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Reikalavimas, kad Protokolas būtų surašomas dalyvaujant asmeniui įtariamam padarius AKĮ pažeidimą nėra savitikslis, nes būtent taip užtikrinama jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir galimybė jam teikti savo paaiškinimus bei organizuoti savo gynybą.

19.3. Byla Departamente neteisėtai išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui. Pagal AKĮ 37 straipsnio 2 dalį, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Tačiau, apie bylos nagrinėjimą Departamente pareiškėjas iš vis nebuvo informuotas – Nutarime nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas tiesiog paliekant pranešimą bare, bet šio pranešimo barmenė pareiškėjui neperdavė. Pranešimas, kurį atsisakė pasirašyti ir priimti barmenė ir kurį pareigūnai tiesiog paliko bare, negali būti laikomas tinkamu pranešimu pagal AKĮ 37 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pranešime tiesiog klaidingai nurodytas subjekto pavadinimas ir protokolo data, nesudaro pagrindo abejoti tinkamu pareiškėjo informavimu. Įstatymo nustatyta pareiga Departamentui tinkamai ir laiku informuoti pareiškėją negali būti perkeliama ant neįgalioto pareiškėjo darbuotojo.

19.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Pranešimo palikimas bare neatitinka tinkamo pranešimo sąvokos nurodytos AKĮ 37 straipsnio 3 dalį ir todėl Departamentas negalėjo nagrinėti bylos nedalyvaujant pareiškėjui. AKĮ norma reikalauja, kad pranešimas pasirašytinai turi būti įteiktas proceso šaliai šio įstatymo pažeidimo nustatymo metu. Pareigūnams tinkamai nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, teismas negalėjo daryti prielaidų, apie tai, kad Pranešimas buvo paliktas įmonėje.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Nutarime pareiškėjas nebuvo kaltinamas tuo, kad alkoholiniai gėrimai parduoti ne vartojimui vietoje. Pagal Nutarime nurodytą formuluotę pareiškėjas kaltinamas pardavęs nepilstomus alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, vertinant, kad tokia prekyba tokiais (nepilstomais gamyklinėje taroje) alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku iš vis yra draudžiama. Tuo tarpu teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, jį atmetė iš esmės konstatavę kitą pažeidimą –„Nagrinėjamu atveju Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas“, t. y. teismas konstatavo kitokį AKĮ pažeidimą, nei tas kuris buvo nurodytas Nutarime. Teismas sprendime nepasisakė dėl to, ar ginčo atveju buvo parduoti pilstomi ar nepilstomi alkoholiniai gėrimai, nors tai ir sudarė ginčo esmę. Pareiškėjas pažymi, kad konkretus AKĮ įtvirtintos prievolės (alkoholinį gėrimą parduoti tik pilstomą ir tik vartoti vietoje) turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ nėra atskleidžiamas. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog asmuo, kuris parduoda alkoholinius gėrimus, siekdamas laikytis AKĮ nustatytų reikalavimų, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo darbuotojai išpylus dalį pirkėjų įsigyto alkoholinio gėrimo į stiklinę, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui.

19.6. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti pirkėjams vartoti vietoje (bare). Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje ir neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad pirkėjams parduoti alkoholiniai gėrimai bus išsinešti iš baro. Nei L. S., nei pareiškėjas neturi nei teisėto pagrindo, nei galimybių uždrausti arba neleisti pirkėjams išsinešti parduotą alkoholį. Pareiškėjo atlikti veiksmai, parduodant alkoholį buvo proporcingi siekiant užtikrinti jo vartojimą vietoje.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų išsamių, nuoseklių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas neįvykdė pirmosios iš sąlygų, leidžiančių pasinaudoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo išimtimi, t y. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje.

22. Departamento nuomone, kritiškai vertintinas pareiškėjo pateikiamas „pilstomo“ alkoholinio gėrimo sąvokos aiškinimas. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai patiektas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan., todėl Departamentas daro išvadą, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpilstytas alkoholis yra laikomas pilstomu. Toks aiškinimas atitiktų įstatymų leidėjo valią mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas, tampa daug sudėtingesnis.

23. Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT išaiškinimus dėl įmonės darbuotojo, buvimo tinkamu ūkio subjekto įgaliotu asmeniu AKĮ ir Taisyklių prasme, konstatuoja, kad ūkio subjekto darbuotojas laikytinas tinkamu įmonės atstovu ir neplaninio patikrinimo metu galėjo dalyvauti patikrinime, teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus be atskiro įmonės savininko įgaliojimo ar leidimo. Pareiškėjo atstovas, veikdamas nesąžiningai atsisakė priimti dokumentus pasirašytinai, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad dokumentai buvo įteikti Bendrovės atstovui. Departamento vertinimu, AKĮ 38 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad susidarytų galimybė piktnaudžiaujančiai proceso šaliai apeiti AKĮ reikalavimus, be pagrindo apsunkinti bylos procesą, o tam tikrais atvejais ir išvengti atsakomybės (vengiant priimti dokumentus).

24. Departamento nuomone, pareiškėjo argumentai, kad nebuvo sudarytos galimybės tinkamai ginti pareiškėją administracinėje institucijoje, nėra pagrįsti, nes administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisminė gynyba užtikrina asmenų teises.

25. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo skundo argumentai, kad pažeidimai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Departamento nuomone, pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, subjektyviai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Atsakovas nurodo, kad atitinkamo turinio Departamento surašomus protokolus juridiniams asmenims ir jų surašymo procedūras LVAT nuosekliai pripažįsta kaip tinkamus procesinius dokumentus ir jokių procesinių pažeidimų šiuo aspektu ilgametėje praktikoje nenustatė.

26. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas pateikė argumentus dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto antrosios sąlygos (vartojimo vietoje užtikrinimo), kurios Departamentas Bendrovei neinkriminavo, todėl šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Tačiau, Departamento nuomone, pareiškėjo tariamos priemonės, kurių ėmėsi užtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje (skelbimų pakabinimas, informacijos pateikimas kvite, tariamas įspėjimas žodžiu, kavinėje sudarytos sąlygos vartoti vietoje) nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neefektyvios ir deklaratyvios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

30. Departamento Nutarimas priimtas remiantis Departamento patikrinimo Protokolu, tarnybiniais pranešimais bei asmenų, įsigijusių alkoholinių gėrimą, paaiškinimais. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo (jo darbuotojos) padarytus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija Protokolo surašymo pagrįstumą, teigdamas, kad Protokolo turinys buvo netinkamas, Protokolas negalėjo būti surašomas nedalyvaujant Bendrovės vadovui ir nepateikus paaiškinimų, netinkamai įteiktas bei Protokolas galėjo būti surašytas tik po Departamento specialisto tarnybinio pranešimo pateikimo.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad Protokolo forma ir turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Protokolo turinys ANK 608–609 straipsnių nuostatų kontekste, atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 ir kt.). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholinius gėrimus AKĮ draudžiamu laiku pareigūnams pardavė pareiškėjo darbuotoja (barmenė), t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginė barmeno funkcija. Taigi pareiškėjo darbuotojo padaryti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais.

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, AKĮ prasme ūkio subjekto darbuotoja laikytina tinkamu bendrovės atstovu, kuri dalyvavo neplaniniame patikrinime, turėjo teisę teikti paaiškinimus, pasirašyti patikrinimo eigoje parengtus dokumentus be atskiro Bendrovės vadovo įgaliojimo ar leidimo (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nebuvo pareigos patikrinimą atliekantiems pareigūnams į patikrinimą kviesti Bendrovės vadovą, o duoti paaiškinimus Bendrovės atstovui yra jo teisė, o ne pareiga. Taigi, atsisakius pardavėjai duoti paaiškinimus, patikrinimą atliekantys pareigūnai pagrįstai surašė Protokolą ir Pranešimą.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po patikrinimo Protokolas ir Pranešimas buvo palikti Bendrovės prekybos vietoje, o vadovui apie patikrinimą ir nustatytą pažeidimą nebuvo pranešta dėl jos darbuotojos, o ne dėl Departamento veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog esminė informacija apie pareiškėjo bylos nagrinėjimą Departamente pareiškėjui buvo pateikta tinkamai, t. y. Pranešimo palikimas patikrinimo vietoje, po atlikto patikrinimo, yra tinkamas Pranešimo įteikimo pareiškėjui būdas, be to, pareiškėjas ar jo atstovas turėjo pareigą domėtis tolimesniu pažeidimo tyrimu ir galėjo paskambinti ar kitaip susisiekti su atsakingais pareigūnais ir specialistais.

36. Departamento specialisto atlikto patikrinimo, kurio metu nustatytas pažeidimas, Protokolas buvo surašytas 2018 m. sausio 11 d., vėliau Departamento direktoriui, Departamento Tabako ir Alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistas R. D. pateikė 2018 m. sausio 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-2 „Dėl UAB „Akepus“ galimai padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų“, kuriame pranešė apie pagal iš anksto suderintą planą, 2018 m. sausio 11 d. atlikto patikrinimo rezultatus. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Protokolas turėjo būti surašomas baigus pažeidimo tyrimą. Sprendimo, kada tyrimas yra baigtas ir kada galima surašyti pažeidimo protokolą, diskreciją turi pažeidimo protokolą surašantis pareigūnas. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad pažeidimo tyrimas baigtas atlikus patikrinimą ir surašius Protokolą 2018 m. sausio 11 d. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia rinkti įrodymus ir po Protokolo surašymo iki Nutarimo priėmimo, ir tai nereiškia, kad nusižengimo tyrimas nebuvo baigtas.

37. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi prevencinių priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto laikymąsi, pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktai nenustato kas yra pilstomi alkoholiniai gėrimai ir teigia, kad darbuotojai įpylus dalį pirkėjų įsigytų gėrimų iš gamyklinės pakuotės į vienkartines stiklines, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais.

40. Teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, pažymi, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, AKĮ ar kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, tačiau iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos akivaizdu, jog parduodant pilstomus alkoholinius gėrimus turi būti užtikrinamas jo vartojimas vietoje. Ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Taigi subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis, privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

41. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjo darbuotoja prieš parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams atidarė skardinę alaus, degtinės ir šampano butelius bei nedidelį kiekį įpylė į vienkartines stiklines, kartu parduodama alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, konstatuoja, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudaro tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, t. y. pardavėja pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje, tik dalį alkoholinių gėrimų įpylusi į vienkartinę stiklinę, o likusią gėrimo dalį atidavusi gamyklinėje taroje.

42. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Bendrovė ėmėsi proporcingų priemonių, užtikrinančių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-466-261/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priemonės, t. y. pakabintas skelbimas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, pardavėjos įspėjimas pirkėjų vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus tik vietoje, dalies alkoholinių gėrimų įpylimas į vienkartines stiklines nepatvirtina fakto, kad buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje (bare). Pareiškėjo nurodyti argumentai bei byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas baro klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje.

43. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl ir pirkėjo neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

44. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Departamento atlikto patikrinimo teisėtumu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (Departamento pavedimą atlikti patikrinimą, patikrinimo Protokolą, Nutarimą, rašytinius paaiškinimus ir kitus į bylą pateiktus įrodymus), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra laikytinas teisėtu.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant AKĮ pažeidimą, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė