a392caa1-3cdc-420a-bf54-e118d10d2d1b · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-86-594/2015Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00494-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

S. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-06-02, apie 12 val. 50 min., Kėdainių mieste, Budrio gatvėje, vairuodamas automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį A. N. automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 234 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimu S. U. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda. Administracinė byla dalyje, kurioje S. U. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymu, S. U. atžvilgiu nutraukta.Nesutikdama su Å¡iuo teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ , taikant S. U. atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Skunde nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas liudytojos pagalba, kuri bÅ«dama prie stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡girdo trenksmÄ , todėl atkreipė dėmesį. Atsitrenkimo garso S. U. negalėjo negirdėti, kadangi jis sėdėjo automobilyje, o trenksmo garsas atkreipė dėmesį net toliau nuo įvykio vietos buvusių žmonių dėmesį. Tyrimo metu S. U. bandė klaidinti policijos pareigÅ«nus, kad eismo įvykį sukėlė jo sÅ«nus, žinodamas, kad sÅ«naus buvimo vietos nustatymas bus apsunkintas, kadangi jis yra iÅ¡vykęs į AnglijÄ ir kitoje byloje jam yra paskelbta paieÅ¡ka.

Tik policijos komisariate pakartotinai apklausus ir pateikus liudytojos parodymus S. U. pripažino savo kaltę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančias aplinkybes, nesirėmė visa surinkta raÅ¡ytine bylos medžiaga, todėl nepagrįstai nutraukė administracinę bylÄ dalyje, kurioje S. U. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymu.Atsiliepimų į skundÄ nepateikta. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimÄ .

Institucija savo skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu S. U. atžvilgiu nutraukti bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje (ATPK 30211 str. 1 d.).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. IÅ¡nagrinėjus byloje surinktÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ nutraukti bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl S. U. kaltės padarius ir šį jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. U. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė stovėjusį A. N. automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasiÅ¡alino pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t.y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d..Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, jog S. U. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės. PrieÅ¡ingai, teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad suvokdamas gresiančiÄ atsakomybę pastarasis ėmėsi priemonių jos iÅ¡vengti.

Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, tyrimo metu S. U. bandė klaidinti pareigÅ«nus. 2014-06-11 paaiÅ¡kinime nurodė, jog 2014-06-02 eismo įvykyje nedalyvavo, savo automobilį tÄ dienÄ apie 9 val. buvo davęs sÅ«nui, kuris po valandos laiko grÄ Å¾ino transporto priemonę neapgadintÄ (b. l. 14). Ä®vykį mačiusios K. D. dėstomos nuoseklios įvykio aplinkybės S. U. iÅ¡keltÄ versijÄ iÅ¡ esmės paneigė. Minėta liudytoja 2014-06-11 paaiÅ¡kinime vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino mačiusi, kuomet žalios spalvos automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į Å¡one stovėjusį automobilį.

Nurodė, jog už vairo sėdėjo vyras 60 metų amžiaus, žilų plaukų, o Å¡alia jo sėdėjo stambi moteris su ryÅ¡kios spalvos palaidine, vairuotojas buvo tikrai vyresnis nei 1970 m. gimimo (b. l. 22). Kaip matyti iÅ¡ tarnybinės ataskaitos, 2014-06-12 S. U. policijos komisariate buvo apklausiamas pakartotinai, pastarajam buvo iÅ¡dėstyti įvykį mačiusios liudytojos parodymai, tačiau jis laikėsi pirminės versijos, jog automobilį vairavo sÅ«nus, kuris ir apgadino kitÄ automobilį. Toliau aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes galiausiai savo kaltę pripažino (b. l. 3).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks S. U. elgesys, t.y. vėlesnis įvykio aplinkybių pripažinimas buvo sÄ lygotas iÅ¡imtinai jo kaltę patvirtinančios informacijos surinkimu. Konstatuotina, kad S. U. pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs vietos, sukliudė visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti įvykį, o greitÄ pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ lėmė ne jo pačio, o liudytojos K. D. veiksmai, kuri užsirašė kaltininko automobilio valstybinį numerį bei paliko savo kontaktus nukentėjusiajam už automobilio valytuvo.

Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos ir joje nurodytų papildomų duomenų, pateiktų fotonuotraukų, sugadinimas padarytas automobiliui Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdus (įlenktos kairės pusės galinės durelės) (b. l. 6-8). Darytina iÅ¡vada, jog kontaktas turėjo bÅ«ti pakankamai stiprus (smÅ«ginio pobÅ«džio), kad sÄ lygotų tokį įlenkimÄ . Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog automobiliui Renault Megane, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bamperio kairės pusės kampas (b. l. 18-20). Liudytojas A. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad netiki, jog tokio atsitrenkimo buvo galima nepajusti (b. l. 63). Liudytojos K. D. teigimu ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė, jog atsitrenkė automobilis, o atsitrenkęs žmogus nuvažiuoja. Atsitrenkimo triukÅ¡mas buvo pakankamai garsus, abejoja, kad jo buvo galima neiÅ¡girsti, mano, jog turėjo girdėti ir jausti, kad atsiremia (b. l. 64).

Be to, S. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, jog automobilis stovi neįgaliųjų vietoje, pastebėjo, kad tarpelis yra mažas, tačiau galvojo, kad vietos užteks (b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad S. U., turėdamas ilgametį vairuotojo staÅ¾Ä , matydamas, kad atstumas tarp transporto priemonių yra pakankamai mažas, atlikdamas bet kokį manevrÄ turėjo elgtis ypatingai atidžiai ir apdairiai, įvertinti galimas atstumo nesilaikymo pasekmes, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, bet padėti jį iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sÄ moningas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos (tyčia).Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog galimybę suvokti buvus kontaktÄ S. U. galimai sutrukdė jo vairuojamo automobilio techninė bÅ«klė, t.y. sugedęs automobilio duslintuvas, kuris skleidė triukÅ¡mÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokia pažeidėjo versija atsirado tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuri nepaneigia galimybės suvokti kliudžius kitÄ transporto priemonę.

TokiÄ S. U. versijÄ paneigia ir paties jo veiksmai – atliekant tyrimÄ jis neigė automobilį vairavęs, nurodė, kad eismo įvykį galėjo padaryti jo sÅ«nus, kas leidžia teigti, jog jis neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir tokiu bÅ«du stengėsi iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės. Visos paminėtos aplinkybės ir S. U. veiksmai po eismo įvykio leidžia pagrįstai teigti, kad jis suprato ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningas klydimas dėl savo veiksmų teisėtumo. Ä®vertinus tai daroma iÅ¡vada, kad S. U. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas ir už Å¡io pažeidimo padarymÄ . Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas ir Å¡ioje dalyje priėmė neteisingÄ nutarimÄ . Tuo pagrindu Å¡i skundžiamo nutarimo dalis naikinama ir toje dalyje priimamas naujas nutarimas – S. U. pripažįstamas kaltu, padaręs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d..Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį -pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių didelę grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, pažeidėjo asmenybę.

Atsižvelgtina ir į tai, kad jis dėl Å¡io pažeidimo kaltės nepripažino, anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau turimos nuobaudos negaliojančios, duomenų apie teistumÄ nėra, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra pensininkas, vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 1976 m.. Atsižvelgiant į visumÄ paminėtų aplinkybių, įvertinant sankcijos, numatytos ATPK 130 str. 1 d. griežtumÄ , tai, kad pažeidėjas yra pensininkas, kas leidžia teigti, jog jo pajamos nėra labai didelės, jam net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtina artimesnė minimaliai nuobauda – 900 eurų bauda su teisė vairuoti atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina nuobauda subendrintina su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skirtina subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30 1 str. teismas nenustatė, kadangi į visas aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgta paskiriant nuobaudÄ , o ypatingų aplinkybių, dėl kurių galima bÅ«tų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra, kadangi pažeidėjas, bÅ«damas didesnio pavojaus Å¡altinio vairuotoju, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes sau ir Å¡eimos nariams, tačiau sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, todėl jo ar Å¡eimos narių interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ kitų visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kurioje bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo S. U. nutraukta ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ : S. U. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtÄ nuobaudÄ subendrinti su skundžiamu 2014-11-27 nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti S. U. galutinę nuobaudÄ â€“ 900 Eur (devynių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ Teisėjas                                                                                                                Albinas Antanaitis