a389c3a6-133d-428c-ba5a-e136964bfc28 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                             Administracinė byla Nr. I-200-414/2014                                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02341-2013-0                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 74 (S)                              KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                              SPRENDIMAS                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2014 m. balandžio 14 d.                                                                       Kaunas                 Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui S. R., jo atstovui adv.

Juozui Å arkai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Jolitai Bendžiuvienei, nedalyvaujant P. R. ir A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal S. R. patikslintÄ praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims P. R., A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo, nustatė: S. R. ir jo atstovas prašė atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į senelio A.

R. nuosavybės teise valdytÄ 2,24 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Jie paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo senelis A. R. gyveno (duomenys neskelbtini). Senelis mirė 1933-03-04, o pareiÅ¡kėjas yra A. R. sÅ«naus P. R. sÅ«nus. Tėvas P. R. mirė 1985-05-26, o Å¡iuo metu senelio A. R. gyvų vaikų nėra. Tėvas P. R. turėjo keturis vaikus, o Å¡iuo metu gyvi yra P. R. vaikai: P. R. ir pareiÅ¡kėjas S. R.. IÅ¡ savo tėvų pasakojimų buvo girdėjęs kad senelis A.

R. turėjo nuosavos žemės (duomenys neskelbtini). Kai buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymas, sesuo A. A. J. parodė iniciatyvÄ ir asmeniÅ¡kai kreipėsi į tuometinę Marijampolės žemėtvarkos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių į senelio žemę atkÅ«rimo. Neturėdamas specialių teisės žinių pareiÅ¡kėjas nežinojo visų nuosavybės teisių atkÅ«rimo niuansų, tačiau buvo girdėjęs, kad užtenka vienam iÅ¡ galinčių pretenduoti į nuosavybės atkÅ«rimÄ asmenų kreiptis į reikiamÄ Ä¯staigÄ ir bus vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, kuriame bus galima visus savo interesus iÅ¡spręsti.

Manė, kad kiekvienam atskirai praÅ¡ymÄ teikti nebÅ«tina, buvo girdėjęs, kad atkÅ«rimo procese reikia visų raÅ¡ytinio susitarimo. Tikėjo, kad sesuo teisingai pateikusi praÅ¡ymÄ ir viskas vyks pagal nustatytus reikalavimus. Po sesers mirties pradėjus domėtis žemės atgavimo reikalu paaiÅ¡kėjo, kad sesuo nerodė jokios iniciatyvos tvarkyti žemės atgavimo reikalus. Sužinojęs tokiÄ situacijÄ pareiÅ¡kėjas ėmėsi iniciatyvos šį reikalÄ spręsti, todėl kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ dėl duomenų apie senelio turėtÄ Å¾emę.

Archyvas atsiuntė 2013-02—08 pažymÄ Kr.R4-183, kurioje buvo nurodyta, jog R. A. nuosavybės teise valdė 2.24 ha žemės (duomenys neskelbtini). Po to rinko dokumentus apie savo giminystės ryÅ¡ius su turto savininku bei susijusiais asmenimis ir Å¡is procesas atitinkamai užsitęsė. Pažymėjo, kad bÅ«tų labai apmaudu ir didelė skriauda, jeigu dėl specifinių teisinių niuansų nežinojimo senelio žemė liktų negrÄ Å¾inta pagal įstatymÄ turėjusiems teisę į tai asmenims, kurie sÄ Å¾iningai klydo procedÅ«riniuose veiksmuose, bet susivokę situacijoje, imasi aktyvių veiksmų Å¡iÄ teisę įgyvendinti leistinais teisiniais bÅ«dais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Ji paaiÅ¡kino, kad iki 2004 m. spalio 26 d. praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai, nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, buvo naikinamieji. Nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo 2004 m. spalio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2490.

Nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas dokumentų pateikimo terminas tapo atnaujinamuoju. Pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistam terminui atnaujinti, teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo pareiÅ¡kėjo valios, ir trukdžiusios Å¡iam realizuoti savo teises. Nežinojimas apie tam tikrus faktus galėtų bÅ«ti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad ta aplinkybė nepriklausė nuo asmens valios ir įtakojo jo teisių įgyvendinimÄ .

Svarbiomis priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo senelio A. R. nuosavybės teise turėtÄ 2.24 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų teismui dokumentų matyti, kad A. R. mirė 1933 m. kovo 4 d. t.y. žemės nacionalizacijos metu A.

R. nebuvo nusavintos žemės savininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes net ir atnaujinus terminus pateikti praÅ¡ymÄ bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atkurti nuosavybės teises į A. R. nuosavybės teise turėtÄ 2.24 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti įstatymų nustatytus terminus grindžia nežinojimu visų nuosavybės teisių atkÅ«rimo niuansų. Atstovės manymu, nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobÅ«džio.

Ji yra susijusi su pareiÅ¡kėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo pačio subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ kÅ«rimÄ , nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių praÅ¡ymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos spręsti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kito asmens praÅ¡yme nurodytiems piliečiams, jeigu patys laiku nebuvo pateikę praÅ¡ymų atkurti jiems nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Todėl net jei ir pareiÅ¡kėjo sesuo Aldona A. J. ir bÅ«tų nurodžiusi kitus pretendentus, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ , pareigos praneÅ¡ti apie atkÅ«rimo procesÄ , institucijai vykdančiai atkÅ«rimÄ nebuvo. Pabrėžė, kad A. A. J. 1992 m. balandžio 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į P. R. nuosavybės teise valdytus 20,00 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tačiau prie Å¡io praÅ¡ymo pilietė nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. 1996 m. gegužės 7 d. buvo priimtas pasiÅ«lymas - iÅ¡vada, kurioje pripažįstama, kad esamų dokumentų patvirtinančių, kad P. R. valdė 20,00 ha žemės nepakanka. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 4 d. praneÅ¡imu Nr. 02-13, 2002 m. gegužės 31 d. praneÅ¡imu Nr. 12-1, 2003 m. sausio 15 d. praneÅ¡imu Nr. 12-6, 2003 m. spalio 15 d. praneÅ¡imu Nr. 6 informavo A.

A. J. dėl trÅ«kstamų dokumentų pateikimo, tačiau pilietė nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.A. J. ir P. R. į teismo posėdį neatvyko. PraÅ¡ymas netenkintinas. Ginčo teisinis santykis nagrinėjamoje byloje kilęs dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo realizavimo tvarkos. PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ terminus nustato 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymÄ Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Ä®sigaliojus AtkÅ«rimo įstatymui, Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neiÅ¡nagrinėti iki AtkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Å¡io įstatymo nuostatų.

Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų, nustatydamas galutinius terminus: praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d.).

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjo teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, vaikams (įvaikiams).

Tačiau pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas siekia atkurti nuosavybės teises į jo senelio A. R. nuosavybės teise turėtÄ 2.24 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų teismui dokumentų matyti, kad A. R. mirė 1933 m. kovo 4 d. t.y. žemės nacionalizacijos metu A. R. nebuvo nusavintos žemės savininkas (b.l. 13). PraÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į savo tėvo P. R., kuris yra A. R. sÅ«nus, nuosavybės teise valdytus 20,00 ha žemės (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 13 d. padavė A.

A. J. (b.l. 29), kuri mirė 2010-10-16 (b.l. 17), o jos įstatyminis įpėdinis yra A. J.. Tačiau prie šio prašymo pretendentė nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl 1996 m. gegužės 7 d. buvo priimtas pasiūlymas - išvada, kurioje pripažįstama, kad esamų dokumentų patvirtinančių, kad P. R. valdė 20,00 ha žemės nepakanka (b.l. 32). Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 4 d. pranešimu Nr. 02-13, 2002 m. gegužės 31 d. pranešimu Nr. 12-1, 2003 m. sausio 15 d. pranešimu Nr. 12-6, 2003 m. spalio 15 d. pranešimu Nr. 6 informavo A.

A. J. dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, tačiau pilietė nepateikė giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (b.l. 33-36).Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė tai, jog seseriai A. A. J. pasikreipus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas nežinojo visų nuosavybės teisių atkūrimo niuansų, todėl savarankiško prašymo nepateikė, po sesers mirties iškart ėmėsi veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises.

Pagal LVAT praktikÄ (2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1046-09) nežinojimas apie teisę pretenduoti į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkÅ«rimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ . Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. kreipėsi į Lietuvos archyvų įstaigas praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie buvusių savininkų turėtÄ iki nacionalizacijos nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Tais pačiais metais archyvai jam pateikė praÅ¡omÄ informacijÄ (b.l. 9-10, 13-15). Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iki 2013 m. bandė įgyvendinti savo teises nepateikta. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas tik 2013 m. pradėjo įgyvendinti savo teises.

Minėtų terminų praleidimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pateisina tuo, kad pasikliovė sesers pastangomis ir tik po sesers mirties ėmėsi aktyvių veiksmų. Nurodoma termino praleidimo priežastis, kolegijos nuomone, yra subjektyvaus pobÅ«džio priežastis, nes ji yra siejama su atsitiktinumo faktoriumi, kurio atsiradimas nėra įtakojamas paties asmens aktyvių veiksmų bei liudija apie asmens pasyvumÄ . Todėl dėl aukščiau pateiktų argumentų Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta svarbia termino paduoti praÅ¡ymÄ praleidimo priežastimi, nes įstatymų leidėjo nustatytas pakankamai ilgas terminas (nuo 1991 m. rugpjūčio mėn.) savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais bÅ«dais gauti bÅ«tinÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui informacijÄ , t. y. minėtas atsitiktinumo faktorius iÅ¡ esmės buvo eliminuotas įstatymų leidėjo.

Kitų priežasčių dėl kurių galėjo praleisti nustatytus terminus pareiÅ¡kėjas nenurodo ir kitų įrodymų tuo klausimu nepateikia. Dėl ko byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu buvo aktyvus, siekdamas įgyvendinti savo teises. Visa tai įvertinus įrodymų pakankamumo aspektu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog terminÄ , paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, praleido dėl svarbių priežasčių.Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , vadovaujantis jo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.             Vadovaujantis ABTĮ 88 str. 1d. 1p.,              nusprendė:

           PareiÅ¡kėjo S. R. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                      Rimantas Giedraitis                                                                                           Daina Kukalienė                                                                                           Janina Vitunskienė