a397dfaa-3637-4c09-a874-b6eaefd170d2 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                              Baudž. byla Nr. 1-136-458/ 2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00472-2013-6                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                   1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                                          N U O S P R E N D I S                                     L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U                                                             2014 m. gruodžio 5 d.                                                                      Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Arvydas Daugėla,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Jelenai Ušakovai, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorams Aurelijui Stanislovaičiui, Arūnui Saunoriui,gynėjui Mariui Griciui, nukentėjusiesiems A.

U., R. U., L. G.,nukentėjusiosios L. G. atstovui Irmantui Motužiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, pensininkė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                               n u s t a t ė : kaltinamoji D.

V. nužudė žmogų:2013 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 0.30 iki 6 val., prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su R. U. savadarbiu įrankiu – kapokliu – kirto R. U. po vienÄ kartÄ Ä¯ kairės ir deÅ¡inės kojų pėdas ir padarė kirstines abiejų pėdų nugarinių pavirÅ¡ių žaizdas su maitinančių-magistralinių arterijų (pėdų nugarinių) visiÅ¡kais perdalijimais, deÅ¡inės pėdos III–V tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, IV padikaulio ir čiurnos kauliuko įkirtimu, kairės pėdos kojos II, III, IV tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, čiurnos kauliukų perdalijimu, nuo nukraujavimo iÅ¡ dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose R.

U. įvykio vietoje mirus, tokiu bÅ«du jį nužudė.Kaltinamoji D. V. kalta dėl Å¡io nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. suorganizavo savo ir sÅ«naus D. V. bulvių kasimÄ . Darbas vyko netoli jos namų. Ä® bulviakasį su arkliu ir vežimu bulvėms vežti atvyko Z. B., kartu su pastaruoju atvažiavo ir pas jį gyvenęs R. U. bei S. P. ir R. A. Bulvių lauke darbavosi ir jinai su sÅ«numi D., kartu dirbo ir jos draugas M. M., kurį vadina D. SÅ«nus talkininkams buvo atnešęs buteliukÄ degtinės ir alaus.

Jinai pati viso darbymečio metu alkoholio nevartojo. Surinktas bulves į jos namų kiemÄ arkliu vežiojo R. U. ir S. P. Ji pastebėjo, kad jiedu grįždavo kaskart vis labiau apgirtę. Ä®tarusi, kad jiedu galėjo vartoti neužrakintame vasarnamyje paliktÄ degtinę ir alų, tuo ir įsitikino vienu metu grįžusi namo. Apskritai R. U. labai norėjo iÅ¡gerti, jai priekaiÅ¡tavo, kad ji gailinti degtinės. Jam ir kitiems talkininkams pažadėjo gėrimų atneÅ¡ti per pietus. Pažadėtu metu kartu su maistu jiems atnešė butelį degtinės ir alaus.

IÅ¡skirtinai R. U. norėjo iÅ¡gerti daugiau negu valgyti. Dar du didelius butelius alaus po pietų atvežė M. M. Po pietų toliau rinko bulves sÅ«naus D. sklype, tačiau talkininkai jau buvo apgirtę, D. kartu su bulvėmis ėmė rinkti akmenis, o R. A. bulves rinko su žolėmis. Tuo jinai buvo nepatenkinta. Po to, baigę darbÄ , visi grįžo į jos namus. ParuoÅ¡usi maistÄ lauke padengė stalÄ , talkininkams pasivaiÅ¡inti atnešė degtinės ir alaus. Tačiau ir tuo metu ji pati alkoholio nevartojo.

R. U. ir S. P. vežimÄ bulvių iÅ¡vežė į sÅ«naus namus ir grįždami parsivežė dar vienÄ didelį butelį alaus. Dar S. P. D. pasakė, kad R. U. iÅ¡ pastarojo žmonos paėmė 6 litus, jai paaiÅ¡kindamas, jog pinigų duoti liepęs jisai. Dėl to jinai ant R. U. buvo supykusi, dėl tokio negražaus elgesio jam papriekaiÅ¡tavo. Vėliau į kambarį nuvedusi miegoti D., nes jis buvo girtas, ji tvarkėsi Å«kyje. Matė ir girdėjo, kaip tarpusavyje dėl kažko barėsi R. U. ir R.

A. Pastarasis po to išvažiavo. Išėjo ir S. P., o kieme liko tik Z. B. ir R. U. Netoli nuėjusi parsiginti avių išgirdo pastarojo riksmus, o kai grįžo, pamatė Z. B. nuo kėdės nugriuvusį ant žemės. Jos paklaustas, ko triukšmauja ir kas atsitiko, R. U. atsakė, kad nieko neatsitiko, bet kažko keikė Z. B. Tuomet ji R. U. liepė eiti iš kiemo ir jis išėjo. Z. B. dėl to, kad buvo girtas, liko miegoti jos namuose. Vėliau vakare, pašėrusi gyvulius, ji namuose ėmė tvarkyti anksčiau surinktus grybus.

Jau lauke buvo tamsu, galėjo bÅ«ti apie vidurnaktį, į langÄ kažkas ėmė daužyti ir netrukus ji iÅ¡girdo R. U. balsÄ . Jinai liepė R. U. eiti Å¡alin, namo, pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ . Tuomet R. U. langÄ daužyti nustojo, tapo tylu, todėl ji manė, kad jis pasiÅ¡alino. Po kiek laiko išėjusi į laukÄ ir atlikusi gamtinius reikalus, kieme iÅ¡girdo žingsnius ir greta atsiradusį R. U. Jis pareikalavo sumokėti jam už darbÄ arba duoti iÅ¡gerti ir sugriebė jÄ už rankos. Pavykus iÅ¡ pastarojo iÅ¡trÅ«kti ji bėgo į namÄ , nes bijojo, kad girtas R.

U. jai nepavartotų fizinio smurto. Jis grasino jÄ užmuÅ¡ti, o jinai tuo metu pastarajam sakė už darbÄ atsiskaitysianti Å¡eÅ¡tadienį. R. U. turėjo pagrindo bijoti, nes prieÅ¡ metus laiko jis buvo įsilaužęs į jos namus, reikalavo pinigų, buvo sugriebęs jÄ už plaukų bei sudraskęs drabužius. Taigi įbėgusi į namo verandÄ ji bandė iÅ¡ vidaus užsikabinti duris. Tačiau tai padaryti nepavyko, nes iÅ¡ lauko laikydamas duris neleido užsidaryti R. U. Verandoje nebuvo Å¡viesos.

Duris jinai bandė uždaryti laikydama jas už rankenos kaire ranka, o deÅ¡ine ranka sugriebusi pailgÄ daiktÄ , sakydama „R., niekur neisi“, tuo daiktu keletÄ kartų mojavo pažeme sau po kojomis. Tuo metu aiÅ¡kiai nesuprato, kokį daiktÄ buvo sugriebusi. Žinojo, kad verandos kampe buvo savadarbis kapoklis ir Å¡epetys. Juto, kad mojuojamas daiktas du kartus kažkur atsitrenkė – kirtosi. Ji turi stipriÄ rankÄ , jaunystėje buvo ietininkė. Tuo metu R. U. į tarpdurį galėjo kiÅ¡ti kojas.

Tačiau jinai jokių R. U. aimanų negirdėjo, pastarasis jÄ tik keikė. Po to R. U. pasitraukė, o jinai, užsidariusi duris, įėjo į namo vidų, įsijungė televizorių. Kiek vėliau atsibudo D. ir Z. B. Jiedu dar iÅ¡gėrė degtinės, o jinai jiems papasakojo, kas buvo atsitikę su R. U. Vėliau visi nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte, eidama į tvartÄ , matė prie verandos slenksčio kraujo, bet tuo metu dar nesuprato, iÅ¡ kur tas kraujas. Pamanė, kad gal Å¡uo triušį buvo papjovęs. Grįždama iÅ¡ tvarto kieme pamatė ant žolės aukÅ¡tielninkÄ gulintį R.

U. ir iÅ¡kart suprato, kad jis buvo nebegyvas. Dėl to labai iÅ¡sigando ir pasimetė. Grįžusi į namÄ apie tai pasakė D. ir Z. B. BÅ«dama susijaudinusi iÅ¡ butelio du kartus iÅ¡gėrė brendžio, kurį gėrė ir D. su Z. B., po to kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kol jie buvo kieme, ji iÅ¡ verandos paėmė kapoklį, nes suprato, jog anksčiau nurodytomis aplinkybėmis galėjo sužaloti R. U., ir jį paslėpė kambario kampe.

R. U. nužudyti nenorėjo, negalvojo, kad dėl jos veiksmų jis gali mirti. Dėl pastarojo mirties labai gailisi. Be Å¡ių kaltinamosios parodymų, jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bylos raÅ¡ytiniais duomenimis.Nukentėjusysis A. U. parodė, kad R. U. buvo jo brolis. R. su kitu broliu gyveno jų tėvų bute Plungės rajone, žiemos laikotarpiu gyveno pas Z. B. Brolis nevengdavo alkoholio, tačiau ir iÅ¡gėręs nebÅ«davo agresyvus, priekabus. R. buvo geros Å¡irdies, neteko girdėti, kad jis bÅ«tų su kuo nors susimušęs ar kÄ nors iÅ¡keikęs. Po brolio mirties 2013 m. spalio 14 d. iÅ¡ Kauno atvykęs į Alsėdžius aplankyti kapų prie parduotuvės jis sutiko pažįstamÄ R.

A. Pastarasis jam pasakė, kad yra kviečiamas į policijÄ dėl su R. mirtimi susijusių įvykių. Jo papraÅ¡ytas papasakoti, kas jam apie tai žinoma, R. A. pasakė, jog kartu su R. ir kitais asmenimis dalyvavo bulviakasyje pas D. V. Pabaigus darbÄ pas jÄ susirinko vakarienės. Tuo metu R. su dar vienu žmogumi buvo iÅ¡vykęs į D. V. sÅ«naus D. namus nuvežti bulvių. Kai jie grįžo, paaiÅ¡kėjo, kad jiedu buvo nusipirkę du butelius alaus, vienÄ buvo iÅ¡gėrę, o kitÄ parsivežė į kiemÄ .

PaaiÅ¡kėjus, kad alui pinigų R. paprašė ir gavo iÅ¡ D. žmonos, įpykusi D. V. ranka trenkė jam į galvÄ ir spyrė į pilvÄ . SmÅ«gių metu ant kaladės sėdėjęs R. nugriuvo ant žemės. Pastarojo daugiau muÅ¡ti nebeleido D. V. sÅ«nus D. Be to, D. V. R. pagrasino daugiau nebeįsileisti į savo namus bei nukapoti jam kojas. R. A. jam – A. U. – taip pat pasakė, kad tuo metu ten buvo ir S. P. Vėliau jis paskambinęs S. P. klausė, ar tikrai D. V. grasino R. nukapoti kojas.

Ä® tai S. P. neaiÅ¡kiai pasakė, kad lyg taip ir buvo. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad D. V. pažįsta labai seniai, jinai ir jo mama buvo draugės, nors su ja turėjo ir konfliktų. Å iaip jau protinga moteris D. V. bÅ«dama neblaivi buvo konfliktiÅ¡ka asmenybė. Liudytojas Z. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo bulviakasyje pas kaltinamÄ jÄ D. V. Jis buvo atvykęs su tuo metu pas jį gyvenusiu R. U. Be D. V., bulviakasyje dar dalyvavo jos sÅ«nus D., pastarojo žmonos brolis, M. M., kurį vadina D., R.

A. ir S. P. Darbymečiu visi, iÅ¡skyrus D. V. bei jos sÅ«naus D. žmonos brolį, vartojo alkoholį. R. U. su S. P. jo arkliu ir vežimu į D. V. namus vežiojo surinktas bulves. Paskutinį vežimÄ jiedu iÅ¡vežė į jos sÅ«naus D. namus. Pabaigus darbÄ visi susirinko D. V. namuose pavalgyti ir iÅ¡gerti. Ar D. V. taip pat vartojo alkoholį, negali pasakyti, ar ji konfliktavo su R. U., nežino. Jis greitai pasigėrė ir dėl to liko nakvoti D. V. namuose. Ryte, kai jį pažadino D., išėjęs į kiemÄ pamatė ant žolės gulintį negyvÄ R.

U. Jis girdėjo, kaip D. V. skambino į policijÄ . Po to su D. dar iÅ¡gėręs keletÄ stikliukų brendžio, jis išėjo namo. R. U. buvo darbÅ¡tus, tvarkingas, geras žmogus, nors buvo linkęs vartoti alkoholį, tačiau net ir bÅ«damas neblaivus nebuvo agresyvus ar priekabus.Liudytojas M. M. parodė, jog kaltinamoji D. V. yra jo draugė, pas jÄ namuose jis dažnai lankydavosi, padėdavo dirbti namų darbus. 2013 m. rugsėjo 5 d. jis padėjo D. V. kasti bulves. Be D. V., bulviakasyje dalyvavo jos sÅ«nus D., R.

A., S. P., Z. B. ir R. U. Dirbant visi vyrai atsigerdavo alaus, o per pietus galbÅ«t iÅ¡gėrė ir degtinės. Tačiau R. U., kuris dirbti atvyko jau bÅ«damas neblaivus, tuo buvo nepatenkintas, D. vis reiÅ¡kė pretenzijas, kad per mažai buvo iÅ¡gerti. Girdėjo, kad tÄ dien R. U. pinigų alui skolinosi iÅ¡ D. V. žmonos, kai buvo nuvežęs vežimÄ bulvių. Baigus darbÄ visi susirinko pas D. V. į kiemÄ pavalgyti ir iÅ¡gerti. Netrukus jis prie stalo dėl nuovargio ir girtumo atsijungė ir prabudo tik vėlai vakare jau bÅ«damas kambaryje.

Atsikėlęs kambaryje pamatė besėdinčius ir besikalbančius Z. ir D. Tuo metu jis su Z. B. dar iÅ¡gėrė alkoholio. Nematė, ar iÅ¡gėrė ir D., jis tik matė, kad ji perkeldavo stikliukÄ . Po to jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte su Z. B. iÅ¡gėrė brendžio ir ėjo į laukÄ . Kieme pamatė gulintį aukÅ¡tielninkÄ R. U., jis buvo miręs. Dėl to D. V. kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Be to, jis pastebėjo, kad nuo namo laukinių durų iÅ¡orinės pusės buvo nuplėšta rankena, kuri mėtėsi kieme.Liudytojas S. P. (miręs 2014 m. rugpjūčio 6 d.) 2014 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje, pavirtinęs kaip teisingus parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo bulviakasyje pas D.

V. Kartu su jais darbavosi pastarosios draugas, vardu D., sÅ«nus D. V., L. L., R. A., S. P., Z. B. ir R. U. Jis su pastaruoju Z. B. arkliu ir vežimu į D. V. namus vežė surinktas bulves. Darbymečiu vyrai atsigerdavo alaus. VienÄ vežimÄ bulvių jis su R. U. nuvežė į D. V. namus. Ten R. U. iÅ¡ pastarojo sugyventinės V. paprašė 6 litų alui, pasakęs, kad pinigų duoti liepęs D. Už tuos pinigus R. parduotuvėje nupirko du didelius butelius alaus, vienÄ jiedu iÅ¡gėrė, o kitÄ parsivežė į D.

V. namus. Ten, pabaigę bulviakasį, vakarienės jau buvo susirinkę visi talkininkai. Kartu su maistu buvo vaiÅ¡inamasi degtine. Ar jÄ vartojo ir D. V., jis tiksliai neatsimena, bet turbÅ«t vartojo. Vienu metu pastaroji R. U. nebeleido duoti gerti degtinės, nes kažkaip sužinojusi, kad pastarasis iÅ¡ V. ėmė pinigų alui, ant jo labai supyko. Už tai D. V. ant kaladės sėdėjusiam R. U. spyrė į pilvÄ ar krÅ«tinę taip, kad Å¡is nugriuvo ant žemės. Daugiau muÅ¡ti R. jai nebeleido sÅ«nus D.

Vėliau R. A. ar L. jam sakė, kad tuo metu D. V. R. U. dar grasino nukirsti kojas. Po vakarienės D. V. jį ir R. A. iÅ¡vežė namo. Kitos dienos ryte ėjo pas D. V., nes buvo jai pažadėjęs padėti iÅ¡vežti mėšlÄ . Atėjęs į jos namus sužinojo, kad kieme buvo rastas negyvas R. U. Pastarojo kÅ«nas gulėjo netoli namo, greta buvo D. Liudytojas taip pat nurodė, jog D. V. bÅ«dama neblaivi bÅ«davo pikta, agresyvi. Tai pasireikÅ¡davo tuo, kad ji Å¡aukdavo ant kitų, neleisdavo kitiems kalbėti.IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 6 d. apžiÅ«ros, atliktos nuo 10.17 iki 12.33 val., protokolo ir nuotraukų prie Å¡io protokolo nustatyta, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, prie namo ant žolės buvo vyriÅ¡kos lyties lavonas.

Ant lavono kojų atvirkščiai užmauti guminiai batai – kairysis ant deÅ¡inės kojos, o deÅ¡inysis – ant kairės su kirstinėmis iÅ¡ilginėmis skylėmis keltyse ­â€“ ant deÅ¡inės kojos bato 12 ir 4 centimetrų ilgio, ant kairės kojos bato 10 centimetrų ilgio. Per batų skyles matėsi žaizdos pėdų, kurios buvo be kojinių, nugarėlėse. Netoli lavono ant žemės fiksuotos trys įvairaus dydžio į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės, rasti du polipropileniniai maiÅ¡ai, dvi kojinės su į kraujÄ panaÅ¡iomis dėmėmis, kojinėse fiksuotos kiaurymės. Ä® kraujÄ panaÅ¡ios dėmės taip pat fiksuotos prie įėjimo į namÄ durų – ant betoninių plytelių ir laipto.

Namo viduje, už minkÅ¡to kampo svetainėje rastas 80 centimetrų ilgio kapoklis su vienaÅ¡mene geležte, ant kurios fiksuotos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės (t. 1, b. l. 4–16).IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 11 d. apžiÅ«ros protokolo ir nuotraukų prie Å¡io protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje dar kartÄ rudos spalvos dėmės buvo fiksuotos ant namo prieangio betoninio laipto, ant medinio durų slenksčio (t. 1, b. l. 20–23).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas buvo gautas 2013 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val.

į įvykio vietÄ Å¡ios tarnybos darbuotojai atvyko 9.30 val. ir konstatavo R. U. mirtį (t. 1, b. l. 43).IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos eksperto V. Armono kaip specialisto iÅ¡vados Nr. M 628/13(03) ir fotolentelės nustatyta, kad R. U., du kartus kertant aÅ¡trius aÅ¡menis turinčiu pailgos formos daiktu ar įrankiu, buvo padarytos kirstinės abiejų pėdų nugarinių pavirÅ¡ių žaizdos su maitinančių-magistralinių arterijų (pėdų nugarinių) visiÅ¡kais perdalijimais, deÅ¡inės pėdos III–V tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, IV padikaulio ir čiurnos kauliuko įkirtimu, kairės pėdos kojos II, III, IV tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, čiurnos kauliukų perdalijimu, R.

U. mirė praėjus nedaug laiko – nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imties minučių – nuo Å«maus nukraujavimo iÅ¡ dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose. Kirstiniai sužalojimai su arterijų perdalinimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Po kirstinių žaizdų patyrimo paties R. U. judėjimo kojomis galimybė buvo stipriai apribota dėl perdalytų (sužalotų) judėjimo kojomis (einant, bėgant) dalyvaujančių abiejų kojų pirÅ¡tų tiesiamųjų sausgyslių, pėdos kaulų pažeidimų, įmanoma, kad jis galėjo tam tikrÄ laikÄ , kol dėl kraujo netekimo neprarado sÄ monės, judėti kojų keliais – atsiklaupęs, galėjo atlikti veiksmus rankomis (t. 1, b. l. 39–41, 44–46).IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. T–A 8644/13(01) nustatyta, kad R.

U. lavono kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 3,08 proc. (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 48).2013 m. lapkričio 4 d. teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus kaip specialisto papildomoje iÅ¡vadoje Nr. pM 26/13(03) nurodyta, kad tikėtina, jog R. U. mirtinai nukraujavo, tai pagreitino nurodyta alkoholinė intoksikacija, per trumpÄ laikÄ netekęs 1,5–2 l kraujo, todėl į guminius batus turėjo pribėgti daug kraujo. Tačiau sprendžiant iÅ¡ to, kad apie 2,5 m atstumu nuo kÅ«no buvo rastos pažeistos kruvinos puskojinės, jog nukentėjusiojo kojos guminiais batais buvo apautos atvirkščiai, o batų pavirÅ¡ius buvo nedaug sukruvintas, galbÅ«t su valymo ar plovimo žymėmis, nukentėjusysis buvo nuautas, po to vėl apautas.

Be to, aptiktas batų viduje kraujo, kurio dalis turėjo išbėgti per batų pažeidimus, kiekis negali būti adekvatus dideliam netekto kraujo dėl nukraujavimo iš pėdų žaizdų kiekiui (t. 1, b. l. 58–61).Iš 2014 m. vasario 27 d. trasologijos (pėdsakų) teismo eksperto E. Vaitkevičiaus bei pluoštinių medžiagų ir plastikų (polimerinių medžiagų) teismo ekspertės D. Vasiliauskienės kaip specialistų išvados nustatyta, kad pažeidimai pateiktuose tirti guminiuose batuose ir kojinėse, tikėtina, padaryti tirti pateiktu savadarbiu įrankiu – kapokliu (t. 1, b. l. 70–77).Iš 2014 m. kovo 6 d. to paties eksperto E. Vaitkevičiaus ir G.

Kisieliaus, turinčio kvalifikacijÄ atlikti teismo medicinos kriminalistikos tyrimus, kaip specialistų iÅ¡vados nustatyta, kad sužalojimas R. U. deÅ¡inėje pėdoje padarytas per tirti pateiktÄ deÅ¡inės kojos guminį batÄ ir tamsiai pilkos spalvos kojinę, sužalojimas kairėje pėdoje padarytas per tirti pateiktÄ kairės kojos guminį batÄ , pažeidimai tirti pateiktuose guminiuose batuose ir tamsiai pilkos spalvos kojinėje atitinka sužalojimus R. U. pėdose, iÅ¡skyrus kairės kojos bato priekinio galo pažeidimÄ , kuris padarytas nesužalojant R.

U. pėdų, jog po sužalojimų ir pažeidimų batuose padarymo guminiai batai buvo perauti ant prieÅ¡ingų kojų (t. 1, b. l. 79–83).IÅ¡ D. V. kaip įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ji savo sodyboje parodė vietÄ , esančiÄ apie 3,5 m atstumu nuo įėjimo į namÄ , joje įvykio naktį jÄ užklupo R. U., ten jÄ sugriebė už rankos. Po to ji parodė, kaip įvykio metu bÅ«dama namo prieangyje, pasiėmusi kampe laikytÄ savadarbį kapoklį, pro praviras duris juo mojavo prieÅ¡ R.

U. – naudodama pagalį vietoje kapoklio parodė, kad jį laikydama deÅ¡inėje rankoje, pro 31 cm durų, kurias prilaikė kaire ranka, tarpÄ keletÄ kartų horizontaliai mojavo prieÅ¡ R. U. palei už slenksčio esantį betoninį laiptelį. Po to ji parodė, kad ryte, atvykus pareigÅ«nams, tÄ patį kapoklį paslėpė svetainėje už minkÅ¡to kampo, parodė vietÄ , kurioje rado negyvÄ R. U. (t. 1, b. l. 5–15).Anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

U. mirė nuo Å«maus nukraujavimo iÅ¡ dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose.IÅ¡dėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji D. V. savadarbiu įrankiu – kapokliu – kirsdama R. U. į kojų pėdas padarė sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius nurodytus sužalojimus, kad tarp Å¡ių sužalojimų ir R. U. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ­â€“ jis mirė nuo Å«maus nukraujavimo iÅ¡ dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose.Kaltinamoji D.

V. neneigia galėjusi padaryti R. U. nurodytus sužalojimus, tačiau teigia juos galėjusi padaryti gindamasi nuo jos sveikatai ir gyvybei pavojingų R. U. veiksmų – pastarojo jos užpuolimo griebiant už rankos nakties metu kieme ir reikalaujant sumokėti jam už darbÄ arba duoti iÅ¡gerti, grasinimo jÄ užmuÅ¡ti, veržimosi į jos namus bei iÅ¡ baimės, kad girtas R. U. nepavartotų prieÅ¡ jÄ fizinio smurto. Be to, ji aiÅ¡kina tuo metu tamsoje aiÅ¡kiai nesupratusi, kokį daiktÄ gindamasi ir mojuodama prieÅ¡ R.

U. buvo sugriebusi – savadarbį kapoklį ar Å¡epetį. Anksčiau iÅ¡dėstyti ir toliau pateikiami duomenys yra pagrindas tokius kaltinamosios teiginius atmesti.Kaltinamosios D. V. teiginių, kad atėjęs prie jos namų naktį neblaivus R. U. reikalavo užmokesčio už darbÄ ar duoti iÅ¡gerti alkoholio ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas, atmesti negalima. Tai galėjo bÅ«ti jų konflikto dėl R. U. noro darbymečiu gauti daugiau alkoholio, dėl to, kad jis Å¡iam tikslui prašė ir gavo pinigų iÅ¡ kaltinamosios sÅ«naus D.

V. sugyventinės V. S. tęsinys. Liudytoja V. S. parodė, kad ji iÅ¡ tikrųjų bulves atvežusiems R. U. ir S. P. jų praÅ¡ymu davė 5–6 litus alui nusipirkti. Apie tokiÄ aplinkybę girdėjęs parodė liudytojas M. M. Pati kaltinamoji D. V. neneigia, kad dėl to ant R. U. buvo supykusi, dėl tokio negražaus elgesio jam priekaiÅ¡tavo. Kaip nurodyta anksčiau, liudytojas S. P. parodė, kad D. V., sužinojusi, kad R. U. iÅ¡ V. S. ėmė pinigų alui, ant jo labai supyko, už tai ant kaladės sėdėjusiam R.

U. spyrė į pilvÄ ar krÅ«tinę taip, kad Å¡is nugriuvo ant žemės, nebeleido jam duoti gerti degtinės. Be to, jis parodė, kad vėliau R. A. ar L. L. jam sakė, kad tuo metu D. V. R. U. dar grasino nukirsti kojas. Nors kaltinamoji, apklausiama teisiamajame posėdyje 2014 m. spalio 14 d., teigė, kad po S. P. apklausos teisme (2014 m. liepos 11 d.) Å¡is jai prisipažinęs, kad jÄ apkalbėjo, jai paaiÅ¡kinęs, kad A. U. R. A. buvo davęs 50 litų už tai, kad Å¡is duotų parodymus apie jos grasinimÄ R.

U. nukirsti kojas, tokiais kaltinamosios paaiškinimais tikėti nėra pagrindo. Pirmiausia tokių aplinkybių, kad S. P. jai taip paaiškinęs, kaltinamoji teismui nenurodė anksčiau negu 2014 m. spalio 14 d., taip ėmė aiškinti tik po S. P. mirties (2014 m. rugpjūčio 6 d.). Antra, teisme duotų S. P. parodymų teisingumas teismui nekelia jokių abejonių. Siekiant tuo visiškai įsitikinti buvo peržiūrėtas liudytojo S. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 124–127) vaizdo įrašas.

Iš šios apklausos ir vaizdo įrašo liudytojo parodymų apie minėtas aplinkybes teisingumas abejonių nekelia. Siekiant patikrinti minėtus duomenis teisiamajame posėdyje buvo ištirti ir liudytojo R. A., mirusio 2014 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu anksčiau duoti parodymai, peržiūrėtas jo apklausos 2013 m. spalio 16 d. vaizdo įrašas. Liudytojas R. A., be kita ko, parodė, kad po bulviakasio vakarienės metu D. V. susipyko su R. U. dėl to, kad šis iš jo marčios V. paėmė 6 litus alui nusipirkti, pasakiusi:

„žalty, paėmei Å¡eÅ¡is litus nuo V.“, spyrė R. į krÅ«tinę, dėl to R. U. nukrito nuo kelmo ant žemės, be to, R. U. pasakė, kad jis daugiau kojų į kiemÄ pas V. neįkels, kad nukapos jam kojas (t. 1, b. l. 140–142). Tokių liudytojo R. A. parodymų teisingumas abejonių nekelia. Nukentėjusysis A. U., parodęs, kad nors ir buvo susitikęs su R. A. 2013 m. spalio mėnesį prieÅ¡ pastarojo apklausÄ 2013 m. spalio 16 d., aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai paneigė davęs R. A. pinigų ar kitaip jį veikęs tam, kad jis duotų tokius parodymus.

Be to, pati kaltinamoji D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad galiausiai R. U. iÅ¡ savo kiemo iÅ¡varė. Taigi iÅ¡ visumos tokių duomenų galima teigti, kad pati D. V. prieÅ¡ R. U. buvo agresyviai nusiteikusi, konkrečiai grasino nukapoti jam kojas, jo nebijojo ir net vartojo prieÅ¡ jį smurtÄ . Kaltinamoji D. V. ir R. U. gyvendami toje pačioje vietovėje vienas kitÄ pažinojo daug metų, neabejotinai žinojo vienas kito gyvenimo bÅ«dÄ , charakterius, pomėgius ir polinkius. Kaltinamoji parodė gerai pažinojusi R.

U. Å¡eimÄ , neretai rÅ«pinosi ne tik R. U., bet ir kitais jo Å¡eimos nariais. Ji matė ir R. U. polinkį vartoti alkoholį. Taigi esant tokiems santykiams R. U. pasirodymas naktį prie kaltinamosios namų siekiant patenkinti primityvų poreikį – gauti užmokestį už darbÄ ar alkoholio – baimės kaltinamajai sukelti negalėjo. Teismas yra įsitikinęs, kad tokiomis aplinkybėmis jokios realios grėsmės D. V. sveikatai ar gyvybei iÅ¡ R. U. nebuvo, netiki kaltinamosios paaiÅ¡kinimu, kad R. U. grasino jÄ užmuÅ¡ti.

Beje, tokiÄ aplinkybę kaltinamoji nurodė jau tik teisiamajame posėdyje. Niekuo objektyviai nepagrįsti ir jos teiginiai, kad R. U. turėjo pagrindo bijoti, nes prieÅ¡ metus laiko jis buvo įsilaužęs į jos namus, reikalavo pinigų, buvo sugriebęs jÄ už plaukų bei sudraskęs drabužius. Pažymėtina, kad po įvykio jokių sužalojimų kaltinamajai nustatyta nebuvo (t. 1, b. l. 50), nors ji teigia, kad R. U. buvo sugriebęs jÄ už rankos, jÄ laužė. Nors kaltinamoji teigia, kad apie atsitikimÄ su R.

U. vėliau naktį ji sakiusi D. M. ir Z. B., pastarieji tokių jos parodymų nepatvirtino. Kaip parodė nukentėjusysis A. U. ir liudytojas Z. B., pas kurį R. U. gyveno, pastarasis jokiomis aplinkybėmis nebuvo agresyvus žmogus. Todėl visi Å¡ie duomenys yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamosios ir R. U. nurodytÄ naktį įvyko paprastas konfliktas. Neatmestina, kad pastarasis anksčiau minėtu tikslu norėjo patekti į kaltinamosios namus, bet visuma iÅ¡dėstytų duomenų neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tai grėsė aiÅ¡kiu kaltinamosios bÅ«sto neliečiamumo pažeidimu.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paprasto konflikto, kaip nurodyta, konfliktas tarp jų buvo ir įvykio vakare, metu kaltinamoji, siekdama, kad R. U. pasiÅ¡alintų, minėtu įrankiu jį sunkiai sužalojo. Duomenų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos veiksmus ji atliko gindamasi, gindama bÅ«sto neliečiamybę nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, nėra. Atmestini kaltinamosios teiginiai, kad ji nesupratusi, kokį įrankį turėjusi rankoje – savadarbį kapoklį ar Å¡epetį. VisiÅ¡kai neabejotina, kad ir tamsoje tokių savo įrankių kaltinamoji nebÅ«tų neskyrusi.

Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir net iÅ¡ pradžių teisiamajame posėdyje ji teigė, jog sugriebė prieangyje buvusį kapoklį ir juo mojavo prieÅ¡ R. U., tik vėliau, atsakydama į gynėjo klausimus, ėmė kelti versijÄ , kad galėjo sugriebti ir Å¡epetį. VisiÅ¡kai akivaizdu, kad tokie įrankiai savo savybėmis aiÅ¡kiai skiriasi. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keldama tokiÄ nepagrįstÄ versijÄ kaltinamoji siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Neatmestina, kad kaltinamoji R.

U. per guminiais batais apautas kojas kirto Å¡iam bÅ«nant ant prieangio laipto. Tai patvirtina ant prieangio laipto rastos kraujo žymės. Kaltinamoji D. V. tokiu pavojingu sveikatai ir gyvybei įrankiu kirsdama R. U. per kojas neabejotinai suprato, kad kėsinasi į jo sveikatÄ ir gyvybę, numatė, kad gali jam gyvybę atimti. IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų, specialistų iÅ¡vadų matyti, jog sunkiai sužalotas U. Å«miai nukraujavo įvykio vietoje, tai rodo kraujo pėdsakai. Matyti ir tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis po sužalojimų padarymo buvo nuvilktos jo kojinės, nuauti ir vėl apauti, bet jau atvirkščiai jo batai.

VisiÅ¡kai atmesti galimybės, kad tai iki sÄ monės netekimo galėjo padaryti ir pats R. U., negalima. Tačiau neabejotina, kad iki to momento jis kankinosi, negalėjo vienkiemyje nekelti dejonių ar kitų garsų. Todėl palikdama nukentėjusįjį tokios bÅ«senos kaltinamoji D. V. parodė abejingumÄ jo gyvybei. Tačiau kartu nepakanka daryti iÅ¡vados, kad ji norėjo R. U. gyvybę atimti. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ji R. U. nužudė netiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios D. V. veiksmai, kaip netiesiogine tyčia padarytas nužudymas, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

                                                    Bausmės skyrimas Kaltinamosios D. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia kaltinamajame akte nurodytÄ aplinkybę, kad ji nusikaltimÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamoji D. V. visada neigė iki įvykio vartojusi alkoholį.

Liudytojas Z. B. parodė, kad darbymečio pas D. V. ir vakarienės metu ji alkoholio nevartojo, iÅ¡ esmės taip pat liudijo ir M. M., o liudytojas S. P. teisme negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, ar kaltinamoji tai darė. Nors iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, į kurį kaltinamoji skambino 2014 m. rusėjo 6 d. ryte, pateikto įraÅ¡o matyti, kad į Å¡io centro darbuotojos klausimÄ , ar D. V. kartu su rastu negyvu asmeniu anksčiau nevartojo alkoholio, atsakė, kad „vakar gėrėm“ (t. 1, b. l. 87–89), to nepakanka neabejotinai konstatuoti, kad iki R.

U. nužudymo kaltinamoji alkoholį vartojo ir buvo apsvaigusi. Darant tik tokiÄ prielaidÄ negalima bÅ«tų nustatyti vartoto alkoholio kiekio, kaltinamosios apsvaigimo laipsnio ir pripažinti, kad jos apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokių iÅ¡vadų negalima daryti ir iÅ¡ D. V. blaivumo testo, atlikto 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.43 val., kurio metu jai buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 90), nes negalima paneigti kaltinamosios parodymų, kad radusi negyvÄ R. U. ji iÅ¡ streso gėrė brendžio.Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkės asmenybę.Kaltinamoji D.

V. tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė žmogų. Å ios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika visuomenei padaryta didelė žala. Kiek mažesnį Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį rodo tai, kad jÄ kaltinamoji padarė netiesiogine tyčia, nenorėdamas atimti gyvybės. Dėl R. U. mirties kaltinamoji gailisi ir iÅ¡gyvena. Iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji nebuvo ir Å¡iuo metu nėra vien tik ir itin neigiamai apibÅ«dinama. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nės charakteristikoje nurodytos skaudžios jos Å¡eimos narių netektys, ilgametė ankstesnė darbinė veikla, tai, kad ji turi didelį namų Å«kį.

Tai leidžia manyti, kad ji rÅ«pinosi savo Å¡eima. Pažymėtina, jog kaltinamoji nusikalto bÅ«dama Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trejų metų. Dėl iÅ¡gyvenimų, patirtų padarius nusikalstamÄ veikÄ , jai atsirado įvairių sveikatos sutrikimų. Atsižvelgdamas į visa tai, jos amžių, teismas kaltinamajai skiria įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, artimesnę jos minimaliai ribai. IÅ¡dėstyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad griežtesnė laisvės atėmimo bausmė D.

V. nebūtų tinkamiausia ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.                        Civilinių ieškinių išsprendimas ir kitų klausimų išsprendimas Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. nužudytojo R. U. sesuo pareiškė 4704,29 litų civilinį ieškinį turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad su nužudytu broliu R. U. jos santykiai buvo labai artimi – jinai juo rūpinosi, dažnai lankydavo, remdavo materialiai.

Dėl jo beprasmiškos ir netikėtos netekties buvo stipriai sukrėsta, pradžioje kamavo nemiga, yra apėmęs dvasinės tuštumos jausmas, suvokiant, kad brolio yra netekusi visiems laikams. Be to, teisiamajame posėdyje ji paaiškino, kad jai buvo labai sunku iš nuotraukų matyti, kad brolis mirė akivaizdžiai šaukdamasis pagalbos, o niekas iš ten buvusių asmenų neatėjo jam padėti. Organizuojant laidotuves niekas iš kaltinamosios giminių nepasiūlė jokios pagalbos, iš jų nesulaukė jokio geranoriškumo.

Dėl kaltinamosios D. V. nusikalstamų veiksmų patyrė ir turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro nužudyto brolio laidojimo ir kitos su tuo susijusios jos turėtos iÅ¡laidos – 4086,63 litų laidojimo, 470,65 litų gautas mažesnis atlyginimas dėl priverstinių nemokamų atostogų, 147,01 litų kurui kelionėms iÅ¡ Klaipėdos į Plungę.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. U. nužudyto R. U. brolis byloje pareiÅ¡kė 20 000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad su nužudytu broliu R. U. jo santykiai buvo artimi – jis juo rÅ«pinosi, dažnai lankydavo, bendraudavo telefonu, remdavo materialiai, atsiveždavo jį į savo namus Å¡venčių progomis. Dėl artimo giminaičio – brolio – beprasmiÅ¡kos ir netikėtos netekties buvo stipriai sukrėstas, yra apėmęs dvasinės tuÅ¡tumos jausmas, suvokiant, kad brolio neteko visiems laikams. Pripažinus D. V. kalta dėl R. U. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusiosios L.

G. nurodytomis išlaidomis. Nukentėjusiosios L. G. turėtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 145–151) bei realios, todėl nurodyta suma iš kaltinamosios D. V. jai priteistina.Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo L. G. tenkintina visiškai, nukentėjusiojo A. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios D.

V. veiksmais, kuriais buvo atimta visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis R. U. mirties metu buvo 42 metų amžiaus. Nukentėjusiųjų L. G. ir A. U. parodymais nustatyta, kad R. U. su jais siejo glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai, jie dažnai bendraudavo. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl beprasmės brolio netekties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Kartu nustatyta, kad labiau su nužudytu broliu kasdieniniame gyvenime bendravo nukentėjusioji L.

G., ji, gyvendama arčiau, brolį dažniau lankydavo, labiau padėdavo jam materialiai, dėjo pastangas jį įdarbinti Lietuvoje ir užsienyje. Taigi aiÅ¡ku, kad jÄ su R. U. siejo stipresni socialiniai ryÅ¡iai. Tuo tarpu nukentėjusysis A. U. su R. U. matydavosi kartÄ per keletÄ mėnesių, dažniau bendravo tik telefonu. Taigi Å¡ioje situacijoje nebÅ«tų teisinga jam priteisti tokiÄ pat atlygintinos neturtinės žalos dydį kaip nukentėjusiajai L. G., todėl nukentėjusiojo A. U. praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma mažintina.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamosios padėtį (yra pensininkė), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai L. G. priteistina 20 000 litų, o nukentėjusiajam A. U. priteistina 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡komos nukentėjusiosios L. G. turėtos 3000 litų iÅ¡laidos advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–303, 308 str.,                             n u s p r e n d ž i a :            D. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.           Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. V. sulaikymÄ ir suėmimÄ nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. spalio 17 d.

           Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. V. palikti kardomÄ sias priemones – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.Priteisti iÅ¡ nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 4704,29 litų (1362,45 eurų) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 20 000 litų (5792,40 eurų), nukentėjusiajam R. U. – 25 000 litų (7240,50 eurų), nukentėjusiajam A.

U. – 10 000 litų (2896,20 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.          IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 3000 litų (868,86 eurų) iÅ¡laidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.          Daiktus – savadarbį kapoklį, guminius batus, maiÅ¡us, dėžę su nužudyto R. U. rÅ«bais (sportinėmis kelnėmis, džemperiu, marÅ¡kinėliais, Å¡varku, kelnaitėmis), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Plungės policijos komisariate pagal 2013–11–04 kvitÄ ser.

BBB Nr. 030950, – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), esantį turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki žalos, iÅ¡laidų atlyginimo ar jų iÅ¡ieÅ¡kojimo.          Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Arvydas Daugėla