a38bb461-fdc4-46ea-add2-e7378c3dd3f1 · Klaipėdos apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. II-541-963/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01349-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

Registro objektas ROIK: 20123485961

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui A. S. (A. S.), jo įgaliotam atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. S. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 424 straipsnio 2 dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje) (b. l. 9).

2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu. 2020 m. rugsėjo 29 d. 8 val. 10 min. automobiliu „Opel Vektra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vingio gatve.

Vingio-Smiltelės gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos patrulis. Priėjęs policijos pareigÅ«nas iÅ¡ pradžių paklausė, kodėl jis neprisisegęs, o kai įsitikino, jog prisisegęs buvo, parašė dokumentų. Susipažinęs su jo vairuotojo pažymėjimu, jis pareiÅ¡kė, kad jo Ukrainoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja. Jis jam aiÅ¡kino, kad to negali bÅ«ti, nes su Å¡iuo pažymėjimu važinėja ilgÄ laikÄ , ne vienÄ kartÄ buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigÅ«nų, tačiau jie niekad nesakė, jog su Ukrainoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu negali vairuoti transporto priemonės Lietuvoje.

Ä® tai policijos pareigÅ«nas jam atsakė, kad su Ukrainoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje galima važinėti tik iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o vėliau tik su Lietuvoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu. Po to jis jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ir nurodė 2020 m. spalio 7 d. atvykti į Kelių policijÄ . 2020 m. spalio 7 d. jam atvykus į Kelių policijos tarnybÄ , Å¡eÅ¡tame kabinete jam įteikė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 300,00 eurų bauda.

Vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimÄ reglamentuoja Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklės (toliau - Vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklės, Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.lV-328 su vėlesniais pakeitimais. Å ių Taisyklių 7 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kai iÅ¡duodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Å ių atvejų tarpe numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duodamas, kai pareiÅ¡kėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje (7.7 papunktis).

Tokiu bÅ«du, vietoj kitoje valstybėje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo vairuotojas gali gauti naujÄ pažymėjimÄ tik jo paties pageidavimu. Jeigu vairuotojas nepageidauja gauti naujÄ pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoto užsienyje, jis gali vairuoti transporto priemones turėdamas kitos valstybės vairuotojo pažymėjimÄ . Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Nei Lietuvos Respublikos įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto privalomojo reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje.

Vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ . Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. lV-329, 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. IÅ¡ to seka, kad asmuo gali laikyti vairavimo egzaminÄ , gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Taigi teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenimo Lietuvoje terminas, kuriam suėjus asmuo gali laikyti egzaminÄ ir gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoti kitoje valstybėje.

Tokio maksimalaus termino nenustatyta, o iÅ¡ Taisyklių 42 punkto antros pastraipos turinio seka, kad trečioje Å¡alyje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimÄ gali bÅ«ti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ praėjus 15 ir daugiau metų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės. IÅ¡ to seka, kad kitos rÅ«Å¡ies transporto priemones vis dėlto gali vairuoti.

Skundžiamame 2020 m. spalio 7 d. nutarime nurodyta, kad byla iÅ¡nagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vieÅ¡ame posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. Tai netiesa. Jis nedalyvavo bylos nagrinėjime. Kai nustatytu laiku atvyko į Kelių policijos tarnybÄ , byla jau buvo iÅ¡nagrinėta ir nutarimas jau buvo paruoÅ¡as. Nurodymas, kad byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, patvirtina, jog byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant. Å ios aplinkybės nurodo į priimto nutarimÄ nenuoseklumÄ .

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Jis skaito, kad jo veikoje nėra objektyviosios nusižengimo pusės požymių, o tuo pačiu nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kadangi vietoj išduoto kitoje valstybėje vairuotojo pažymėjimo Lietuvos vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik pareiškėjo pageidavimu, o Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato privalomojo reikalavimo gauti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo vietoj išduoto kitoje valstybėje, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 621 straipsniu, 622 straipsniu, 642 straipsnio l dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės I.

M. 2020 m. spalio 7d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. (b. l. 3-5).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepime į A. S. skundÄ nurodyta, kad su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įraÅ¡as apie iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.

Å io Ä®statymo 13 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, iÅ¡duoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį iÅ¡davusioje valstybėje.

Ne Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei pareiÅ¡kėjas čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai pareiÅ¡kėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

“. Tų pačių taisyklių 40 punktas numato, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ . Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Konkrečiu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis, A. S. atžvilgiu dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. LT7394866. Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjas deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Ramučių 40-35, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav. A. S. atžvilgiu 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡duoti, Å¡iuo metu galiojantys, asmens dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, Nr. 15104459, ir pasas, Nr. 24963944. 185 dienų terminas skaičiuojamas asmenims turintiems leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (skaičiuojama nuo tokio leidimo gavimo dienos, jei atitinka ir kitas nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ lygas).

Akivaizdu, kad A. S. turimas, Ukrainoje iÅ¡duotas, vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. A. S. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos turėjo pakankamai laiko pasidomėti turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka ir iÅ¡siimti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau to nepadarė tik dėl jam vienam žinomų priežasčių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, A.

S. skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 be pakeitimų.

Teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis turi ukrainietiÅ¡kas teises, galiojančias iki 2045 m. Internete jis skaitė, kad tik po dvejų metų jis turės keisti teises. Taip pat nurodė, kad kiek jis važinėjo, kiek jį stabdė policija, buvo tikrinamas jo vairuotojo pažymėjimas, niekas nieko jam nesakė, nors matė jo turimas teises. Pažymėjo, kad kaip pilietis Lietuvoje gyvena beveik dvejus metus. Prašė panaikinti nutarimÄ .

Teismo posėdžio metu A. S. įgaliotas atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad palaiko skundÄ . Nurodė, kad A. S. turi galiojantį Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ . A. S. nuo 2019 m. nuolat gyvena Lietuvoje ir važinėja su Ukrainoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu. 2020 m. lapkričio mėnesį A. S. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų Klaipėdoje ir jam buvo suraÅ¡ytas protokolas, o po to ir nutarimas kuriuo jam paskirta 300 eurų bauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teises vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies priemones, nes nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje.

Vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja taisyklės, kurių 7 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kai iÅ¡duodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Jame nėra tokio atvejo, kad asmuo, atvykęs iÅ¡ kitos Å¡alies privalėtų pakeisti vairuotojo pažymėjimÄ . Atvirkščiai, 7 punkte numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duodamas, kai pareiÅ¡kėjas pageidauja, t. y, kai pats iÅ¡reiÅ¡kia norÄ , o ne turi pareigÄ . Jei tai siejama su asmens noru, pageidavimu, tai tada, kai vairuotojo pažymėjimas sugadintas arba pats vairuotojas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimÄ .

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teises aktai. Tiesiogiai reikalavimo, kad asmeniui, atvykusiam iÅ¡ kitos Å¡alies, bÅ«tų nustatyta pareiga pakeisti pažymėjimÄ , jokiuose teises aktuose nėra. Policijos departamento internetinėje svetainėje teigiama, kad tikrai nuolatinis Lietuvos gyventojas tokiÄ pareigÄ turi, jei jis gyvena ilgiau nei pusę metų. Tačiau toks nurodymas neparemtas jokiais teisės aktais.

Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per metus. Kaip tada A. S. turi per pusę metų pakeisti pažymėjimÄ , kai egzaminÄ galima laikyti tik praėjus pusei metų? Minėto teisės akto 42 punkte nurodyta, kad trečioje Å¡alyje iÅ¡duotas pažymėjimas gali bÅ«ti keičiamas praėjus 15 ir daugiau metų. Policija atsiliepime į skundÄ rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus pažymėjimus.

Nurodė, kad Ukraina nėra ES Å¡alis, bet ji yra Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alis. Ukrainos ir Europos ekonominės erdvės asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. Todėl Ukrainoje visapusiÅ¡kai taikoma iÅ¡sami laisvosios prekybos erdvė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies pirmÄ sakinį Ukrainoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas neturi bÅ«ti keičiamas į Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl A.

S. nereikia turėti Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo ir jis gali važinėti su Ukrainoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu. Prašė panaikinti nutarimÄ ir administracinę teisenÄ nutraukti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 A. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ .

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės jÄ vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 punkte nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų.

A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, t.y. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. (b. l. 9).

Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pilnai ir iÅ¡samiai nebuvo atskleistos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Nurodoma, kad naujas vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duodamas, kai pareiÅ¡kėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje (Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklės 7.7 papunktis). Nei Lietuvos Respublikos įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto privalomojo reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje.

Vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ . Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. lV-329, 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. IÅ¡ to seka, kad asmuo gali laikyti vairavimo egzaminÄ , gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Taigi, teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenimo Lietuvoje terminas, kuriam suėjus asmuo gali laikyti egzaminÄ ir gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ vietoj iÅ¡duoti kitoje valstybėje.

Tokio maksimalaus termino nenustatyta, o iÅ¡ Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 42 punkto antros pastraipos turinio seka, kad trečioje Å¡alyje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimÄ gali bÅ«ti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ praėjus 15 ir daugiau metų. Kadangi vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje vairuotojo pažymėjimo Lietuvos vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duodamas tik pareiÅ¡kėjo pageidavimu, o Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato privalomojo reikalavimo gauti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo vietoj iÅ¡duoto kitoje valstybėje, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje.

PraÅ¡oma panaikinti nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. S. atžvilgiu nutraukti. (b. l. 3-5).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Ne Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei pareiÅ¡kėjas čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai pareiÅ¡kėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

“. Tų pačių taisyklių 40 punktas numato, kad pareiÅ¡kėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ . Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Konkrečiu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis, A. S. atžvilgiu dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. LT7394866. Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjas deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Ramučių 40-35, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav. A. S. atžvilgiu 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡duoti, Å¡iuo metu galiojantys, asmens dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, Nr. 15104459, ir pasas, Nr. 24963944. 185 dienų terminas skaičiuojamas asmenims turintiems leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (skaičiuojama nuo tokio leidimo gavimo dienos, jei atitinka ir kitas nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ lygas).

Akivaizdu, kad A. S. turimas, Ukrainoje iÅ¡duotas, vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. A. S. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos turėjo pakankamai laiko pasidomėti turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka ir iÅ¡siimti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ .

IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, jog A. S., 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones, t.y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Byloje surinktų duomenų pakanka A. S. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. A. S. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 10-11), policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 14).

Teismo posėdžio metu A. S. nesutiko su nutarimu, parodė, kad jis turi ukrainietiÅ¡kas teises, galiojančias iki 2045 m. Teismo posėdžio metu A. S. įgaliotas atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad A. S. turi galiojantį Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ . A. S. nuo 2019 m. nuolat gyvena Lietuvoje ir važinėja su Ukrainoje iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu. Vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja taisyklės, kurių 7 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kai iÅ¡duodamas naujas vairuotojo pažymėjimas.

Jame nėra tokio atvejo, kad asmuo, atvykęs iÅ¡ kitos Å¡alies privalėtų pakeisti vairuotojo pažymėjimÄ . Atvirkščiai, 7 punkte numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duodamas, kai pareiÅ¡kėjas pageidauja. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teises aktai. Tiesiogiai reikalavimo, kad asmeniui, atvykusiam iÅ¡ kitos Å¡alies, bÅ«tų nustatyta pareiga pakeisti pažymėjimÄ , jokiuose teises aktuose nėra.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus pažymėjimus. Ukraina nėra ES Å¡alis, bet ji yra Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alis. Ukrainos ir Europos ekonominės erdvės asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl Ukrainoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas neturi bÅ«ti keičiamas į Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus pažymėjimus. Pažymėtina, kad Ukraina nėra nei Europos SÄ jungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė. Å iuo metu Europos SÄ jungÄ sudaro Å¡ios valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, PrancÅ«zija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ,Å vedija, Vengrija, Vokietija (https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt). Europos laisvosios prekybos asociacijos narės yra Å¡ios valstybės: Europos SÄ jungos valstybės ir Islandija, Norvegija ir LichtenÅ¡teinas (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/169/

europos-ekonomine-erdve-eee-sveicarija-ir-europos-siaure). Tai, kad 2017 m. birželio 11 d., t. y. po to, kai Ukraina įvykdė vizų režimo liberalizavimo veiksmų planų kriterijus, Ukrainos piliečiams, turintiems biometrinius pasus ir vykstantiems į ES ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, įsigaliojo bevizis režimas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Ukraina tapo Europos laisvosios prekybos asociacijos nare. Å io bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju tikslas – sudaryti palankesnes sÄ lygas žmonių tarpusavio ryÅ¡iams palaikyti ir stiprinti verslo, socialinius ir kultÅ«rinius ryÅ¡ius tarp ES ir Ukrainos. Asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. yra preliminariai iÅ¡ dalies taikomas. Vienas iÅ¡ susitarimo kertinių elementų – nuo 2016 m. sausio 1 d. visapusiÅ¡kai taikoma iÅ¡sami ir visapusiÅ¡ka laisvosios prekybos erdvė. Asociacijos susitarimas atvėrė naujų ekonominių galimybių ir ES, ir Ukrainai. Å iuo susitarimu ES įtvirtino savo, kaip Ukrainos didžiausios prekybos partnerės, pozicijÄ . (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/171/trys-rytu-partnerystes-kaimynes-ukraina-moldova-ir-baltarusija).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus teisės aktus nesutiktina su A. S. įgalioto atstovo teiginiu, kad Ukraina yra Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alis. VÄ® “Regitra” pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ne ES ar EEE Å¡alyse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai keičiami iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Trečiojoje Å¡alyje iÅ¡duotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali bÅ«ti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į LietuvÄ . (https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/vairuotojo-pazymejimai-2/keiciu-grizes-usi-is-uzsienio-1/keiciu-grizes-usi-is-kitu-saliu). Kadangi Ukraina nėra nei Europos SÄ jungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, A. S. turėjo pareigÄ Ä¯gyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, nes jo Ukrainoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo terminas nėra pasibaigęs, jis nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nuo 2016 m. lapkričio 9 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Ramučių g. 40-35, 2016 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, jis yra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (2019 m. kovo 18 d. jam iÅ¡duota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, 2019 m. kovo 19 d. jam iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas) (b. l. 19), todėl jis privalo įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 40 punkte. Ta aplinkybė, kad A. S. buvo ne kartÄ sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir buvo tikrinami jo turimi dokumentai, tame tarpe ir vairuotojo pažymėjimas, ir niekas jo neinformavo apie tai, kad jis privalo savo Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , pasikeisti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, dar nesuteikia pagrindo spręsti, kad jo turimas Ukrainoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, tuo atveju kai jis jau dvejus metus yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (net ir pilietis) yra galiojantis Lietuvos Respublikoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. S. 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ir šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad A. S. neprivalėjo įgyti teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje yra teisiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti A. S. skundÄ ir pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė