2024-12-18 Nr. AB-18635-3-62-3-00883-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-678-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00883-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys M. I., B. K., L. K.) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Lazdijų skyriaus (toliau – ir NŽT Lazdijų skyrius) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjui J. T. atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. 2006 m. balandžio 10 d. pagal pareiškėjo ir trečiojo asmens M. I. ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra J. P. į 0,2637 ha žemės sklypą, esantį buvusioje pareiškėjo senelio P. T. žemėvaldoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-5-327/2009), Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1126-324/2009).

2.2. Šalių ginčas dėl J. P. teisių į dalį žemės sklypo yra išspręstas negrįžtamai, nes nustatyta, kad dalis 0,2637 ha P. T. (pareiškėjo senelio) žemės yra perduota J. P., kuri vėliau teisėtai paveldėta ir registruota B. K. vardu. Susidarė situacija, kad, vadovaujantis Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, pareiškėjui turėjo būti neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2637 ha, tačiau rytinėje pareiškėjo senelio P. T. žemėvaldos pusėje J. T. natūra buvo neatkurtos nuosavybės teisės ne į 0,2637 ha, o į 0,3611 ha (0,2637 + 0,0974). Šias aplinkybes patvirtina architekto M. S. parengtas Preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys, kuriame perkeltas K. M. įmonės parengto projekto turinys ant UAB „Sweco hidroprojektas“ plano. Sutapdintame plane tapo akivaizdžiai matomas UAB „Sweco hidroprojektas“ rytinės žemės sklypo ribos neatitikimas pagal K. M. įmonės parengtą projekto ribą. Atmetus projekte pažymėtą „A2“ žemės sklypo dalį pagal minėtą planą, nustatyta, kad preliminarios trūkstamos žemės sklypo dalies plotas yra apie 0,0974 ha. Todėl pareiškėjui turi būti papildomai atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0974 ha žemės sklypo dalį, išlikusią P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytoje žemės ((duomenys neskelbtini)) sklypo rytinėje dalyje ir kuri įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 nebuvo nustatyta kaip išpirkta.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Lazdijų skyrių, antru reikalavimu prašydamas nuosavybės teises į 0,0412 ha dalį atkurti natūra J. T. vardu jo nurodytų koordinačių ribose. Teigė, jog tuo metu, pareiškėjo įsitikinimu, nuosavybės teisės jam pagal teismo sprendimą nebuvo atkurtos į 0,0413 ha, tačiau 2023 m. vasario 9 d. paaiškėjo, kad neatitikimas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 yra ne 0,0413 ha, o net ~ 0,0974 ha.

2.4. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009, nustatyta, jog būtent 0,2637 ha plotas buvo išpirktas pagrįstai ir teisėtai, o toks sprendimas turi res judicata (teismo išspręsta byla) galią, todėl toks reikalavimas iš naujo negali būti nagrinėjamas teisme ir yra galutinis. Tai reiškia, kad jis yra privalomas visiems asmenims, taip pat ir viešojo administravimo subjektams, tad NŽT privalo tinkamai jį įvykdyti, ištaisyti padarytas administracines klaidas, nes pareiškėjui natūra atkurta žemės dalis neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo.

2.5. Rytinėje dalyje esantis gretimas žemės sklypas neturi galutinių įregistruotų kadastrinių matavimų, o tik preliminarius matavimus, kurie yra nepatvirtinti dėl turimų trūkumų, nesant planavimo dokumentų. Todėl, pasak pareiškėjo, yra aiškus ir pakankamas pagrindas J. T. papildomai natūra atkurti į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

2.6. NŽT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis įstatymo viršenybės principą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, nes jame motyvų išdėstymas nėra pakankamas. Sprendimu padarytos išvados neatitinka faktų, yra nepagrįstos ir todėl klaidingos, subjektyvios, pažeidžiančios išsamumo principą.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Pareiškėjas reikalauja įpareigoti NŽT papildomai natūra atkurti nuosavybės teises į patikslintą 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, tačiau teismai įsiteisėjusiais sprendimais (civilinė byla Nr. 2-5-327/2009, civilinė byla Nr. 2A-1126-324/2009, administracinė byla Nr. eI3-91-423/2020 ir administracinė byla Nr. eA-1239-1062/2021) jau yra konstatavę, kad nėra jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natūra. Tos pačios aplinkybės pažymimos ir skundžiamame NŽT 2022 m. kovo 17 d. rašte Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodoma, kad buvusio savininko P. T. turėtos žemės ribose grąžintinos natūra žemės nėra, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

3.2. Šalių ginčas dėl J. P. teisių į 0,2637 ha dalį pareiškėjo senelio P. T. valdytos žemės teismų sprendimais išspręstas galutinai. Teismų sprendimais konstatuota, jog 0,2637 ha yra teisėtai atkurti J. P., o vėliau paveldėti ir registruoti B. K. vardu.

3.3. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4S-64-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“ ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4S-65-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ (toliau – ir Atkūrimo sprendimai) buvo atkurtos nuosavybės teisės.

3.4. Žemė, už kurią pagal nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų 1.5 papunktį pareiškėjams J. T. ir M. I. buvo kompensuojama pinigais, yra pripažinta valstybės išperkama žeme. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Sweco hidroprojektas“ 2013 m. rugsėjo 25 d. pažymoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) piliečiams J. T. ir M. I. (duomenys neskelbtini) natūra pamatuota 5,1049 ha žemės ir 1,1913 ha miško, o 1,1738 ha žemės yra valstybės išperkama, ji yra užimta: 0,4868 ha – keliu (duomenys neskelbtini), 0,4230 ha – neprivatizuojamu (duomenys neskelbtini) upeliu ir 0,2637 ha pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

3.5. Pareiškėjo argumentai, kad gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl, jo manymu, yra galimybė atkurti nuosavybės teises natūra koordinačių taškuose pažymėtuose matininko K. M. parengtame projekte, yra nepagrįsti. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, jos nėra pakitusios ir atitinka įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas ribas ir faktines aplinkybes. NŽT teisės aktuose nėra numatyta galimybė pakeisti (panaikinti) kitiems privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų, jei tam nėra įstatyme numatyto pagrindo ar žemės sklypų savininkų prašymų, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą.

3.6. NŽT Lazdijų skyriui patikrinus pareiškėjo J. T. skunde nurodytų koordinačių duomenis, nustatyta, kad, patraukus pareiškėjo žemės sklypo rytinę ribą pagal jo nurodytas koordinates patikslintu plotu 0,0974 ha, pareiškėjo J. T. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba kirstų gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodą, kuris įeina į namų valdos žemės plotą, ir tokiu būdu būtų pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės ir teismo sprendimais nustatyti faktai.

3.7. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-1640-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ patvirtino pareiškėjo J. T. žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ matininko E. M. 2013 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Galiojantys ir įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai visiškai atitinka priimtus Atkūrimo sprendimus, yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. I. pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais prašė patenkinti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 nustatyta, jog 0,2637 ha P. T. žemės buvo teisėtai atkurta gretimos žemės namų valdos savininkei J. P. (jos teisių perėmėjai šioje byloje yra tretieji suinteresuoti asmenys – B. K. ir L. K.). Gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 17-272-12919 dėl nuosavybės teisių J. P. atstatymo pagrindu pagal preliminarius žemės sklypo matavimus buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, jog 0,2637 ha yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės į ją pareiškėjams J. T. ir M. I. negali būti atkuriamos.

7. Teismas akcentavo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas siekia atkurti didesnį kiekį žemės natūra, negu buvo nustatyta Atkūrimo sprendime. Jis taip pat ginčija 0,3072 ha valstybės išperkamos žemės kiekį nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl netinkamai atliktų UAB „Sweco hidroprojektas“ kadastrinių matavimų sklypų formavimo procese. Tačiau teismas pažymėjo, jog dėl šių aplinkybių jau buvo nagrinėtas ginčas teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) kolegija 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1239-1062/2021 atmetė pareiškėjo teiginius, kad nebuvo išspręstas klausimas dėl dalies grąžintino žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, negali būti iš naujo nagrinėjamas nuosavybės teisių atkūrimas natūra P. T. turėtos žemės ribose į 0,3072 ha žemės sklypą, į kurį (0,2637 ha) jau yra atkurtos nuosavybės teisės J. P. civilinėje byloje ginčytais ir įsiteisėjusiais sprendimais (faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys). Teismas sprendė, kad iš nutarties motyvų ir jos rezoliucinės dalies akivaizdu, jog LVAT pritarė Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai, kad pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių natūra į 0,3072 ha žemės sklypą (įskaitant ir 0,2637 ha, į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. P.), nes 0,3072 ha žemė yra valstybės išperkama ir natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos, o turi būti siūlomi kiti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyti būdai.

8. Teismas pažymėjo, kad iš NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-64-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. I.“ ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 4S-65-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“ matyti, jog juos priimant buvo išnagrinėtas pretendentų prašymas dėl nuosavybės teisių į 6,50 ha žemės ir 0,97 ha miško atkūrimo, t. y. dėl bendro 7,47 ha pretendentų prašymuose nurodyto ploto. Minėtais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės natūra į jiems tenkančią dalį, suteikiant 4 žemės sklypus. Teismas akcentavo, kad ši 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalis pareiškėjui teismo sprendimu nepakeista, 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. I. nebuvo teismine tvarka ginčytas, todėl teismas vertino, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pretendentams galutinai išspręstas ir kreiptis dėl papildomo ploto nuosavybės teisių atkūrimui natūra nėra pagrindo.

9. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje kėlė ginčą dėl UAB „Sweco hidroprojektas“ atliekamų kadastrinių matavimų teisingumo, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jie nenuginčyti. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-1640-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ buvo patvirtinti pareiškėjo žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenys (teismo pastaba: minėtas sklypas ribojasi su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. P.), nustatyti pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ matininko E. M. 2013 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Minėtas sprendimas kartu su sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo buvo ginčytas teisme, tačiau nenuginčytas, todėl yra teisėtas. Jo pagrindu viešajame registre įregistruotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios, nenuginčijus nuosavybės atkūrimo procese priimtų sprendimų, negali būti keičiamos, kaip teisingai skundžiamuose raštuose nurodė atsakovė.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo iniciatyva teismui buvo pateiktas architekto M. S. parengtas Preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys M1:200, į kurį perkeltos K. M. įmonės parengtame Žemės sklypų ribų geodezinių apmatavimų projekte (teismo pastaba: buvo pateiktas į civilinę bylą Nr. 2-5-327/2009) nurodytos ribos ir kuriame jos sutapdintos su UAB „Sweco hidroprojektas“ plano, kurio pagrindu viešajame registre įregistruotas pareiškėjo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribomis bei nustatyti rytinės žemės sklypo ribos neatitikimai (trūkstamos žemės sklypo dalies plotas apie 0,0974 ha). Taip pat į bylą pateiktas architekto M. S. Aiškinamasis raštas. Teismo vertinimu, šie dokumentai negali būti pagrindu pareiškėjo teiginiams dėl trūkstamos neatkurtos natūra sklypo dalies pagrįsti, nes UAB „Sweco hidroprojektas“ kadastriniai matavimai buvo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu teisės aktų nustatyta tvarka, jie nenuginčyti, teisėti, jų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl vienos šalies iniciatyva pateiktais duomenimis, gautais ne teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo vadovautis.

11. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimti šioje byloje skundžiami raštai neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1126-324/2009 konstatuotoms aplinkybėms, todėl pareiškėjo samprotavimai, jog natūra jam atkurta žemės dalis neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

12. Teismo vertinimu, skundžiami raštai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Teismas, įvertinęs skundžiamų raštų turinį, pažymėjo, kad juose nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma patenkinti pareiškėjo prašymą, bei teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovė netenkindama pareiškėjo prašymo. Skundžiamų raštų turinys buvo suprantamas pareiškėjui, kuris buvo atstovaujamas advokato. Teismas akcentavo, kad net ir laikant, kad buvo trūkumų dėl atsakymų išsamumo, šie esami skundžiamų sprendimų trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjui suprasti atsakovo valią, jo atsisakymo veikti pareiškėjo pageidaujamu būdu motyvus ir neapribojo pareiškėjo teisių kreiptis į teismą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas visiškai formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nenagrinėjo pagrindinių pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, netyrė ir nevertino į bylą pateiktų jo įrodymų, atsakovo nustatyto pažeidimo esmės, dėl ko priėmė pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą. Teismas formalizavo įrodymų tyrimą ir įrodinėjimo procesą, iš esmės konstatuodamas, kad objektyvius įrodymus administracinėje byloje gali teikti išimtinai atsakovas, nes jis vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Teismo argumentai, kad pareiškėjo į bylą pateiktas įrodymas – architekto M. S. preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys kartu su aiškinamuoju raštu – yra neva niekinis dėl to, kad jis buvo gautas pareiškėjo iniciatyva, parodo šiurkštų rungimosi principo pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismo argumentas, jog šie rašytiniai įrodymai, parengti moksliniu metodu ir kvalifikuoto jį atlikti specialisto, yra „gautas ne teisės aktų nustatyta tvarka“ yra aiškiai nepagrįstas. Šalys administracinėje byloje turi teisę rinkti ir teikti įrodymus į bylą, o teismas turi pareigą šiuos įrodymus įvertinti objektyviai bei visapusiškai, tačiau šios pareigos pirmosios instancijos teismas nevykdė. Pirmosios instancijos teismas parodė akivaizdų palankumą atsakovui ir priimdamas skundžiamą sprendimą nustatė nepateisinamas ir neįveikiamas įrodinėjimo taisykles pareiškėjui.

14.2. Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 bei Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1126-324/2009 nustatyta, jog 0,2637 ha rytinėje P. T. žemės sklypo dalyje buvo teisėtai atkurta gretimos žemės namų valdos savininkei J. P.. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai tiksliai sugretina minėtoje civilinėje byloje apibrėžtą 0,2637 ha dalį su faktiškai natūra J. T. atkurta nuosavybės teisės dalimi ir rodo ypač didelį – 0,0974 ha skirtumą, t. y. natūra neatkuriant beveik dešimties papildomų arų, negu nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ši objektyvi tiesa teismo buvo ignoruota, šio realaus fakto niekaip nevertinant iš esmės. Atsakovas šio įrodymo taip pat nenuginčijo, ne tik nepateikė, bet ir nenurodė jokių atlikto brėžinių sutapdinimo ir neatitikties ploto klaidų (nes tokių akivaizdžiai nėra).

14.3. Teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi nuginčyti UAB „Sweco hidroprojektas“ kadastrinius matavimus yra taip pat nepagrįstas. Visų pirma, minėti kadastriniai matavimai yra tarpinis dokumentas, kuris savarankiškai negali būti skundžiamas. Antra, minėto dokumento pagrindu atkūrus nuosavybės teises natūra į dalį žemės, šis dokumentas niekaip nevaržo atsakovo teisės ir pareigos teisingai atkurti nuosavybės teises į likusią trūkstamą 0,0974 ha dalį. Būtent pareiškėjo nustatyti objektyvūs neatitikimai įpareigoja atsakovą ištaisyti viešojo administravimo procedūrų eigoje padarytas administravimo klaidas ir priimti pareiškėjo prašomą administracinį sprendimą dėl 0,0974 ha žemės sklypo dalies, dėl kurios atsakovas šiai dienai nėra priėmęs jokio savarankiško sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

14.4. Pirmosios instancijos teismas vien formaliai ir netirdamas atsakovo teiginių, bei pareiškėjo atsikirtimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, konstatavo, kad minėta žemės sklypo dalis yra atkurta preliminariais matavimais suformuojant gretimą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas - NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas parodo, kad minėtas gretimas žemės sklypas neturi apibrėžtų „atkurtų“ žemės sklypo ribų, o minėto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra net ir šio žemės sklypo abriso. Atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra be atkuriamo žemės sklypo brėžinio yra neįmanoma. Vienintelis administracinis aktas, nustatantis gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, yra 2009 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-327/2009 ir minėtoje byloje esantis K. M. projektinis brėžinys, kurį architektui sugretinus su natūra atkurta žemės dalimi, pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą nustatė bei apibrėžė ginčijamą 0,0974 ha žemės sklypo dalį, kuri netinkamai vykdant minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo neteisėtai neatkurta natūra pareiškėjui.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad LVAT kolegija 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1239-1062/2021 išsprendė tapačius reikalavimus, kaip ir šioje administracinėje byloje. Minėtoje LVAT byloje teismas konstatavo, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, negali būti iš naujo nagrinėjamas nuosavybės teisių atkūrimas natūra P. T. turėtos žemės ribose, į kurį (0,2637 ha) jau yra atkurtos nuosavybės teisės J. P. civilinėje byloje ginčytais ir įsiteisėjusiais sprendimais (faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys). Teismas nurodė, jog žemė, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek pagal Atkūrimo įstatymą natūra nėra grąžinama, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę priimti naują sprendimą dėl formuojamo pareiškėjui atkuriamo sklypo kadastro duomenų negali būti tenkinamas. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą atsisakė visų pretenzijų į minimoje civilinėje byloje išspręstą kaip išpirktą 0,2637 ha žemės sklypo dalį. Atsakovas tiek LVAT administracinėje byloje, tiek ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodo, kad rytinėje P. T. valdytos žemės dalyje yra išpirkta tiksliai 0,2637 ha žemės. Tikslus minėtos dalies sugretinimas su faktiškai iki šiol natūra pareiškėjui atkurta nuosavybės dalimi rodo, kad rytinėje dalyje yra neatkurtos nuosavybės teisės į papildomus 0,0974 ha. Šis objektyvus faktas ir atsakovo pozicija, kad valstybės išpirkta dalis rytinėje žemėvaldos dalyje yra tik 0,2637 ha, tik patvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas objektyvia tiesa tegali sukurti teisingumo vykdymo regimybę ir įteisinti „biurokratinę tiesą“, kuri nesutampa su objektyviais ir realiais faktais.

15. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. NŽT atsiliepime į apeliacinė skundą nurodė:

15.1. UAB „Sweco hidroprojektas“ 2013 m. birželio 5 d. atlikti kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo Nr. 241-2 kadastro duomenų bylą, patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4SK-1640-(14.4.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 241-2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ yra atlikti ir parengti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu teisės aktų nustatyta tvarka, jie nenuginčyti, teisėti, jų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

15.2. Apelianto pateiktas architekto M. S. parengtas preliminarios žemės sklypo dalies apskaičiavimo brėžinys M 1:2000 ir K. M. įmonės parengtas Žemės sklypų ribų geodezinių apmatavimų projektas M 1:2000, yra parengti vadovaujantis išimtinai tik archyviniu pareiškėjo žemės sklypo planu, sugretinant jį su šiuo metu galiojančiais ir įregistruotais pareiškėjo kadastriniais matavimais, neatliekant žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje, nekviečiant į žemės sklypo ženklinimą suinteresuotųjų asmenų, neteikiant parengtos kadastrinių matavimų bylos tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje.

15.3. Pareiškėjas reikalauja teismo įpareigoti atsakova atkurti nuosavybės teises natūra jam į papildomai pareiškėjo manymu jam priklausančią 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, visiškai nekreipiant dėmesio į tai, kad teismai įsiteisėjusiais sprendimais (civilinė byla 2-5-327/2009, civilinė byla 2A-1126-324/2009, administracinė byla Nr. eI3-91-423/2020 ir administracinė byla Nr. eA-1239-1062/2021) jau yra konstatavę, kad nėra jokių galimybių atkurti nuosavybės teises natūra.

15.4. Nacionalinės žemės tarnybai patikrinus pareiškėjo J. T. skunde nurodytų koordinačių duomenis, nustatyta, kad patraukus pareiškėjo žemės sklypo rytinę ribą pagal pareiškėjo nurodytas koordinates patikslintu plotu 0,0974 ha, pareiškėjo J. T. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba kirstų gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodą, kuris įeina į namų valdos žemės plotą, ir tokiu būdu būtų pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės ir teismo sprendimais ir nutartimi nustatyti faktai (byloje pateiktos ištraukos iš Registrų centro posistemės GeoMatininkas). Pareiškėjo žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi (turi bendrą ribą) su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjui/apeliantui natūra buvo neatkurtos nuosavybės teisės ne į 0,2637 ha, o į 0,3611 ha yra visiškai nepagrįstas ir neturintis jokios teisinės reikšmės, nes kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų ir kitos dokumentacijos, apeliantui nuosavybės teisės natūroje yra atkurtos visiškai, atitinka šiai dienai galiojančius nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus ir atliktus galiojančius apelianto žemės sklypo kadastrinius matavimus, likusio neatkurto ploto nėra, o už nustatytą valstybės išperkamą žemės plotą yra paskaičiuota išvada lygiaverčiui žemės sklypui gauti, kurios apeliantas iki šios dienos nėra suderinęs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Lazdijų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 4SD-7549-(14.4.137 E.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 1SS-413-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui J. T. atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės.

17. Pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisės į žemę, į 0,0974 ha dalį P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), būtų atkurtos natūra.

18. Ginčo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 , 2, 6, 11 punktai nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų (šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose), jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos.

19. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

20. Pareiškėjo skunde ir su skundu pateikti grafiniai duomenys tvirtina, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Viešai skelbiama informacija (https://www.geoportal.lt/map/) patvirtina, kad ginčo teritorijoje laisvos valstybinės žemės nėra, nes žemė užimta suformuotais žemės sklypais:

- kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjui;

- kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 17-272-12919 „Dėl nuosavybės teisių J. P. atstatymo“ pagal preliminarius žemės sklypo matavimus buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

- kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) užimtas (duomenys neskelbtini) gatvės.

22. Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės, tačiau teikia argumentus, kad žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, kad žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, kad patikslinus šio žemės sklypo ribas būtų galimybė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę natūra. Kartu teikia pageidaujamus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų keitimo grafinius duomenis.

23. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus tokius pareiškėjo argumentus, nes kaip jau nurodyta šios nutarties 19 punkte, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis iš esmės draudžia, atliekant kadastrinius matavimus, keisti vietovėje paženklintos privačios žemės ar miško sklypų ribas.

24. Įvertinus ginčo teritorijoje esančią faktinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad Žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 17-272-12919, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įstatymo tvarka panaikintas ar teismine tvarka nuginčytas, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju žemės, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, teisinis statusas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, todėl ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra pareiškėjui negali būti atkurtos. Konstatuotina, kad atsakovas byloje ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0974 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

25. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

26. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius