a396fee0-c819-4eaf-833c-28ccc373cc90 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1632-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02633-2012-4                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 32.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 16 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

K. atstovaujamos advokatės Stanislovos Stasiukynienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-374/2013 pagal ieÅ¡kovo J. V. V. ieÅ¡kinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl servituto pabaigos, ir pagal atsakovės A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl servituto ploto ir turinio pakeitimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas J.

V. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d įsakymo Nr.1995 pagrindu J. V. V.a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiame 0,1300 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytÄ kelio servitutÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 2-7). Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.1995 pagrindu minėtame žemės sklype yra nustatytas 201 kelio servitutas, taip pat yra ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. IeÅ¡kovo nuomone Å¡iuo metu susiklostė situacija, kad servitutas nustatytas tam, kad jis pats galėtų pateikti į jam priklausantį kitÄ Å¾emės sklypÄ , kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini). Mano, kad šiuo pagrindu servitutas nereikalingas, kadangi ieÅ¡kovas esÄ s ir tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, todėl yra pagrindas servitutÄ pripažinti pasibaigusiu.

Servitutas buvo nustatytas tuomet, kai žemes sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklausė valstybei. Å iai dienai aplinkybės iÅ¡ esmės yra pasikeitusios ir minėto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovė A. K.. Ä® atsakovei A. K. priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, yra atskiras įvažiavimas, kuriuo ji naudojasi, todėl jai nėra jokio tikslo naudotis ieÅ¡kovo žemės sklypu, tam kad patektų į kitÄ jai priklausantį žemės sklypÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir riboti ieÅ¡kovo nuosavybės teises.

Esant nustatytam servitutui, ieÅ¡kovas negali savo žemės sklypo apsitverti, nors dėl kitų asmenų naudojimosi Å¡iuo keliu patiria įvairaus pobÅ«džio nepatogumų. Atsakovė prie kelio iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros neprisideda. Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (T.1, b.l. 130-132).Atsakovė A. K., nesutikdama su ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslinti Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. ŽM-1995, nustatyto servituto plotÄ ir turinį, nustatant J. V. V., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,1300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0277 ha dalyje 6 m kelio servitutÄ tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, pagal pridedamÄ UAB „EVVI“ 2012-11-26 parengtÄ IÅ¡traukÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto M:1000 (T.1, b.l. 115-117).

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,2438 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Ginčijamo servituto dalimi ji naudojasi nuo 1986 metų, važiuodama su žemės Å«kio technika į namų valdos žemės sklypÄ . Panaikinus Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu J. V. V. nuosavybės teise priklausančiame 0.,300 ha žemės sklype nustatytÄ 201-kelio servitutÄ (T), atsakovė vėl neturėtų galimybės tinkamai naudotis žemės sklype esančiais, jai nuosavybės teise priklausančiais Å«kiniais pastatais, nes neturėtų galimybės prie jų privažiuoti su žemės Å«kio technika ir normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį naudoti žemės sklypÄ .

Mano, kad servitutÄ tikslinga patikslinti, iÅ¡laikant žemės sklypo savininkų teisių pusiausvyrÄ : įgyvendinti atsakovės teises ir teisėtus reikalavimus, galima sumažinus servituto plotÄ ir pakeitus jo turinį.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nei su ieÅ¡kiniu, nei su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis nuo servituto nustatymo pradžios iki dabar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, nėra pasikeitusios.

Esamu ginčo žemės servitutu galima patekti į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į atsakovės nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Pagal UAB „EVVI“ parengtÄ planÄ patikslinus servituto plotÄ ir turinį, minėti ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai neturėtų privažiavimo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMarijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė – panaikino Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d įsakymo Nr.1995 pagrindu J.

V. V., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiame 0,1300 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytÄ kelio servitutÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovės A. K. ieÅ¡kovui J. V. V. ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 163-170). Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad ieÅ¡kovas yra ir tarnaujančiojo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vieÅ¡pataujančiojo daikto (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, o CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad servitutas baigiasi, tam pačiam asmeniui tapus ir vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku.

Teismas nustatė, kad atstumas nuo ginčo keliuko iki atsakovės kiemo tvoros apie 15 m pločio nenaudojamos pievos, priklausančios atsakovės žemės sklypui. Teismo nuomone, tai pakankamas plotas su minimaliomis sÄ naudomis įsirengti kitÄ keliukÄ privažiuoti prie atsakovės Å«kinių pastatų ir kito žemės sklypo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nuo pagrindinio kelio įsikusi į ginčo keliukÄ , vėliau pasukusi į deÅ¡inę, važiuoja be jokio kito tinkamai įrengto keliuko per savo pievÄ iki Å«kinių pastatų ir iki kito žemės sklypo.

Vadinasi, yra visos sÄ lygos pravažiuoti savo žemės sklypu ir be techninio įrengimo lygio kelio. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės įsirengtu nauju privažiavimu, naudosis tik ji viena, spręstina, kad tokiam privažiavimui netaikomi keliui keliami reikalavimai ar atitinkamai taikomas techninis įrengimo lygis. Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad A. K. vieÅ¡pataujančiuoju daiktu gali tinkamai naudotis, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, dėl ko tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu turi bÅ«ti neribojamos.

Kadangi Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. ŽM-1995 nėra tiksliai ir aiÅ¡kiai įvardintas servituto turinys, teismas sprendė, kad jis buvo nustatytas patekti ieÅ¡kovui į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovei A. K. patekti į jos nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu ieÅ¡kovui tokia galimybė nereikalinga, o atsakovė turi visas sÄ lygas savo žemės sklype įsirengti kitÄ privažiavimo keliukÄ .

Teismo nuomone, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad nuo servituto nustatymo pradžios iki dabar pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių galimai servitutas buvo nustatytas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas, sutikdamas su trečiojo asmens nuomone, sprendė, kad patikslinus servituto plotÄ ir turinį pagal UAB „EVVI“ parengtÄ planÄ , minėti atsakovės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieÅ¡kovo (kadastro Nr (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomi žemės sklypai neturėtų privažiavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 24.3 ir 43 punktais, Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintinas ir kelio servitutas naikintinas, priešieškinio reikalavimas praranda prasmę, todėl teismas priešieškinį atmetė.III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiApeliaciniu skundu A. K., atstovaujama advokatės S. S. praÅ¡o pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“Â ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. (T.2, b.l. 2-7). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas konstatavęs, kad servitutas buvo nustatytas tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, neįvertino tos aplinkybės, kad formuojant atsakovei priklausantį 0,2438 ha žemės sklypÄ ir 1,89 ha žemės sklypÄ , kurie ribojosi su bendro naudojimo 6 m pločio keliu (ribos taÅ¡kai 1-2 ir atitinkamai 2-5), buvo pažeistos atsakovės teisės ir nustatytas servitutas, o tuo pačiu netinkamai įvertino įrodymus, kad patekti į ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypus galima tik per nustatytÄ kelio servitutÄ ir kito įvažiavimo įsirengti nėra galimybės. Mano, kad teismo iÅ¡vada, jog yra galimybė su minimaliom iÅ¡laidom per pievÄ Ä¯sirengti kitÄ Ä¯važiavimÄ nėra pagrįsta.

Taip pat pažymi, kad ginčo keliu naudojasi nuo 1986 m., ir ginčas dėl naudojimosi keliu iÅ¡spręstas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1736-07/2004 IeÅ¡kovas J. V. V. prašė skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.2, b.l. 18-21). Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad apeliantė pati turi galimybę į jai priklausantį žemės sklypÄ patekti nesinaudodama servitutiniu keliu, juo labiau, kad pati atsakovė prašė panaikinti servitutas žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas kitam sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtino aplinkybę, jog ji turi galimybę patekti į sklypÄ , o aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintas faktais įrodinėti nereikia.

Pažymima, kad aplinkybės, kurios nurodomos apeliaciniame skunde dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo formuojant 0,2438 ha ir 1,89 ha žemės sklypus nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl jos negali bÅ«ti apeliacijos dalyku. Teigdama, kad nustačius servitutÄ buvo pažeistos jos teisės, atsakovė pati sau prieÅ¡tarauja nesutikdama su servituto panaikinimu. Ä® sklypÄ , kuriam atsakovė prašė nustatyti servitutÄ , atsakovė turi įrengtÄ Ä¯važiavimÄ , todėl servituto nustatymas neatitinka servituto paskirties, apžeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ (T.2, b.l. 23-27) nurodė, kad net ir patikslinus servitutÄ , apeliantės teisės tinkamai naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vis tiek bus apribotos, prašė sprendimÄ dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo priimti teismo nuožiÅ«ra.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Ginčas byloje yra kilęs dėl ieÅ¡kovo J. V. V. žemės sklype esančio kelio, kuriuo naudojasi atsakovė A.

K., servituto. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įgijo Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-58-19453-19553 ir Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu (T.1, b.l. 8-9, 12-16). Atkuriant nuosavybės teises, minėtais administraciniais aktais ieškovui suteikiamame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas Nr. 201 (T).

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso kaimyninis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 4-12, 118-119). Dėl servituto panaikinimo. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Tai suteikimas teisės vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto) tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str.).

Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 str. 1 d.). Servituto tikslas užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

Dėl to servituto turinyje turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str. 1 d.). Servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse iÅ¡vardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.). Servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t.y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (4.135 str.).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t.y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo J.

V. V. reikalavimo nustatyti, jog iÅ¡nyko kelio servituto bÅ«tinumas, patenkinimas reikÅ¡tų, kad atsakovė A. K. nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praranda galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ vieÅ¡o savivaldybės kelio, ir kad Å¡i galimybė bÅ«tų atkurta, reikia įrengti kitÄ tinkamÄ naudoti keliÄ . Be kitų byloje nustatytų aplinkybių, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡važiuojamojo posėdžio protokolas (T.1, b.l. 89).

Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybės lemia, kad ieÅ¡kovo J.V. V., kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas, nes neiÅ¡nyko jo bÅ«tinumas ir vieÅ¡pataujantysis daiktas negalės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikÅ¡tų, kad atsakovė A. K. pagal Å¡iuo metu esamÄ situacijÄ praranda galimybę naudotis vieÅ¡pataujančiuoju daiktu – jai priklausančiu žemės sklypu (CK 4.135 str.).

Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukų (T.1, b.l. 88, 125), matyti, kad keliu, kuriam nustatytas servitutas galimai naudojasi ir kitų žemės sklypų naudotojai (pvz. sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kt). Nors ieškovas teigia, kad jis yra kito žemės sklypo, kuriam buvo nustatytas savininkas ir todėl servitutas jam nereikalingas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyto servituto pabaigos konstatavimas išnykus jo būtinumui galimas tik tada, kai viešpataujantysis daiktas (t.y. visi su jo nustatymu susiję žemės sklypai) gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto.

IeÅ¡kovo J.V. V. argumentai, kad atsakovė gali nesunkiai įsirengti kitÄ keliÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kad sklypo dalis (pieva), kur turėtų bÅ«ti įvažiavimas, nenaudojama, tuščia, nėra paremti konkrečiais įrodymais (pvz. atitinkama darbų sÄ mata), be to, kaip jau buvo minėta, konstatuojant, kad iÅ¡nyko sÄ lygos servituto nustatymui, kitas kelias jau turi bÅ«ti įrengtas.Nors ieÅ¡kinyje nebuvo keliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu.

Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.). Nepanaikinus servituto tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; Å¡i jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. Tokiu bÅ«du, nepanaikinus servituto, bent iÅ¡ dalies tarp kaimynų bÅ«tų iÅ¡vengta konfliktinės situacijos.Esant Å¡ioms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kinys dėl servituto panaikinimo naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl servituto patikslinimo.

Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl nustatyto servituto patikslinimo, motyvuojant tuo, kad apginti ieÅ¡kovo ir atsakovės teises galima sumažinant servituto plotÄ ir pakeitus jo turinį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui J. V. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu buvo nustatytas kelio servitutas (CK 4.119 str.) patekti į gretimus sklypus (vieÅ¡pataujantysis daiktas).

IÅ¡ byloje pateikto 2007 m. lapkričio 5 d. dėl žemės sklypo perprojektavimo svarstymo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad J.V. V. sutiko, kad 6 m pločio keliukas einantis iki jam grÄ Å¾inamo natÅ«ra žemės sklypo bÅ«tų pamatuotas į bendrÄ sklypo plotÄ ir bÅ«tų įraÅ¡ytas kelio servitutas (T.1, b.l. 46). Servitutas buvo nustatytas Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-58-19453-19553 ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu. Apskrities virÅ¡ininko įsakymas yra administracinis aktas, o galimybė administraciniu aktu – apskrities virÅ¡ininko sprendimu nustatyti servitutÄ buvo įtvirtinta LR Žemės įstatymo (nuo 2007-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) 23 straipsnyje. Taigi servitutas nustatytas vadovaujantis įstatymu. 2011-10-19 ieÅ¡kovui įregistruojant nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kelio servitutas (T.1, b.l. 8-9). Kaip jau minėta, keliu, kuriam nustatytas servitutas naudojasi ne tik atsakovė, patekdama į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, bet ir kiti naudotojai (T.1, b.l. 88, 125), todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas, patikslinant servituto turinį ir plotÄ taip, kaip praÅ¡oma prieÅ¡ieÅ¡kinyje, galimai pažeistų kitų asmenų (žemės sklypų naudotojų) teises, bei prieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimams, kur nurodyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais (Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 24.3 p. ir 43 p.)Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo paliktinas nepakeistas.Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius apeliacinio skundo argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ji bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, perskirstytinos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 142,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 1). Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi nepriteistinos. Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (T.2, b.l. 9), nors už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 286,00 Lt (ginčijo ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimÄ ).

Kadangi teismo sprendimo dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo paliktina nekeistina, o skundo dalis dėl ieÅ¡kinio patenkinta – sprendimas Å¡ioje dalyje panaikintas ir ieÅ¡kinys atmestas, nesumokėta 142,00 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteisina iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. V.. Apeliantė už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 1500,00 Lt (T.2, b.l. 11-12).Ä®vertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais maksimaliais dydžiais (Rekomendacijų 8.2 p., 8.9 p., 8.18 p.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , posėdžių trukmę, bylos apimtį, į tai, kad posėdžiuose apeliantę advokatė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d.), už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.   Atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pat perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybei priteistina po 23,50 Lt Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo patenkintas ieÅ¡kinys dėl servituto panaikinimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., a.k (duomenys neskelbtini) naudai 750,00 Lt (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 23,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, viso 145,50 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt penkis litus penkiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iÅ¡ atsakovės A. K., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 23,50 Lt (dvideÅ¡imt tris litus penkiasdeÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                     Žibutė Budžienė                                                                  Evaldas Burzdikas                Leonas Jachimavičius.