2021-05-26 Nr. AB-11537-3-61-3-01668-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1028-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01668-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir žemės ūkio ministro) 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai keliamų reikalavimų. Įsakymas neteisėtas ir nemotyvuotas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalimi, tačiau nedetalizuojant, kuria būtent šios dalies nuostata vadovaujamasi. Skundžiamame Įsakyme tik nurodytas teisės aktas, tačiau visiškai nemotyvuota, kodėl pareiškėjui neišduotas leidimas, suteikiantis teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jokia kita informacija apie Įsakymo priėmimo pagrindą pareiškėjui nebuvo pateikta. Tam, kad Įsakymas būtų teisėtas, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai įvardytas teisinis pagrindas, atitinkamos teisės normos taikymą pagrindžiančios aplinkybės, kurios atskleidžia teisės dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija nesuteikimo motyvus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 18-3513 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“ (toliau – ir Patikrinimo išvada), kurio teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečių finansinių dokumentų analize, nėra pateikiami duomenys apie turtą, jo vertę, detalų santykį tarp valdomo turto ir kreditorinių įsipareigojimų, tai, kad pareiškėjo ar jo šeimos narių atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, bei kitos aplinkybės. Nebuvo nurodyti objektyvūs papildomo patikrinimo pagrindai. Pareiškėjo teigimu, su juo bendravę VSD pareigūnai galimai yra nekvalifikuoti.

4. Pareiškėjas teigė, kad per visą laikotarpį, kurio metu jis ėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) direktoriaus pareigas, jam nė karto nebuvo poreikio susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija; NMA veikloje tokios informacijos tiesiog nėra.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pažyma, kurios pagrindu buvo atliekamas patikrinimas, buvo paneigta išnagrinėjus bylą dėl jo atleidimo iš darbo, kadangi tos pačios pažymos pagrindu jis buvo atleistas iš darbo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą grąžinti jį į NMA direktoriaus pareigas. Pareiškėjas buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis suteikė visą informaciją dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini). Jis šioje byloje nebuvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jokie įtarimai jam pareikšti nebuvo. Apie jį pateikta STT informacija jau buvo vertinta byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo grąžinimas į darbą klausimas. Pareiškėjas nurodė, kad NMA direktoriaus pareigybės aprašymas dėl reikalavimų dirbti su įslaptinta informacija buvo papildytas tik po kreipimosi dėl jo pakartotinio patikrinimo. Vertinant jo turtinę padėtį, duomenys buvo surinkti selektyviai ir nekvalifikuotai. Pareiškėjas jau labai seniai pildo visas turto ir pajamų deklaracijas, visos jo ir jo šeimos pajamos bei turtas yra deklaruotas. Vertinant jo pajamas, net nebuvo vertinamos sutuoktinės pajamų deklaracijos. Neatlikta jokia pateiktų deklaracijų analizė. Visi išvados teiginiai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Dėl mokestinės dalies sprendimas pagrįstas prielaidomis. Pareiškėjo atstovas prašė teismo nelaikyti įrodymais ir nesivadovauti informacija, kuri nebuvo išslaptinta.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Įstatymo reikalavimais, buvo patvirtinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įstaigų pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų ir asmens patikimumo pažymėjimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, ir Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įstaigų struktūrinių padalinių, kuriuose dirbama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, sąrašas, iš jų – ir NMA direktorius.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad NMA veikloje nėra įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Slaptai“. Atsakovas taip pat nesutiko su teiginiu, jog pareiškėjui per visą laikotarpį, kurio metu jis ėjo NMA direktoriaus pareigas, nė karto nebuvo poreikio susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija, ir teigė, kad toks poreikis gali atsirasti ir tada konkretūs darbai institucijoje būtų laikinai sustabdyti neapibrėžtam laikotarpiui, kol būtų patikrinta, ar konkretus asmuo gali dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata ir teigė, kad už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, atsako šių įstaigų, įmonių vadovai. Eidamas NMA direktoriaus pareigas, pareiškėjas nė karto nekvestionavo jo pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

9. Atsakovas nurodė, kad su pareigybės aprašyme nurodytu specialiuoju reikalavimu pareiškėjas buvo supažindintas du kartus: 2018 m. rugsėjo 28 d. (2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 40P-11 redakcija) ir 2019 m. sausio 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 40P-37 redakcija), reikalavimas NMA direktoriui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nėra naujas, jis žemės ūkio ministro įsakymuose yra nustatytas nuo 2016 m. liepos 19 d. su vėlesniais pakeitimais bei kaip specialusis reikalavimas taip pat įtvirtintas NMA direktoriaus pareigybės aprašyme su vėlesniu pakeitimu. Šiuos dokumentus pareiškėjas, teismo sprendimu grąžintas į eitas NMA direktoriaus pareigas, 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. sausio 2 d. pasirašė ir jokių pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas, kaip NMA direktorius, žinojo visą informaciją, susijusią su reikalavimais leidimui, suteikiančiam teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kurią raštu teikė atsakovas.

10. Atsakovas paaiškino, kad Ministerija nėra kompetentinga institucija vertinti VSD išvadų pagrįstumą, priešingai, vadovaujasi VSD išvada, suteikdama ministerijos valdymo srities įstaigose pareigas einantiems asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, arba jų nesuteikdama. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostata, asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina VSD. Sprendimas neišduoti leidimo pareiškėjui dirbti su slapta informacija išdėstytas Įsakyme, yra motyvuotas, išsamus, o pareiškėjui, ilgą laiką ėjusiam NMA direktoriaus pareigas, buvo žinomos jo pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas. Įsakyme daroma nuoroda į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktus bei VSD 2019 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 18-3513, kurio turinys pareiškėjui žinomas, yra pakankamas pagrindas nesuteikti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

12. VSD nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ nuostatas, priimtas įvertinus VSD 2019 m. balandžio 23 d. išvadą Nr. 18-3513, kaip tai numatyta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nepateikė jokios papildomos informacijos, įtikinamų, objektyviai pagrįstų argumentų bei faktinių duomenų, paneigiančių VSD išvadas, kad yra nustatytos Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 bei 20 punkte nustatytos aplinkybės, dėl kurių leidimas negali būti išduotas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nėra nurodyti objektyvūs papildomo patikrinimo pagrindai. Paaiškino, kad Įstatymo 17 straipsnio 8 dalis numato būtinybę atlikti papildomą asmens patikrinimą, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Nagrinėjamuoju atveju VSD, įvertinęs Ministerijos 2018 m. spalio 1 d. rašte Nr. 2D-3203(2.54E) „Dėl leidimo išdavimo“ pateiktą informaciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4455-552/2018 nurodytas aplinkybes, dėl kurių leidimas turėtų būti neišduodamas, ir šių aplinkybių įvertinimui priėmė sprendimą atlikti papildomą pareiškėjo patikrinimą. Įvertinus faktines aplinkybes bei Įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas, papildomas tyrimas pradėtas tinkamai, todėl pareiškėjo teiginys, kad papildomas tyrimas yra objektyviai nepagrįstas, atmestinas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tikrinimo metu nebuvo vertinama tai, kad pareiškėjas pajamas ir turtą deklaruoja tinkamai, neturi mokestinių ginčų, įsiskolinimų. Pareiškėjo teiginiai nepaneigė VSD tikrinimo metu surinktos informacijos, leidžiančios abejoti pareiškėjo atitiktimi Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 16 punktui. Nagrinėjamu atveju, išsamiai įvertinus pareiškėjo pajamų ir turto deklaracijas, duomenis apie darbovietes bei gautą darbo užmokestį, sutuoktinės pajamas, įgytą turtą, suteiktas ir paimtas paskolas, keliones ir kitą informaciją, kilo abejonės dėl pareiškėjo disponuojamo turto teisėtumo ar jo gyvenimo lygio neatitikimo gaunamoms pajamoms, kurių pareiškėjas tikrinimo metu objektyviais duomenimis nepaneigė.

15. VSD pažymėjo, kad visa tikrinimo metu surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas bei atviras ir dalį duomenų sąmoningai nutylėjo ar pateikė neatitinkančią tiesos informaciją, kas lėmė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 16 ir 20 punktuose aprašytų aplinkybių nustatymą ir pagrįstai kilusias abejones dėl pareiškėjo patikimumo bei galimybės patikėti jam įslaptintą informaciją.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo, suteikiančio teisę dirbti ar susipažinti su slapta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Nustatyta, kad ministras, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eA-4455-552/2018), 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3P-179 „Dėl E. B. grąžinimo į pareigas“ nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. grąžino E. B. į NMA direktoriaus pareigas bei nustatė, kad E. B. su įslaptinta informacija galės dirbti ir susipažinti tik gavus VSD tikrinimo išvadą ir išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 35).

19. Ministerija 2018 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2D-3203(2.54E) kreipėsi į VSD, prašydama informuoti, ar galima išduoti E. B. leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, be patikrinimo (I t., b. l. 36–37). VSD 2018 m. spalio 12 raštu Nr. 18-6849 informavo Ministeriją, kad vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pradeda papildomą E. B. tikrinimą dėl galimybės šiam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (I t., b. l. 38). VSD 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 18-3513 „Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“ informavo Ministeriją, kad atsižvelgdama į E. B. tikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16, 20 punktuose, VSD prieštarauja, kad E. B. būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 36–37).

20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-105, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadą, kurioje pateikta informacija apie pareiškėją, nusprendė neišduoti E. B. leidimo, suteikiančio teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 39). Ministras 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3P-115 pakeitė 2019 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 3P-105 preambulę, nurodydamas, kad įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktais bei atsižvelgiant į VSD 2019 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 18-3513, kuriame pateikta informacija apie E. B. (I t., b. l. 192).

21. Teismas vadovavosi Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, 18 straipsnio 1–3 dalimis ir pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui 2014 m. sausio 3 d. Ministerija buvo išdavusi leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kuris galioja iki 2024 m. sausio 2 d. (I t., b. l. 36). VSD 2018 m. spalio 12 d. pradėjo papildomą pareiškėjo tikrinimą, vadovaudamasi Įstatymo 17 straipsnio 8 dalimis. Kaip nustatyta, papildomas tikrinimas buvo pradėtas pagal ministro kreipimąsi, kuriame buvo nurodyta, kad ankstesniam ministrui STT buvo pateikusi įslaptinto turinio raštą, kuris susipažinus buvo grąžintas STT, minėto rašto pagrindu buvo inicijuotas E. B. atleidimas iš NMA direktoriaus pareigų, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu (I t., b. l. 36–37). Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad atlikus pareiškėjo tikrinimą, buvo nustatytos aplinkybės nurodytos Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktuose.

22. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktais, teismas pažymėjo, kad Patikrinimo išvadoje nurodoma, jog E. B. pateikė melagingus faktus apie jo ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir apie jo pajamų bei santaupų kilmę, taip pat nustatytos E. B. asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, t. y. nesąžiningumas ir neatsakingumas, pasireiškę informacijos apie jo ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir apie jo pajamų bei santaupų kilmę nuslėpimu.

23. Patikrinimo išvadoje nurodoma, kad tikrinimo metu analizuojant turimus duomenis apie E. B. ir jo sutuoktinės L. B. gautas oficialias pajamas nuo 2005 metų bei jas lyginant su šeimos turtu, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, o taip pat atsižvelgiant į paties E. B. tikrinimo metu teiktus paaiškinimus dėl turto kilmės ar turėtų išlaidų, buvo nustatytas galimas gyvenimo lygio neatitikimas gaunamoms pajamoms. Patikrinimo išvadoje akcentuojama, jog 2014 metais pareiškėjas deklaravo, kad jis jau turėjo piniginių lėšų 165 000 Lt (47 787 Eur). Kasmet pareiškėjo deklaruojamas šeimos turtas tik didėjo. 2018 m. gegužės 2 d. turto deklaracijoje pareiškėjas deklaravo turintis vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 21 396 Eur. Išvadoje abejojama, kad pareiškėjas, būdamas 32 metų amžiaus, sutaupė 165 000 Lt.

24. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Patikrinimo išvados dalis dėl pareiškėjo pajamų bei turto kilmės, yra grindžiama tik prielaidomis, neatlikta išsami pareiškėjo bei jo sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos pareiškėjo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, kad pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus, negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo bei jo šeimos turtas buvo kasmet deklaruojamas. Į bylą nepateikta įrodymų, kad mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo turto bei pajamų deklaracijų patikrinimą, būtų kėlusi abejones dėl pareiškėjo deklaruoto turto bei pajamų pagrįstumo. Keliant abejones dėl pareiškėjo įgyto turto bei sutaupytų piniginių lėšų, net nebuvo vertintos pareiškėjo sutuoktinės metinės pajamų deklaracijos. 2019 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl E. B. detalaus tikrinimo atlikimo yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 iki 2015 m. pareiškėjas uždirbo 367 655 Lt, žmonos pajamų vidurkis nurodytu laikotarpiu buvo ne didesnis nei 1 400 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, todėl, teismo vertinimu, abejonė, kad tokio dydžio sumą (165 000 Lt) buvo galima sutaupyti tik iš oficialių pajamų, laikytina visiškai nepagrįsta, paremta vien prielaidomis (II t., b. l. 26–27). Įvertinus pareiškėjo šeimos turto deklaraciją už 2014 metus, nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo, jog jam priklauso 110 000 Lt piniginių lėšų suma, o jo sutuoktinei priklauso 55 000 Lt piniginių lėšų suma, kas bendrai sudaro 165 000 Lt, tuo tarpu Patikrinimo išvadoje visa sutaupyta suma priskiriama pareiškėjui, kas neabejotinai pagrindžia, jog išvada neparemta objektyviais duomenimis (II t., b. l. 115).

25. Patikrinimo išvadoje keliamos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių neatitikimo gaunamoms pajamoms, teismo vertinimu, taip pat negali būti pripažintos pagrįstomis, nes jos iškeltos objektyviai neįvertinus pareiškėjo bei jo sutuoktinės gautų pajamų. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo šeimos turto deklaracijų nustatyta, kad pareiškėjas 2015 metais buvo deklaravęs vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 9 496 Eur sumai, 2016 metais – už 16 896 Eur sumą, 2017 metais – už 21 396 Eur sumą, taigi per 2017 metus nurodyto turto padaugėjo 4 500 Eur suma, tačiau, įvertinus pareiškėjo 2017 metais gautas pajamas – 37 684,74 Eur, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo šeimos 2017 metais įgytas turtas neatitinka jo pajamų. Tuo labiau, kad tokia išvada padaryta net nevertinus pareiškėjo sutuoktinės pajamų deklaracijų.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 16 punkto reikalavimų, nepagrįsta objektyviais duomenimis, o grįsta tik prielaidomis bei abejonėmis.

27. Nagrinėjamu atveju atsisakymo suteikti pareiškėjui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, aplinkybės susijusios su buvusiais ir nedeklaruotais ryšiais su (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Patikrinimo išvadoje iš esmės nedetalizuota, dėl kokių santykių su (duomenys neskelbtini) nedeklaravimo konstatuotas Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto pažeidimas. Tikrinimo metu pareiškėjas neneigė, kad nuo 2014 metų iki 2016 metų palaikė dalykiškus santykius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir buvo keletą kartų susitikęs, nes (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas, kad NMA užsakomas veiklos viešinimas būtų atliekamas (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos grupėje. E. B. nurodė, kad pirmas kontaktas su (duomenys neskelbtini) buvo, kai jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) patalpose aptarti NMA veiklos viešinimą. Pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) nėra sulaukęs kokių nors prašymų priimti, proteguoti ar palaikyti kokius nors (duomenys neskelbtini) ar jam priklausančioms įmonėms palankius sprendimus. Iš (duomenys neskelbtini) pusės nejautė spaudimo dėl sprendimų, palankių šio asmens atstovaujamoms interesų grupėms priėmimo, bei sakė, kad su (duomenys neskelbtini) nebebendrauja nuo 2016 metų.

28. Patikrinimo išvadoje nurodoma, kad E. B. 2019 m. vasario 13 d. apklausos metu išsakyta informacija prieštarauja VSD turimai įslaptintai informacijai apie tikrinamojo ryšius ir jų pobūdį su (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog tai, kad E. B. pokalbio metu pateikė melagingus faktus apie jo ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir apie jo pajamų bei santaupų kilmę, t. y. nurodė, kad jokia forma nėra gavęs neteisėto atlygio ar naudos, sudaro pagrindą teigti, kad nustatyta aplinkybė, nurodyta Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte, bei galima teigti, kad E. B. yra nesąžiningas ir neatsakingas, nes nuslėpė informaciją apie pirmiau minėtas aplinkybes. Asmens nesąžiningumas ir neatsakingumas sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, nurodyta Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte.

29. Vertindamas pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimui, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prieš pradedant jo papildomą patikrinimą, užpildė klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (I t., b. l. 81–97). Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė. Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu.

30. Remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. spalio 12 d., taigi VSD galėjo ir turėjo vertinti tas pareiškėjo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie buvo nustatyti E. B. tikrinimo metu arba per paskutinius 3 metus iki tikrinimo pradžios, tai yra aplinkybės ir faktai galėjo būti nustatomi už laikotarpį ne vėlesnį kaip 2015–2018 m.

31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 ir 6 dalimis, teismas pažymėjo, kad asmens tikrinimo procedūros metu turi būti nepažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Pareiškėjo papildomas patikrinimas buvo pradėtas remiantis STT įslaptinta pažyma. STT pažyma nebuvo išviešinta ir bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Nutarimas), kuriame yra pateikta konstitucinė doktrina apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygas ir tvarką.

32. Taigi teismas pažymėjo, kad vertinant Patikrinimo išvadoje nurodomus teiginius įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste, jie nėra pakankami išvadai, jog pareiškėjas yra nelojalus ar nepatikimas ir netinkamas darbui su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju neanalizuotos ir aiškiai nenustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, ryšiai su kitais asmenimis, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra praradęs valstybės pasitikėjimą, ir dėl to turėtų būti nesuteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo patikrintas poligrafu, kurio duomenys pareiškėjo patikimumo aspektu buvo neigiami. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje dėl poligrafo duomenų įrodomosios reikšmės yra konstatuota, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-855/2013).

34. Remdamasis Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas akcentavo, kad pareiškėjas poligrafu buvo tikrinamas, siekiant nustatyti, ar jis nepateikė melagingų duomenų apie save, savo pajamas ir savo ryšių pobūdį. Teismo vertinimu, pajamų teisėtumo klausimas nėra duomuo, kurių įgijimo teisėtumą būtų galima tikrinti poligrafu. Be to, pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, poligrafu tiriamas asmuo turi teisę sužinoti galutinę tyrimo išvadą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį asmuo, kuris buvo tiriamas poligrafu, per vieną mėnesį po susipažinimo su galutine tyrimo išvada gali kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašydamas atlikti pakartotinį tyrimą. Galutinį sprendimą dėl tokio prašymo priima tyrimo subjekto, kuriam buvo pateiktas prašymas atlikti pakartotinį tyrimą, vadovas.

35. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise nuginčyti tyrimo poligrafu išvadą, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas net nebuvo supažindintas su galutine tyrimo poligrafu išvada, dėl ko jam buvo apribota teisė pasinaudoti Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies galimybe. Šią aplinkybę teismas laikė procedūriniu pažeidimu, todėl konstatavo, kad Patikrinimo išvadoje nepagrįstai remtasi minėtu tyrimu priimant sprendimą nepritarti, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

36. Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą Įsakymą vadovavosi VSD Patikrinimo išvada ir nurodė, kad nėra kompetentinga institucija vertinti VSD išvadų pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad tokia Ministerijos pozicija neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi Ministerija, priimdama ginčijamą Įsakymą, privalėjo įvertinti VSD pateiktą Patikrinimo išvadą ir motyvuoti savo priimtą sprendimą. Be kita ko, pareiga aptarti anksčiau išdėstytus aspektus išplaukia ir iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Kaip matyti, skundžiamas Įsakymas net nebuvo pagrįstas konkrečiomis teisės normomis ir tik po apskundimo teismui ginčijamas Įsakymas buvo tikslinamas, nurodant, kokiomis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis vadovaujantis priimamas Įsakymas. Šios aplinkybės taip pat patvirtino ginčijamo Įsakymo neteisėtumą.

37. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veikla gali būti nesuderinama su Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų laikymusi. Teismas laikė, kad atsakovui nepakako duomenų ginčijamam Įsakymui priimti, t. y. jog atsirado aplinkybės, numatytos Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Tai reiškia, kad atsakovas skundžiamo Įsakymo priėmimo metu neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei ir jo keliama grėsme įslaptintos informacijos saugumui. Nepatikimumas buvo konstatuojamas remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 3 dalimi, nelaikoma įrodymu, kadangi ji nebuvo išslaptina ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti, o tai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė pareiškėjui E. B. iš atsakovo Ministerijos 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. 39. Atsakovas Ministerija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Ministerija taikė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktus, kuriuose nustatyti leidimo neišdavimo pagrindai. Ministerija, gavusi Patikrinimo išvadą, įvertino, kad buvo atliktas patikrinimas, ištirtos ir nustatytos visos pareiškėjo nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei aplinkybės, priežastys ir sąlygos, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje Patikrinimo išvadoje, kuria remdamasi Ministerija sprendė, kad buvo faktinis būtinumas priimti ginčijamą Įsakymą. Patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, dėl kokių pareiškėjo tikrinimo metu nustatytų aplinkybių leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam neišduodamas.

39.2. Ginčijamame Įsakyme daroma nuoroda į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11, 16 ir 20 punktus bei VSD 2019 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 18-3513, kurio turinys E. B. buvo žinomas, yra pakankamas pagrindas nesuteikti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Ministerija VSD išvadų pagrįstumą pagal kompetenciją galėjo vertinti ir vertino ta apimtimi, kuri buvo pateikta minėtame Patikrinimo išvadoje; kitos informacijos, kuria vadovaudamasis VSD teikė išvadą, Ministerija neturėjo ir negalėjo turėti. Ministerija neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti kompetentingos institucijos atliktu tyrimu ir pateiktu sprendimu bei pagal kompetenciją įvertino pateikto dokumento turinį. Atlikti savarankišką tyrimą VSD Patikrinimo išvadoje nurodytoms aplinkybėms nustatyti Ministerija neturi nei išteklių, nei įgaliojimų.

39.3. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar Įsakymo priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės.

39.4. Ginčijamas Įsakymas buvo tikslinamas anksčiau (2019 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 3P-115 „Dėl Žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“ pakeitimo“), nei įsakymas dėl E. B. atleidimo (2019 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 3P-116 „Dėl E. B. atleidimo iš pareigų“). Taigi ginčijamojo Įsakymo tikslinimas buvo atliktas korektiškai siekiant teisinio aiškumo bei konkretumo ir negali būti laikoma, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas. Po teismo sprendimo priėmimo susidarė visiškai neaiški teisinė situacija, kai teismo sprendimu panaikintas ginčijamas Įsakymas, tačiau jį patikslinantis įsakymas Nr. 3P-115 paliktas galioti.

39.5. Jeigu pateikiant skundą teismui visos Įsakymo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pareiškėjui ir nebuvo žinomi, jis bet kuriuo atveju su šiais įrodymais galėjo susipažinti juos atsakovui pateikus teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2214-629/2018). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė argumentus, kad Ministerijos Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nepagrindė aiškiais motyvais, kurie paneigtų VSD Patikrinimo išvadoje nustatytas pagrįstas abejones dėl pareiškėjo asmens patikimumo, taip pat nepagrindė, kodėl, teismo nuomone, Patikrinimo išvada yra pagrįsta prielaidomis. Kaip matyti, tarp kartu su VSD atsiliepimu į bylą pateiktų dokumentų yra E. B. VMI pateiktos šeimos turto ir pajamų deklaracijos, taigi buvo surinkta informacija apie pareiškėjo bei jo šeimos turtą ir pajamas, išanalizuoti dokumentai ir nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų. Teismas neįvertino faktų, jog pareiškėjas 2008–2010 m. niekur nedirbo, pareiškėjo žmonos verslas negeneruoja pajamų, be to, pareiškėjas turėjo išleisti reikšmingą dalį uždirbtų pajamų pragyvenimui, išlaikyti vaikus ir žmoną, kasmet atostogoms rinkosi brangias keliones, todėl pagrįstai galima abejoti, kad jis galėjo teisėtai sukaupti byloje minimas pinigines lėšas ir turtą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.

39.6. Neaišku, kokiais motyvais remiantis teismas padarė išvadą, kad poligrafu negalima buvo patikrinti pajamų teisėtumo klausimo. Pareiškėjas buvo supažindintas su VSD Patikrinimo išvada ją išsiunčiant registruotu paštu ir jis turėjo galimybę pareikšti prieštaravimus.

39.7. Nagrinėjamu atveju išanalizuotos ir aiškiai nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, ryšiai su kitais asmenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra praradęs valstybės pasitikėjimą ir dėl to iš jo turėtų būti atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Ministerija ginčijamo Įsakymo priėmimo metu turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei ir jo keliama grėsme įslaptintos informacijos saugumui. Vadovaujantis Įstatymu, asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu jis atitinka bent vieną Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų. Ginčijamame Įsakyme nurodomi bent trys Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies punktai (11, 16 ir 20), kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

40.1. VSD nesutinka, kad Patikrinimo išvados dalis dėl pareiškėjo pajamų ir turto kilmės (gyvenimo lygio atitikties gaunamoms oficialioms pajamoms) grįsta tik prielaidomis, o iškeltos abejonės pagrįstos. Tikrinant buvo siekiama išsiaiškinti ne pareiškėjo gaunamų pajamų teisėtumą ir pagrįstumą, o išsiaiškinti tikrinamo asmens savybes ir galimybes dirbant valstybės tarnyboje teisėtai sukaupti atitinkamos vertės turtą, pasirinkti tam tikrą gyvenimo būdą, elgseną. Įvertinus aktualias aplinkybes, kilo abejonių dėl pareiškėjo disponuojamo turto teisėtumo ar jo gyvenimo lygio neatitikimo gaunamoms pajamoms, kurių pareiškėjas tikrinimo metu objektyviais duomenimis nepaneigė.

40.2. Teismas klaidingai įvertino, kad Patikrinimo išvadoje buvo nepakankamai argumentų konstatuoti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytoms leidimo neišdavimo sąlygoms (dėl pareiškėjo ryšių su (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjas pokalbio metu ir pateikė informaciją apie kontaktus su (duomenys neskelbtini), tačiau šių kontaktų tikrąjį pobūdį nuslėpė, taip klaidindamas ne tik jo tikrinimą atlikusius VSD pareigūnus, bet ir teismą bylos nagrinėjimo metu. Tik papildomo tikrinimo metu iš STT buvo gauta informacija (2018 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 17- 2155RN, pažymėtas slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo išsakytos pozicijos apie santykius su (duomenys neskelbtini) esmę paneigė bei tikrąjį šių ryšių pobūdį atskleidė ir STT 2016 m. gegužės 13 d. rašte Nr. S8-14-421 pateikta kriminalinės žvalgybos informacijos dalis, su kuria VSD pareigūnas, atliekantis patikrinimą, susipažino 2019 m. kovo 18 d. Teismas minėtos STT turimos medžiagos neišsireikalavo ir jos nevertino. Pažymėtina, kad ir 2019 m. kovo 28 d. poligrafo tyrimo metu gauti rezultatai patvirtino, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas, kalbėdamas apie ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir reikšmę. Pareiškėjas ne tik nuslėpė atitinkamus ryšius, bet ir nebuvo sąžiningas bei atviras – teikė klaidingą informaciją apie praeityje buvusius įvykius.

40.3. Teismas nepagrįstai patikrinimą dėl leidimo išdavimo prilygino tarnybinio nusižengimo tyrimui, nes patikrinimo metu yra vertinama, ar konkrečiam asmeniui gali būti suteikta privilegija – teisė dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptimis, ar šiuo asmeniu valstybė gali besąlygiškai pasitikėti, šiuo atveju asmuo nėra traukiamas atsakomybėn. Teismas taip pat be pagrindo įslaptintos informacijos patikrinimo metu naudojimą vertino kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą ir kategoriškai atmetė įslaptiną informaciją, kaip galimą įrodymą tokio pobūdžio bylose. Kaip yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (2007 m. gegužės 15 d. nutarime) ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje pateikta konstrukcija „paprastai negali būti įrodymais“ jokiu būdu nereiškia absoliutaus draudimo įslaptintą informaciją vertinti ir pripažinti įrodymu administracinėje byloje. Teismui VSD teikta įslaptinta informacija nebuvo vienintelis įrodymas administracinėje byloje, o papildomai pagrindė remiantis viešai surinkta informacija iškilusias abejones pareiškėjo patikimumu.

40.4. Teismas be pagrindo nevertino tyrimo poligrafu neigiamos išvados kaip dar vieno informacijos šaltinio (įrodymo), patvirtinančio VSD Patikrinimo išvadą, ir klaidingai vertino šio tyrimo metu siektų nustatyti ir nustatytų aplinkybių esmę. Pareiškėjas teismą suklaidino, esą pareiškėjo tyrimo poligrafu procese buvo padarytas procedūrinis pažeidimas – jis nebuvo supažindintas su galutine tyrimo poligrafu išvada. Priešingai, su galutine tyrimo poligrafu išvada, kuri buvo pateikta 2019 m. balandžio 3 d. VSD pranešime Nr. 34-59, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2019 m. balandžio 19 d. Būtinybė pateikti pareiškėjo supažindinimą patvirtinančią informaciją (naują įrodymą apeliacinės instancijos teismui) paaiškėjo tik po sprendimo priėmimo, kadangi tyrimo poligrafu procedūros teisėtumas nebuvo ginčo dalykas teisme nagrinėjant administracinę bylą. VSD, atlikdamas pareiškėjo tyrimą poligrafu, nesiekė nustatyti pareiškėjo pajamų teisėtumo / neteisėtumo. Buvo atliktas tyrimas poligrafu, nes buvo pagrindas manyti, kad pareiškėjas nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką.

41. Atsakovas Ministerija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

42. Ministerija akcentuoja, kad savo teisinius argumentus ir poziciją išdėstė pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymi, kad VSD apeliaciniame skunde, be visa kita, teisiniais argumentais įrodomas VSD Patikrinimo išvados išvadų, į kurias buvo atsižvelgta priimant ginčijamą Įsakymą, pagrįstumas.

43. Pareiškėjas E. B. pateiktame atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimai pirmosios instancijos teismui, kurie pirmosios instancijos teismo paneigti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesugebėjo argumentuotai atsakyti į klausimus dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo motyvų. Jokių naujų argumentų nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nepateikta. Tam tikros aplinkybės dėl supažindinimo / nesupažindinimo su poligrafo tyrimo duomenimis negali būti vertinamos kaip esminės. VSD paminėtas 2019 m. balandžio 23 d. dokumentas Nr. 34-59 neinformatyvus ir laikytinas formaliu, kadangi jame yra iš esmės yra tik du žodžiai „neigiama išvada“, nei apskundimo tvarka, nei pakartotinio tyrimo galimybė nenurodyta. Ant minėto dokumento pareiškėjas nurodė, kad su išvada nesutinka. VSD atstovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokią grėsmę Lietuvos Respublikai kelia asmuo, procesiniuose dokumentuose įvardytas kaip (duomenys neskelbtini), kad pokalbis su juo gali sukelti neigiamas teisines pasekmes. Minėto asmens atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėjas taip pat prašo teismo nepriimti duomenų, kurie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, kol jie nėra išslaptinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo veikla gali būti nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis: atsakovas skundžiamo Įsakymo priėmimo metu neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei ir jo keliama grėsme įslaptintos informacijos saugumui, kadangi nepatikimumas konstatuotas remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, nelaikoma įrodymu.

47. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kurie yra grindžiami argumentais dėl teismo išvadų dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei ir jo keliama grėsme įslaptintos informacijos saugumui, nepagrįstumu, bei teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius ir bylos procesą, netinkamu aiškinimu ir taikymu.

48. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su dalimi jo išvadų: visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingos, todėl ir nėra vertinamos aplinkybės, susijusios su reikalavimo pareiškėjui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teisėtumu – tokio pobūdžio aplinkybės (gali būti) reikšmingos nagrinėjant ginčą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisėtumo, kuris, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nėra išnagrinėtas, bylos (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02267-2019-2) nagrinėjimas yra sustabdytas iki bus išnagrinėta nagrinėjama byla.

50. Įstatymas (ginčui reikšminga 2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2375 redakcija), be kita ko, nustato, kad Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys (Įstatymo 15 str. 1 d.).

Už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, atsako šių įstaigų, įmonių vadovai (Įstatymo 13 str. 1 d.). Paslapčių subjektas tvirtina paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, sąrašą.

Paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Jame nurodomas paslapčių subjekto, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, taip pat jos padalinio, kurio struktūroje yra pareigybė, pavadinimas ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma (Įstatymo 13 str. 3 ir 4 d.). Asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas;

3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei (Įstatymo 17 str. 1 d.). Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Asmenys tikrinami paslapčių subjekto, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijos teikimu (Įstatymo 18 str. 1 d.).

Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą (Įstatymo 18 str. 2 d.). Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (Įstatymo 18 str. 3 d.).

Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu (Įstatymo 18 str. 5 d.).

51. Pareiškėjo tikrinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Poligrafo naudojimo įstatymas, be kita, nustatė, kad tyrimo poligrafu tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, t. y. asmenų, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja, ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą (Poligrafo naudojimo įstatymo 2 str. 2 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d.).

Minėti asmenys tiriami šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte nurodytais atvejais, iš jų – ir sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką (1 p.) ir asmeniui pateikus prašymą atlikti pakartotinį tyrimą (7 p.). Tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas ar turėtas panaikinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Poligrafo naudojimo įstatymo 10 str. (2016 m. gegužės 19 d.

įstatymo Nr. XII-2377 redakcija)). Aiškindamas šią nuostatą, iki 2016 m. spalio 1 d. įtvirtintą originalios redakcijos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-289/2014, pabrėžė, kad asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą.

Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje (šiuo metu – ABTĮ 56 str.).

52. Bylos duomenimis, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui neišduotas motyvuojant aplinkybėmis, numatytomis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodytos aplinkybės, kai asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, 11 punkte („asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui“), 16 („asmuo negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar nustatyta, kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų“) ir 20 („tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“) punktuose, bei neigiama pareiškėjo tyrimo poligrafu išvada.

53. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentus dėl skundžiamo sprendimo išvadų, kad Patikrinimo akto išvados dalis dėl pareiškėjo pajamų ir turto kilmės (gyvenimo lygio atitikties gaunamoms oficialioms pajamoms) grindžiama tik prielaidomis, o iškeltos abejonės nebuvo pagrįstos, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadas dėl šios Patikrinimo akto dalies pagrįstumo, atlikęs VSD surinktų duomenų apie pajamas ir turtą vertinimą, nurodė, kodėl tam tikra duomenų dalis nepatvirtina VSD išvadų dėl pareiškėjo turto įgijimo teisėtumo ir jo gyvenimo lygio neatitikimo gaunamoms pajamoms, VSD apeliaciniame skunde jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo vertinimai yra ydingi, nėra, apsiribota bendro pobūdžio ir pakankamai deklaratyviais teiginiais, kad VSD atlikus išsamų pareiškėjo ir jo sutuoktinės tokio pobūdžio patikrinimą, kilo abejonių, kurių pareiškėjas tikrinimo metu objektyviais duomenimis nepaneigė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog tam, kad nustatyti, jog asmuo negali pagrįsti turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo ar kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų, paprastai būtina įvertinti ne tik duomenis apie gautas pajamas ir įgytą turtą, bet ir duomenis apie jo turėtas ar bent jau būtinas išlaidas, kas nagrinėjamu atveju nepadaryta, apsiribojant atskirų faktų konstatavimu (pareiškėjas vienintelis dirbantis šeimoje, žmonos verslas pajamų negeneruoja, turi dvi paskolas, šeima turi du automobilius, kasmet vyksta į tolimas keliones, tačiau turimas turtas nemažėja) ir bendro pobūdžio teiginiais („<...> mažai tikėtina, kad tokio dydžio sumą buvo galima sutaupyti tik iš oficialių pajamų. <...>“).

Nesant duomenų, kad pareiškėjas negali pagrįsti savo turto, kurį valdo, naudoja ar kuriuo disponuoja, įgijimo teisėtumo, taip pat kad jo gyvenimo lygis neatitinka gaunamų pajamų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pajamų teisėtumo klausimas nėra duomuo, kuris gali būti tikrinamas poligrafu, bet ne dėl to, kad tai objektyviai nėra įmanoma (tokią išvadą pagrindžiantys argumentai ir nėra nurodyti), o dėl to, kad tyrimo poligrafu išvada yra naudojama tik kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

Nesant pagrindo konstatuoti esant aplinkybę, numatytą Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 16 punkte, nėra pagrindo teiginiams dėl aplinkybių, numatytų Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose, buvimo šiuo aspektu, t. y. kad pareiškėjas pateikė tokio pobūdžio, t. y. susijusius su turto teisėtumu / pajamomis, melagingus duomenis apie save ir t. t.

54. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl VSD patikrinimo duomenų aplinkybėms, numatytoms Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose, patvirtinti nepakankamumo ir tyrimo poligrafu išvados vertinimo šiuo aspektu: kaip matyti iš VSD 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo bei duomenų, kurių pagrindu jis priimtas – 2019 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo ir kt., minėtas aplinkybes, t. y. numatytas Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 20 punkte, VSD teigimu, patvirtina duomenys, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 13 pokalbio metu pateikė melagingus faktus apie jo ryšių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pobūdį – pareiškėjas teigė, kad nėra sulaukęs prašymų priimti, proteguoti ar palaikyti kokius nors (duomenys neskelbtini) ar šiai įmonei priklausančioms įmonėms palankius sprendimus bei kad pats nėra teikęs prašymų (duomenys neskelbtini). Kadangi tokią aplinkybę patvirtina duomenys, nurodyti STT pažymoje, kuri nėra išslaptinta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia pažyma, su kuria, bylos duomenimis, teismas susipažino, negali būti įrodymu byloje.

55. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 49 str. 1 d.). Tačiau faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 56 str. 3 d.).

56. Aiškinant ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši norma kategoriškai nedraudžia administracinėje byloje remtis įrodymais, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, ką yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime. Tačiau administracinis teismas, pagrįsdamas savo išvadas įrodymais, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kad nebūtų pažeista Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2015 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1195-756/2015 ir vėlesnę praktiką)

57. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, šalių procesinio lygiateisiškumo principas – vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų – reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98) 72 p.). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Fretté prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 36515/97) 47 p.). Tačiau teisė susipažinti su reikšmingais įrodymais nėra absoliuti. Kiekviename teismo procese gali būti konkuruojančių interesų, tokių kaip nacionalinis saugumas ar būtinumas apsaugoti liudytojus, kuriems kyla susidorojimo pavojus, arba policijos taikomų nusikaltimų tyrimo metodų slaptumo išlaikymas, kurie turi įtakos gynybos teisių apimčiai. Kai kuriose bylose gali būti būtina nepateikti gynybai tam tikrų įrodymų tam, kad būtų užtikrinamos kitų asmenų fundamentalios teisės arba apsaugotas svarbus viešas interesas. Vis dėlto pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį leistinos tik tokios gynybos teises apribojančios priemonės, kurios yra neišvengiamai būtinos. Be to, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bet kokius sunkumus, su kuriais susiduria gynyba dėl teisių apribojimo, turi pakankamai atsverti teisminių institucijų taikomos procedūros (žr., pvz., EŽTT 2000 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Jasper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 27052/95) 52 p.).

58. Nagrinėjamam ginčui itin aktualūs Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime byloje Regner prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 35289/11) pateikti išaiškinimai: šioje byloje EŽTT sprendė, ar pareiškėjas, nesuteikus jam teisės susipažinti ir ginčyti konfidencialų dokumentą, kuriuo remiantis teismai priėmė sprendimą, galėjo pasinaudoti tinkamomis savo interesų apsaugos garantijomis, suderinamomis su rungtyniško teismo ir šalių lygiateisiškumo reikalavimais. EŽTT pažymėjo, kad esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tai, ar pareiškėjo negalėjimas susipažinti ir komentuoti konfidencialų dokumentą buvo pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu galėjo susipažinti visi teismai, nagrinėję bylą, ir tokiu būdu jie galėjo įvertinti, atsižvelgę į dokumento turinį, administracinės institucijos padarytas išvadas dėl pareiškėjo atitikimo saugumo reikalavimams. EŽTT atsižvelgė į tą aplinkybę, kad teismai nagrinėjamu atveju turėjo visapusę jurisdikciją ir nebuvo saistomi pareiškėjo skundo ribų. Dėl to jie privalėjo visapusiškai įvertinti administracinės institucijos procedūrą ir sprendimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo reikšti savo pastabas teisminio proceso metu. Jam buvo suteikta teisė dalyvauti sprendimo priėmime tiek, kiek buvo įmanoma, neatskleidžiant įrodymo, kurį nacionalinio saugumo tarnyba siekė išlaikyti konfidencialų, remdamasi viešojo intereso pagrindais. EŽTT taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, ar dokumentas iš tiesų negali būti išslaptintas, visą laiką vertino teismai. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad vienas iš teismų siekė nustatyti, ar įrodymas gali ar ne būti atskleistas, taip suteikdamas papildomą apsaugos lygį pareiškėjo teisėms. Šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad sprendimo priėmimo procedūra, kiek buvo įmanoma, neprieštaravo rungtyniško proceso ir šalių lygiateisiškumo principo suponuojamiems reikalavimams ir inkorporavo tinkamas garantijas, skirtas apsaugoti pareiškėjo interesus.

59. Nagrinėjamo ginčo atveju, pažymėtina, kad aplinkybė, kuri įrodinėjama ir įrodymais, kurie nebuvo išslaptinti, pareiškėjui yra žinoma, t. y. kad jis 2019 m. vasario 13 d. pokalbio su VSD pareigūnu metu pateikė melagingus faktus apie jo ryšių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pobūdį (nutarties 54 p.), todėl jis turi galimybę teikti paaiškinimus ir jam prieinamus įrodymus dėl jos. Taip pat pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiais įrodymais, nėra ir duomenų, kad jis ar jo atstovas būtų siekęs tai padaryti: VSD, teikdama medžiagą, kurios duomenys sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį, neprašė teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti kitai šaliai, teismas šiuo klausimu nutarties, kaip tai nustato ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis, irgi nepriėmė. Galiausiai, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo šiuo aspektu: teismas nei kreipėsi į paslapčių subjektą – STT, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, dėl pažymos išslaptinimo nustatyta tvarka, nei aiškinosi pastarosios institucijos atsisakymo tai padaryti priežasčių, kurios trečiajam suinteresuotam asmeniui VSD teiktame paaiškinime įvardytos itin abstrakčiai (nėra išnykęs jos įslaptinimo tikslingumas), pagrįstumą. Pažymėtina, kad net jeigu tokie duomenys ar esminė jų dalis, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, iš tiesų vis dar negali būti nustatyta tvarka išslaptinti, pareiškėjo negalėjimas susipažinti ir komentuoti įslaptintą dokumentą, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu, o esant pagrindui – ir duomenimis, kurių pagrindu jis parengtas, galėjo susipažinti teismas / teismai, nagrinėjantis bylą, kuris / kurie ir turėtų įvertinti VSD išvadų dėl pareiškėjo paaiškinimų apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, pagrįstumą.

60. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su galutine tyrimo poligrafu išvada, dėl ko jam buvo apribota teisė pasinaudoti Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies galimybe, ir nepagrįstai remtasi minėtu tyrimu priimant sprendimą nepritarti, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija: pareiškėjas procesiniuose dokumentuose tokios aplinkybės nebuvo nurodęs, tokia išvada nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismui teiktais įrodymais ir prieštarauja apeliacinės instancijos teismui pateiktame įrodyme – 2019 m. balandžio 3 d. pranešime dėl galutinės tyrimo poligrafu išvados Nr. 34-59 (II t., b. l. 101), kurio pirmosios instancijos teismas nereikalavo pateikti, fiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su tokia išvada. Pažymėtina, jog tokio įrodymo, kad ir papildomo, svarba byloje, kokia yra nagrinėjama, neturėtų būti nepagrįstai nuvertinama: nesant pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio tyrimas atliktas nesilaikant nustatytų reikalavimų, pareiškėjas, kuris, byloje pateiktais duomenimis, įgijęs universitetinį teisininko išsilavinimą, turėjęs leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, turėtų pateikti paaiškinimus tiek dėl reikšmingos dalies galutinės tyrimo poligrafu išvados, kuri yra neigiama, tiek kodėl nepasinaudojo Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise (asmuo, kuris buvo tiriamas poligrafu, per vieną mėnesį po susipažinimo su galutine tyrimo išvada gali kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašydamas atlikti pakartotinį tyrimą).

61. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl aptartų proceso teisės normų netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.): nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylų ypatumus, susijusius su vienos šalies teisės susipažinti su visais byloje pateiktais įrodymais, kuriais grindžiamo procesiniai sprendimai, ribojimu, tinkamas bylos nagrinėjimo procesas visų instancijų teismuose yra itin svarbus (nutarties 58 p.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kvestionuoja jam nustatyto reikalavimo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teisėtumą, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama byla dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teisėtumo (nutarties 49 p.), turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šių bylų sujungimo tam, kad būtų užtikrintas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas dėl abiejų ginčų.

62. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių galimo sprendimo pagrįstumu, nėra reikšmingi.

63. Pareiškėjas E. B. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė