Legislator Case Law & Legislation
a3940ea1-7974-4bcd-8282-7e17ef98edc1 AI generated

a3940ea1-7974-4bcd-8282-7e17ef98edc1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a3940ea1-7974-4bcd-8282-7e17ef98edc1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1731-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29455-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.4.2.12.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Donatos Kravčenkienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) D.

Legislator headnote

AI generated

a3940ea1-7974-4bcd-8282-7e17ef98edc1 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, pažymėdamas, kad ieÅ¡kovas neteko jam nuosavybės teise priklausiusių transporto priemonių dėl nusikalstamos veikos, be savo valios, todėl reiÅ¡kia vindikacinį ieÅ¡kinį ir neginčija tarpinių sandorių grandinės. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2004; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl nusikalstamos veikos prarastas turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1731-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29455-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 2.4.2.12.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Donatos Kravčenkienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Autoardymas“ dėl turto iÅ¡reikalavimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoardymas“ bei atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinius ieÅ¡kovui D. Å . dėl iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. Å . (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti: 1.1. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoardymas“ transporto priemonę „Nissan Armada“ (VIN (duomenys neskelbtini) ir jos registracijos liudijimÄ bei grÄ Å¾inti juos ieÅ¡kovui; 1.2. iÅ¡ atsakovo A.

K. – transporto priemonę „Cadillac Escalade“ (VIN (duomenys neskelbtini) ir jos registracijos liudijimÄ bei grÄ Å¾inti juos ieÅ¡kovui.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu G. B. (G. B.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo bausmė. IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, tačiau ieÅ¡kinys dėl G. B. nusikalstamais veiksmais pasisavintų automobilių grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovo nuosavybėn paliktas nenagrinėtas.

3. Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovo pasisavintus automobilius G. B. perleido tretiesiems asmenims, o Å¡iuo metu jų savininkai yra atsakovai, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje Nr. T-127-861/2021 patenkino UAB „Autoardymas“ praÅ¡ymÄ ir automobilį „Nissan Armada“ grÄ Å¾ino savininkei UAB „Autoardymas“, o 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje Nr. T-123-843/2021 iÅ¡ dalies patenkino A. K. praÅ¡ymÄ ir automobilį „Cadillac Escalade“ grÄ Å¾ino jo savininkui A. K.. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį pakeitė ir atsakovų praÅ¡ymus patenkino iÅ¡ dalies: A. K. perdavė automobilio Cadillac Escalade“, o UAB „Autoardymas“ – automobilio „Nissan Armada“ valdymÄ , grÄ Å¾inant jiems Å¡ias transporto priemones, taip pat UAB „Autoardymas“ grÄ Å¾ino automobilio „Nissan Armada“ registracijos liudijimÄ .

4. IeÅ¡kovo teigimu, automobilių nuosavybės teisė priklauso jam, nes automobiliai iÅ¡ jo buvo pasisavinti padarant nusikalstamÄ veikÄ , todėl yra visos sÄ lygos jo pareikÅ¡tam vindikaciniam ieÅ¡kiniui patenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnis).

5. Atsakovas A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilį įsigijo teisėtai, be to, atliko jo remontÄ , investuodamas savo pinigus. Atsakovė UAB „Autoardymas“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

6. Atsakovė UAB „Autoardymas“ pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinio patenkinimo atveju priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 085,71 Eur transporto priemonės įsigijimo, registracijos ir pagerinimo iÅ¡laidų bei 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

7. Nurodė, kad automobilį „Nissan Armada“ įsigijo iÅ¡ jo pardavėjos K. I. ir yra jau ketvirta jo savininkė, taigi negalėjo numatyti, jog automobilio valdymÄ pradinis savininkas (ieÅ¡kovas) prarado dėl nusikalstamos veikos. Atsakovė yra sÄ Å¾ininga įgijėja, jos nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes visÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 metų vasaros, žinojo, jog turtas yra perleistas atsakovei, tačiau ieÅ¡kinį atsakovei pareiÅ¡kė tik po dvejų metų – 2021 m. spalio 25 d., per tÄ laikÄ atsakovė ne tik patyrė automobilio įsigijimo iÅ¡laidų, bet ir investavo lėšas į jo pagerinimÄ 8. Atsakovas A. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinio patenkinimo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 3 082,48 Eur transporto priemonės įsigijimo, registracijos ir pagerinimo iÅ¡laidų, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

9. Nurodė, kad jis yra sÄ Å¾iningas automobilio „Cadillac Escalade“ įgijėjas, turtÄ Ä¯gijo 2019 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ A. V. (A. V.), 2019 m. rugsėjo 19 d. užsakė ir atliko transporto priemonės atitikties įvertinimÄ , techninę ekspertizę ir įregistravo VÄ® „Regitra“ savo vardu, be to, savo lėšomis pagerino automobilio bÅ«klę, t. y. sÄ Å¾iningai valdė ir prižiÅ«rėjo įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nereiÅ¡kė atsakovui jokių reikalavimų, ieÅ¡kinį buvo pareiÅ¡kęs baudžiamojoje byloje kaltinamam G. B., todėl manytina, kad ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai ir siekė praturtėti atsakovo sÄ skaita. Atsakovas yra sÄ Å¾iningas automobilio valdytojas, todėl turi teisę reikalauti atlyginti turėtas iÅ¡laidas, t. y. automobilio įsigijimo, patikrinimo (ekspertizės) bei registracijos ir pagerinimo iÅ¡laidas, ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

10. Atsiliepimu į priešieškinius ieškovas prašė juos atmesti.

11. Nurodė, kad atsakovai automobilių įsigijimo kainos turi teisę reikalauti iÅ¡ automobilio pardavėjo, o registracijos mokesčio – iÅ¡ asmens, kuriam jį sumokėjo, bet ne iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovo teigimu, automobilio remonto ir autodalių iÅ¡laidos tenka automobilį eksploatuojančiam asmeniui, t. y. atsakovams. IeÅ¡kovas turi teisę atgauti automobilius tokios bÅ«klės, kokios juos prarado. Pagal CK 4.34 straipsnio 3 dalį sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Atsakovai neįrodė, kad automobilių bÅ«klę pagerino, net neįrodinėjo pagerinimų vertės.

12. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, pažymėdamas, kad ieÅ¡kovas neteko jam nuosavybės teise priklausiusių transporto priemonių dėl nusikalstamos veikos, be savo valios, todėl reiÅ¡kia vindikacinį ieÅ¡kinį ir neginčija tarpinių sandorių grandinės. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2004; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl nusikalstamos veikos prarastas turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų.

IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį G. B. dėl automobilių vertės atlyginimo, tačiau baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kinio reikalavimÄ pakeitė, supratęs, kad iÅ¡ G. B. patirtos žalos atlyginimo neatgaus, todėl prašė iÅ¡reikalauti automobilius natÅ«ra. Ikiteisminio tyrimo metu atgauti automobilių ieÅ¡kovas negalėjo, nes jie buvo areÅ¡tuoti.

13. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, teigė, kad atsakovai transporto priemones įsigijo iÅ¡ nesusijusių su nusikalstama veika asmenų. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas tÄ pačiÄ dienÄ , kai atsakovė UAB „Autoardymas“ įsigijo automobilį „Nissan Armada“ (2019 m. gruodžio 4 d.), o atsakovas A. K. automobilį „Cadillac Escalade“ pirko 2019 m. rugsėjo 4 d., taigi tik keliais mėnesiais anksčiau. Jeigu bÅ«tų žinoję, kad automobiliai buvo nusikaltimo dalykas, jie nebÅ«tų sudarę pirkimo – pardavimo sutarčių, todėl ieÅ¡kovas, iÅ¡ karto nereikalaudamas grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, o pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį G. B. dėl turto vertės (žalos) atlyginimo, neužkirto kelio atsakovų žalai atsirasti. Å iuo atveju yra nustatytas asmuo, dėl kurio ieÅ¡kovas prarado turtÄ , jis pripažintas kaltu, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas G. B..

14. Atsakovės UAB „Autoardymas“ vadovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nebÅ«tų automobilio pirkęs, jei bÅ«tų žinojęs visas aplinkybes; investavo daug pinigų, ne visus dokumentus turi iÅ¡saugojęs, todėl praÅ¡o atlyginti tik tÄ sumÄ , kuriÄ gali pagrįsti dokumentais. Atsakovės nuomone, nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovui reikalauti automobilių iÅ¡ atsakovų, kai jis juos patikėjo savo pažįstamam asmeniui ir dėl to prarado, o dabar nori atsiimti iÅ¡ juos sÄ Å¾iningai įsigijusių atsakovų.

15. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimus, paaiÅ¡kindamas, kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi valdytojai, rÅ«pinosi įsigytu turtu, jį valdė, pirkimo – pardavimo sutartys nepripažintos negaliojančiomis, todėl jie turi teisę į kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo už turto pagerinimÄ ; iÅ¡laidos patvirtintos dokumentais.

16. Atsikirsdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimus, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas akcentavo tai, jog atsakovai turėjo įrodinėti daikto vertės padidėjimÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, turto vertinimas neatliktas. PrieÅ¡ieÅ¡kinių reikalavimai dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo nukreipti netinkamam atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinius (D. Å .), jie turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami asmenims, iÅ¡ kurių transporto priemonės įsigytos. IeÅ¡kovo atstovo teigimu, atsakovai turėjo galimybę naudotis automobiliais ir jais naudojosi, taigi jų gauta nauda yra didesnė už vertės padidėjimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinius atmetė, priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoardymas“ iš ieškovo 614,69 Eur, atsakovui A. K. iš ieškovo 369,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 53,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-843/2021 priimtu 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kuris nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, G. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent D. Å . priklausiusias transporto priemones „Cadillac Escalade“ (VIN (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Armada“ (VIN (duomenys neskelbtini) (BK 183 straipsnio 1 dalis), taip pat už tai, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi tiek, kiek jos reikÅ¡mingos nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alys Å¡ių aplinkybių neginčijo.

20. Teismas nurodė, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas 2019 m. gruodžio 4 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-55-843/2021 t. 1, b. l. 27). IeÅ¡kinyje D. Å . nurodė, kad jis 2019 m. birželio 26 d. vakarÄ buvo palikęs pasaugoti du savo automobilius, kol bus iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, G. B. („Nissan Armada“ paliko G. B. namo kieme, o automobilį „Cadillac Escalade“ – automobilių servise pas G. B. pažįstamÄ ), automobiliai buvo su paliktais dokumentais ir kiekvieno automobilio vienu komplektu raktelių, nebuvo registruoti Lietuvoje.

21. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad iki G. B. nusikalstamos veikos padarymo automobilių savininkas buvo D. Å ., Å¡i aplinkybė yra nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-843/2021 ir Å¡alys jos neginčijo. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad D. Å . automobilius prarado dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovai automobilius įgijo neteisėtai, nes jų valdymÄ (nors ir netiesiogiai, per trečiuosius asmenis) perėmė iÅ¡ asmens, neturėjusio teisės jį perleisti.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2019 m. gruodžio 6 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo –pardavimo sutartis, kuria K. I. pardavė, o UAB „Autoardymas“ nusipirko automobilį „Nissan Armada“ už 3 000 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Autoardymas“ vadovas T. A. buvo apklaustas kaip liudytojas (baudžiamosios bylos Nr. 1-55-843/2021 t. 1, 63-72), taigi UAB „Autoardymas“ vadovui T. A. apie iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ tapo žinoma jau po automobilio „Nissan Armada“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tai patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu. Duomenų, kad atsakovė UAB „Autoardymas“ apie ankstesnio Å¡io automobilio savininko nuosavybės teisės praradimÄ dėl nusikalstamos veikos žinojo jau automobilio įsigijimo metu, byloje nėra.

23. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas A. K. apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ sužinojo 2019 m. gruodžio 19 d., nes tÄ dienÄ iÅ¡ jo buvo paimtas automobilis „Cadillac Escalade“, atsakovas pasirašė 2019 m. gruodžio 19 d. poėmio protokolÄ , taip pat pasirašė, kad gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria leisti atlikti poėmį, nuoraÅ¡Ä (baudžiamosios bylos Nr. 1-55-843/2021 t. 1, b. l. 102-116). Baudžiamojoje byloje taip pat pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad A.

K. automobilį „Cadillac Escalade“ įsigijo iš pardavėjo A. V. už 1 700 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 1-55-843/2021 t. 1, b. l. 117). Duomenų, kad atsakovas A. K. būtų žinojęs apie tai, jog jo įsigyto automobilio ankstesnis savininkas prarado nuosavybės teisę dėl nusikalstamos veikos, byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nieko nežinojo apie ankstesnio savininko automobilio praradimo aplinkybes, o jei būtų žinojęs, tai tikrai nebūtų automobilio pirkęs.

24. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi automobilių įgijėjai, nes nežinojo ir neturėjo žinoti, jog įsigijo automobilius iÅ¡ asmenų, neturėjusių teisės jų parduoti, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenis apie tai, kada atsakovai sužinojo apie iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos, taip pat į atsakovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie transporto priemonių įsigijimÄ ir jų įregistravimÄ VÄ® „Regitra“ bei teismo posėdžio metu Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus. Pažymėjo, kad pagal CK 4.26 straipsnio 2 dalį valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Å iuo atveju atsakovų sÄ Å¾iningumas nebuvo paneigtas (ieÅ¡kovas to ir netvirtino, atsakovų sÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų neteikė).

25. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo teisę į vindikacinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad automobilius jis prarado dėl G. B. nusikalstamos veikos, todėl, jo įsitikinimu, jis turi teisę iÅ¡sireikalauti juos ir iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas CK 4.96 straipsnio normas, t. y. Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalis, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡ios normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius ir nevertintinos kaip bendroji ir specialioji norma viena kitos atžvilgiu.

26. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.96 straipsnio 3 dalis reglamentuoja tik nekilnojamojo daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir netaikytina kilnojamojo daikto atžvilgiu. Kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams nustatytos skirtingos ir savarankiÅ¡kos vindikacijos taisyklės sÄ Å¾iningų asmenų atžvilgiu, ir tai yra objektyviai pagrįsta tiek Å¡ių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų valdymo faktinio pobÅ«džio, tiek ir jų teisinio režimo skirtumais.

27. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kilnojamiesiems daiktams yra skirta 4.96 straipsnio 2 dalies norma, kuri savininko teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo sieja ne su nusikalstama veika per se (savaime), bet tuo, ar daikto valdymÄ savininkas prarado savo valia ar ne. Nustačius, kad savininkas savo valia perdavė daiktÄ , CK 4.96 straipsnio 2 dalies norma neleidžia iÅ¡ieÅ¡koti daikto iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo net ir tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam savininkas patikėjo daiktÄ , vėliau padarė nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra tik pats valdymo netekimo pagrindas – savininko valia ar ne, o ne tai, kaip vėliau su tuo daiktu pasielgė asmuo, kuriam savininkas perdavė jo valdymÄ . PrieÅ¡ingas CK 4.96 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas bÅ«tų plečiamasis, o aiÅ¡kinti plečiamai teisės normÄ , nustatančiÄ nuosavybės teisės (tiek savininko, tiek sÄ Å¾iningo įgijėjo) ribojimus, draudžiama.

28. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieÅ¡kovas savo valia patikėjo automobilius G. B., kuris vėliau, padarydamas nusikalstamas veikas, be ieÅ¡kovo žinios pardavė juos tretiesiems asmenims, įstatymas neleidžia iÅ¡reikalauti automobilių iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų, todėl tenkinti ieÅ¡kinį dėl automobilių iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovų, kurie yra pripažinti sÄ Å¾iningais įgijėjais, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, atmetus ieÅ¡kinį, neliko ir teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius dėl jų patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai 29. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. Å . praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Nurodo, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovas į ginčo automobilius niekam nėra perleidęs nei valdymo, nei naudojimo, nei disponavimo teisių. Palikimas automobilių G. B. saugoti nėra automobilių perdavimas valdyti, naudoti ar disponuoti. Å is asmuo padarė nusikaltimÄ , automobilius pasisavino ir juos pardavė. IÅ¡ Å¡io asmens ieÅ¡kovas galėjo reikalauti žalos atlyginimo, o ne automobilių grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas pageidauja susigrÄ Å¾inti automobilius ir pareiÅ¡kė vindikacinį ieÅ¡kinį.

31. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, priimtu iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. I-55-842/2021, G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kaip nukentėjusysis, automobilius prarado dėl nusikaltimo, tačiau po to kai G. B. juos pasisavino, automobiliai buvo perleisti tretiesiems asmenims.

32. Automobiliai iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pagrobti. Jie pagrobti asmens pas kurį buvo saugomi – G. B., tačiau Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alino ieÅ¡kovo teisės iÅ¡reikalauti automobilius iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų. Paminėtame įstatyme (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) naudojama sÄ voka „<-> arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas“ reiÅ¡kia, kad ir tuo atveju, jeigu savininkas kilnojamÄ jį daiktÄ perduoda naudoti, valdyti asmeniui, kuris nusikaltimu užgrobia daiktÄ , juo disponuoja ir jį vykdydamas nusikalstamÄ veikÄ parduoda, savininkui iÅ¡lieka teisė turtÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų.

33. Atsakovė UAB „Autoardymas“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (250 Eur advokato pagalbai apmokėti).

34. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė iÅ¡ esmės atkartoja argumentus, iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, pagrindžiančius atsakovės, kaip sÄ Å¾iningos daikto įgijėjos statusÄ , ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, žinant, jog turtas buvo perleistas atsakovei, tačiau per dvejų metų laikotarpį (per kurį atsakovė investavo lėšas į daikto pagerinimÄ ), tačiau nereiÅ¡kiant vindikacinio ieÅ¡kinio. Atsakovė taip pat atkartoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir iÅ¡vadas, nurodo kad su jomis sutinka.

35. PaaiÅ¡kina, kad turtÄ Ä¯gijo 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ turto savininkės K. I., 2019 m. gruodžio 5 d. registravo turtÄ VÄ® „Regitra“ savo vardu, gerino bÅ«klę savo lėšomis, t. y. sÄ Å¾iningai, laikantis įstatymų įgijo, valdė ir prižiÅ«rėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Atsakovė yra jau ketvirta minėto automobilio įgijėja, kas parodo, kad atsakovė niekaip negalėjo numanyti, kad minėtas turtas buvo ar yra kaip nors ieÅ¡kovo pamestas, pagrobtas arba kitaip be savininko valios nustojo bÅ«ti valdomas.

36. Atsakovas A. K. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (200 Eur advokato pagalbai apmokėti).

37. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas iÅ¡ esmės atkartoja argumentus, iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, pagrindžiančius atsakovo, kaip sÄ Å¾iningo daikto įgijėjo statusÄ , ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, žinant, jog turtas buvo perleistas atsakovei, tačiau per dvejų metų laikotarpį (per kurį atsakovė investavo lėšas į daikto pagerinimÄ ) nereiÅ¡kiant vindikacinio ieÅ¡kinio. Atsakovas taip pat atkartoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir iÅ¡vadas, nurodo, kad su jomis sutinka.

38. PaaiÅ¡kina, kad atsakovas įgijo turtÄ 2019 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ turto savininko A. V., 2019 m. rugsėjo 19 d. užsakė ir atliko transporto priemonės vertinimÄ , techninę ekspertizę ir registravo turtÄ VÄ® „Regitra“ savo vardu, gerino bÅ«klę savo lėšomis, t. y. jis sÄ Å¾iningai, laikantis įstatymų įgijo, valdė ir prižiÅ«rėjo jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ . IÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis buvo įgytas iÅ¡ A.

V., kuris taip pat buvo minėto automobilio sÄ Å¾iningas įgijėjas, t. y. atsakovas yra jau antras minėto automobilio įgijėjas, kas parodo, kad atsakovas niekaip negalėjo numatyti, kad minėtas turtas buvo ar yra kaip nors ieÅ¡kovo pamestas, pagrobtas, arba kitaip be savininko valios nustojo bÅ«ti valdomas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

40. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieÅ¡kovo D. Å . ieÅ¡kinį, taip pat atsakovų A. K. bei UAB „Autoardymas“ prieÅ¡ieÅ¡kinius, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl bylos faktinių aplinkybių 41. Pagal baudžiamosios bylos Nr. 1-55-843/2021 (toliau – baudžiamoji byla) duomenis nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. žodiniu ieÅ¡kovo pavedimu G. B. priėmė pasaugoti dvi pastarajam priklausančias transporto priemones – automobilius „Cadillac Escalade“ ir „Nissan Armada“ (toliau – ir automobiliai).

KitÄ dienÄ ieÅ¡kovui iÅ¡vykus į Baltarusijos RespublikÄ , G. B. 2019 m. liepos 8 d. automobilį „Cadillac Escalade“ savo vardu pardavė A. V.. Po to, G. B., turėdamas tikslÄ ieÅ¡kovui priklausantį automobilį „Nissan Armada“ įregistruoti savo paties vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, 2019 m. liepos 18 d. surašė automobilio „Nissan Armada“ pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2018 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovas už 2 000 Eur šį automobilį pardavė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo G.

B., ir pats pasirašė už ieÅ¡kovÄ . Po to, G. B. šį netikrÄ dokumentÄ panaudojo transporto priemonę laikinai įregistruodamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, o 2019 m. liepos 19 d. pardavė jÄ UAB „Automarela“. Teismas pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, kad G. B. automobilius pardavė ir sutartyje už ieÅ¡kovÄ pasirašė ne pastarojo praÅ¡omas, o veikdamas savarankiÅ¡kai, be D. Å . žinios ir leidimo.

42. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 22 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, jį palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jo netenkina ieÅ¡kinio suma ir jis praÅ¡o jam grÄ Å¾inti automobilius, nes neketino jų parduoti. Teismas nustatė, kad po to, kai G. B. automobilius pasisavino, jie buvo perleisti tretiesiems asmenims, kurie nėra įtraukti į baudžiamÄ jÄ bylÄ kaip atsakovai, o ir negalėjo bÅ«ti įtraukti, nes nėra atsakingi už G.

B. nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl automobilių iÅ¡reikalavimo paliko nenagrinėtÄ , nurodydamas, kad tokio pobÅ«džio reikalavimai nagrinėtini ne baudžiamojo, bet civilinio proceso tvarka. Dėl teisėto valdymo, sÄ Å¾iningumo prezumpcijos 43. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (vindikacijÄ ) ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų neteisėto valdymo ieÅ¡kovui priklausantį ieÅ¡kinyje nurodytÄ kilnojamÄ jį turtÄ (du automobilius).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

45. Pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagÄ , nekilo abejonių, kad iki G. B. nusikalstamos veikos padarymo automobilių savininkas buvo ieÅ¡kovas, Å¡ių aplinkybių bylos Å¡alys neginčijo. Taip pat pagal minėtos baudžiamosios bylos turinį teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas automobilius prarado dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai automobilius įgijo neteisėtai, nes jų valdymÄ (nors ir netiesiogiai, per trečiuosius asmenis) perėmė iÅ¡ asmens, neturėjusio teisės jį perleisti.

Ginčo dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis ir atsakovui nebandant paneigti CK 4.26 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsakovų sÄ Å¾iningo valdymo atsiradimo prezumpcijos, teismas pripažino, kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi ginčo automobilių įgijėjai. Dėl daikto valdymo sampratos 46. Ä®vertinus apelianto (ieÅ¡kovo) D. Å . apeliacinio skundo turinį, nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas ginčytų anksčiau nurodytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl atsakovų pripažinimo sÄ Å¾iningais ginčo automobilių įgijėjais.

IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , suteikiančiÄ kilnojamojo daikto savininkui teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, nurodydamas, kad automobilių valdymo, naudojimo bei disponavimo teisių G. B. nebuvo perleidęs, todėl automobiliai buvo parduoti nesant apelianto valios.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai sutapatina daikto valdymo teisę iÅ¡imtinai tik kaip su nuosavybės teisės, apimančios visus daiktinės teisės įgyvendinimo bÅ«dus (naudojimÄ , valdymÄ ir disponavimÄ daiktu), dalimi.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daikto valdymas nelaikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitÄ asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimÄ daiktÄ (faktiÅ¡kai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.).

Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Å io valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiÅ¡ka, o iÅ¡vestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iÅ¡ tokio asmens, kuris turi savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę į tÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).

49. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausančius automobilius žodiniu pavedimu buvo patikėjęs G. B. saugojimui. NurodytÄ aplinkybę ieÅ¡kovas ne kartÄ nurodė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, įskaitant baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, taip pat nurodė ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje. G. B. ginčo automobilius pardavė tretiesiems asmenims, pasiraÅ¡ydamas už ieÅ¡kovÄ savarankiÅ¡kai, nesant ieÅ¡kovo žinios ir leidimo.

Taigi, bylos medžiaga vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad saugotojas (G. B.) žinojo ir pripažino, kad valdomų daiktų savininkas yra kitas asmuo (ieÅ¡kovas), be to automobiliai buvo G. B. žinioje ir faktiÅ¡kai turimi, kontroliuojami, t. y. G. B. turėjo subjektinę teisę valdyti ginčo automobilius. Dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo 50. Apelianto manymu, net ir tuo atveju, jeigu savininkas kilnojamÄ jį daiktÄ perduoda naudoti, valdyti asmeniui, kuris nusikaltimu užgrobia daiktÄ , juo disponuoja ir jį vykdydamas nusikalstamÄ veikÄ parduoda, savininkui iÅ¡lieka teisė turtÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

51. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas. Å iuos reikalavimus savininkas gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).

52. Pažymėtina, kad daikto savininko teisės iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo egzistavimas, be kita ko, yra sietinas su savininko ar asmens, kuriam daiktas buvo perduotas valdyti, valios netekti daikto valdymÄ nebuvimu. Kaip minėta anksčiau, ieÅ¡kovas ginčo automobilius žodiniu pavedimu perdavė G. B. saugojimui, tačiau byloje nėra nustatyta, kad automobiliai buvo perduoti nesant apelianto valios. Pats G. B., neturėdamas tam teisės, ginčo automobilius pardavė tretiesiems asmenims, bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobiliai buvo parduoti nesant saugotojo valios, tuo labiau, kad G. B. dėl nurodytų veiksmų (turto pasisavinimas ir dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Taigi, Å¡iuo atveju nėra nustatytas tiek ginčo automobilių savininko, tiek asmens, kuriam Å¡iuos automobilius savininkas buvo perdavęs valdyti, valios nebuvimas dėl Å¡ių daiktų valdymo teisės praradimo.

53. Atsižvelgiant į CK 4.96 straipsnio 1 dalies turinį, daikto savininko valios buvimÄ ar nebuvimÄ bÅ«tina nustatyti bÅ«tent daikto valdymo praradimo momentu, o tai, kad vėliau daikto valdymÄ iÅ¡ savininko perėmęs asmuo atlieka veiksmus, neatitinkančius savininko valios, nebeturi teisinės reikÅ¡mės vertinant, daiktas prarastas savininko valia ar ne. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neturi teisės iÅ¡sireikalauti ginčo automobilių iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų, nes nagrinėjamu atveju nėra CK 4.96 straipsnio 1 dalies taikymui bÅ«tinosios sÄ lygos – daikto praradimo be savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perleidęs daiktÄ valdyti, valios.

54. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.96 straipsnio 1 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinės teisės norma, skirta apsaugoti asmens, nežinojusio ir neturėjusio žinoti, kad perleidėjas neturėjo teisės daikto perleisti, interesus. Å alys negali susitarti dėl Å¡ios normos netaikymo, t. y. sÄ Å¾iningas įgijėjas yra saugomas įstatymo pagrindu. Å i norma yra viena svarbiausių Lietuvos privatinės teisės normų, garantuojanti ne tik sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugÄ , bet ir civilinės apyvartos stabilumÄ .

Asmenys, sÄ Å¾iningai įsigyjantys daiktÄ , turi bÅ«ti tikri, kad Å¡is daiktas iÅ¡ jų nebus iÅ¡reikalautas; jie gali paleisti tÄ daiktÄ Ä¯ tolesnę apyvartÄ , nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu. Tačiau sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradęs jo valdymÄ , paprastai neturi galimybės pareikÅ¡ti reikalavimÄ daiktÄ pagrobusiam (radusiam) asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010).

55. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas ne tik turėjo galimybę, tačiau ir faktiÅ¡kai baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl 22 000 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ G. B., tačiau baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jo netenkina ieÅ¡kinio suma ir prašė grÄ Å¾inti automobilius natÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , kartu nesant tiek ginčo automobilių savininko, tiek asmens, kuriam Å¡iuos automobilius savininkas buvo perdavęs valdyti, valios dėl Å¡ių daiktų valdymo praradimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog esant nustatytam asmeniui, atsakingam už savininko nuosavybės teisių pažeidimÄ (daikto perleidimÄ trečiajam asmeniui), savininkas turėtų reikÅ¡ti reikalavimus bÅ«tent Å¡iam asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir kilo neigiamos pasekmės (daikto praradimas), tačiau ne sÄ Å¾iningam įgijėjui.

Dėl procesinės bylos baigties 56. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Atsakovė UAB „Autoardymas“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 250 Eur, atsakovas A. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovai pateikia Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos bei nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalus rekomenduojamo priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) D. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoardymas“ (juridinio asmens kodas 302602033) iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Å . (D.

S.) (kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. Š. (D. S.) (kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Donata Kravčenkienė