2018-04-19 Nr. AB-7972-3-62-3-00360-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-281-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00360-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamentui dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališko statybos padarinius panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento) 2018 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180118-00014.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo T. M. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų panaikintas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 18 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-180118-00014 nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad toks privalomojo nurodymo reikalavimas tiesiogiai įtakoja galimai savavališkai pastatyto statinio savininko teises.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi ir suformuota teismų praktika, padarė išvadą, kad nors minėtas aktas priimtas įgyvendinant statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tačiau pagal savo esmę yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir sukelia pareiškėjui civilines teisines pasekmes.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepriskirtinas viešajam administravimui, o yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal rūšinį teismingumą.

Pareiškėjas sutinka su teismo padaryta išvada, kad jo skundas nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog skundas paduotas paskutinę Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-180118-00014 apskundimo dieną, todėl vietoje atsisakymo priimti skundą, turėjo jį priimti ir perduoti pagal teismingumo taisykles ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas ginčo nutartį, privalėjo padėti jam įgyvendinti procesines teises, t. y. priimti skundą ir perduoti jį pagal rūšinį teismingumą, o ne atsisakyti priimti kaip neteismingą ir taip sudaryti pareiškėjui papildomų sunkumų teikiant skundą bendrosios kompetencijos, esant pasibaigusiam apskundimo terminui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo T. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjo skundo teismingumo bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti skundą, teigdamas, jog teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad skundas paduotas paskutinę ginčijamo privalomojo nurodyto apskundimo dieną, ir vietoje atsisakymo – skundą priimti ir perduoti pagal rūšinį teismingumą ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-151-520/2017). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1025-858/2017).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Skundo priėmimo stadijoje, nustatęs ginčo teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog skundas paduotas paskutinę ginčijamo privalomojo nurodyto apskundimo dieną, ir vietoje atsisakymo priimti skundą, galėjo jį priimti ir perduoti pagal rūšinį teismingumą. Kaip jau buvo minėta, skundas perduodamas pagal rūšinį teismingumą tik tuo atveju, kai po skundo priėmimo paaiškėja, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 22 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas nenumato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme išimčių, kuomet pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, ir nustatęs ginčo teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, galėtų skundą priimti ir perduoti pagal rūšinį teismingumą ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris, teikdamas skundą paskutinę ginčijamo privalomojo nurodymo apskundimo dieną, turėjo numatyti galimas teisines pasekmes, kilsiančias pareiškėjui skundą padavus ne tos kompetencijos teismui.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė